Bakterijos (gr. bakterion – lazda) yra vienaląsčiai, neturį chlorofilo mokroorganizmai. Pagal formą bakterijos skirstomos į 3 pagrindines grupes: rutulėlių formos (kokai), tiesios lazdelės ir vingiuotos lazdelės (vibrionai, spiralės).
Kokai (gr. coccus – uoga) yra sferinės, elipsoidinės, lanceto ar kavos pupelių formos mikrobai. Po dalijimosi kokai nevienodai išsidėsto. Pagal išsidėstymą, dalijimosi būdą ir biologinius savumus kokai skirstomi taip:
Mikrokokai Pavieniui išsidėstę kokai
Poriniai kokai Kokai išsidėstę grandinėle
Streptokokai Kokai išsidėstę grandinėle
Tetrakokai Išsidėstę po 4. Jie dalijasi dviem viena kitai statmenomis plokštumomis.
Sarcinos Susijungę į ryšulėlius po 8, 16, 32 ir daugiau kokų. Jos dalijasi per tris viena kitai statmenas plokštumas.
Stafilokokai Išsidėsto kriūvelėmis, dalijasi nesistemingai per kelias plokštumas
Gramteigiami kokai
PŪLINIAI STAFILOKOKAI IR JŲ SUKELIAMOS LIGOS
Patogeniniai stafilokokai sukelia įvairias ligas, pvz.: sikozės – pūlinius plauko maišelio arba riebalų liaukos uždegimus plaukuotoje veido dalyje, furunkulus (šunvotes) – ribotą pūlinį apie plauko maišelį ir riebalų liauką su audinių nekroze centre. Karbunkulus – kelis susiliejančius furunkulus su keletu nekrozės židinių. Abscesus – ribotą poodinio audinio pūlinį. Flegmoną – difuzinį poodinio audinio pūlinį. Landuonį – piršto uždegimą. Anginą – tonsilių pūlinį uždegimą. Limfagoitą ir limfadenitą – limfagyslių ir limfamazgių uždegimą. Osteomielitą – kaulų čiulpų uždegimą.
Palyginti dažnai stafilokokai sukelia sepsį, maisto toksikoinfekcijas o hospitalizmo atveju – vaikams pneumonijas, pleuritus, moterims pogimdyminius mastitus, chirurgines pūlines komplikacijas. Stafilokokai gali sukelti antrines ligas, sergant gripu, raupais ir kitomis infekcijomis.
Stafilafokus pūliuose pirmasis pastebėjo R. Kochas (1878), skystoje terpėje juos išaugino L. Pasteras (1880), o jų patogeniškumą įrodė A. Ogstonas (1881).
Morfologija
Stafilokokai yra gramteigiami, apvalios formos, nejudrūs, neturi sporų. Kai kurie stafilokokų biotipai turi kapsulę. Pūlių tepinėlyje kokai išsidėsto ekstraceliuliarai ar intraceliuliariai, pavieniui ar nedidelėmis krūvelėmis. Terpėje išauginti kokai tepinėlyje išsidėstę gausiai ,vynuogių kakes primenančiais telkiniais. Gerai dažosi anilino dažais.
Kultivavimas
Stafilokokai yra aerobai ir fakultatyviniai aerobai. Gerai auga mėsos – peptono agare, mėsos peptono – buljone, sukrešintame serumeš Optimalus terpęs pH – 7,2 – 7,6. Optimali augimo temperatūra – 37 ºC. Be to, gali augti agare su 15% NaCL 45 ºC temperaūroje.
Mėsos – peptono agare jaunos kolonijos yra S formos, stmbbios (1-4 mm skersmans), apvalios, neskaidrios, blizgančiu paviršiumi. Vėliau kolonijos gali virsti R ar L forma. Pagal pigmento sudarymą skiriama auksinisč baltasis citrininis stafilokokas. Pigmemtas yra lipochromas, tirpstantis eteryje, benzineč chloroflome. Kraujo agare eritrocitus hemolizuoja (β hemolizė) ne visiškai patogenškų stafilokokų biotipai. Mėsos – peptono buljoną stafilokokai drumsčiač kartais sudarydami paviršiuje plėvelę, o antdugno – nuosėdas.
Fermentinis aktyvumas
Patogeniniai stafilokokai anaerobinėse sąlygose fermentuoja gliukozę, manitą iki rūgščių. Jie išskiria koaguliazę, ureazę, fosfatazę, katalazę, lecitinazę, proteinazę, fibrinolizmą. Želatiną suskystina piltuvėlio pavidalu per 4-5 dienas. Pieną sutraukaia ir paptonizuoja, lėtai suskystina sukrešinto serumo terpę. Neskaido inulino. Sudaro amoniaką, sieros vandenilį, nesudaro indolo. Nitratus redukuoja į nitritus.
Rezistentiškumas
Stafilokokai atsparųs džiovinimui, saulės šviesai, temperatūrai. Buljone jie išgyvena 3-4 mėn., dulkėse – apie 3 mėn. 3-5 % fenolio, 0,1 % sublimato tirpalai stafilokokus uwmu.a per 15-20 min. Enterotoksinai yra atsparesni temperatūrai, negu patys stafilokokai.
Stafilokokai yra jaurūs antibiotikams (streptomicinui, eritromicinui), anilino dažams briliantinio žaliajam, fagams. Pagal rezistentiškumą, fagams skiriamos 5 stafilokokų grupės (I, II, III, IV, V), į kurias įeina apie40 stafilokokų fagotipų. Fagotipai nustatomi, aiškinant infekcijos šaltinį, stafilokokų plitimo kelius. Daugelis enterotoksinus išskiriančių stafilokokų priklauso III arba mišriai fagų grupei.
Patogeniškumas
Stafilokokai patogeniški naminiams ir laboratoriniams gyvuliams. Suleidus jiems statilokokų į poodį, išsivysto abscesai, o suleidus į veną – septicemija.
Patogeniški stafilokokai išskiria egzotoksinus ir endotoksnus. Žmogaus organizmą žalingai veikia α ir β egzotoksinai.
α toksinas yra termostabilus. 37 ºC temperatūroje hemolizuoja triušio bei avino eritrocitus, pasižymi antigeninėmis savybėmis.
β toksinas yra termostabilus, hemolizuoja žmogaus ir avino eritrocitus (bet ne triušio), nesukelia nekrozės. Lėtai virsta anatoksinu.
Maždaug 75% patogeniškų stafilokokų biotipų išskiria eterotoksinus, kurie žymimi A, B, C, D. Enterotoksinas A sukelia maisto toksikoinfekcijas; jis yra atsparus kaitinimui ir cheminėms medžiagoms. Enterotoksinas B yra termolabilus baltymas; jis randamas sergančių enteritų vaikų organizme, sunkiai nukenksminamas formalinu, audinių kultūroje sukelia
citopatinį efektą. Enterotoksinas C sukelia vėmimą beždžionėms, o enterotoksinas D – vėvimą katėms.
Kitos stafilokokų išskiriamos medžiagos:
Leukocidinas Tirpdo leukocitus, žudančiai veikia kaulų čiulpų ir nervų ląsteles .
Fibrinolizinas Tirpdo fibriną, esantį uždegiminio židinio barjere, ir fibrino krešulį.
Koaguliazė Stabdo fagocitozę, sokrešina žmogaus, gyvulio plazmą.
Fosfatazė Skaido fosfatus.
Lecitinazė Skaido leticiną, esantį triušio, žmogaus, avino eritrocitų apvalkalėlyje.
Hialuronidazė Skaido hialurono rūgštį, įeinančią į jungiamojo audinio sudėtį