1. Aplinkos jėgos
2. Personalo tarnybos veiklos
3. Personalo planavimas
4. Personalo paieška (verbavimas)
5. Darbuotojų atranka
6. Darbuotojų adaptavimas (orientavimas)
7. Personalo mokymas
8. Atlygių sistema
9. Karjeros planavimas
10. Komunikavimas įmonėje
ĮVADAS
Kiekvienoje įmonėje dirba vienoks ar kitoks darbuotojų kiekis. Taigi atsiranda ypatingi resursai – žmogiškieji resursai, nuo kurių pajėgumų ir sugebėjimų išnaudojimo priklauso įmonės veiklos efektyvumas ir pelningumas. Taigi, norint tinkamai valdyti žmogiškuosius įmonės resursus, reikia teisingai ir tiksliai atlikti personalo valdymo funkcijas. Be to darbo rinkos svyravimai gana stipriai įtakoja įmonėje dirbančius žmones ir vadovus, todėl svarbu tiksliai prognozuoti šiuos svyravimus bei mokėti įvertinti jau įvykusius pasikeitimus.
Makroaplinkos jėgos stipriai veikia ir pačią įmonę, ir joje dirbančius žmones, todėl vadovas turi stengtis gauti informaciją apie šiuos veiksnius ir tinkamai juos įvertinęs priimti gerus sprendimus, todėl informacijos rinkimo ir pateikimo procese atsiranda tarpinė grandis talkinanti vadovui – specialistai. Jie išmano savo srities specifiką ir gali tinkamai surinkti ir įvertinti duomenis apie vieną ar kitą valdymo sritį. Tokie patys specialistai yra samdomi ir darbui su žmogiškaisiais resursais. Tai yra personalo valdymo tarnybų (skyrių) darbuotojai. Jie užsiima visais darbais susijusiais su personalo valdymu.
Personalo valdymo tarnybos funkcijos yra šios:
1. Personalo planavimas.
2. Personalo pritraukimas į įmonę.
3. Personalo atranka.
4. Personalo samda.
5. Personalo adaptavimas įmonėje.
6. Personalo motyvavimas dirbti (atlygių sistema).
7. Karjeros planavimas.
8. Darbo santykių formavimas.
Šiame darbe ir bus nagrinėjama aukščiau išvardintos veiklos bei jų praktinio panaudojimo galimybės, tačiau pirmiausia reikia įvertinti aplinką, kuri veikia tiek pačią įmonę, tiek ir jos darbuotojus.
Akcinėje bendrovėje BSO buvo susipažinta su personalo tarnybos darbu ir praktiškai išsiaiškintos, problemos iškylančios šios tarnybos veikloje.
TEORINĖ DALIS
ORGANIZACIJOS APLINKA
Aplinka – įvairios sąlygos, aplinkybės ir kiti veiksniai, kurie supa ir veikia tiek visą organizaciją, tiek bet kurią atskirą jos dalį.
Aplinka – nuolat besikeičiantis procesas.
Aplinkos ir valdymo santykis:
1. Aplinka trukdo priimti ir įgyvendinti sprendimą norimame apibrėžtume.
2. Valdymas ir aplinka nekonfrontuoja (tai nėra antagonistinės sistemos).
Negalima priimti sprendimo teigiamo organizacijai ir neigiamo aplinkai.
Aplinką iliustruoja toks piešinys:
Ekonominė sistema Politinė sistema
Finansiniai
Fiziniai
Žmogiškieji
Informaciniai
Ribinis personalas (boundary personel) – visi organizacijos žmonės, kurių pagrindinė funkcija yra ryšių su aplinka palaikymas, šiai daliai galima priskirti ir personalo tarnybos darbuotojus.
Aplinkos struktūra (klasifikacija)
(pagal F. E. Emery ir E. L. Trist)
Klasifikacija pagal aplinkos sudėtingumą ir keitimosi tempą, išskiriant 4 idealius aplinkos tipus.
Rami atsitiktinė aplinka Rami koncentruota aplinka Priešiška reakcinė aplinka Sūkurinis laukas(tornado)
Aplinka yra stabili ir nesudėtinga. Neapibrėžtumas didelis, nes išorinės jėgos yra atsitiktinai išsibarsčiusios. Sumažėja atsitiktinumai, nes aplinkos jėgos grupuojasi. Aplinka yra sudėtinga ir nestabili, aplinkos neapibrėžtumas dar mažesnis, nes nusistovėję ir apibrėžti ryšiai tarp aplinkos jėgų. Aplinka labai dinamiška ir sudėtinga, atsiranda netikrumas dėl ryšių tarp aplinkos jėgų sudėtingumo.
Priimami operatyviniai ir taktiniai (arba adaptyvūs) sprendimai Priimami strateginiai sprendimai Priimami strateginiai sprendimai Priimami taktiniai sprendimai (tačiau reikia bandyti ir strateginius)
Išorinė aplinka veikia įmonėje dirbančius žmones per aplinkos jėgų kitimo tempą ir aplinkos neapibrėžtumą (netikrumą). Neapibrėžtumas – informacijos (žinių) trūkumas.(Pilnas neapibrėžtumas – visiška žinių, informacijos apie sprendimo rezultatus stoka. Pilnas apibrėžtumas – turimos pilnos žinios.)
APLINKOS JĖGOS
Išorinė (bendroji) aplinka:
a) socialiniai veiksniai;
b) ekonominiai veiksniai;
c) teisinai – politiniai veiksniai;
d) technologiniai veiksniai;
e) ekologiniai veiksniai.
Ekonominei aplinkai įvertinti tikslinga atsakyti į tokius pagrindinius klausimus:
1. Ar lengvai prieinamas kreditas?
2. Ar lengvai prieinamas kapitalas?
3. Ar prieinama palūkanų norma?
4. Kokie yra infliacijos tempai?
5. Kokios yra mokesčių normos?
6. Kiek žmonės yra nusiteikę išleisti pinigų?
7. Kokios yra BNP augimo tendencijos?
Socialinei aplinkai įvertinti tikslinga atsakyti į tokius pagrindinius klausimus:
1. Koks yra nedarbo lygis?
2. Kokie yra ir kaip kinta gyventojų požiūriai, vertybės, gyvenimo stilius ir kt. ?
3. Kokia yra demografinė padėtis?
4. Kokia yra ir kaip kinta gyventojų paklausa atskiroms prekėms ir paslaugų rūšims?
Politinei aplinkai įvertinti tikslinga atsakyti į tokius pagrindinius klausimus:
1. Kokios yra teisinės veikimo ribos? Kas galima, o kas ne?
2. Kokios yra politinės tendencijos?
3. Koks yra politinių ir teisinių veiksnių stabilumo laipsnis?
4. Kokios yra Vyriausybės
funkcijos? (tiekėjas, vartotojas, varžovas)
Technologinei aplinkai įvertinti tikslinga atsakyti į tokius pagrindinius klausimus:
1. Kokie vyksta technologiniai pokyčiai?
2. Kiek jie yra reikšmingi jūsų sprendimui?
Ekologinei aplinkai įvertinti tikslinga atsakyti į tokius pagrindinius klausimus:
1. Koks organizacijos poveikis ekosistemai?
2. Kaip galima tą poveikį pakeisti?
3. Kiek tai kainuos?
4. Kokios yra ekologinės normos?
Vidinė aplinka. Ji leidžia įvertinti vidines organizacijos galimybes, įgyvendinant sprendimą ir apima visą organizacijos išteklių įvertinimą. Juos sudaro šie ištekliai:
a) žmogiškieji ištekliai;
b) finansiniai ištekliai;
c) materialiniai (techniniai ištekliai);
d) organizaciniai.
PERSONALO TARNYBOS VEIKLOS
Personalo tarnybos turi atlikti savo veiklą pagal tam tikrą nustatytą veiksmų planą, kuriuo yra nustatoma, kokias veiklos rūšis atliks įmonės personalo tarnybos darbuotojai, o kokių atlikimui bus samdomi kitų įmonių specialistai ar darbuotojai. Tai turi būti nustatyta pagal įmonės valdymo struktūrą ir apibrėžta personalo tarnybos nuostatuose, kuriuos tvirtina įmonės vadovai.
Pagrindinės personalo tarnybos veiklos yra šios:
1. Personalo poreikio nustatymas (personalo planavimas).
2. Personalo pritraukimas į įmonę (verbavimas, paieška).
3. Darbuotojų parinkimas ir samda.
4. Darbuotojų adaptavimas įmonėje (orientavimas).
5. Karjeros valdymas.
6. Darbo užmokesčio valdymas.
7. Darbo sauga ir kitų darbo santykių palaikymas.
Žvelgiant iš vadybinės pusės, personalo tarnyba turi atlikti valdymo veiklą, kuri yra nukreipta į žmones – svarbiausią įmonės resursą ir apimti personalo
planavimą,
organizavimą,
koordinavimą,
motyvavimą ir
kontrolę.
Be to personalo tarnyba turėtų sudaryti organizacijoje tokias sąlygas, kad, siekiant organizacijos tikslų, kiekvienas darbuotojas ar jų grupė norėtų ir galėtų atskleisti ir optimaliai panaudoti savo potencialą, jį ugdytų ir vystytų. Dėl šios priežasties personalo tarnyboje turėtų dirbti žmonės gerai išmanantys žmogiškuosius santykius ir psichologiją, o taip pat žinantys įstatymus, reglamentuojančius darbo santykius bei susijusius su įmonės veiklos pobūdžiu. Taip pat svarbu žinoti darbo procesus įmonės viduje tam, kad galima būtų tinkamai valdyti procesus susijusius su personalo parinkimu ir adaptavimu.
Labai svarbu, kokią poziciją personalo valdymo atžvilgiu užims vadovai, nes nuo šios nuostatos labai priklausys personalo tarnybos darbuotojų tiek formalus, tiek neformalus statusas įmonėje.