Personalo valdymo stilių samprata
5 (100%) 1 vote

Personalo valdymo stilių samprata

TURINYS:

ĮVADAS ……………………………………………………………………………………………………………….3

1. PERSONALO VALDYMO CHARAKTERISTIKA…………………………………………………..4

1.1 Personalo valdymo stilių samprata………………………………………………………………………….4

1.2 Personalo valdymo bruožai……………………………………………………………………………………5

1.3 Personalo valdymo teorijos……………………………………………………………………………………82. PERSONALO VALDYMO STILIŲ RŪŠYS…………………………………………………………….9

2.1 Autokratinis valdymo stilius…………………………………………………………………………………10

2.2 Demokratinis valdymo stilius………………………………………………………………………………..12

2.3 Liberalinis valdymo stilius…………………………………………………………………………………….13

2.4 Valdymo stilių suderinamumas………………………………………………………………………………14

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………….16

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………………………17

ĮVADAS

„Vadovavimas žmonėms – tai mokslas ir menas“, teigia R.Razauskas. Personalo valdymas priklauso vadovų ir pavaldinių tarpusavio sąveikos (bendradarbiavimo) sričiai.

Tačiau būti geru vadovu nelengva. Kaip teigia V.Obrazcovas, norint būti idealiu vadovu, teisingai valdančiu personalą, reikia vengti pagrindinių 8 klaidų: pasyvumo nustatant darbo uždavinius, nesugebėjimo tinkamai planuoti, gerų jausmų ir nuotaikų ignoravimo, per didelio aktyvumo atliekant darbo užduotį (labiau reikia valdyti, o ne pačiam atlikti), nesugebėjimo išklausyti žmonių, nesugebėjimo aiškiai ir tiksliai išdėstyti darbo tikslo, nesugebėjimo apgalvotai motyvuoti darbuotojus, nesugebėjimo parodyti žmonėms pagarbos ir pripažinimo.

Galima teigti, kad nėra neabejotinai teisingų valdymo stilių ir elgsenos; dažniausiai vienas ir tas pats vadovas praktikuoja ne vienintelį valdymo stilių, bet varijuoja, atsižvelgdamas į situaciją ir bendradarbius.

Tyrimo objektas. Personalo valdymo stiliai.

Temos aktualumas. Darbas neatsiejamas nuo žmogaus gyvenimo ir jis lemia materialinę žmonių gerovę, todėl tiek darbdaviui, tiek darbuotojui būtina turėti žinių apie valdymą, jo pagrindinius bruožus, valdymo stilių trūkumus ir stipriąsias puses.

Darbo struktūros paaiškinimas:

I – ame skyriuje detaliau susipažįstama su personalo valdymo stilių samprata, jų pagrindiniais bruožais ir valdymo teorijomis.

II – ame skyriuje daugiausia dėmesio yra skiriama trims personalo valdymo stilių rūšims: autokratiniam, demokratiniam ir liberaliam, išskiriant esmines jų savybes bei aptariama galimybė visus juos derinti kartu.

1. PERSONALO VALDYMO CHARAKTERISTIKA

1.1 Personalo valdymo stilių samprata

Valdymo stilius yra sudėtinga vadovo ir pavaldinių santykių visuma. Vadovas atlieka jam pavestas funkcijas tik jam būdingu, individualiu stiliumi. Kiekvieno vadovo darbo stilius individualus, nes tiek jo asmeninės, tiek ir vadovaujamo kolektyvo savybės yra nepakartojamos. Išskiriama keletas pagrindinių veiksnių, lemiančių vienokį ar kitokį vadovo darbo stilių. Tai: organizacijos ar įmonės, kuriai vadovaujama specifika (jos tikslai ir užduotys), gamybinė aplinka (veiklos organizavimo formos), technologinis gamybos lygis, vadovaujamo kolektyvo ypatumai (jo sudėtis, pasiruošimo lygis, tarpusavio santykių pobūdis). Kita svarbi aplinkybė – tai visuotinai pripažinta, neformali žmogaus įtaka, kitaip tariant, autoritetas. Skiriamos dvi autoriteto rūšys: autoritetas, įgyjamas kartu su pareigybiniu statusu (formalus) ir išsikovojamas paties vadovo (realus). Vadovas, kuris suranda teisingą bendravimo su pavaldiniais stilių, greitai įgyja realų autoritetą. Taigi, galima drąsiai teigti, kad vadovas be autoriteto – tai prastas vadovas, stokojantis kompetencijos ir nepasieksiantis gerų darbo rezultatų.

Personalo valdymas – tai bendradarbių santykių organizavimas ir koordina¬vimas, siekiant tam tikro užsibrėžto tikslo. Valdymas pirmiausia yra vadovų ir pavaldinių santykiai. Personalo valdymo yra dvi pagrindinės funkcijos: norų formavimas ir norų įgyvendinimas. Prie norų formavimo priklauso plana¬vimas ir sprendimų priėmimas, prie norų įgyvendinimo – organizavimas ir kontrolė. Ir norų formavimui, ir įgyvendinimui lemiamos reikšmės turi pasikeitę vadovų ir bendradarbių santykiai. Anksčiau buvo kalbama apie vadovus ir jų pavaldinius – šiandien jie traktuojami kaip bendradarbiai, kvalifikuota darbo jėga, nuo kurios priklauso ne tik tikslo pasiekimas, bet neretai ir jo užsibrėžimas. Tuo, pavyzdžiui, paaiškinamas perėjimas nuo autoritarinio valdymo stiliaus, paremto įsakymu ir paklusnumu, prie kolektyvinio valdymo stiliaus, kuriam būdingas bendradarbių įtraukimas į tikslo radimą ir realizavimą.

Personalo valdymo stilius – tai vadovo
poveikio bendradarbiams būdas, kryptingai valdant jų elgseną ir sudarant palankiausias sąlygas užtikrinti veiklos efektyvumą. Pasirinkus tam tikrą valdymo stilių, nulemiama bendradarbių elgsena.

Vadovo darbo stilius nėra tik asmeninis vadovo reikalas. Nuo jo didžia dalimi priklauso visos įmonės ar organizacijos veiklos rezultatai, jo vadovaujamų žmonių pasitenkinimas darbu. Vadovo ir personalo santykių įvairovė ir sudėtingumas lemia konkrečių valdymo stilių įvairovę, tačiau joje, galima išskirti tam tikrus parametrus arba kriterijus, pagal kuriuos pastebimi vadovui būdingi bruožai, kurie grupuojami ir analizuojami.

Iki šiol nėra vieningos individualaus valdymo stiliaus klasifikacijos. Skirtingi autoriai ir mokyklos įvairiai juos klasifikuoja. Vadovavimo stilius pirmą kartą bandė apibendrinti Platonas savo veikale „Valstybė“ . Jis vadovus klasifikuoja taip:

1) vadovas timokratas. Tai vadovas, kurio valdymo stilių formuoja jo išdidumas bei valdžios troškimas;

2) vadovas demokratas. Tai vadovas, kuris pareigas įgyja burtų ar rinkimų keliu. Tokiam valdymo stiliui būdinga visų piliečių lygybė;

3) vadovas tironas. Tai vadovas, kurio valdymo stilių formuoja jo žiaurūs polinkiai;

4) oligarchinis vadovas. Tokio vadovo pagrindinis motyvas yra gobšumas.

Pirmasis individualų valdymo stilių remdamasis eksperimentais 1938 metais nagrinėjo amerikiečių psichologas Kurtas Levinas. Jis išskyrė šiuos pagrindinius vadovų tipus: autoritarinis arba valdingas, liberalus arba anarchinis, demokratiškas arba kolegialus. Ši klasifikacija dabar ir yra plačiausiai naudojama.

1976 m. anglų valdymo problemų tyrinėtojai P.Sadleris ir G.Hofstedas apklausė apie 22000 įmonių ir jų padalinių vadovų bei pasiūlė valdymo stilius klasifikuoti pagal sprendimų priėmimo būdus ir vadinti taip:

1. Įsakymo stilius, kur vadovas pats priima sprendimus tik informuodamas pavaldinius bei laukdamas jų besąlygiško vykdymo.

2. Įkalbinėjimo stilius, kai vadovas prieš perduodamas paties priimtus nutarimus, stengiasi įtikinti pavaldinius, kad tai geriausias sprendimas ir būtina jį priimti.

3. Konsultacinis stilius. Čia vadovas priima sprendimus tik pasitaręs su pavaldiniais.

4. Kolektyvinis stilius, pagal kurį vadovas formuluoja tik problemos esmę, o sprendimas priimamas kolektyviai.

1.2 Personalo valdymo bruožai

Aukščiau aptarti valdymo stiliai yra apibūdinami vadinamasiais valdymo arba vadovo darbo bruožais. Literatūroje išskiriami tokie pagrindiniai valdymo bruožai:

1. Įgaliojimų centralizavimas. Vadovas pradžioje visus įgaliojimus prisiima sau, po to dalijasi jais su savo darbuotojais ir galiausiai perduoda įgaliojimus pavaldiniams, ko pasekoje jų veiklos kontrolei sugaišta daugiau laiko, nei kad būtų tai padaręs pats.

2. Atsakomybės paskirstymas. Kaip ir su įgaliojimais, taip ir atsakomybę vadovas prisiima arba sau, arba dalijasi ja su pavaldiniais, arba visą atsakomybę stengiasi užkrauti darbuotojams.

3. Aktyvumas ir iniciatyva. Egzistuoja trys galimybės: viską organizuoja ir planuoja tik vadovas, į pavaldinių nuomonę neatsižvelgiama; aktyvūs ir vadovas ir pavaldiniai; vadovas neiniciatyvus, laukia aktyvumo iš šalies.

4. Nutarimų priėmimas. Gali būti įvairiai priimami sprendimai: vadovas vienas pats priima ir atšaukia sprendimus; gali lengvesnius sprendimus priimti kartu su pavaldiniais, o vienas pats spręsti tik pačius svarbiausius klausimus; arba ypatingai sudėtingų problemų pats visiškai nesprendžia, o galutinį nutarimą įgalioja priimti kitą darbuotoją.

5. Elgesys, kai trūksta informacijos. Tokiu atveju vadovas arba pats sprendžia net tuos klausimus, su kuriais nėra pakankamai susipažinęs, arba neslepia to, ko nežino arba nesistengia papildyti savo žinių.

6. Požiūris į pavaldinių savarankiškumą. Gali būti įvairus: vadovas suinteresuotas, kad jie dirbtų savarankiškai, gali primesti jiems savo nuomonę arba palikti pavaldinius likimo valiai.

7. Vyraujantys poveikio pavaldiniams būdai. Paprastai vadovas tik įsakinėja ir niekada neprašo, labai dažnai kritikuoja pavaldinius arba kartais kreipiasi į juos patarimo arba su prašymu ką nors atlikti.

8. Darbo drausmė. Dažnas vadovas reikalauja griežtai ir besąlygiškai paklusti drausmei, tačiau drausmė gali būti palaikoma ir be ypatingų pastangų arba gali atsitikti taip, kad vadovas nesugeba kontroliuoti darbo drausmės.

9. Pavaldinių darbo kontrolė gali pasireikšti nuolatiniu pavaldinių darbo kontroliavimu, dažnu trukdymu jiems dirbti, tačiau galima ir kontroliuoti nuolat, bet netrukdyti dirbti, be to pastebėti pasiektus rezultatus arba kartas nuo karto tikrinti darbą ir nieko nepastebėti.

10. Reiklumo pobūdis. Blogai, kai vadovas dažnai nepagrįstai užsipuola pavaldinius arba reikalauja retkarčiais ir pripuolamai. Geriausias vadovas kelia teisingus ir konkrečius reikalavimus.

11. Reakcija į pavaldinių patarimus. Galima neleisti prieštarauti arba galima netgi leisti įsakinėti vadovui, tačiau optimaliausias variantis būtų nuolat tartis su pavaldiniais, ypač sudėtingose situacijose priimant sudėtingus sprendimus.

12. Vadovo požiūris į kritiką. Labiausiai toleruotinas yra vadovas, kuris kritikuojamas neįsižeidžia ir stengiasi panaudoti kritiką kolektyvo mikroklimato pagerinimui. Tačiau būna, kai vadovas neslepia, jog nemėgsta kritikos arba kritiką
pažada atsižvelgti į ją, tačiau realiai nieko nesugeba pakeisti.

13. Kontaktai su pavaldiniais. Galima sąmoningai atsiriboti nuo pavaldinių, galima nuolat bendrauti su pavaldiniais, informuojant juos apie kolektyvo problemas bei laimėjimus, kas yra pagirtina bei galima turėti sunkumų bendraujant su darbuotojais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1350 žodžiai iš 4477 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.