TURINYS
ĮVADAS 3
1. Pelno (nuostolio) ataskaita 4
2. Pelno (nuostolio) ataskaitos analizė 10
3. Pelningumo rodiklių analizė 15
IŠVADOS 17
NAUDOTA LITERATŪRA 18
ĮVADAS
1. Pelno (nuostolio) ataskaita
Pelno (nuostolio) finansinė ataskaita apibūdina įmonės finansinius rezultatus (pelną ar nuostolį) per tam tikrą laiką, pavyzdžiui, metus.
Lietuvos respublikos finansų ministerijos patvirtintu raštu Nr. 83 N formos B pelno (nuostolio) ataskaita turi pateikti investuotojui šią informaciją :
1. bendrąjį penlą (nuostolį). Jis apskaičiuojamas iš pardavimų atėmus prekių ir pasalugų savikainą;
2. veiklos pelną (nuostolį). Jis apskaičiuojamas iš bendrojo pelno (nuostolio) atėmus veiklos sąnaudas;
3. ataskaitinių metų pelną (nuostolį) prieš apmokestinimą;
4. grynąjį ataskaitinių metų pelną (nuostolį) paskirstymui. Jis apskaičiuojamas iš ataskaitinių metų pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą atėmus pelno mokestį.
Pelno (nuostolio) atasakitoje nusidėvėjimas priskiriamas gamybinėms išlaidoms, nors tai nėra tiesiogiai pinigai. Nusidėvėjimo įskaitymas į gamybines išlaidas mažina atasakitinių metų pelną prieš apmokestinimą, kas didina įmonės grynuosius pinigų srautus.
Pelno (nuostolio) ataskaitoje palūkanų išlaidų didėjimas rodo įmonės pradinio finansinio nuosmokiu požymius, nes kreditoriams išmokėjus palūkanų išlaidas, vis mažiau lieka grynojo atsakaitinių metų pelno dividendams, investavimui ir kt.
Iš pelno (nuostolio) ataskaitos prognozuoti, kokia įmonės ateitis. Įmonės pelno (nuostolio) atasakaita – tai vienas pagrindinių dokumentų, reikalingų finansiniams pranešimui visuotinam akcininkų susirinkimui parengti.
Pelno (nuostolio) ataskaitoje pardavimai ir parduotų prekių bei paslaugų savikainos straipsnis dalijamas į du savarankiškus straipsnius :
1. pardavimai ir
2. parduotų prekių bei paslaugų savikaina/
Pardavimai dažniausiai yra tas pats kas ir realizavimas, t.y. pajamos arba visas pinigų kiekis, gaunamas įmonės gamybinėje-komercinėje veikloje per tam tikrą laikotarpį.
Pardavimų pajamos turi tris kontrolines sąskaitas :
1. pardavimų diskontai;
2. pardavimų nuolaidos;
3. parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai.
Pardavimų diskontai – tai piniginė nuolaida, kai pirkėjas sumoka pinigus pardavėjui anksčiau nustatyto laiko. Diskontai registruojami neto būdu.
Sprendimai dėl nuolaidų dydžio yra priimami gerai subalansavus įvairių nuolaidų sąlygas bei išlaidas ir naudą. Pavyzdžiui, kredito sąlyga “neto 30” reiškia, kad klientas turi sumokėti per 30 dienų.
Šią kredito sąlygą papildę įrašu “2/10” nustatysime pirkėjui tai, kad jei jis sumokės per 10 dienų, prekės kaina bus sumažinta 2 procentais. Antraip pagal pilną faktųrinę kainą turi būti sumokėta per 30 dienų. Toks pakeitimas turi du privalumus:
1. pritraukia naujus klientus, kuriems nuolaida reiškia tam tikrą kainos sumažinimą;
2. sutrumpina neapmokėto realizavimo laiką dienomis.
Pardavimų nuolaidos gali būti : prekių svorio ir prekių vertės.
Prekių svorio nuolaidos yra tos, kurios suteikiamos įmonei veltui nuo prekių svorio, t.y. :
1. prisvėrimo nuolaida (ji duodama dėl tos priežasties, kad kraunant, iškraunant, vežant, sveriant prekių dalis nyksta, t.y. nusibarsto, išdulka ir pan.);
2. lekažas arba kuliažas (nuolaida, kuri duodama skystoms prekėms, kurios gali išvarvėti, , pavyzdžiui, žibalas, medus, aliejus, degutas ir kt.);
3. fusi (nuolaida, kuri duodama prekėms, kurios gali susidrumsti arba užsikrėsti nereikalingais įmaišais, pavyzdžiui, smėliu, lapais ir kt.);
4. bezamšenas ( nuolaida duoda tokioms prekėms, kurios prilimpa prie taros, būtent, medui, degutui, miltams ir kt.)
Prekių vertės nuolaidos yra tos, kurios daromos nuo prekių vertės, t.y. atsisakoma grynųjų pingų dalies pirkėjo naudai ir imama mažiau už tas prekes. Jos yra tokios :
1. rabatas (nuolaida duodama tokioms prekėms, kurių kaina pažymėta ant įpakavimo, tabako gaminių, arbatos, linų, vilnos);
2. diskontas arba skontas (dažnai vadinamas prekių atskaita, kad galima būtų atskirti nuo vekselių diskonto, t.y. duodama todėl, kadangi pirkėjas sumoka pardavėjui pinigus anksčiau paskirto laiko);
3. bonifakcija arba bonusinės nuolaidos (susitarimu nustatomi kainos priedai).
Bonusinės nuolaidos gali būti suteiktos stambiems didmenininkams, nuolatiniams įmonių partneriams. Jos nustatomas ne pagal atskirą sandorį, o nuo visos metinės prekių apyvartos ir prilygsta 7- 8 proc. nuo prekių apyvartos sumos.
Pagal Lietuvoje galiojantį Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą apskaita vedama duomenų kaupiamuoju principu, t.y. apskaitinės pajamos rodomos tuo laiku, kada jos uždirbtos, o sąnaudos apskaitomos jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į jų sumokėjimo laiką.
Pajamos gali būti uždirbtos ir neuždirbtos.
Pajamos laikomos uždirbtomis tą dieną, kai prekės buvo parduotos, pavyzdžiui, sausio 15 dieną, o sausio mėnuo bus laikomas pajamų uždirbimo laikotarpiu. Jeigu, pavyzdžiui, sausio 20 dieną bus sumokėti pinigai už partduotas prekes, tai sausio mėnuo bus laikomas ir piniginių įplaukų gavimo laikotarpiu.
Vadinasi, pirkejų sumokėti pinigai už jiems [arduotas prekes bus pardavėjo įplaukos. Šiuo taveju pajamų pripažinimo ir piniginių įplaukų gavimo laikotarpiai sutampa, nes vyksta per tą patį mėnesį, t.y. sausį. Tačiau jeigu sausio 15 dieną buvo parduotos prekės,o pirkėjai už parduotas prekes sumokėjo vasaryje, tai pajamų pripažinimo ir piniginių įplaukų gavimo laikotarpiai nesutampa.