Personalo atranka ir priėmimas šiaulių savivaldybėje
5 (100%) 1 vote

Personalo atranka ir priėmimas šiaulių savivaldybėje

PERSONALO ATRANKA IR PRIĖMIMAS ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOJE

Personalo organizavimo kursinis darbas

(Studijų programa: Personalo vadyba)

(Studijų kryptis: Viešasis administravimas)

Darbą parengė

(parašas, data)

Darbo vadovas

___________________

(parašas, data)

Vilnius 2004

Turinys

Įvadas

1. Personalo atranka valstybės tarnyboje ………………………… 5

1. Atranką ir priėmimą reglamentuojantys dokumentai.

………………………. 5

2. Reikalavimai įsidarbinant į valstybės tarnybą.

………………………………….. 5

3. Konkurso paskelbimas ir dokumentų priėmimas.

……………………………… 10

4. Atrankos testai.

…………………………………………………………….

………………….. 12

5. Atrankos komisijos veikla.

…………………………………………………………….

….. 13

2. Personalo atranka Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje.

………………………………………………………………..

…………. 15

1. Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

…………………………………………. 15

2. Priėmimo konkurso parengimas.

………………………………………………………… 16

2. Personalo organizavimo tobulinimo perspektyvos valstybės tarnyboje.

………………………………………………………………..

………………………… 25

3.1. Pasiūlymai susiję su personalo atranka ir priėmimu į valstybės

tarnautojo pareigas

………………………………………………………………….

…………………………………… 25

Išvados ir pasiūlymai

………………………………………………………………….

……… 28

Literatūra

………………………………………………………………….

………………………….. 29

Priedai

………………………………………………………………….

…………………………………… 31

Įvadas

Valstybės tarnautojai vykdo specifines funkcijas, priklausomas nuo

valstybės tarnybos paskirties. Kad galėtų tinkamai vykdyti šias funkcijas,

piliečiai, ateinantys į pareigas valstybės tarnyboje, turi atitikti

įstatymų nustatytas sąlygas. Valstybės tarnybos įstatyme yra suformuluoti

bendrieji reikalavimai, kas gali būti priimtas į valstybės tarnautojo

pareigas ir kas ne. Valstybės tarnautojai taip pat turi pasižymėti ypatinga

etika. Reikia pažymėti, kad egzistuoja tam tikros prielaidos, darančios

įtaką personalo organizavimo valstybės tarnyboje vystymo galimybėms ir šios

srities tyrimų aktualumui tam tikru laikotarpiu ir tam tikroje(-se) šalyje(-

se). Visuomenėse, kuriose demokratiškumo, humanizmo, asmenybės autonomijos

ir pasirinkimo laisvės didėjimas socialiniame ir ekonominiame gyvenime,

organizavimo vadyboje ir darbe pakankamai išplečia individualių galimybių

ir pasirinkimų lauką, susidaro prielaidos pasirinkti ir plėtoti

perspektyvas, o kartu ir tirti šiuos procesus.

Kiekvienos organizacijos vadovo siekis yra sėkminga organizacijos

veikla, kuri besikeičiančios aplinkos sąlygomis gali būti tik organizacijai

plečiantis. Organizacijos plėtra yra efektyviai funkcionuojančios

socialinės žmonių sistemos sukūrimas, padedantis suformuoti reikiamą

valdymo ir organizacinį potencialą.

Kursinio darbo aktualumas ir reikšmingumas. Pavienio darbuotojo

galimybės paveikti darbdavį yra labai ribotos, todėl LR Darbo kodekso

nuostatos, reglamentuojančios kolektyvinius darbo santykius, sukuria

teisinį pagrindą suburti darbuotojus, kad būtų galima įveikti ekonomiškai

stipresnę darbo teisinių santykių šalį – darbdavį. Dažnai nurodoma, kad

kolektyvinių santykių subjektai yra profesinės sąjungos ir darbdaviai arba

jų asociacijos, tačiau, mano nuomone, teisingiau kolektyvinių darbo

santykių subjektu laikyti ne profesinę sąjungą, bet pačius darbuotojus,

t.y. jų kolektyvus, kuriuos atstovauja profesinės sąjungos arba darbo

tarybos.

Naujajame LR Darbo kodekse derinant darbo santykių subjektų interesus

įtvirtinama socialinė partnerystė, jos formos ir principai.

Daug dėmesio LR Darbo kodekse skirta ir kolektyvinėms sutartims,

kurios yra lokaliniai teisės aktai (ūkio šakos, teritorinės, atskiros

įmonės ir kt.), reglamentuojantys daugelį darbo, jo sąlygų, darbo

apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko ir kitus klausimus. Šiais klausimais

literatūros nėra daug, kolektyvinės sutartys sudaromos ne visose įmonėse, o

LR Darbo kodeksas leidžia daug klausimų, susijusių su darbu, reglamentuoti

būtent kolektyvinėje sutartyje.

Mano nuomone, būtent minėta situacija ir
reali padėtis lemia kursinio

darbo aktualumą ir reikšmingumą.

Kursinio darbo tikslas – išanalizuoti personalo atrankos

ir priėmimo teisinį reglamentavimą, gerinimo galimybes Šiaulių miesto

savivaldybės administracijoje.

Kursinio darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti personalo atrankos ir priėmimo teisinius aspektus.

2. Ištirti reikalavimus, įsidarbinant į valstybės tarnybą.

. 3. Išanalizuoti Šiaulių savivaldybės administracijos atrankos

komisijos veiklą.

4. Išnagrinėti personalo atrankos ir priėmimo gerinimo

galimybes Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje.

Tyrimo objektas – Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

Tyrimo dalykas – personalo atrankos ir priėmimo analizė bei gerinimo

galimybės Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje.

Tyrimo metodai – informaciją kursiniam darbui parengti rinkau

Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje, atlikdamas 4 kurso personalo

vadybos praktiką taip pat nagrinėdamas savivaldybės administracijos veiklą

reglamentuojančius dokumentus.

Tyrimo rezultatai – išnagrinėti personalo atrankos ir priėmimo

teisiniai aspektai, ištirti reikalavimai įsidarbinant į valstybės tarnybą,

išanalizuota Šiaulių savivaldybės administracijos atrankos komisijos

veikla, išnagrinėtos personalo atrankos ir priėmimo gerinimo galimybes

Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje.

Darbo struktūra – mano kursinį darbą sudaro trys pagrindinės dalys.

Pirmoji dalis – teorinė, „Personalo atranka valstybės tarnyboje“. Antroji

dalis – tiriamoji, „Personalo atranka Šiaulių miesto savivaldybės

administracijoje“. Trečioji dalis – projektinė, „Personalo organizavimo

tobulinimo perspektyvos valstybės tarnyboje“.

Teorinėje dalyje aš apžvelgiau atranką reglamentuojančius dokumentus,

reikalavimus įsidarbinant į valstybės tarnybą, atrankos testus bei atrankos

komisijos veiklą.

Tiriamojoje dalyje yra pateikta bendra informacija apie Šiaulių miesto

savivaldybės administraciją, išnagrinėtas priėmimo konkurso parengimas bei

kandidatų atranka.

Projektinėje dalyje pateikta personalo atrankos ir priėmimo gerinimo

galimybės personalo organizavimo galimybės ir perspektyvos valstybės

tarnyboje.

1. Personalo atranka valstybės tarnyboje

1.1. Atranką ir priėmimą reglamentuojantys dokumentai

Atranką ir priėmimą į valstybės tarnybą reglamentuoja sekantys

dokumentai:

• Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas (2002m.

balandžio 23d. Nr. IX-855) Šis įstatymas nustato pagrindinius

valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą,

atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas,

valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus.

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl priėmimo į

valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo (2002m.

birželio 24d. Nr. 966,Vilnius ) Šis nutarimas patvirtina

priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką.

• Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas dėl

priėmimo į valstybės tarnybą konkursų organizavimo tvarkos ir

pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų nuostatų

patvirtinimo (2002m. balandžio 22d. Nr. 194,Vilnius).

1.2. Reikalavimai įsidarbinant į valstybės tarnybą.

Šitame skyrelyje norėčiau iš pradžių paminėti bendrus priėmimo į

valstybės tarnautojų pareigas reikalavimus ir, remiantis Valstybės tarnybos

įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsniu apžvelgti minėtus reikalavimus

kiek plačiau.

1)      turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; 

2)      mokėti lietuvių kalbą;

3)      būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62 metų ir 6

mėnesių (netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams

valstybės tarnautojams);

4)      turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną

išsilavinimą.

5)      atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės

aprašyme.[1]

Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai (Valstybės tarnybos įstatymo

pakeitimo įstatymo 9 straipsnis)

1. Asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą, taikomi šie reikalavimai:

1) Lietuvos Respublikos pilietybė ir lietuvių kalbos mokėjimas. Šie

reikalavimai netaikomi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais;

amžiaus cenzas: ne mažiau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip 62 metai ir 6

mėnesiai. Viršutinės amžiaus ribos reikalavimas netaikomas politinio

(asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams bei ūkines

ar technines funkcijas atliekantiems paslaugų valstybės tarnautojams;

3) išsilavinimas, būtinas atlikti tam tikro lygio valstybės tarnautojo

pareigas;

4) Karo prievolės įstatymo nustatytos pradinės karo prievolės atlikimas.

Šis reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, įstatymo numatytais

atvejais ir tvarka nuo šios prievolės atleistiems, taip pat asmenis,

kuriems ji
atidėta ar pakeista kitais tarnybos atlikimo būdais.

2. Asmenys, stojantys į valstybės tarnybą ir siekiantys viešo konkurso būdu

būti paskirti į viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigas, kurių

kategorija yra aukštesnė už žemiausią tam tikro lygio kategoriją, privalo

būti išėję valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programą.

3. Asmenys, siekiantys aukščiausių kategorijų viešojo administravimo

valstybės tarnautojų pareigų, privalo būti išėję atitinkamą Lietuvos

viešojo administravimo instituto mokymo programą (ar jai prilygintą).

Pareigybes, kurioms keliamas šis reikalavimas, nustato Vyriausybė.

4. Reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu netaikomas paslaugų

valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos gyventojams ir šių valstybių

piliečiams:

1) valstybių, priklausančių Europos Sąjungai, arba valstybių Europos

sutarties dalyvių, įsteigusių asociaciją su Europos bendrijomis ir joms

priklausančiomis šalimis narėmis, jeigu jos analogiškais atvejais netaiko

pilietybės reikalavimo Lietuvos Respublikos piliečiams;[2]

2) valstybių, kurios yra Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO)

narės, jeigu jos analogiškais atvejais netaiko pilietybės reikalavimo

Lietuvos Respublikos piliečiams.

5. Reikalavimas mokėti lietuvių kalbą netaikomas ūkines ar technines

funkcijas atliekantiems paslaugų valstybės tarnautojams.[3]

6. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus

nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems

interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis

neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;

3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs

asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję

tiesioginio pavaldumo santykiais;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;

5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;

6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.

Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti

specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

Asmuo, atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pagal VTĮ 29

straipsnio 6 dalies 1-4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus, negali

būti priimamas į valstybės tarnautojo pareigas trejus metus nuo atleidimo

iš pareigų dienos.

Tai: – valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą,

žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių

konstitucines teises; 

– valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;

– korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos požymių turinti   veikla, nors

už šią veiklą valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar

administracinėn atsakomybėn;

– piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo

valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas. [4]

10 straipsnis. Priėmimas į valstybės tarnautojų pareigas

1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima:

1) Seimo kanceliarijoje – Seimo kancleris;

2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar

jo įgaliotas asmuo;

3) Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių teisme – Vyriausybė;

4) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų

institucijų ir įstaigų vadovai;

5) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos

Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme –

teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas;

6) kituose teismuose – teismo pirmininkas.[5]

2. Į įstaigų vadovų pareigas priima:

1) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų

įgaliotos institucijos ir asmenys;

2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar

jo įgaliotas asmuo;

3) Vyriausybės atstovą – Vyriausybė;

4) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą

valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;

5) savivaldybės administratorių ir savivaldybės kontrolierių –

savivaldybės taryba.

3. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas

priima:

1) Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojų politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo Pirmininkas, Seimo

Pirmininko pavaduotojai ar jų įgalioti asmenys;

2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar

jo įgaliotas asmuo;

3) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojus – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;

4) ministerijoje – ministras;

5) apskrities viršininką ir jo pavaduotoją – Vyriausybė;

savivaldybės institucijose – savivaldybės meras.

3. Jei kiti įstatymai (išskyrus statutus ir

tarnybos įstatymą)

nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas ir

tvarką, taikomos šio Įstatymo nuostatos.

4. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.

11 straipsnis. Priėmimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas

1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama:

• konkurso būdu;

• be konkurso.

2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas,

egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu

patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės

aprašyme nustatytas funkcijas. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas

priimamam asmeniui netaikomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą,

išskyrus kitų įstatymų nustatytus atvejus.

3. Be konkurso į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti

priimami šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys. Jeigu tokių

asmenų yra du ir daugiau, jie egzaminuojami žodžiu (pokalbis).

4. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar kolegiali valstybės

ar savivaldybės institucija (toliau – valstybės tarnautoją į pareigas

priimantis asmuo) gali skelbti konkursą dėl priėmimo į karjeros valstybės

tarnautojo pareigas, jeigu informaciją apie atsilaisvinusias karjeros

valstybės tarnautojo pareigas pateikė valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas

atliekančiai įstaigai ir per 7 darbo dienas nuo pateikimo dienos negavo iš

jos informacijos apie šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodytus

asmenis. Šie asmenys turi būti priimti, jei atitinka pareigybės aprašyme

nustatytus reikalavimus.

12 straipsnis. Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojų pareigas

Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama

be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos

pasirinkimu. Į šias pareigas priimama ne ilgesniam kaip asmenį į pareigas

priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos

įgaliojimų laikui.[6]

13 straipsnis. Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas

1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu ar įstatymų nustatytais

atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į įstaigos vadovo pareigas,

egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu

patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės

aprašyme nustatytas funkcijas.

14 straipsnis. Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas

1. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas be konkurso.

2. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į laikinai negalinčio eiti

karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta

negalėjęs eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgiau kaip

trejus metus.

1.3. Konkurso paskelbimas ir dokumentų priėmimas.

1. Valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo gali skelbti

konkursą dėl priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tik

įregistravęs duomenis Valstybės tarnautojų registro duomenų bazėje Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintų Valstybės tarnautojų registro nuostatų

nustatyta tvarka, raštu pateikęs valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas

atliekančiai įstaigai (toliau vadinama – valstybės tarnybos tvarkymo

įstaiga) informaciją apie atsilaisvinusias karjeros valstybės tarnautojo

pareigas (nurodydamas pareigybės pavadinimą, lygį, kategoriją ir

pateikdamas pareigybės aprašymą) ir per 7 darbo dienas nuo pateikimo dienos

raštu negavęs iš šios įstaigos informacijos apie tai, kad yra asmuo

(asmenų), kuris (kurie) pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2

dalies nuostatas gali būti priimtas (priimti) į karjeros valstybės

tarnautojo pareigas be konkurso (toliau vadinama – asmuo, atitinkantis

pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2251 žodžiai iš 7497 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.