Personalo valdymo reikšmė gamybos procese
5 (100%) 1 vote

Personalo valdymo reikšmė gamybos procese

PERSONALO VALDYMO REIKŠMĖ GAMYBOS PROCESE

ĮVADAS…………………………………………………………………………………..

PIRMA DALIS. GAMYBOS APRŪPINIMO OPTIMIZAVIMO GALIMYBĖS:

PERSONALO VALDYMO ĮTAKA GAMYBOS VADYBAI……………………………………….

1. PERSONALO VALDYMO REIKŠMĖ GAMYBOS APRŪPINIMUI OPTIMIZUOTI: ESMĖ, PRINCIPAI BEI UŽDAVINIAI……………………………

1. 1. Gamybinės įmonės vadybos objektas bei veiklos ypatumai……………………………..

1. 2. Personalo valdymas – įmonės vadybos strategijos dalis…………………………………

1. 3. Personalo valdymo tendencijos šiuolaikinės gamybos sąlygomis……………………….

2. PERSONALO VALDYMO YPATUMAI GAMYBOS PROCESE…………………….

2. 1. Darbo su personalu valdymo esmė –valdymo organizacinė struktūra, jos

organizavimo principai ir uždaviniai ……………………………………………………..

2. 2. Personalo struktūra ir jos vystymo įtaka gamybos procesui……………………………..

ANTRA DALIS. PRAKTINIO PERSONALO VALDYMO METODŲ, BŪDŲ TAIKYMO ĮTAKA GAMYBOS PROCESO EFEKTYVUMUI:LYGINAMOJI ANALIZĖ

3

ĮVADAS

Naujojo šimtmečio pradžioje, kai kiekvienos įmonės sėkmingą veiklą lemia spartus pažangių technologijų diegimas, naujų gamybos ir vadybos metodų paieška, iškyla jų taikymo galimybių prielaidos bei sąlygos. Šiuolaikinių įmonių vadybos strategijose pastaraisiais metais stebima personalo vadybos vaidmens didėjimas, spendžiant gamybinių įmonių sėkmingos veiklos uždavinius. Organizuojant efektyvų gamybinės įmonės funkcionavimą, kyla reikmė ne tik tobulinti tiesioginį gamybos procesą, bet racionalai išnaudoti įmonės valdymo proceso organizavimo galimybes: planavimą, apskaitą, kontrolę, koregavimą, projektų valdymą, darbo organizavimą ir normavimą, jo įvertinimą, informaciją ir komunikaciją bei personalovadybą.

Vakarų šalių patirtis rodo, kad personalo vadybos principų taikymas gamybos bei jo aprūpinimo procesui optimizuoti yra vienas iš būdų mažinti gamybos aprūpinimo sąnaudas. Personalo valdymo ir organizavimo taikymas sudaro prielaidas taikyti šių veiklos sričių principus, metodus ir būdus organizuojant ir optimizuojant visą įmonės vadybos procesą, nes darbuotojų profesinės kvalifikacijos, iniciatyvumo, tolerancijos lygis lemia ir įmonėje vykstančių procesų efektyvumą. Šiuo metu, kaip rodo tiek Vakarų, tiek Rytų šalių patirtis, personalo vadyba traktuojama kaip vieningos įmonės vadybos struktūros dalis, įtakojanti įmonės darbo efektyvumą. Gamybinės įmonės personalo vadybos optimizavimas neišvengiamai įtakoja įmonės konkurencingumą rinkos sąlygomis.

Problema. Tyrinėjant mokslinę literatūrą personalo valdymo ir organizavimo klausimais buvo susidurta su tuo, kad šios įmonės veiklos srities vertinimo kriterijai ne visada interpretuojami remiantis tai pačiais principais bei metodologija. Autoriaus atlikti mokslinės literatūros tyrimai parodė, kad kiekviena įmonė turi vidinių rezervų šiems procesams tobulinti. Personalo valdymo ir organizavimo, kaip įmonės vadybos proceso organizavimo sistemos elemento principų, metodų bei būdų lyginamoji analizė rėmėsi, autoriaus nuomone, optimaliausiomis iš tų, kurios yra pateikiamos mokslinėje bei praktinėje literatūroje.

Darbo aktualumas- personalo vadybos optimizavimas suadaro sąlygas siekti įmonės gamybos efektyvumo. Įvertinus esamą padėti bei palyginus jį su ankstesniu laikotarpiu, atskleidžiamos pokyčių tendencijos ir priežastys. Siekiant optimizuoti personalo valdymą, buvo siekta atskleisti galimas jo įtaką efektyviam įmonės darbui lyginant praktinio valdymo metodus bei būdus.

Tyrimo objektas- įmonės personalo valdymas kaip gamybinio proceso aprūpinimo optimizavimo prielaida.

Tyrimo tikslas – įvertinti personalo organizavimo ir valdymo taikymo efektyvumo įtaka gamybos procesui.

4

Darbo uždaviniai:

• išanalizuoti gamybinės įmonėsvadybos ypratumus;

• išanalizuoto personalo vadybą kai gamybinės įmonės vadybos

sudėtinę dalį;

• išanalizuoti personalo vadybos metodologinius pagrindus;

• išanalizuoti personalo vadybos organizavimo principus, funkcijas bei jų taikymo galimybes organizuojant gamybos valdymo procesą;

• atskleisti personalo vadybos esmę, jos vertinimo kriterijus bei metodologiją;

• atskleisti personalo vadybos kaip įmonės vadybos proceso organizvimo sistemos elemento vertinimo specifiką;

• nustatyti ir išanalizuoti veiksnius, sąlygojančius personalovadybos efektyvumą;

• įvertinti tirtų personalo vadybos procesų efektyvumo lygį gamybos procesui;

• pateikti pasiūlymus ir rekomendacijas, vertinant personalo vadybos efektyvumą siekiant efektyvaus gamybinės įmonės darbo;

Dabo tyrimo metodai: tyriamajame darbe buvo taikyti loginės analizės, sisteminės analizės, palyginimo metodai…….

Darbo struktūra. Darbas susideda iš įvado, …dalių, išvadų bei pasiūlymų , literatūros sąrašo, …priedų.

5

1. PERSONALO VALDYMO REIKŠMĖ GAMYBOS APRŪPINIMUI OPTIMIZUOTI: ESMĖ,
PRINCIPAI BEI UŽDAVINIAI

1. 1. GAMYBINĖS ĮMONĖS VADYBOS OBJEKTAS BEI VEIKLOS YPATUMAI

Įmonė dažniausiai apibūdinama kaip produkcijos gamintoja ar patarnavimų vykdytoja, kuriai būdingas techninis, organizacinis ir ūkinis vieningumas. Įmonės gamybos rezultatai (pelnas, rentabilumas) pasiekiami optimaliai organizuojant darbo objektų (žaliavų, medžiagų), darbo priemonių (įrengimų, pastatų) ir darbo subjektų (darbininkų, specialistų, tarnautojų) sąveiką (Martinkus, Žičkienė, Žilinskas, 2002). Kitas įmonės apibūdinimas, kuris sutinkamas mokslinėje literatūroje (Martinkus, Vaičiūnas, Venskus, 2002), tai – savo firmos vardą turintis ūkinis vienatas, užsiimantis tam tikra komercine ūkine veikla. Ją sudaro medžiaginių, daiktinių, finansinių ir nematerialinių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas. Kiekviena įmonė savo veiklą organizuoja atsižvelgdama į rinkos pokyčius, siekia didžiausio efektyvumo ir neišvengia rizikos.

Remdamiesi apibūdinimu, kad įmonė yra ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų numatyta tvarka tam tikrai ūkinei komercinei veiklai (Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas,1990), kai kurie autoriai akcentuoja (Žvinklys, Vabalas, 2001), kad įmonė – tai užsiimanti ūkine veikla organizacija (žmonių grupė, kurios veikla sąmoningai kordinuojama siekiant bendro tikslo), įgaunanti fabriko, gamyklos, dirbtuvių, parduotuvių ar kt. pavidalą (pramonėje, žemės ūkyje, transporte, statyboje, prekyboje ir t. t. ) ir vykdanti vieną ar kelias specifines funkcijas, gamindama ar paskirstydama įvairias prekes bei paslaugas, nusakomi () tokie įmonės bruožai: organizacinė vienybė, nes įmonė – tam tikru būdu organizuotas kolektyvas, turintis vidinę struktūrą ir valdymo tvarką; tam tikras naudojamų išteklių kompleksas (įmonėje sujungiami įvairūs ištekliai gaminti prekėms ar paslaugoms, siekiant didinti pelną; atskiras turtas (įmonė turi nuosavo turtą, kurį savarankiškai naudoja tam tikriems tikslams; turtinė atsakomybė (įmonė visiškai atsako savo turtu už įvairius įsipareigojimus); operatyvinis – ūkinis ir ekonominis savarankiškumas (įmonė pati vykdo įvairius sandorius ir operacijas, pati pasiima riziką, pati gauna pelną arba patiria nuostolių, naudodama pelną siekia palaikyti stabilią finansinę būklę ir toliau tobulinti ir plėsti gamybą. Nors, kaip minėta, šiuo atveju nevartojama sąvoka ,,sistema“, tačiau yra aišku, kad įmonė suvokiama kaip sistema, kuri turi tam tikrą vidinę struktūrą, veikiama išorinės aplinkos. Išorės veiksniai – tai tam tikra aplinka (E.C. Eyre, 1993), kuri yra skaidoma į verslo aplinką ir apskritai į aplinką. Verslo aplinka – tai tie subjektai, kuriems įmonė turi vienokią ar kitokią įtaka: tiekėjai, vartotojai, tarpininkai – ir aplinka, kuriai įmonė neturi tiesioginio poveikio(), t. y. valstybės politika, gamybos produkcijos sąlygos, priklausančios nuo ekonominės raidos ypatybių ir kt.

Vienas pagrindinių bet kurios valstybės ūkio elementų ekonominiu, techniniu ir socialiniu

6

požiūriu yra gamybinis potencialas, išreikštas įmonių, organizacijų, firmų ir kt ūkio subjektų veikla, dėl to gamybinė įmonė be bendrų bet kuriai įmonei būdingų bruožų išsiskiria savo specifika.

Kadangi pagrindinis gamybinės įmonės tikslas yra stiprinti įmonės pozicijas rinkoje, ji privalo kaupti kapitalą, didinti pelną, siekti veiklos efektyvumo bei realizuoti kolektyvo socialinius tikslus. Gamybinė įmonės veikla apima daugelį aspektų: ilgalaikius išorinės aplinkos veiksnius, ypatingai ekonominius ir technologinius, įmonės tikslus bei jos straegiją, jos esamus bei būsimus išteklius, reikalingus konkurencingumui didinti. Šių aspektų analizė suteikia galimybę įmonei spręsti strateginius jos veiklos uždavinius, t. y. kapitalinius įdėjimus, sąlygotus ilgalaikėmis realizavimo prognozėmis, kurios savo ruožtu priklauso nuo įmonės pajėgumo patenkinti paklausą. Kitaip tariant, gamybinės įmonės vadyba remiasi ilgalaike strategija – jau minėtais kapitaliniais įdėjimais, kurie sąlygoja gamybinių procesų esmę ir formą. Trumpalaikė įmonės strategija numato įrenginių keitimą, žaliavų, detalių, gatavos produkcijos atsargų kaupimą, siekiant patenkinti paklausą, atrenka ir vadovauja reikalingos kvalifikacijos darbuotojams.Gamybinės veiklos organizavimas numato gamybinių metodų atranką, įmonės padalinių ir tarnybų planavimą, gambinio proceso tikslų bei pasiektų rezultatų ir darbų atlikimo kontrolę. Tarkim, A.Choskingas (1993) išskiria gamybinės įmonės darbo veiksnius: medžiagų valdymas; atsargų kiekis; gaminių dizainas; kontrolė; dirbančiųjų atlyginimų sistema; gamybinės išlaidos ir kt. Be šių veiksnių Choskingas (1993) nurodo automatizavimo ir mechanizavimo lygį, informacinių technologijų taikymą, darbuotojų kvalifikaciją ir kt.

Mokslinės literatūros apžvalga rodo, kad gamybinė įmonė apibūdinama kaip sudėtinga sistema, suvokiama kaip juridinis vienetas, ūkinis objektas, socialinė ir organizacinė struktūra ir kt. Kaip sistema su sudėtinga vidaus struktūra gamybinė įmonė apima () organizacinę, gamybinę, techninę, funkcinę ar kitokios rūšies veiklą, kuriai būdinga sudėtinga tarpusavio struktūrinių elementų sąveika, kurios veiklos pagrindas –
tikslų, kuriuos ji sau numatė.

Gamybos verslas – tai viena iš pagrindinių verslininkystės veiklų, kurios esminė funkcija yra gamybos organizavimas. Gamybinė veikla – tai viena populiariausių, visuomenei reikalingiausių ir tuo pat metu viena sudėtingiausių verslo veiklų, nes tik ji formuoja šiuolaikinės ekonomikos pagrindą – masinę gamybą. Šio proceso metu žaliavos yra pakeičiamos produktu. Organizuojant gamybos procesą, verslininkas turi išmanyti šio proceso technologiją (pirminės medžiagos keitimo į galutinę produkciją būdų, metodų ir priemonių visumą) ir gamybos ciklo ( žaliavos kitimo į produktą užbaigtą nuoseklų vyksmą) ypatumus. Tai savo ruožtu sudaro prielaidas įmonei modernizuoti gamybos struktūrą, tobulinti kuriamus produktus bei naudojamas technologijas, tuo pačiu didinti įmonės konkurencingumą. Šiems tikslams siekti būtina prielaida turėtų būti gamybos proceso aprūpinimo tobulinimas.

7

Gamybos aprūpinimo sąvoka mokslinėje literatūroje interpretuojama nevienodai. Tai priklauso nuo gamybos proceso sampratos interpretavimo.() mano, kad bet kurios įmonės tikslas – priimti, įsisavinti gamybos išlaidas ,,įeinant“, jas modifikuoti, perdirbti ir ,,išeinant” išduoti gautą produkciją, t. y. rezultatą. Toks transformuojamasis procesas suprantamas kaip gamybos procesas. Jo galutinis tikslas – patobulinti, pagerinti jau turimą įmonės pajėgumą, kad būtų padidintos turimų išteklių atsargos, reikalingas vieniems ar kitiems gamybinio proceso poreikiams tenkinti. Tarp išlaidų įeinant (angl.input) ir rezultato išeinant (angl.output), lygiagrečiai šiems, vyksta procesai, kurie nusako gamybos proceso esmę. ()teigia, kad gamybos procesui būdingos šios sudėtinės dalys: aprūpinimas (tiekimas), sandėliavimas (saugojimas), produkcijos gamyba, realizacija, finansavimas, personalo mokymas, naujų technologijų diegimas bei valdymas.

Kituose literatūros šaltiniuose teigiama (), kad pagrindinis gamybos proceso organizavimo principas – tai optimalus žmogiškųjų vertybių paieškos, organizacinio mokymosi ir nenutraukiamos adaptacijos prie besikeičiančių rinkos sąlygų derinys. Remiantis šiuo principu, siūloma į gamybos aprūpinimą žvelgti kaip į gamybos proceso valdymo organizavimą, t. y. materialinių atsargų valdymą, gamybinių išteklių planavimą, produkcijos kokybės bei žmogiškųjų išteklių valdymą.

Kitoks aspektas įžvelgiamas į gamybos aprūpinimą McKinsey (JAV verslo konsultacinė firma) nuostatoje, kad gamybos aprūpinimo optimizavimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į tris pagrindinius uždavinius: išlaidų mažinimą, išleidžiamos produkcijos kokybės gerinimą, laiko, reikalingo pagaminti produktui, mažinimą. Visi šie uždaviniai yra vienos sistemos dalys, tarpusavyje sąveikaujančios ir įtakojančios viena kitą.

Nepaisant įvairių autorių paties gamybos proceso esminių ypatumų interpretavimo, šio proceso organizavimo principų ir uždavinių sampratų įvairumo, galima daryti išvadą, kad gamybos aprūpinimo optimizavimas yra sudėtingas procesas, kurio metu neišvengiamai kyla problemų, kokiais metodais ir būdais šias problemas spręsti.

Kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima būtų spręsti gamybos aprūpinimo problemas bei optimizuoti patį procesą. Gamybos procesas yra sudėtingas vyksmas, kuris reikalauja valdymo, derinimo bei optimizavimo. Dėl to įvairiuose literatūros šaltiniuose gamybos vadyba interpretuojamas įvairiai.

Kaip teigai A.Sakalas (2000), gamybos organizavimas yra priemonių sistema, turinti atsakyti į klausimus: kas, ką, kur, kada ir kaip turi daryti, kad būtų įvykdyti įmonės ar susivienijimo uždaviniai: gautas kuo didesnis pelnas, pasiekti kuo geresni kiti veiklos rodikliai ir kuo geriau būtų patenkinti vartotojų poreikiai. Šią gamybos organizavimo funkciją atlieka vadybininkai. Ūkio subjekto vadyba priskiriama prie svarbių gamybos veiksnių. Vadyba – tai vyksmas, organizuojantis gamybos procesą, nes be vadybos, darbas ir kapitalas sudarytų tik potencines gamybos prielaidas..

8

Besivystant gamybiniams santykiams darbo pasidalijimas iš esmės keitėsi, kol atsirado specifiniai darbo procesai – valdymo procesai.

Valdymas () – vieno asmens ar kelių asmenų poveikis kitiems asmenims, kad jų veikla būtų nukreipta siekti numatytų tikslų ir prisiimti atskomybę už savo veiksmų rezultatyvumą. Valdymas yra sietinas ir su priemonės ar priemonių visumos samprata, kai sprendimai yra parengiami bei priimami, nusakomas kaip specifinė žmogaus veiklos funkcija (Aiškinamasis įmonės vadybos terminų žodynas, 2000). Valdymas apibūdinamas kaip dualistinė veikla (Zakarevičius, 1998?): ją vykdant reguliuojami ekonominiai, gamybiniai, komerciniai, finansiniai bei socialiniai (žmonių veiklos ir santykių) procesai. Lietuvių autorių darbuose, skirtuose įmonių valdymui, yra vartojamas ne tik valdymo, bet ir vadybos terminas. Vadybinė veikla apibūdinama (Sakalas, 2000) kaip visuminė organizacijos valdymo veikla, o ne tik žmonių, dirbančių šioje organizacijoje, veiklos ir santykių reguliavimas, kaip visuminė organizacijos valdymo veikla (Seilius, Zakarevičius, 1998). Autoriai
išskiria mokslinio valdymo aspektą, kuris suprantamas kaip mokslo kryptis apie organizacijų valdymo dėsningumus, principus, metodus, organizacinį mechanizmą bei praktinę vadybą, kuri suprantama kaip specifinė veikla, kurią vykdant reguliuojami visi organizacijoje (socialinėje – ekonominėje sistemoje) vykstantys procesai. Vadyba aiškinama ir kaip valdymo, vadovavimo mokslas ( Martinkus ir kt., 2000). Pateikti apibrėžimai rodo, kad vadybos sampratos suvokimas nėra aiškiai ir tiksliai apibrėžtas, tačiau šiame darbe nekeliamas tikslas nagrinėti valdymo termino smulkiau, o yra bandoma išsiaiškinti gamybinės įmonės valdymo turinį bei jo ypatumus.

Gamybinės įmonės valdymo turinys literatūroje apibrėžiamas nevienodai. Teigiama (Яркина, 2004) kad, valdymo turinys – tai įmonės veiklų visuma, sudaranti galimybes formuluoti bendrus vadybos uždavinius, o valdymo praktikos analizė ir apibendrinimas, kurie remiasi šiais uždavinias, suteikia galimybę sukonkretinti valdymo turinį. Tokį valdymo turinio samprata atspindi 1 pav. pavaizduota schema.

1 pav. Įmonės valdymo schema

9

Tokiai valdymo struktūrai įgyvendinti siūloma numatyti ir realizuoti tam tikrus valdymo etapus, atsižvelgiant į tai, kad valdymas ( Ребрин, 2000, Жданов, 2000 ) yra viena iš veiklų, optimizuojančių gamybą. Autorių nuomone, gamyba yra sudėtinga, įvairialypė struktūra, dėl to ji turėtų būti analizuojama kaip tam tikros sistemos valdymas. Sistemai valdyti siūloma numatyti tris valdymo lygius:

• makrolygis (metavaldymas), valdymo sistemos saviorganizavimo uždavinių sprendimas, t. y. tikslų išdėstymo politika, kai yra numatoma valdymo sistemos strategija, jos posistemių struktūra ir funkcijos;

• valdymo sistemos efektyvus organizavimas – objekto ir subjekto sąveikos valdymas, bendrų valdymo funkcijų atlikimas, atsižvelgiant į numatytus realius tikslus;

• konkrečių valdymo positemių organizavimas siekiant konkrečių funkcijų vykdymo.

Atsižvelgus į šiuos valdymo lygius formuojamos ir valdymo sistemų funkcijos:

• makrofunkcijos – valdymo sistemos struktūros kūrimas, jos vystymosi gairių, pavaldumo bei elgsenos politika, posistemių pavaldumo funkcijų ir jų autonomiškumo numatymas, sistemos vientisumo užtikrinimas;

• bendros valdymo funkcijos – išankstinis valdymas (sistemos planavimas ir konkrečių parametrų prognozavimas), operatyvus valdymas ( organizavimas, motyvavimas, kordinavimas bei reguliavimas) ir baigiamasis valdymas ir grįžtamasis ryšis (kontrolė, apskaita, analizė);

• atskiros arba pavienės valdymo funkcijos – planavimo ir prognozavimo darbų organizavimas, gamybos techninis paruošimas, gamybos organizavimas, operatyvus gamybos valdymas, darbo su personalu valdymas, materialinis – techninis tiekimas, ekonominė analizė ir kt.

Mokslinėje literatūroje () yra skiriamos gamybos proceso organizavimo ir šio proceso aprūpinimo funkcijos. Tuomet valdymo funkcijos skirstomos() į strategines gamybos valdymo funkcijas bei taktines gamybos valdymo funkcijas. Strateginės funkcijos: gaminio strategija numato gaminio modernizavimą arba naujų gaminių diegimą, proceso strategija numato gamybos priemonių, gamybos technologijų bei organizavimo ir valdymo metodų visumą, naujų gamybų regioninio paskirstymo strategija atsižvelgia į aprūpinimo ir paskirstymo sistemos efektyvumą, gamybos organizavimo strategija numato įmonės organizacinę struktūrą , vidinio įmonės darbo formų ir metodų parinkimą, darbo vietų struktūrą bei jų aprūpinimą, gamybos aprūpinimo strategiją sąlygoja techninio, transporto bei sandėliavimo organizavimo formų ir metodų parinkimą bei

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2500 žodžiai iš 8199 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.