Pinigai – atsiskaitymo už prekes ar paslaugas, taip pat kaupimo priemonė.
Pinigai yra vienas pagrindinių ekonomikos mokslo tyrimų objektų.
Pinigai gali būti natūraliai reti (kaip brangieji metalai) ar dirbtinai
reti (kaip valstybės spausdinami pinigai). Šiuolaikiniai pinigai yra
abstraktūs – tik žymi sutartinę vertę. Didžioji dalis konkrečios šalies
pinigų neturi materialios formos – jie egzistuoja kaip buhalterinės
apskaitos įrašai.
Šiais laikais taip pat svarbi pinigų savybė yra tai, kad jie konkrečioje
šalyje yra įstatymiškai privalomi priimti kaip atsiskaitymo priemonė, todėl
pinigais nelaikomi kiti mainams naudojami daiktai.
Atsiradimas ir istorija
Pinigai kaip universalus mainų matas atsirado siekiant supaprastinti
prekybą. Savo atsiradimo pradžioje pinigai patys turėjo vertę, nes buvo
daromi iš brangiųjų metalų.
Pirmosios monetos nukaltos apie 2700 m. pr. Kr. senovės Lydijoje (dabar
Turkija) iš aukso ir sidabro lydinio – elektrumo.
Pinigų rūšys
Šiuolaikinių pinigų rūšys:
1. Metaliniai pinigai. Moneta – tai yra nustatytos formos, svorio ir
prabos liejinys, kuris valstybės įteisinta cirkuliacijos priemonė.
2. Popieriniai pinigai – banknotai.
3. Banko pinigai, negrynieji, arba kreditiniai pinigai, – tai įvairių
tipų indėliai bankuose, kuriems galima išrašyti čekius.
4. Netikri pinigai arba pusiau pinigai – tai taupomosios sąskaitos,
terminuoti indėliai ir trumpalaikiai vyriausybės vertybiniai
popieriai.
5. Elektroniniai pinigai
Popieriniai pinigai
Popieriniai pinigai šiais laikais yra dažniausia fizinė pinigų forma.
Popieriniai pinigai yra pinigai todėl, kad:
• už juos visuomet galima įsigyti prekių;
• valstybė juos deklaruoja kaip pinigus ir išsaugo jų retumą, t.y.
paverčia juos ekonomine, o ne paprasta preke, ribodama jų kiekį;
• valstybė popierinius pinigus pripažįsta įstatymine mokėjimo priemone,
t.y. pinigais, privalomais mainuose ir grąžinant skolas. Mainų ir
mokėjimo priemonės galią jiems suteikia valstybė.
Popieriniai pinigai turi turėti šias savybes:
1. būti stabilūs, portatyvūs (nedideli, lengvi, patogūs)
2. patvarūs (geros kokybės popierius)
3. vienarūšiai (visi to paties nominalo pinigai turi būti vienodos vertės4. Kurių metų laidos pinigai išimti iš apyvartos ir kur juos galima
pasikeisti?
Šiuo metu iš apyvartos yra išimti 1991 m. laidos 10, 20, 50 ir 100 litų
banknotai bei 1, 2 ir 5 litų monetos. Jie nemokamai keičiami tik Lietuvos
banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8), Kaune (Maironio g. 25) ir
Klaipėdoje (Naujoji Uosto g. 16).
Ar galima mokėti ir atsiskaityti apipaišytais, suplėšytais arba kitaip
sugadintais pinigais?
Atsiskaityti ir mokėti tokiais pinigais galima, jeigu:- išlikę ne mažiau kaip ¾ banknoto ploto ir vienas serijos bei vienas
numerio užrašas;- monetos deformuotos ar apgadintos tiek, kad jose atpažįstamas Lietuvos
Respublikos herbas ir nominalo skaičius.
Kokie banknotai nepriimami mokėjimams ir atsiskaitymams?
Mokėjimams ir atsiskaitymams nepriimami banknotai, kurių išlikę:- mažiau kaip ¾, bet daugiau kaip ½ banknoto ploto ir vienas serijos bei
vienas numerio užrašas;- ½ banknoto ploto su vandens ženklu ir vienas serijos bei vienas numerio
užrašas;- mažiau kaip ½ banknoto ploto, abu serijos ir numerio užrašai, nominalo
skaičius bei vandens ženklas.
Kaip ir kur galima pasikeisti susidėvėjusius arba sugadintus pinigus?
Susidėvėję arba sugadinti pinigai nemokamai keičiami Lietuvos banko kasose
Vilniuje (Totorių g. 2/8), Kaune (Maironio g. 25) ir Klaipėdoje (Naujoji
Uosto g. 16) bei komerciniuose bankuose.
Kaip atpažinti, ar litų banknotas yra tikras?
Litų banknotai yra gerai apsaugoti šiuolaikinėmis apsaugos priemonėmis.Norint įsitikinti, ar banknotas tikras, reikėtų atkreipti dėmesį į
pagrindinius banknotų apsaugos požymius. Tais atvejais, kai abejojama dėl
pinigų mokumo, Lietuvos banke jie priimami ekspertizei.
Ar Lietuvos banke galima pasikeisti užsienio valiutą?
Ne. Užsienio valiutą galima pasikeisti komerciniuose bankuose.
Ar galima naudoti lietuviškų banknotų ir monetų atvaizdus reklamos,
švietimo ir kitais tikslais?
Siekiant lengvai atskirti tikrus banknotus ir monetas bei nepakenkti
lietuviškų pinigų ir Lietuvos banko įvaizdžiui, banknotai gali būti
naudojami atvaizdavimuose, kurių akcentas nėra patys banknotai: vienpusėse
kopijose, kurių dydis yra ne mažiau kaip 125 procentai arba ne daugiau kaip
75 procentai atitinkamo tikro banknoto ilgio ir pločio; dvipusėse kopijose,
kurių dydis yra ne mažiau kaip 200 procentų arba ne daugiau kaip 50
procentų atitinkamo tikro banknoto ilgio ir pločio, o monetos –
atvaizdavimuose plokščių atvaizdų forma ant bet kokių medžiagų, išskyrus
metalą. Plačiau apie tai – Lietuvos banko valdybos nutarime „Dėl Lietuvos
Respublikos banknotų ir monetų atvaizdų naudojimo“ .Kilus klausimams, galite kreiptis į Lietuvos banko Kasos departamento
Pinigų ekspertizės skyriaus viršininką Algimantą Sodeiką tel. (8 ~ 5) 268
09 13, el. p. asodeika@lb.lt
Kas sukūrė šiuo metu apyvartoje esančius lietuviškus pinigus?
Apyvartoje esančius lietuviškus pinigus kūrė keli autoriai.1, 2, 5, 10, 20 ir 500 litų banknotus sukūrė dailininkas Giedrius Jonaitis,
50 litų – Giedrius Jonaitis ir
Rimvydas Bartkus, 100 ir 200 litų banknotus
– Rytis Valantinas.1 lito monetą, 1 lito proginę apyvartinę monetą, skirtą Baltijos kelio 10-
mečiui, 2 ir 5 litų, 10, 20 ir 50 centų monetas sukūrė skulptorius Antanas
Žukauskas, 1 lito proginę apyvartinę monetą, skirtą Lietuvos banko 75-
mečiui, – Rimantas Eidėjus, 1, 2 ir 5 centų monetas – Petras Garška.
Kur galima įsigyti proginių monetų?
Lietuvos banko išleidžiamų proginių monetų galima įsigyti Lietuvos banko
kasose:Vilniuje (Totorių g. 2/8; darbo laikas I–IV: 9.00–12.00 val., 12.45–15.00
val., V: 9.00–12.00 val., 12.45–14.00 val.),Kaune (Maironio g. 25; darbo laikas I–IV: 9.00–12.00 val., 12.45–15.00
val., V: 9.00–12.00 val., 12.45–14.00 val.),Klaipėdoje (Naujoji Uosto g. 16; darbo laikas I–IV: 9.00–12.00 val.,
12.45–14.30 val., V: 9.00–12.00 val., 12.45–13.30 val.).
Monetų taip pat galima užsisakyti užpildžius ir atsiuntus užsakymo blanką.
Telefonas pasiteirauti (8 ~ 5) 268 03 15.
Koks proginių monetų platinimo laikas?
Proginių monetų platinimo laikas yra 5 metai. Likus pusei metų iki monetos
platinimo pabaigos, Lietuvos bankas apie tai informuoja visuomenę.