Pinigų kūrimas bankų sistemoje
5 (100%) 1 vote

Pinigų kūrimas bankų sistemoje

PINIGŲ KŪRIMAS BANKŲ SISTEMOJE

Turinys

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. BANKŲ VAIDMUO VISUOMENĖJE 5

2. BANKININKYSTĖ KAIP VERSLAS 6

2.1. DALINIŲ ATSARGŲ BANKININKYSTĖ 7

2.2. CENTRINIO BANKO VAIDMUO BANKŲ SISTEMOJE 9

3. PINIGŲ KŪRIMAS BANKŲ SISTEMOJE 10

3.1. INDĖLIŲ MULTIPLIKATORIUS 16

3.2. BANKŲ SISTEMOS SUKURTŲ PINIGŲ POVEIKIS PINIGŲ MASEI 18

4. KARTOTINIS INDĖLIŲ KŪRIMAS 19

5. PINIGŲ KŪRIMO NUOTĖKIAI 21

IŠVADOS 24

INFORMACINIAI ŠALTINIAI 26

Įvadas

Analizuojant makroekonomikos problemas pinigai, bankai yra svarbūs rinkos ekonomikos elementai. Bankai yra svarbiausi šalies ūkio centrai, kurie leidžia į “ekonominį gamybos darbą” pinigus, jie yra tie šalies smegenys, kurie, leisdami pinigus, žiūri, kad jie dirbtų planingą, šalies ūkiui naudingą darbą. Norint geriau suprasti pinigų kūrimo mechanizmą bankų sistemoje ir pasirinkau šią temą.

Šio darbo tikslas yra išanalizuoti kaip yra sukuriami pinigai bankų sistemoje. Kaip veikia indėlių (pinigų) multiplikatorius. Kokia įtaką pinigų sukūrimo kiekiui daro centrinio banko politika ir kaip bankų sistemoje sukurti pinigai gali daryti įtaką šalies ekonomikoje.

Šio darbo tyrimo objektas bus bankų sistema ir pinigų kūrimas joje. Taip pat indėlių multiplikatorius jo poveikis bankų sistemos pinigų kūrimo procesui.

Kursinį darbą sudaro penki skyriai. Pradžioje apžvelgiama pati bankų samprata, jų vaidmuo visuomenėje, bei dalinių atsargų bankininkystė, taip pat centrinio banko vaidmuo bankų sistemoje. Toliau aprašomas pinigų kūrimo procesas, bei jį įtakojantys veiksniai, multiplikatoriaus veikimas, bei sukurtų pinigų poveikis cirkuliuojančiai pinigų masei.

Pirmas ir antras skyriai tai lyg įžanga, kad geriau suprasti pati pinigų kūrimo procesą bankų sistemoje. Pirmame skyriuje aprašoma kas yra bankai, jų vaidmuo visuomenėje, nes norint nagrinėti pinigų kūrimą bankų sistemoje iš pradžių reikėtų susipažinti su pačia sistema. Taigi pirmas skyrius bus skirtas banko – finansinio tarpininko analizei ir jo vaidmeniui visuomenėje.

Kai jau apibūdinome bankus antrame skyriuje susipažįstama su bankininkystė kaip verslu. Nagrinėjama daliniu atsargų bankininkystė, be ko neveikia nė vienas bankas ir tai pagrindinis veiksnys įtakojantis pinigų kūrimo procesą bankų sistemoje, mat kiekvienas bankas privalo laikyti atsargas. Kad geriau suprasti dalinių atsargų bankininkystė. Ji bus nagrinėjama pasitelkus pavyzdį. Kadangi dalinių atsargų normą nustato centrinis bankas, o taip pat per ilgą bankų sistemos praktiką buvo parodyta, kad jos centralizacija ir kontrolė yra būtina. Todėl antro skyriaus antroje dalyje trumpai apibūdinamas centrinis bankas jo pagrindiniai uždaviniai, funkcijos, taip pat kokią įtaką gali daryti pinigų kūrimui.

Kai išnagrinėjame pagrindinius veiksnius, kurie įtakoja pinigų kūrimą, tada pradedame nagrinėti patį procesą. Trečiame skyriuje yra analizuojamas pinigų kūrimo bankų sistemoje mechanizmas. Pasitelkus pavyzdį aptariama kaip visoje bankų sistemoje kuriami indėliai padidėja kartotiniu skaičiumi, priklausomai nuo privalomųjų atsargų normos. Kadangi šiame procese multiplikatoriaus pagalba apskaičiuojam galutinė sukurtų indėlių (pinigų) suma tai trečiame skyriuje taip pat yra aprašomas indėlių multiplikatorius.

Bankų sistema kurdama pinigus daro poveikį cirkuliuojančiai pinigų masei. Kaip visa tai vyksta ir koks yra poveikis yra apžvelgiama trečio skyriaus antroje dalyje.

Ketvirtame skyriuje yra apžvelgiama kartotinis indėlių kūrimas.

Kadangi pinigų kūrimo procesas beveik niekada nevyksta tiksliai – kiekviena suma litas į litą. Kuriant indėlius, yra įvairių nuotėkių: privalomosios atsargos, perteklinės atsargos, nuotėkis į pinigus laikomus valiuta arba terminuotais indėliais. Todėl penktame skyriuje aprašome pinigų kūrimo nuotėkiai. Kurie dažniausiai pasitaiko bankų sistemoje, kai vyksta pinigų kūrimas.

Aprašius ir išanalizavus visą pinigų kūrimo procesą gale kursinio darbo pateikiamos išvados ir informacinių šaltinių sąrašas.

1. Bankų vaidmuo visuomenėje

Ekonominei sistemai tolydžiai plėtojantis, finansų mechanizmas darosi vis sudėtingesnis, kreditiniai sandoriai vis labiau plinta. Vis daugiau įvairių dydžio verslo atsiskaitymų atliekama per bankus. Taip pat daugėja ir atsiskaitymų ne grynais pinigais fizinių asmenų tarpe. Vis daugiau žmonių naudojasi bankų paslaugomis.

O kas gi yra bankas? Vienas iš banko apibrėžimų būtų. Bankas – finansų institucija, priimanti indėlius iki pareikalavimo ir teikianti komercines paskolas [1, 171]. Kitaip tariant, bankai yra sankcionuota indėlių priėmimo įstaiga. Be to jie telkia laisvas lėšas ir santaupas. Iš sukauptų lėšų bankai teikia kreditus ir dažnai tampa įmonių akcininkais. Vykdant ūkinius sandorius, bankai tarpininkauja piniginiuose atsiskaitymuose ir mokėjimuose. Leidžia apyvarton pinigus, vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas. Konsultuoja klientus, suteikdami jiems reikiamą ekonominę bei finansinę informacija. Atlikdami šias išvardintas funkcijas bankai veikia tam tikrus ūkio procesus ir gali net juos kontroliuoti. Bankai disponuodami piniginėmis lėšomis gali jas perkelti į tas veiklos rūšis kur jų labiausiai trūksta.

Dar vienas šiuolaikinių bankų
apibūdinimas – bankai – finansiniai tarpininkai. Finansinis tarpininkas – tai institucija, esanti tarp kreditoriaus ir besiskolinančio, kitaip tariant jungianti paskolos gavėjus, arba taupytojus ir investuotojus. Finansiniai tarpininkai skolinasi pinigus savo vardu, o vėliau juos skolina savo skolininkams. [2, 223]. Finansiniai tarpininkai mainuose, t.y. tarpininkai mainuose tarp prekių savininkų ir pinigų savininkų. Finansiniai tarpininkai tarp skolintojų ir besiskolinančių, t.y. paskolų teikėjai.

Veikdami kaip tarpininkai tarp daugybės skolintojų ir tiek pat gausių skolininkų, bankai sutelkia kapitalą ir skiria jį efektyviai naudoti. Begalės mažų pinigų sumų, kurios taip ir liktų “bevaisėmis” sankaupomis virsta produktyviomis, ir taip bankai padeda perkelti turtą iš vienos vietos į kitą, kur jis bus efektyviai ir pelningai panaudojamas.

Į bankus taip pat galima žiūrėti kaip į pramonines korporacijas perkančias išteklius ir parduodančias produkciją. Tik šiuo atveju ištekliai ir produkcija yra ne fizinis produktas, o pinigai. Taigi bankai perka ir parduoda pinigus, be to tai dažniausiai būna svetimi pinigai.

Taigi galima teigti, kad bankų vaidmuo rinkos ekonomikoje yra dvejopas. Visų pirma bankai yra indėlių priėmimo įstaigos, kurios turi garantuoti jų saugumą tiems, kurie nori taupyti ir patiki bankui savo pinigus. Antras bankų uždavinys – suteikti paskolas tiems, kurie nori investuoti. O paskolos sudaro verslo firmoms sąlygas apmokėti sąskaitas ir atlikti finansines operacijas. Iškilus poreikiui paskolos vartotojai, atskiri gyventojai bei šeimos, gali naudotis prekėmis ir paslaugomis, o apmokėti už jas ateityje iš būsimo atlyginimo. Aišku, tuo pačiu bankas skolindamas pinigus uždirba palūkanas, o priimdamas pinigus jas išmoka.

Taigi galima daryti išvadą, kad bankai veikdami kaip tarpininkai tarp daugybės depozitorių arba skolintojų ir teik pat gausių skolininkų, sutelkia kapitalą ir skiria jį efektyviai naudoti.

2. Bankininkystė kaip verslas

Bankai yra ne tik pinigų surinkėjai ir atsiskaitymų tarpininkas, bet ir aktyvus rinkos subjektas. Jie ne tik “perka” pinigus, bet ir “parduoda”. Taigi jie ne tik saugo pinigus, bet ir jais pasinaudoja, tapdami paskolos teikėjais. Priiminėdami pinigus bankai įsitikina, kad ne visi pinigų savininkai vienu metu pareikalauja sugrąžinti pinigus ir banke nuolat lieka laikinai laisvų piniginių lėšų, kurių nepanaudojant negaunama nauda. Be to, firmoms ir gyventojams visuomet laikinai reikalingos papildomos lėšos, kurias jie gali skolintis iš banko ir už tai jie mokės palūkanas, t.y. grąžins daugiau, negu skolinosi. Tai naudinga ir bankui, ir besiskolinančiajam, nes pirmasis gauna papildomas pajamas, o antrasis gali laikinai panaudoti jam nepriklausančias pinigines lėšas ir gauti naudą. Tačiau bankai negali panaudoti visų lėšų padėtų į jį saugoti, bankas visada turi pasilikti atsargas. Yra skiriamos privalomosios ir perteklinės atsargos, kurias sudėjus kartu gaunamos bendrosios. Privalomąsias atsargas nustato bankas. Kuo šalyje stabilesnė ir patikimesnė bankų sistema, tuo taikoma mažesnė ar tik simbolinė privalomųjų atsargų norma. Ir kaip vėliau pastebėsime, nuo jos dydžio taip pat priklauso pinigų sukūrimo kiekis bankų sistemoje, kad tai geriau suprati kitame skyriuje nagrinėsime dalinių atsargų bankininkystę.

2.1. Dalinių atsargų bankininkystė

Visa šiuolaikinė bankininkystės sistema yra pagrįsta dalinių atsargų principu. Kad geriau suprasti dalinių atsargų bankininkystės prasmę panagrinėsime pavyzdį iš senovės laikų, kai bankų dar nebuvo ir bankų funkcijas atliko auksakaliai.

Tarkim auksakalių priklausė 20 tūkst. “litų” vertės namas, ir tai buvo jo turtas, ir tarkim kad jis priėmė saugoti 100 tūkst. “litų” vertės auksines monetas, jos tapo auksakalio nuosavybe turtu, todėl galima įrašyti 100 tūkst. “litų” turto pusėje. Kadangi aukso savininkai turėjo teisę bet kada pareikalauti sugrąžinti jiems saugomas auksines monetas, todėl auksakalys turėjo skolinį indėlį “ iki pareikalavimo” lygų tiems patiems 100 tūkst. “litų” vertės auksinėmis monetomis, kurį privalėjo būti pasiruošęs, bet kada grąžinti tikriesiems savininkams kai tik jie pareikalaus. Taigi galima būtų išvesti auksakalio balansą, kur turtas lygus nuosavybei (žr. 1 lentelėje).

1 lentelė. Auksakalio balanso lentelė [1, 217].

Turtas Įsiskolinimai ir nuosavas kapitalas

Skoliniai indėliai

Auksinės monetos 100 000 Lt “iki pareikalavimo” 100 000 Lt

Namas 20 000 Lt Nuosavas kapitalas 20 000 Lt

Iš viso: 120 000 Lt Iš viso: 120 000 Lt

Taigi šiame etape iškyla klausimas, liečiantis auksakalio verslą. Jei tai būtų paprastas sandėlis, kuriame būtų saugomos klientų paliktos auksinės monetos, tai toks verslas nebūtų labai pelningas. Kadangi tai yra vienintelis auksakalio pelno šaltinis jis nori uždirbti kuo daugiau pinigų ir pastebi, kad kiekvieną savaitę keletas žmonių pasiima auksą, o tuo tarpu kiti keletas atneša saugoti. Taigi vyksta pinigų šiuo atveju aukso judėjimas. Bendras aukso įnašas svyruodavo, bet visada likdavo pakankamai daug neatsiimto. Taigi auksakalys priėjo išvados, kad žmonės mažiau išimdavo, negu įnešdavo aukso saugoti. Tad
jis pradėjo skolinti dalį indėlininkų aukso tam, kad uždirbtų palūkanas. Iš pradžių jis tai darė atsargiai, ir didžiumą aukso pasilikdavo. Kad galėtų sumokėti klientams, jei keli iš jų staiga pareikalautų savo aukso. Skolindamas auksakalys jau “peržengė sandėlio slenkstį” ir pradėjo užsiimti dalinių atsargų bankininkyste, t.y. jis laikė aukso atsargas, kurios buvo tik dalelė jo skolinio indėlio “iki pareikalavimo”. Taigi auksakalys laikė jas, jeigu kas nors staiga norėtų atsiimti indėlį ir tuo pačiu skolindavo uždirbdamas palūkanas. Tokios buvo dalinių atsargų bankininkystės užuomazgos.

Galima sakyti, kad galiojo tokia taisyklė – kuo mažesnis atsargų lygis, tuo daugiau bankas gali skolinti pinigų, bet ir tuo didesnė banko rizika. Taip yra ir šiais laikais. Kuo mažesnė privalomųjų atsargų norma tuo daugiau bankas gali skolinti ir tuo daugiau bankų sistema gali sukurti pinigų. Maža privalomųjų atsargų norma rodo, kad yra susiformavus stabili, patikima bankų sistema. Pavyzdžiui, ECBS taiko 2 proc. privalomųjų atsargų normą, o Anglijos bankas nuo 2000 m. – tik 0,15 proc. normą. Vienose šalyse bankams privalomosios atsargos nekompensuojamos (Lietuva, Latvija, Prancūzija, Austrija), o kitose – kompensuojamos (Estijoje, Italijoje, Airijoje ir kt.). [6, 49]. Ir atvirkščiai privalomųjų atsargų normos padidinimas gali būti bankų sistemos likvidumo sunkumų priežastis.

Visa šiuolaikinė bankininkystės sistema yra pagrįsta dalinių atsargų principu. Tai reiškia, kad bankai negali skolinti visas turimas lėšas, ir visada turi palikti tam tikras atsargas, kad reikalui esant, galėtų atsiskaityti su indėlininkais. Esant dalinių atsargų sistemai, bankai laiko tik tam tikrą procentą, tik dalį indėlininkų pinigų, o likusią dalį skolina teikdami paskolas. Iš pradžių jie priima pinigus iš indėlininkų, paskui atidėję dalį šių indėlių kaip atsargas, bankai “sukuria” pinigus, skolindami likusius taip išplėsdami pinigų pasiūlą. Taigi galima daryti išvadą, kad privalomųjų atsargų paskirtis – garantuoti bankų likvidumą, t.y. sugebėjimą laiku atsiskaityti su indėlininkais ir garantuoti pasitikėjimą bankų sistema. Kadangi atsargų dydį nustato centrinis bankas kitame skyrelyje apžvelgsime jo vaidmenį bankų sistemoje ir įtaką kuriant pinigus.

2.2. Centrinio banko vaidmuo bankų sistemoje

Pinigai egzistuoja tūkstantmečius, o centriniai bankai atsirado palyginti neseniai. Vieni iš seniausių bankų – Anglijos bankai ir Švedijos bankas, buvo įsteigti 17 a. pabaigoje. Šiandien bet kurioje šalyje yra savas centrinis bankas. Jis įgyvendina du pagrindinius uždavinius:

1. Centrinis bankas turi užtikrinti ekonominės raidos tolygumą. Jis turi užkirsti kelią kilti finansinei panikai. Įgyvendindamas šį uždavinį centrinis bankas vaidina paskutinės pakopos kreditoriaus vaidmenį. Paskutinės pakopos kreditorius suteikia kreditus finansinėms įstaigoms ir firmoms, gręsiant finansinei krizei.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1962 žodžiai iš 6531 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.