PERSONALO ATRANKA IR PRIĖMIMAS ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOJE
Personalo organizavimo kursinis darbas
(Studijų programa: Personalo vadyba)
(Studijų kryptis: Viešasis administravimas)
Darbą parengė
(parašas, data)
Darbo vadovas
___________________
(parašas, data)
Vilnius 2004
Turinys
Įvadas
1. Personalo atranka valstybės tarnyboje ………………………… 5
1. Atranką ir priėmimą reglamentuojantys dokumentai.
………………………. 5
2. Reikalavimai įsidarbinant į valstybės tarnybą.
………………………………….. 5
3. Konkurso paskelbimas ir dokumentų priėmimas.
……………………………… 10
4. Atrankos testai.
…………………………………………………………….
………………….. 12
5. Atrankos komisijos veikla.
…………………………………………………………….
….. 13
2. Personalo atranka Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje.
………………………………………………………………..
…………. 15
1. Šiaulių miesto savivaldybės administracija.
…………………………………………. 15
2. Priėmimo konkurso parengimas.
………………………………………………………… 16
2. Personalo organizavimo tobulinimo perspektyvos valstybės tarnyboje.
………………………………………………………………..
………………………… 25
3.1. Pasiūlymai susiję su personalo atranka ir priėmimu į valstybės
tarnautojo pareigas
………………………………………………………………….
…………………………………… 25
Išvados ir pasiūlymai
………………………………………………………………….
……… 28
Literatūra
………………………………………………………………….
………………………….. 29
Priedai
………………………………………………………………….
…………………………………… 31
Įvadas
Valstybės tarnautojai vykdo specifines funkcijas, priklausomas nuo
valstybės tarnybos paskirties. Kad galėtų tinkamai vykdyti šias funkcijas,
piliečiai, ateinantys į pareigas valstybės tarnyboje, turi atitikti
įstatymų nustatytas sąlygas. Valstybės tarnybos įstatyme yra suformuluoti
bendrieji reikalavimai, kas gali būti priimtas į valstybės tarnautojo
pareigas ir kas ne. Valstybės tarnautojai taip pat turi pasižymėti ypatinga
etika. Reikia pažymėti, kad egzistuoja tam tikros prielaidos, darančios
įtaką personalo organizavimo valstybės tarnyboje vystymo galimybėms ir šios
srities tyrimų aktualumui tam tikru laikotarpiu ir tam tikroje(-se) šalyje(-
se). Visuomenėse, kuriose demokratiškumo, humanizmo, asmenybės autonomijos
ir pasirinkimo laisvės didėjimas socialiniame ir ekonominiame gyvenime,
organizavimo vadyboje ir darbe pakankamai išplečia individualių galimybių
ir pasirinkimų lauką, susidaro prielaidos pasirinkti ir plėtoti
perspektyvas, o kartu ir tirti šiuos procesus.
Kiekvienos organizacijos vadovo siekis yra sėkminga organizacijos
veikla, kuri besikeičiančios aplinkos sąlygomis gali būti tik organizacijai
plečiantis. Organizacijos plėtra yra efektyviai funkcionuojančios
socialinės žmonių sistemos sukūrimas, padedantis suformuoti reikiamą
valdymo ir organizacinį potencialą.
Kursinio darbo aktualumas ir reikšmingumas. Pavienio darbuotojo
galimybės paveikti darbdavį yra labai ribotos, todėl LR Darbo kodekso
nuostatos, reglamentuojančios kolektyvinius darbo santykius, sukuria
teisinį pagrindą suburti darbuotojus, kad būtų galima įveikti ekonomiškai
stipresnę darbo teisinių santykių šalį – darbdavį. Dažnai nurodoma, kad
kolektyvinių santykių subjektai yra profesinės sąjungos ir darbdaviai arba
jų asociacijos, tačiau, mano nuomone, teisingiau kolektyvinių darbo
santykių subjektu laikyti ne profesinę sąjungą, bet pačius darbuotojus,
t.y. jų kolektyvus, kuriuos atstovauja profesinės sąjungos arba darbo
tarybos.
Naujajame LR Darbo kodekse derinant darbo santykių subjektų interesus
įtvirtinama socialinė partnerystė, jos formos ir principai.
Daug dėmesio LR Darbo kodekse skirta ir kolektyvinėms sutartims,
kurios yra lokaliniai teisės aktai (ūkio šakos, teritorinės, atskiros
įmonės ir kt.), reglamentuojantys daugelį darbo, jo sąlygų, darbo
apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko ir kitus klausimus. Šiais klausimais
literatūros nėra daug, kolektyvinės sutartys sudaromos ne visose įmonėse, o
LR Darbo kodeksas leidžia daug klausimų, susijusių su darbu, reglamentuoti
būtent kolektyvinėje sutartyje.
Mano nuomone, būtent minėta situacija ir
reali padėtis lemia kursinio
darbo aktualumą ir reikšmingumą.
Kursinio darbo tikslas – išanalizuoti personalo atrankos
ir priėmimo teisinį reglamentavimą, gerinimo galimybes Šiaulių miesto
savivaldybės administracijoje.
Kursinio darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti personalo atrankos ir priėmimo teisinius aspektus.
2. Ištirti reikalavimus, įsidarbinant į valstybės tarnybą.
. 3. Išanalizuoti Šiaulių savivaldybės administracijos atrankos
komisijos veiklą.
4. Išnagrinėti personalo atrankos ir priėmimo gerinimo
galimybes Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje.
Tyrimo objektas – Šiaulių miesto savivaldybės administracija.
Tyrimo dalykas – personalo atrankos ir priėmimo analizė bei gerinimo
galimybės Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje.
Tyrimo metodai – informaciją kursiniam darbui parengti rinkau
Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje, atlikdamas 4 kurso personalo
vadybos praktiką taip pat nagrinėdamas savivaldybės administracijos veiklą
reglamentuojančius dokumentus.
Tyrimo rezultatai – išnagrinėti personalo atrankos ir priėmimo
teisiniai aspektai, ištirti reikalavimai įsidarbinant į valstybės tarnybą,
išanalizuota Šiaulių savivaldybės administracijos atrankos komisijos
veikla, išnagrinėtos personalo atrankos ir priėmimo gerinimo galimybes
Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje.
Darbo struktūra – mano kursinį darbą sudaro trys pagrindinės dalys.
Pirmoji dalis – teorinė, „Personalo atranka valstybės tarnyboje“. Antroji
dalis – tiriamoji, „Personalo atranka Šiaulių miesto savivaldybės
administracijoje“. Trečioji dalis – projektinė, „Personalo organizavimo
tobulinimo perspektyvos valstybės tarnyboje“.
Teorinėje dalyje aš apžvelgiau atranką reglamentuojančius dokumentus,
reikalavimus įsidarbinant į valstybės tarnybą, atrankos testus bei atrankos
komisijos veiklą.
Tiriamojoje dalyje yra pateikta bendra informacija apie Šiaulių miesto
savivaldybės administraciją, išnagrinėtas priėmimo konkurso parengimas bei
kandidatų atranka.
Projektinėje dalyje pateikta personalo atrankos ir priėmimo gerinimo
galimybės personalo organizavimo galimybės ir perspektyvos valstybės
tarnyboje.
1. Personalo atranka valstybės tarnyboje
1.1. Atranką ir priėmimą reglamentuojantys dokumentai
Atranką ir priėmimą į valstybės tarnybą reglamentuoja sekantys
dokumentai:
• Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas (2002m.
balandžio 23d. Nr. IX-855) Šis įstatymas nustato pagrindinius
valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą,
atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas,
valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl priėmimo į
valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo (2002m.
birželio 24d. Nr. 966,Vilnius ) Šis nutarimas patvirtina
priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką.
• Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas dėl
priėmimo į valstybės tarnybą konkursų organizavimo tvarkos ir
pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų nuostatų
patvirtinimo (2002m. balandžio 22d. Nr. 194,Vilnius).
1.2. Reikalavimai įsidarbinant į valstybės tarnybą.
Šitame skyrelyje norėčiau iš pradžių paminėti bendrus priėmimo į
valstybės tarnautojų pareigas reikalavimus ir, remiantis Valstybės tarnybos
įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsniu apžvelgti minėtus reikalavimus
kiek plačiau.
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62 metų ir 6
mėnesių (netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams
valstybės tarnautojams);
4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną
išsilavinimą.
5) atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės
aprašyme.[1]
Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai (Valstybės tarnybos įstatymo
pakeitimo įstatymo 9 straipsnis)
1. Asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą, taikomi šie reikalavimai:
1) Lietuvos Respublikos pilietybė ir lietuvių kalbos mokėjimas. Šie
reikalavimai netaikomi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais;
amžiaus cenzas: ne mažiau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip 62 metai ir 6
mėnesiai. Viršutinės amžiaus ribos reikalavimas netaikomas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams bei ūkines
ar technines funkcijas atliekantiems paslaugų valstybės tarnautojams;
3) išsilavinimas, būtinas atlikti tam tikro lygio valstybės tarnautojo
pareigas;
4) Karo prievolės įstatymo nustatytos pradinės karo prievolės atlikimas.
Šis reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, įstatymo numatytais
atvejais ir tvarka nuo šios prievolės atleistiems, taip pat asmenis,
kuriems ji
atidėta ar pakeista kitais tarnybos atlikimo būdais.
2. Asmenys, stojantys į valstybės tarnybą ir siekiantys viešo konkurso būdu
būti paskirti į viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigas, kurių
kategorija yra aukštesnė už žemiausią tam tikro lygio kategoriją, privalo
būti išėję valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programą.
3. Asmenys, siekiantys aukščiausių kategorijų viešojo administravimo
valstybės tarnautojų pareigų, privalo būti išėję atitinkamą Lietuvos
viešojo administravimo instituto mokymo programą (ar jai prilygintą).
Pareigybes, kurioms keliamas šis reikalavimas, nustato Vyriausybė.
4. Reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu netaikomas paslaugų
valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos gyventojams ir šių valstybių
piliečiams:
1) valstybių, priklausančių Europos Sąjungai, arba valstybių Europos
sutarties dalyvių, įsteigusių asociaciją su Europos bendrijomis ir joms
priklausančiomis šalimis narėmis, jeigu jos analogiškais atvejais netaiko
pilietybės reikalavimo Lietuvos Respublikos piliečiams;[2]
2) valstybių, kurios yra Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO)
narės, jeigu jos analogiškais atvejais netaiko pilietybės reikalavimo
Lietuvos Respublikos piliečiams.
5. Reikalavimas mokėti lietuvių kalbą netaikomas ūkines ar technines
funkcijas atliekantiems paslaugų valstybės tarnautojams.[3]
6. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus
nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems
interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis
neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;
3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs
asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję
tiesioginio pavaldumo santykiais;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;
5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;
6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.
Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti
specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.
Asmuo, atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pagal VTĮ 29
straipsnio 6 dalies 1-4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus, negali
būti priimamas į valstybės tarnautojo pareigas trejus metus nuo atleidimo
iš pareigų dienos.
Tai: – valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą,
žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių
konstitucines teises;
– valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;
– korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos požymių turinti veikla, nors
už šią veiklą valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar
administracinėn atsakomybėn;
– piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo
valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas. [4]
10 straipsnis. Priėmimas į valstybės tarnautojų pareigas
1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima:
1) Seimo kanceliarijoje – Seimo kancleris;
2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar
jo įgaliotas asmuo;
3) Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių teisme – Vyriausybė;
4) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų
institucijų ir įstaigų vadovai;
5) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos
Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme –
teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas;
6) kituose teismuose – teismo pirmininkas.[5]
2. Į įstaigų vadovų pareigas priima:
1) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų
įgaliotos institucijos ir asmenys;
2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar
jo įgaliotas asmuo;
3) Vyriausybės atstovą – Vyriausybė;
4) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą
valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;
5) savivaldybės administratorių ir savivaldybės kontrolierių –
savivaldybės taryba.
3. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas
priima:
1) Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojų politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo Pirmininkas, Seimo
Pirmininko pavaduotojai ar jų įgalioti asmenys;
2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar
jo įgaliotas asmuo;
3) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojus – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;
4) ministerijoje – ministras;
5) apskrities viršininką ir jo pavaduotoją – Vyriausybė;
savivaldybės institucijose – savivaldybės meras.
3. Jei kiti įstatymai (išskyrus statutus ir
tarnybos įstatymą)
nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas ir
tvarką, taikomos šio Įstatymo nuostatos.
4. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.
11 straipsnis. Priėmimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas
1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama:
• konkurso būdu;
• be konkurso.
2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas,
egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu
patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės
aprašyme nustatytas funkcijas. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas
priimamam asmeniui netaikomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą,
išskyrus kitų įstatymų nustatytus atvejus.
3. Be konkurso į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti
priimami šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys. Jeigu tokių
asmenų yra du ir daugiau, jie egzaminuojami žodžiu (pokalbis).
4. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar kolegiali valstybės
ar savivaldybės institucija (toliau – valstybės tarnautoją į pareigas
priimantis asmuo) gali skelbti konkursą dėl priėmimo į karjeros valstybės
tarnautojo pareigas, jeigu informaciją apie atsilaisvinusias karjeros
valstybės tarnautojo pareigas pateikė valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas
atliekančiai įstaigai ir per 7 darbo dienas nuo pateikimo dienos negavo iš
jos informacijos apie šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodytus
asmenis. Šie asmenys turi būti priimti, jei atitinka pareigybės aprašyme
nustatytus reikalavimus.
12 straipsnis. Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojų pareigas
Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama
be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos
pasirinkimu. Į šias pareigas priimama ne ilgesniam kaip asmenį į pareigas
priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos
įgaliojimų laikui.[6]
13 straipsnis. Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas
1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu ar įstatymų nustatytais
atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.
2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į įstaigos vadovo pareigas,
egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu
patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės
aprašyme nustatytas funkcijas.
14 straipsnis. Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas
1. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas be konkurso.
2. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į laikinai negalinčio eiti
karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta
negalėjęs eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgiau kaip
trejus metus.
1.3. Konkurso paskelbimas ir dokumentų priėmimas.
1. Valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo gali skelbti
konkursą dėl priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tik
įregistravęs duomenis Valstybės tarnautojų registro duomenų bazėje Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintų Valstybės tarnautojų registro nuostatų
nustatyta tvarka, raštu pateikęs valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas
atliekančiai įstaigai (toliau vadinama – valstybės tarnybos tvarkymo
įstaiga) informaciją apie atsilaisvinusias karjeros valstybės tarnautojo
pareigas (nurodydamas pareigybės pavadinimą, lygį, kategoriją ir
pateikdamas pareigybės aprašymą) ir per 7 darbo dienas nuo pateikimo dienos
raštu negavęs iš šios įstaigos informacijos apie tai, kad yra asmuo
(asmenų), kuris (kurie) pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2
dalies nuostatas gali būti priimtas (priimti) į karjeros valstybės
tarnautojo pareigas be konkurso (toliau vadinama – asmuo, atitinkantis
pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus).