TurinysĮvadas 3
1.Personalo sandara 4
2.Personalo svarba organizacijoje 5
3.Personalo valdymas 6
Išvados 11
Literatūros sąrašas 12
Įvadas
Šių dienų sparčiai besivystančioje visuomenėje personalo reikšmė
organizacijoje yra labai svarbi. Personalo vadybos žinių reikia
vadybininkui, organizuojančiam ir nukreipiančiam kolektyvo darbą reikiama
linkme, tačiau jos ne mažiau svarbios eiliniam specialistui, ir techniniam
vykdytojui, nes jie dirba kartu, ir nuo to, ar jie bus pasirengę priimti ar
atmesti taikomas poveikio priemones, priklausys vadovų darbo sėkmė.
Tikslas: išsiaiškinti personalo reikšmę bei svarbą organizacijoje,
ištirti personalo valdymo funkcijas.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti kas sudaro personalą;
2. Įvertinti personalo svarbą organizacijoje;
3. Ištirti kaip įmonėse yra valdomas personalas.
Problema: tinkamo personalo paskirstymo bei motyvavimo stoka
organizacijose.
Tyrimo metodai: Literatūros šaltinių analizė, dedukcija.
Personalo sandara
Personalas – tai visi organizacijos darbuotojai. Kaip teigia Sūdžius
V. (2001) Įmonės personalo, kaip ir verslumo, kapitalo ir prekės ar tinkamo
produkto, veiksnys yra lemiamas, turi didžiausią įtaką. Šio veiksnio
išraiška – kadrai, jų sudėtis, kaita, kvalifikacinė struktūra. Jis, kartu
su kitais elementais, yra jų visų veiksmų kombinuoto veikimo, kiekybinio ir
kokybinio, panaudojimo rezultatas.
Organizacijos personalą sudaro dvi pagrindinės grupės: vykdantysis
personalas ir vadybinis personalas.
Pasak Zakarevičiaus P.(2003) vykdančiuoju personalu vadinami
darbuotojai, kurie organizacijose atlieka darbus, realizuojančius jos
paskirties funkcijas.
Skiriamos dvi šių darbuotojų grupės: darbininkai ir specialistai.
Darbininkai- tai darbuotojai, kurie atlieka darbus su medžiaginio
pobūdžio objektais. Šių darbų rezultatas- naujas medžiaginis objektas
(gaminys, produktas) arba to paties objekto vietos pakeitimas (pernešimas,
pervežimas ir pan.). Ypač aiškiai darbininkus, kaip personalo grupę, galima
identifikuoti gamybinėse organizacijose.
Specialistai- tai darbuotojai, kurie, vykdydami organizacijos
funkcijas, atlieka intelektualinio pobūdžio darbus. Šių darbų rezultatas-
intelektualinė produkcija (gaminio konstrukcija, gamybos technologija,
darbo organizavimo aprašai ir pan.). Akivaizdu, kad specialistai – tai
konstruktoriai, technologai, metrologai, ekonomistai. Šiuos specialistus
(vykdančiojo personalo dalį) būtina skirti nuo vadybinio personalo sudėtyje
esančios specialistų grupės. Pastarieji atlieka darbus, padėdami vadovams
rengti ir priimti sprendimus.
Šiuolaikiniuose, aukšto mokslinio ir technologinio lygio
organizacijose, riba tarp darbininkų ir specialistų nyksta. Gana dažnai
atlikti darbus su medžiaginiais objektais, gaminant produktą, reikalingas
aukštas intelektualinis lygis, įgalinantis naudotis moderniais įrengimais,
kompiuterine technika ir pan. Todėl aukštų technologijų gamybose
„darbininkiškus“ darbus dažnai atlieka darbuotojai, turintys aukštąjį
išsilavinimą.
Vadybinis personalas – tai darbuotojai, atliekantys organizacijos
valdymo funkcijas. Valdymo sistemoje darbo turinio požiūriu dirba trijų
tipų vadybiniai darbuotojai – vadovai, specialistai, techniniai vykdytojai.
Vadovai – darbuotojai, kurių pagrindinė funkcija priimti sprendimus ir
organizuoti jų įgyvendinimą. Vadovai grupuojami pagal atliekamo darbo
turinį ir pagal valdymo lygius, kuriems jie vadovauja.
Pagal darbo turinį yra funkciniai ir linijiniai vadovai. Savaime
suprantama, kad funkciniai vadovai vadovauja funkciniams struktūros
padaliniams, o linijiniai vadovai – linijiniams padaliniams. Taigi,
funkcinių vadovų pagrindinis uždavinys yra padėti generaliniam vadovui
priimti sprendimus, o linijinių vadovų uždavinys – organizuoti sprendimų
realizavimą.
Būtent šiuo požiūriu skiriasi ir vadovams formuluojami klasifikaciniai
reikalavimai. Funkciniai vadovai turi būti geri savo sferos specialistai –
analitikai, o linijiniai vadovai – geri organizatoriai, sugebantys
konsoliduoti darbuotojų veiksmus užduočių realizavimui. Žinoma, ir vieni,
ir kiti privalo turėti vadovams būtinas bendrąsias žinias ir savybes.
Pagal valdymo lygius yra aukštutinio, vidurinio ir žemutinio lygio
vadovai. Aukštutinio lygio vadovai – tai organizacijos vadovai, vidurinio
lygio vadovai – tai vadovai, vadovaujantys stambiems jungtiniams
linijiniams ir funkciniams padaliniams, žemutinio lygio vadovai – tai
vadovai, tiesiogiai vadovaujantys darbuotojams, atliekantiems konkrečius
sprendimų įgyvendinimo darbus.
Aukštutinio lygio vadovai daugiausia turi spręsti strateginius,
vidurinio lygio – taktinius, o žemutinio lygio – operatyvinius uždavinius.
Įvairiuose lygiuose
vadovaujantiems vadovams kvalifikaciniai
reikalavimai taip pat skiriasi: aukštutinio lygio vadovai turi gerai
išmanyti vadybos, ekonominius, teisinius, strateginius ir mažiau –
technologinius, gamybos organizavimo aspektus. Atvirkščiai – žemutinio
lygio vadovai privalo nuodugniai žinoti technologiją, organizavimą,
psichologiją ir mažiau – ekonomiką, teisę.
Specialistai – tai valdymo sistemos darbuotojai, kurie atlieka
informacinį – analitinį darbą, reikalingą parengiant ir priimant
sprendimus. Specialistai daugiausia dirba funkciniuose padaliniuose. Prie
linijinių vadovų dirba vadybos specialistai, kuriuos priimta vadinti
dispečeriais – jie padeda šiems vadovams realizuoti sprendimus.
Kvalifikaciniai reikalavimai keliami specialistams – geros žinios savo
sferoje ir sugebėjimai naudoti šias žinias praktikoje.
Techniniai vykdytojai – tai pagalbinius vadybinius darbus atliekantys
darbuotojai (kompiuterių operatoriai, vadovų sekretorės). Jie nedalyvauja
tiesioginėje sprendimų priėmimo veikloje ir atlieka tik aptarnavimo
funkcijas.
Personalo svarba organizacijoje
Šiandieninės ekonomikos sąlygos – ekstremalios. Tai sąlygoja valdymo
orientacija į tikslus, konkurencijos augimas, rinkos prisotinimas ir
internacionalizavimas, gamybos bei darbo organizavimo formų kaita. Tai
verčia ieškoti naujų šaltinių efektyvumui didinti visose srityse: kuriant
naujus gaminius, diegiant pažangią techniką, technologiją, organizuojant
darbą ir valdymą.
Visuose procesuose, ypač pertvarkos, paprastai dalyvauja žmogus, jo
vaidmuo yra lemiamas. Personalas ne tik tiesiogiai dalyvauja procese,
naudodamas objektus ir darbo priemones, bet ir numato tikslus bei
organizuoja racionalią jų įgyvendinimo sistemą, vėliau kontroliuoja ir
koreguoja vykdymą. Personalas atlieka ne tik gamybinę, bet ir vartojimo
funkciją., todėl jis yra ir pagrindinis evoliucijos motyvas. Personalą
sudaro skirtingų asmeninių siekių, orientacijos, motyvacijos, pasirengimo