VILNIAUS KOLEGIJA
ELEKTRONIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS
PERSONALO ATLEIDIMO TEISINIAI ASPEKTAI
PERSONALO VADYBOS
KURSINIS DARBAS
KD 5346201 VA 99M
STUDENTĖ SIGITA BARUTYTĖ
2001-12-15
DĖSTYTOJA LIDA LIUBAUSKIENĖ
2001-12-21
2001
TURINYS
1. ĮVADAS 3
2. LITERATŪROS APŽVALGA 4
3. PROBLEMOS ANALIZĖ 6
4. IŠVADOS 7
5. PROJEKTINĖ DALIS 8
5.1. ATLEIDIMO IŠ DARBO PROCEDŪROS 8
5.2. ATLEIDIMO IŠ DARBO DOKUMENTACIJA 14
5.3. ATLEIDŽIAMO DARBUOTOJO UŽMOKESČIO SKAIČIAVIMAS 15
6. IŠVADOS 16
7. LITERATŪROS ŠALTINIAI 17
8. PRIEDAI 18
1. ĮVADAS
Viena iš pačių svarbiausių personalo organizavimo funkcijų yra personalo įdarbinimas, adaptavimas ir atleidimas. Atleidimas yra pats nemaloniausias procesas, tačiau kiekviena įmonė ar organizacija neišvengiamai, anksčiau ar vėliau, susiduria su šia problema. Personalo organizavimo specialistai neišvengiamai privalo turėti žinių iš konkrečios įmonės veiklos sričių, ekonomikos, darbo įstatymų, teisės ir kt. Tik taip yra įmanoma atleisti darbuotoją teisingai, nesvarbu ar jis pats norėtų išeiti, ar dėl vienokių ar kitokių priežasčių reikėtų jį atleisti. Atleidimas yra griežtai įstatymų reglamentuota procedūra, todėl čia reikalingos darbo įstatymų žinios, be to tai nemaloni procedūra tiek atleidžiamam darbuotojui, tiek darbdaviui, todėl reikalingos ir psichologijos žinios.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
Pats svarbiausias ir išsamiausias literatūros šaltinis temai “Personalo atleidimo teisiniai aspektai” yra LR Darbo sutarties įstatymas. Jis ir reglamentuoja darbuotojų atleidimą iš darbo, t.y. darbo sutarties nutraukimą. Jame išsamiai nurodomos priežastys dėl kurių darbuotojas gali būti atleistas, taip darbuotojo teisės nutraukiant darbo sutartį savo noru, įstatyme taip pat nurodoma kada ir kokios išeitinės pašalpos turi būti išmokamos, o taip pat kada turi būti pilnai atsiskaityta su darbuotoju, t.y. išmokėtas atlyginimas, bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (šių kompensacijų išmokėjimą reglamentuoja LR atostogų įstatymas).
Šia tema literatūros lietuvių kalba yra nedaug. Atleidimą kaip drausminę priemonę nagrinėja Gary Dessler knygoje “Personalo valdymo pagrindai”. Algimantas Sakalas knygoje “Personalo vadyba” labai trumpai ir neišsamiai paaiškina atleidimo iš darbo priežastis ir atleidimo dokumentaciją.
TERMINŲ ANALIZĖ
Personalas, darbo jėga – kaip gamybos veiksnys ji yra vienas iš trijų (gamybos priemonės+ gamybos objektai +darbo jėga) gamybos veiksnių. Objekto požiūriu – tai valdomas objektas, turintis savo tikslus. Juos įgyvendinti galima analizuojant, planuojant, kontroliuojant, vadovaujant.
Vadyba – valdymo, vadovavimo mokslas, apimantis socialinių organizacijų, sistemų valdymą; tam tikro laikotarpio praktinių šalies valdymo metodų ir tradicijų visuma; tai gamybos proceso koordinavimo veikla, siekiant optimizuoti ekonominių išteklių naudojimą.
Personalo vadyba – vadybos kryptis, kurios valdymo objektas yra personalas.
Personalo valdymas- vadovų ir darbuotojų motyvavimo, tinkamų valdymo metodų, stiliaus, priemonių parinkimas, skatinantys siekti suformuluotų tikslų.
Personalo valdymas – firmos vadovų ir darbdavių politika ir praktika, apimančios tokius aspektus kaip verbavimas, atranka, mokymas, kompensavimas ir vertinimas.
Atleidimas – darbo sutarties nutraukimas tarp darbdavio ir darbuotojo.
Atleidimas pačiam prašant – įstatymų paremta idėja, jog darbo santykius dėl bet kokios priežasties savanoriškai gali nutraukti darbuotojas.
Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.
Neteisingas atleidimas iš darbo – darbuotojų atleidimas, prieštaraujantis įstatymams ar sutarties sąlygoms, suformuluotoms arba numanomoms iš firmos prašymo priimti į darbą formų, darbuotojų instrukcijų ar kitų pažadų.
Kasmetinės atostogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atstatyti darbingumą, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį.
Išeitinė pašalpa – tai vienkartinė piniginė išmoka sumokama atleidžiamam darbuotojui. Ji yra vieno arba dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Kokiu pagrindu ji išmokama nustato LR Darbo sutarties įstatymo 40 straipsnis.
Atleidimo interviu – pokalbis, kurio metu darbuotojui pranešama apie jo atleidimą iš darbo.
Drausmė – procedūra, skirta pataisyti ar nubausti pavaldinį, kai šis pažeidžia taisykles ar nustatyti tvarką.
3. PROBLEMOS ANALIZĖ
Nuo 1991 lapkričio 28 d., kai Lietuvoje buvo priimtas LR Darbo sutarties įstatymas, iki šios dienos daug kas pasikeitė: įstatymo papildymai, pakeitimai… Personalo administravimo daugelį procedūrų reguliuoja LR įstatymai. Todėl vadovas, personalo skyriaus vadovas ir kt. turi
būti susipažinę su daugeliu LR įstatymų. Ypač su Lietuvos respublikos darbo sutarties įstatymu ir jo papildymais bei pakeitimais. Tai labai svarbu priimant ir atleidžiant darbuotojus. Ypač atleidžiant, kad būtų išvengta neteisingo atleidimo ir bylinėjimosi dėl neteisingo atleidimo iš darbo teisme.
Visais atleidimo atvejais įmonė atleidžiamam darbuotojui sumoka uždirbtus pinigus ir kompensacijas: už išdirbtą laiką, atostogas, už atleidimą darbdavio iniciatyva, jei nėra atleidžiamojo kaltės, t.y. išeitinę kompensaciją. Kompensacijos mokėjimo prievolė dažnai trukdo blogai dirbančioms įmonėms vykdyti teisingą ir humanišką atleidimo politiką. Dėl lėšų stokos paplitusi praktika, kad darbuotojo neatleidžia, o jam moka minimalų atlyginimą, nors jis praktiškai nedirba. Taip dirbtinai sumažinama išeitinė kompensacija. Dažnai ieškoma formalių priežasčių, kaip tokį darbuotoją atleisti “dėl jo kaltės”.
Atleidimas iš darbo – drastiškiausia drausmės priemonė, kurią galima skirti darbuotojui, tačiau tai reikia daryti ypač atidžiai. Kalbant konkrečiau, teisingai atleisti iš darbo galima tik tada, kai taip elgtis yra pakankamai svarus pagrindas.
Bausmė paprastai skiriama, kai darbuotojas nusižengia kompanijos politikai ar nepateisina darbo lūkesčių ir vadovybė turi taisyti situaciją. Bausmė dažniausiai vykdoma keliais etapais – įspėjimas, papeikimas, išbandymas, nušalinimas, bausminis perkėlimas, pažeminimas ir atleidimas – kol problema išsprendžiama ar išnyksta.
Jei pažeminti ar perkelti į kitas pareigas neįmanoma, paprastai yra geriausia atleisti nei leisti toliau prastai dirbti. Nesvarbu, koks būtų skaudus sprendimas dėl atleidimo, logiškas žmogiškųjų išteklių planavimas dažnai reikalauja jį priimti.
Vadovams vis svarbiau darosi kurti atleidimo politiką ir jos paraidžiui laikytis. Daugelį metų vyravo požiūris, kad vadovai gali atleisti iš darbo savo nuožiūra. Tačiau priėmus LR darbo sutarties įstatymą, darbuotojai įgavo daug svarbių jiems teisių.
4. IŠVADOS
Apibendrinant galima pasakyti, kad jeigu vadovybė nepatenkinta darbuotojais ji turi du kelius:
1. pabandyti padėti darbuotojui dirbti geriau,
2. atsisakyti darbuotojo:
a) darbdavio iniciatyva, išmokant išeitinę kompensaciją,
b) atleisti darbuotoją už blogą darbą pritaikant jam straipsnį. Tačiau šiuo atveju darbuotojas turi turėti pastabas, raštiškus papeikimus, perkėlimą į mažiau apmokamą darbą. Tik tada atleidžiant išeitinė kompensacija nemokama.
Pasirinkus antrąjį kelią darbdavys turi elgtis ypač atsargiai, kad nepažeistų įstatymų ir be abejo, kad jo veiksmai būtų humaniški.
Jeigu darbuotojas išeina iš įmonės savo noru, darbdavys taip pat turi elgtis teisingai ir išmokėti darbuotojui uždirbtus pinigus, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, taip pat išsiaiškinti, kodėl darbuotojas palieka įmonę.
Literatūros šia tema yra nedaug, ne visuose personalo vadybos vadovėliuose yra plačiau nagrinėjama personalo atleidimo iš darbo problema. Taigi pats svarbiausias ir išsamiausias šaltinis šiai temai yra LR Darbo sutarties įstatymas. Ir įmonių vadovai privalo griežtai jo laikytis.
5. PROJEKTINĖ DALIS
5.1. ATLEIDIMO IŠ DARBO PROCEDŪROS
Darbuotojo atleidimo iš darbo (kitaip darbo sutarties nutraukimo) priežastys būna įvairios. Darbo sutarties nutraukimas yra reglamentuotas LR darbo sutarties įstatymu. Bendra atleidimo priežasčių klasifikacija, nesigilinant į formalius atleidimo straipsnius, yra tokia:
1. Sutarties laiko pabaiga. Jei sutartyje nustatytas bandomasis laikotarpis, sutarties pabaiga, pavaduojamojo laikotarpio pabaiga arba pensinio amžiaus sukaktis, tai sutartis nutraukiama automatiškai.