Pilietinė bendruomenė
5 (100%) 1 vote

Pilietinė bendruomenė

11

Kas yra pilietinė bendruomenė?

Visų pirma, prieš pradedant gilintis į pilietinės bendruomenės pagrindimą norėčiau pasakyti, kad pilietinė bendruomenė nėra mitas. Ji iš tikrųjų egzistuoja, ryškiausias to įrodymas galėtų būti Šiaurės ir Pietų Italija. Antra, reiktų paminėti, kad net XVI amžiuje Nicolo Machiavelli‘s ir kiti jo amžininkai įrodinėjo, kad pilietinė bendruomenė egzistuoja ir netgi sėkmingai. Tokią išvadą jie padarė tyrinėdami nestabilių respublikos institucijų istoriją (nuo Antikos iki Renesanso laikų). Šią išvadą jie pagrindė tuo, kad laisvų institucijų sėkmės ar nesėkmės priklauso nuo piliečių būdo arba jų „pilietinės dorybės“. Toks mąstymas, kai iškeliamas pilietiškumas aukščiau visko, yra būdingas „respublikoniškajai“ pilietinių humanistų mokyklai, kurią laikui bėgant „nugalėjo“ liberalių pažiūrų moklyklos, kurių priekyje žengė Hobbes, Lock ir kiti. Esminis skirtumas tarp respublikonų ir liberalų yra tai, kad respublikonai pabrėžė bendruomenės ir pilietinių pareigų svarbą, o liberalai akcentavo individualizmą ir asmens teises. Patvirtinus JAV konstituciją, tuo metu buvo manyta, kad liberalai joje įtvirtino savo nuostatas ir taip nugalėjo respublikoniškųjų pažiūrų atstovus, bet tai paneigė vėliau kilusi revizionizmo banga, kuri įrodinėjo, kad JAV konstitucijai persidavė ne liberalizmas, o respublikoniškoji ar komunitarinė tradicija.

Demokratinio valdymo sėkmė priklauso nuo to, kiek jos aplinka priartėjo prie pilietinės bendruomenės idealo. Pilietinė bendruomenė paaiškinama šiais aspektais:

1. Pilietinis angažuotumas

2. Politinė lygybė

3. Solidarumas, pasitikėjimas ir tolerancija

4. Asociacijos: socialinės bendradarbiavimo struktūros

Paanalizuosiu šiuos aspektus.

1. Pilietinis angažuotumas. Tai reiškia aktyvų pilietinės bendruomenės dalyvavimą viešuosiuose reikaluose. Toks dalyvavimas yra labiau persmelktas visuomeniškumo dvasios, labiau orientuotas į bendrąją naudą. Pabrėžiama, kad pilietinės bendruomenės piliečiai neprivalo būti altruistai, tačiau jie turėtų vadovautis tokiu savanaudiškumu, kuris supranta ir kitų interesus.

2. Politinė lygybė. Ši lygybė pasireiškia tuo, kad visiems piliečiams užtikrinamos lygios teisės ir pareigos, taigi iš to išplaukia, kad tokios bendruomenės narius sieja horizontalūs savitarpiškumo ir bendradarbiavimo santykiai. Piliečiai bendradarbiauja kaip lygus su lygiu. Čia egzistuoja darbo pasidalijimas, be abejo, teikiantis didelę naudą, ir politinis vadovavimas, pasireiškiantis tuo, kad tokios bendruomenės lyderis privalo būti atsakingas savo bendrapiliečiams.

3. Solidarumas, pasitikėjimas ir tolerancija. Pilietinės bendruomenės nariai yra lygūs, visuomeniški ir aktyvūs, pasižymi pilietine dorybe: paslaugūs, gerbiantys vieni kitus, pasitikintys vienas kitu, net, jei susiduriama su iš esmės besiskiriančiais požiūriais. Savaime suprantama, kad požiūrių nesutapimas gali privesti iki konfliktinė situacijos, bet pilietinės bendruomenės nariai ir konfliktuose pasižymi tolerantiškumu savo oponentams, nes tokioje bendruomenėje egzistuoja tarpasmeninis pasitikėjimas, o pasitikėjimas sudaro galimybę įgyvendinti bendrus interesus, neišsisukti nuo kolektyvinio veiksmo.

4. Asociacijos: socialinės bendradarbiavimo struktūros. Tyrinėtojas Alexis de Tocqueville‘is pastebėjo demokratinės Amerikos polinkį kurti pilietines ir politines organizacijas. Amerikiečiai nuolat buriasi į sąjungas: prekybines, pramonines, religines, dorovines, uždaras, atviras, gausias, negausias, rimtas, nerimtas ir kt. Pasak Tocqueville‘io demokratiškiausia šalis yra ta, kur žmonės labiausiai ištobulino gebėjimą bendromis jėgomis siekti bendro tikslo. Išvada: pilietinės asociacijos prisideda prie demokratinio valdymo stabilumo ir efektyvumo vidiniu ir išoriniu poveikiais:

· Vidinis poveikis suprantams kaip poveikis atskiriems nariams. Asociacijos išugdo savo narių bendradarbiavimo įgūdžius, įpročius, solidarumą ir visuomeniškumo dvasią. Ši Tocqueville‘io citata puikiai tai parodo: „Žmonėms bendraujant jų jausmai ir mintys pagyvėja, širdis darosi tauresnė, o protas skvarbesnis.“ Be to, yra pagrįsta, kad asociacijų nariams labiau būdingas politinis išprusimas, socialinis pasitikėjimas, politinis dalyvavimas ir subjektyvi politinė kompetencija. Dalyvavimas tokiose pilietinėse asociacijose irgi yra labai svarbus, nes įdiegia bendros atsakomybės už kolektyvines pastangas jausmą. Yra dar ir toks pastebėjimas, kad organizacijos vienija ne tik tuos pačius požiūrius turinčius žmones, bet ir žmones su skirtingais požiūriais. Netgi yra pagrįstumas, kad organizacijoms būdinga jungti skirtingų pažiūrų žmones (autorius tokias grupes žmonių su skirtingais požiūriais vadina „kryžminėmis grupėmis“). Iš to išplaukia, kad skirtingi individai gali siekti skirtingų tikslų, o bendraujant jie turėtų derintis prie kitų. Kaip pavyzdį norėčiau pateikti Raudonojo Kryžiaus organizaciją, kuri vienija nemažą dalį narių visame pasaulyje, be abejo, kai kurie nariai yra asmenybės ir individai, turintys savo tikslų, tačiau bendraujant su kitais nariais interesai yra derinami.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 762 žodžiai iš 1512 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.