PINIGAI IR ŠIUOLAIKINIAI BANKAI
1. Pinigų funkcijos. Istorinė pinigų raida.
Pinigai- tai teisė į prekes, materialines (kultūrines) gėrybes.
Šiandien nerasime nė vienos žmogaus veiklos srities, kur būtų galima apseiti be pinigų. Kiekvienoje ekonominėje sistemoje visos vertės išreiškiamos pinigais. Už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes gautus pinigus keičiame į kitas mums reikalingas prekes ir paslaugas, grąžiname skolas, kaupiame turtą ir t.t. Nė vieno ekonominio reiškinio ar proceso negalima paaiškinti be kainos, o kaina yra ne kas kita kaip pinigų atspindys.
Pinigai-visuotinis vertės ekvivalentas, atliekantis mainų, kaupimo, vertės mato,cirkuliacijos ir mokėjimo priemonių funkciją.
Pinigai yra apibrėžiami ne pagal jų esmę, bet pagal tas funkcijas, kurias ji atlieka ekonominiame gyvenime. Vadinasi , kiekvienas daiktas, kuris atlieka atitinkamas funkcijas, bus pinigas.
Pinigai atlieka šias funkcijas: prekių pirkimo, kainos nustatymo, mokėjimo priemonės ir taupymo funkciją.
Pinigai yra tarpininkas tarp pirkėjo ir pardavėjo. Jų dėka įvyksta pirkimo –pardavimo aktas. Pinigai supaprastina ir palengvina prekių pirkimą. Įsivaizduokime, kad pinigų nėra ir prekių savininkai maino betarpiškai prekę į prekę. Tokie mainai yra vadinami barteriniais mainais. Pinigai yra prekių mainų produktas.Žinome kad žiloje senovėje vyko natūriniai mainai. Dabar tai vadinama barteriniais mainais. Tiesioginiuose mainuose pinigai yra nenaudojami: viena prekė ar paslauga yra tiesiogiai mainoma į kitą pvz.; fermeris, kuris specializuojasi mėsos gamyboje turi surasti alkaną siuvėją ir iš keisti mėsą į kostiumą. Norėdamas gauti medicinos paslaugą , fermeris turi susirasti alkaną gydytoją. Primityvus tiesioginių mainų sandoris pavaizduotas pav.
Mėsa pereina iš F į S
Drabužiai pereina iš S į F
Įsivaizduokime, kad pinigų nėra ir prekių savininkai maino betarpiškai prekę į prekę. Tokie prekių mainai yra vadinami barteriniais mainais.Nes prekių mainai atsirado anksčiau negu pinigai.P Pinigai yra prekių mainų produktas. Barterinių mainų prasmė yra ta, kad prekių savininkas nenaudingą arba mažai naudingą jam prekę maino į jam naudingesnę prekę. Šiandien iš viso neįmanoma įsivaizduoti, kad galėtų vykti barteriniai mainai tarkim, tarp miesto autobusų parko ir keleivių, kuriuos jis aptarnauja.
Padėtis keičiasi iš esmės kai atsiranda pinigai kaip prekių mainų tarpininkas. Esant pinigams, prekių ir pinigų mainai suskyla į du santykinai vietos ir laiko atžvilgiu savarankiškus aktus: pardavimą ir pirkimą. Šiuo atveju neišnyksta sunkumas surasti pirkėją. Tačiau pardavus prekę už gautus pinigus nesunku nusipirkti bet kurią kitą prekę tik, svarbu turėti reikiamą pinigų sumą. Taip pinigai taupo prekių gamintojų ir pirkėjų laiką , palengvina mainus.
Pinigais yra nustatomos kainos. Bet kurioje valstybėje jos nustatomos nacionaline valiuta: litais doleriais svarais it t.t. Atskirais atvejais kai nacionalinė valiuta dėl sparčios infliacijos pasidaro nebepatikima, gali atsirasti dvejopos kainos:jos gali būti nustatomos ir stabilia užsienio valiuta, ir pagal faktiškai nusistovėjusį kursą- kaina paskaičiuota nacionaline valiuta.taip buvo Vokietijoje po Pirmojo Pasaulinio karo. Nustačius kainą stabilia valiuta, nereikia nuolat keisti kainų etikečių, o prekės kainą galima apskaičiuoti remiantis valiutos kursu. Dvejopos kainos rodo valiutos nestabilumą.
Pinigai atlieka apskaitos priemonės funkciją. Jų dėka, naudojant kainas, nustatoma bendra gamybos apimtis (firmos, šalies) produkcijos gamybos kaštai, jie lyginami su gaunamomis piniginėmis įplaukomis ir nustatomas pelno dydis. Ir t.t.
Pinigai yra sukauptas , esamas ir būsimas turtas. Pinigų savininkas gali juos išleisti tuoj pat arba atidėti prekių pirkimą vėlesniam laikui. Jeigu prekių pirkimas atidedamas vėlesniam laikui, tai pinigai atlieka taupymo funkciją.
Pinigais yra grąžinama skola už gautas prekes ir paslaugas. Tokiu atveju pinigai atlieka mokėjimo funkciją. Šia pinigų funkcija grindžiamos piniginės paskolos.
Tokios būtų pagrindinės pinigų funkcijos šių dienų ūkyje. Kad ekonomika gerai funkcionuotų, pinigai turi deramai veikti.
Istorinė pinigų raida
Pinigai atsiranda tam tikroje ekonominio išsivystymo pakopoje plėtojantis prekių mainams. Prieš pinigų atsiradimą, jų vietą prekių mainuose užėmė įvairios prekės.
Kokios prekės atliko pinigų vaidmenį, priklausė nuo kiekvienos tautos ekonominių gyvavimo sąlygų. Visus pastebima ta pati tendencija: pinigų vaidmenį atlikdavo dažniausiai parduodamos prekės. Gyvulių augintojams tokia preke būdavo gyvuliai, medžiotojams- kailiai, žemdirbiams- grūdai ir t.t. Tokie “pinigai’’ turėjo rimtų trukumų. Brangus buvo jų laikymas ir transportavimas. Daugelis iš jų buvo visiškai nedalomi.
Plėtojantis prekių mainams vis labiau ryškėjo tokių pinigų trūkumai.Dėl to jie turėjo užleisti vietą metaliniams pinigams. Pinigų vaidmenyje įsitvirtino taurieji metalai: sidabras ir auksas Pinigai buvo kaldinami ir iš vario ir jo lydinių.
Taurieji metalai, lyginant su tradicinėmis prekėmis, žymiai geriau atliko visas pinigų funkcijas.Jie buvo dalomi, neprarasdavo savo fizinių savybių nedidelis svoris įkūnijo didžiulę
vertę.Plečiantis prekių mainams, didėjo aukso kaip piniginės prekės poreikis. Valstybės turėjo sunaudoti didžiulis išteklius gavybai aukso, kuris tenkino vien tik prekių mainų reikmes.
Aukso monetos turėjo nedidelę nominalią vertę (stambios monetos nebuvo kaldinamos, bijota jų padirbinėjimo).Sunku buvo jas suskaičiuoti. Be to monetos cirkuliacijoje smarkiai dėvisi ,patiriami dideli nuostoliai. Yra apskaičiuota kad per 50 metų moneta netenka 4,2%pradinio svorio. Metalinių pinigų nukaldintų iš tauriųjų metalų, cirkuliacija buvo brangi ir nevisuomet patogi prekių pirkėjams ir pardavėjams. Dėl to metalinius pinigus pakeičia popieriniai [pinigai.
Pirmieji popieriniai pinigai atsirado Kinijoje viešpataujant galingai Tano dinastijai (618-907). Po Pirmojo pasaulinio karo bemaž visos šalys nustojo vartoję auksines monetas. Jas pakeitė popieriniais pinigas, smulkiomis, iš pigaus metalo nukaldintomis monetomis.
Koks popierinių pinigų pranašumas?
Nedideli jų gamybos kaštai, o nominali vertė yra už juos žymiai didesnė. Tai atpigina pinigų cirkuliaciją. Viena svarbiausių sąlygų jų perkamajai galiai išlaikyti yra pinigų kiekio reguliavimas. Šią misiją atlieka valstybė. Ji, atsižvelgdama į besikeičiančią pinigų paklausą, reguliuoja pinigų kiekį cirkuliacijoje.
Iki 1971 popieriniai pinigai turėjo ryšį su auksu. Nors vyriausybės piliečiams nekeitė popierinių pinigų į auksą pagal fiksuotą aukso kiekį, bet tarpvalstybiniuose atsiskaitymuose JAV ir kitos išsivystytos šalys buvo įsipareigoję pirkti ir parduoti auksą auksą po 35JAV dol. už aukso unciją. Nuo1971m buvo pereinama nuo fiksuoto valiutos kurso prie laisvai plaukiojančio valiutos kurso, o auksas perkamas ir parduodamas rinkos kaina Tokiu būdu nutrūko popierinių pinigų tiesioginis ryšys su auksu Tačiau negalima manyti kad auksas nebeturi jokios reikšmės valiutos stabilizavimui. Šalių aukso atsargos veikia nacionalinės valiutos stabilumą.
Šiuolaikinė pinigų cirkuliacija yra tampriai susijusi su bankų veikla.
2. Bankų funkcijos. Centrinio banko funkcija.
Bankų veiklos esmę atspindi ekonomikoje vykdomos jų funkcijos.
Bankas- finansų institucija, priimanti indėlius iki pareikalavimo ir teikianti komercines paskolas.
Bankai yra finansinės institucijos, kurių veiklos objektas yra pinigai ir jiems prilygintos likvidžios priemonės- kvazipinigai.
Prekių mainuose dalyvauja daug ūkio subjektų: pramonės, paslaugų, žemės ūkio, prekybos įmonės, individualūs vartotojai ir juos aptarnaujantys bankai.
Bankų vykdomos funkcijos.
Indėliai
Atsiskaitymai
Kreditai
• Atsiskaitymų funkcija garantuoja atsiskaitymų saugumą, patikimumą, sumažina grynųjų pinigų poreikius nes atsiranda galimybė vykdyti nepiniginius atsiskaitymus tarp klientų. Atsiskaitymo funkcija apima ir valiutos, tauriųjų metalų keitimo operacijas, kuriose jie įvairiais kursais keičiami į grynuosius pinigus. Ji apima taip pat ir vekselių keitimą.
• Indėlių priėmimas (deponavimas). Vienas svarbiausių bankų uždavinių- surinkti laisvas lėšas iš įmonių, privačių asmenų ir taip sukaupti ūkiui ir gyventojams kredituoti reikalingą kapitalą.
• Kreditavimo funkcijos tikslas- paskirstyti sukauptas lėšas įmonėms ir gyventojams, siekiant didžiausio efektyvumo tiek kreditus gaunančio, tiek juos išduodančio požiūriu.
• Dažnai yra skiriamos antrinės funkcijos: transportavimas, saugojimas, paruošimas ir t.t.
Transportavimas-tai pinigų ar vertybinių popierių perkėlimas erdvėje iš vieno banko į kitą, klientams, Saugojimas garantuoja patikėtų likvidžių priemonių saugumą. Saugumas tampa pagrindine funkcija, kai už tam tikrą atlyginimą saugomi klientų brangieji metalai, vertybiniai popieriai, papuošalai. Paruošimas reikalingas tam, kad būtų galima greitai atlikti operacijas:pinigai suskaičiuojami, surūšiuojami, parengiami reikalingi dokumentai.Be jau minėtų trijų pagrindinių ir antrinių funkcijų, bankų veiklai gali būti priskiriamas draudimo rizikos perėmimas, įmonių konsultavimas, elektroniniai patarnavimai, nekilnojamo turto pardavimas ZKą priskirti bankinei veiklai, o ko ne, nustato šalies įstatymai.
Bankų istorija siekia tolimą praeitį. Pirmieji bankai priimdavo pinigus (auksą) , brangenybes ir, imdami dideles palūkanas, skolindavo pinigus. Bankai savininkams grąžindavo turtą jiems pareikalavus.
Vykdant įvairius sandorius turto savininkai pradėjo suprasti, jog nebūtina į rinką nešti auksą. Buvo surasta paprasta išeitis- bankas išduodavo aukso savininkui vertybinį popierių- Įsipareigojimą, kurį jis galėjo perduoti prekių savininkui, o pastarasis, pateikęs jį bankui, galėjo atsiimti jam priklausantį auksą. Šiandien tokius banko įsipareigojimus vadiname čekiais. Pinigų savininkams buvo žymiai patogiau laikyti pinigus banke. Banke esantys pinigai iš esmės nieko nesiskiria nuo pinigų, kurie yra pas pinigų savininką. Pinigų savininkas banke esančiais pinigais gali apmokėti už prekes, paslaugas, grąžinti skolą, bet kada pasiimti juos,t.y. bankinis indėlis( depozitas) atlieka visas pinigų funkcijas. Norint atlikti bet kurią minėtą operaciją, pakanka pinigų savininkui išrašyti bankui čekį, nurodant sumą; pastarasis įvykdys savininko norą. Nurodytą pinigų
depozito savininko sąskaitos perves į čekio pateikėjo sąskaitą arba išmokės grynais, jei to pageidauja čekio pateikėjas.
Čekiai palengvina atsiskaitymus garantuoja jų saugumą. Čekinės sąskaitos kai kuriose šalyse tampa asmeninio prestižo reikalu. Pvz, JAV bemaž kiekviena šeima turi po kelias čekinis sąskaitas banke. Atsiskaitymai negrynais šioje šalyje sudaro 95%visos mažmeninės prekių apyvartos, Suomijoje- dar daugiau-97%.
Tose šalyse kur atsiskaitoma negrynais pinigais, irgi atsiranda nemažai problemų. Pvz.: JAV kasdien išrašoma virš 100mil. čekių. Nesunku įsivaizduoti kokia apskaitos darbo apimtis tenka banko darbuotojams. Siekiant sumažinti čekių apskaitos išlaidas, ji automatizuojama.
Šešto dešimtmečio pabaigoje JAV, kiek vėliau vakarų Europoje pradėta naudoti kreditines korteles. Kreditinė kortelė- tai banko piniginis dokumentas patvirtinantis indėlio savininko asmenybę,bei suteikiantis jam teisę pirkti prekes kreditan.Pirkėjas pasirašo parduotuvės sąskaitoje, parduotuvė periodiškai perteikia sąskaitas bankui, kuris perveda reikiamas sumas į parduotuvės sąskaitą. Šiuo atveju ne pirkėjas, bet bankas atsiskaito su parduotuve o pirkėjas su banku. Jei nėra pinigų tiek kiek reikia atsiskaitymui kliento banko sąskaitoje, tai bankas automatiškai kredituoja, imdamas nedideles palūkanas už laikinai suteiktą paskolą.
Pradėjus naudoti elektronines skaičiavimo mašinas, atsirado plastikinės kortelės su magnetiniu įrašu. Joje yra įrašytas kodas. Pakanka šią kortelę įstatyti į specialų aparatą- tikerį, ir jis identifikuoja savininką, atlieka reikiamas operacijas ir apie jų pobūdį bei dydį pateikia informaciją banko skaičiavimo centrui.
Šios sistemos privalumas yra tas, kad viena kredito plastikine kortele galima atlikti labai daug įvairiausių mokėjimų , nenaudojant nei grynųjų pinigų, nei čekių ar kitų banko dokumentų.
Manoma, kad anksčiau ar vėliau mūsų įprastus popierinius pinigus ir metalines monetas pakeis elektroniniais signalais kurie pateiks informaciją apie asmenų mokamąją galią ir pačius mokėjimus.