KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETAS
EKONOMIKOS KATEDRA
Pinigų politikos priemonės stabilizuojant ekonomiką ir skatinant jos plėtrą.
Pinigų-monetarinė politika
KURSINIS DARBAS
Kaunas
2006Turinys
Uždaviniai 3
Tikslas 3
Įvadas 4
1. Pinigų politika, jos tikslai 5
2. Palankios galimybes ir grėsmės šalies ekonomikos plėtrai. 6
2.1 Stiprybės 7
2.2 Silpnybės 11
2.3 Galimybės 16
2.4 Gėsmės 19
3 Ekonominės raidos rizikos aspektai 24
4. Makroekonominė politika 25
Išvados 27
Literatūra: 28
Uždaviniai
1. Pinigų politika ir jos tikslai.
2. Aptarti galimybes ir grėsmes ekonomikos plėtrai.
3. Ekonomikos raidos rizikos veiksniai.
Tikslas
Pinigų politikos priemonės stabilizuojant ekonomiką ir skatinant jos plėtrą.
Įvadas
Šalies ekonomikos situacija nulemia pinigų politikos kryptį ir konkrečius veiksmus, todėl nuo jos analizės pirmiausia turi prasidėti pinigų politikos formavimas. Lietuvos ekonomikos ir finansų būklė yra toli gražu nevienareikšmė. Viena vertus, kai kurie rodikliai (stabilus lito kursas, palyginti žemas infliacijos lygis) liudija apie pasiektą tam tikrą makroekonominio stabilumo lygį
Sparčios politinės ir ekonominės reformos per penkiolika atkurtos nepriklausomybės metų reikšmingai pakeitė šalies ūkį ir tapo naujos, gyvybingos ir konkurencingos ekonomikos kūrimo pagrindu. Ekonomikos liberalizavimas, finansų sektoriaus reforma ir patikimos nacionalinės valiutos įvedimas labai prisidėjo prie stabilios makroekonominės aplinkos ir sparčių ekonomikos plėtros tempų užtikrinimo. Sprendžiant šalies makroekonomikos stabilizavimo uždavinius, Lietuvos banko pinigų politika rėmėsi valiutų valdybos modeliu, kuris tapo vienu svarbiausių veiksnių pristabdant infliaciją, mažinant šalies ir valiutos riziką bei didinant pasitikėjimą ekonomine politika.
Monetarinė (piniginė) politika glaudžiai susijusi su finansine politika. Jeigu ši savo esme yra finansinė biudžetinė, tai piniginė politika yra poveikio pinigų kiekiui politika. Monetarinės politikos uždaviniai – užtikrinti, kad ūkininkavimo sistema būtų nuolat veiksminga, kad žmonės būtų užimti, o ekonomika augtų. Tai pasiekiama stabilizavus kainų lygį ir perkamąją galią bei nacionalinę valiutą, sumažinus infliaciją.
Monetarinė politika gali būti „kieta“, kai valstybė mažina pinigų kiekį, riboja išleidžiamą į apyvartą jų kiekį, palaiko didelius kreditų procentus ir „ minkština“, kai netrukdo pinigų kiekiui augti, beveik netrukdo pinigų emisijos ir skatina pigius kreditus.
Monetarinė politika įgyvendinama ir kitokiomis priemonėmis: refinansavimu – kai centrinis bankas per palūkanų procentus reguliuoja kreditinių išteklių apimtis; operacijomis atviroje rinkoje – kasi valstybė perka arba parduoda valstybinius vertybinius popierius. Parduodamas rinkoje vertybinius popierius , centrinis bankas išima iš apyvartos nereikalingus pinigus, taip mažindamas jų kiekį , o supirkdamas vertybinius popierius, didina pinigų kiekį lyg ir atlikdamas papildomų pinigų emisiją. Centrinis bankas taip pat vykdo rezervavimo politiką – įpareigoja komercinius šalies bankus dalį savo aktyvų laikyti centriniame banke kaip neprocentinį rezervą. Taip centrinis bankas riboja arba išplečia komercinių bankų galimybes laisvai naudotis savo pinigines lėšas, kartu daryti poveikį pinigų kiekiui.
1. Pinigų politika, jos tikslai
Lietuvos bankas ėmė siekti Vakarų šalių centriniams bankams įprasto galutinio pinigų politikos tikslo – kainų stabilumo – netrukus po laikinojo piniginio vieneto talono įvedimo, t.y. 1993 m. pradžioje. Iš pradžių kainų stabilumo buvo siekiama reguliuojant pinigų kiekį. 1993 m. pabaigoje-1994 m. pradžioje tarpinis pinigų politikos tikslas buvo kas ketvirtį nustatomi pinigų atsargos (P0) orientyrai. Suprantama, kad reguliuojant pinigų kiekį neįmanoma tuo pačiu metu užtikrinti nekintamo valiutos kurso, nors faktiškai šiuo trumpu laikotarpiu lito ir JAV dolerio kursas tarpbankinėje valiutų biržoje buvo stebėtinai stabilus (tai paaiškinama palyginti ramia valiutų rinkos būkle).
1994 m. balandžio mėn. įsigaliojus Lito patikimumo įstatymui ir valiutų valdybos modeliui tarpinis pinigų politikos tikslas pasikeitė – juo tapo stabilus valiutos kursas bazinės valiutos – JAV dolerio – atžvilgiu. Priėmus Pinigų politikos programą 1997-1999 m. šis tikslas nepasikeitė, kadangi čia akcentuojama, jog Lietuvos bankas, neatsižvelgdamas į pasirinktą pinigų emisijos ir valiutos kurso režimą, sieks išorinio lito stabilumo. Manyta, kad stabilus lito kursas iš pradžių padėtų vietines kainas priartinti prie pasaulinių, o po to leistų importuoti iš išsivysčiusių užsienio valstybių mažesnę infliaciją. Tikrovė patvirtino šį argumentą, kadangi infliacija 1998 m. pabaigoje, palyginti su 1997 m. pabaiga, sudarė tik 2,4 proc.
Iki šiol galutinis Lietuvos banko pinigų politikos tikslas – kainų stabilumas nėra įtvirtintas juridiškai, kadangi šiuo metu galiojančiame Lietuvos banko įstatyme jis suformuluotas kiek abstrakčiau – kaip pinigų stabilumas, kuris apima tiek vidinį (kainų), tiek ir išorinį (valiutos kurso) stabilumą. Ir nors ilgalaikio konflikto tarp Šių dviejų
stabilumo išraiškų nėra, naujosios Lietuvos banko įstatymo redakcijos projekte numatytas galutinis kainų stabilumo tikslas.
Nors teorijoje nėra galutinai atsakyta į klausimą, ar centrinis bankas turėtų siekti ne tik pinigų stabilumo, bet ir ekonomikos kilimo skatinimo, užimtumo didinimo, Europos Sąjungos centrinių bankų praktikoje tendencija aiški – kiek galima siauriau apibrėžti pagrindinį centrinio banko tikslą, siekiant išvengti kelių, vienas kitam prieštaraujančių tikslų konflikto. Jau nuo 1993 metų, kai buvo įvesta nacionalinė valiuta litas, Lietuvos bankas ėmė laikytis koncepcijos – prisidėti prie stabilios ir dinamiškos ekonomikos plėtojimo, sukuriant svarbiausią jos prielaidą – stabilius pinigus. Šios koncepcijos jis laikosi ir iki dabar. Tariamas aktyvumas gali pabloginti visų minėtų tikslų įgyvendinimo galimybes. Suprantama, jog pasirinkus tokią pinigų politikos strategiją daugiau atsakomybės šalinant makroekonominius disbalansus tenka fiskalinei ir pajamų politikai.
Lietuvos banko pinigų politikos priemonės, didindamos pinigų rinkos stabilumą, sudaro sąlygas Lietuvos finansų ir visų pirma pinigų rinkos plėtrai. Supažindindamas rinkos dalyvius su savo pinigų politikos strategija ir priemonių sistema bei tapdamas tarpbankinės rinkos dalyviu, kurio veikla yra skaidri ir iš anksto prognozuojama, centrinis bankas gali suteikti papildomą atsparą bankams, vykdantiems tarpbankinio skolinimo bei skolinimosi operacijas. Lietuvos bankas prisidėjo prie pinigų rinkos plėtros ir tiesiogiai, kurdamas teisinę bei atsiskaitymų infrastruktūrą naujiems finansų instrumentams (pvz., repo sandoriams).
Lietuvos bankas pinigų politikos priemones tobulina ir planuoja, atsižvelgdamas į pasaulines tendencijas, pirmiausia kreipdamas dėmesį į Europos Sąjungos Šalių patirtį. Tuo tikslu analizuojamos Europos centrinių bankų sistemos pinigų politikos priemonių pritaikymo galimybės Lietuvoje.
2. Palankios galimybes ir grėsmės šalies ekonomikos plėtrai.
Valstybių nacionalinės pajamos auga, didėja gyventojų pajamos ir vartojimas. Didėjimas priklauso nuo ekonomikos plėtros. Plėtros matavimui naudojami rodikliai: BNP apimtis (absoliučiai ir vienam gyventojui); BNP augimo didėjimo tempai, namų ūkių disponuojamos pajamos (absoliučiai ir vienam gyventojui) ir jų augimo tempai, vartojimo rodikliai (abs …). Įvairių šalių pajamos skaičiuojant vienam gyventojui yra gana skirtingos.
Kodėl nacionalinės pajamos kinta laiko požiūriu, kokie veiksniai sąlygoja ekonomikos plėtrą, kodėl skirtumai tarp valstybių? Reiškiniai tyrinėjami remiantis įvairiais ekonomikos modeliais. Kodėl valstybė skiriasi pagal pajamų lygį? Analizės tikslas – kaip valstybių ekonominė politika veikia į gyvenimo lygį ir jo augimą. Modelis leidžia analizuoti vieną svarbiausią ekon. poblemų – kokia pagaminto produkto dalis gali būti suvartota šiandien ir kokia – išsaugota ateityje.
Lietuvos ekonomika augo sparčiausiai Europoje pastaraisiais metais. 2003 m. Lietuvos BVP išaugo 9 % palyginti su 2002 m. ir pasiekė 16,14 milijardų eurų. Šalies bendrojo vidaus produkto augimą nulėmė investicijų gausa bei prekių ir paslaugų eksportas. Manoma, kad narystė Europos Sąjungoje paspartins šį įspūdingą augimą dėl ekonominės integracijos į ES, atsiveriančių rinkų Lietuvos eksportuotojams ir efektyvaus ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo. Apskaičiuota, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, jos ekonomika gali išaugti 1,5 % per metus.
Infliacijos lygis Lietuvoje yra žemiausias Europoje. 2003 metais buvo užregistruota 1.2 % vidutinė metinė defliacija. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija išliks nedidelė.
Monetarinė politika yra pagrįsta valiutų valdymu. Nacionalinė valiuta litas išliko stabilus nuo 1994 metų. 2002 m. vasario 2 dieną Lietuvos bankas atsiejo litą nuo JAV dolerio ir susiejo litą su euru santykiu 1 euras lygus 3,4528 Lito. Lietuva vykdo visus Mastrichto sutarties kriterijus ir tikisi tapti Europos Monetarinės sąjungos nare 2007 m.
Lietuvos darbo jėgą sudaro apie 1,6 mln. žmonių, iš kurių daugiau kaip du trečdaliai dirba privačiame sektoriuje. Lietuva turi vieną iš labiausiai kvalifikuotų darbo jėgų Europoje.
Lietuva vykdo liberalią užsienio prekybos politiką, kuri jau davė greito užsienio prekybos apyvartos augimo rezultatus. Didžiausią eksporto dalį sudaro mineraliniai produktai, transporto priemonės, tekstilė, tekstilės gaminiai, mašinos ir mechaniniai įrengimai, chemijos produktai. Lietuva daugiausia importuoja prekes ir žaliavas. Svarbiausios prekybos partnerės yra Europos Sąjungos šalys.
Pagrindinės šalys investuotojos yra Danija, Švedija, Vokietija, JAV ir Suomija. Daugiau nei 50 % tiesioginių užsienio investicijų sulaukiama iš ES šalių. Dauguma užsienio verslininkų investuoja produkcijos eksporto tikslais. Būdama strateginėje vietoje, turėdama puikią infrastruktūrą ir patirtį, Lietuva yra tarpininkė tarp Europos Sąjungos ir Nepriklausomų valstybių sąjungos šalių. Keturi tarptautiniai oro uostai, neužšąlantis jūrų uostas ir du tarptautinio transporto keliai (šiaurės pietų kelias bei geležinkelis jungiantis Skandinaviją su centrine Europa ir rytų vakarų kelias, jungiantis rytines rinkas su likusia Europa), Lietuvą padarė svarbiu tarptautinių pervežimų
Lietuvoje sparčiausiai vystosi informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriai, kurie auga maždaug 30 % kasmet. Turėdamos išsilavinusią darbo jėgą, Lietuvos firmos teikia programinės įrangos bei IT paslaugas vietinei bei užsienio rinkoms. Lietuva plačiai žinoma pasaulyje savo biotechnologijos ir lazerių išradimais. Trys biotechnologijų firmos eksportuoja savo produkciją į daugiau nei 40 šalių. Tuo tarpu lazerinės technologijos yra išvežamos maždaug į 100 šalių, įskaitant ES
BVP augimas vidutinės trukmės laikotarpiu išliks vienas didžiausių Europoje. Šiuo metu stebima infliacija yra artima vidutiniam kainų kilimui Europos Sąjungoje. Nedarbas vidutinės trukmės laikotarpiu dėl didėjančios darbuotojų paklausos sumažės trečdaliu. Nors naftos kainos pakilo rekordiškai, ES paramos sukeltas fiskalinis ūkio stimulas ir mokesčių naštos mažinimas turėtų išlaikyti verslininkų pasitikėjimą sparčios Lietuvos ūkio plėtros tvarumu. Patobulinto Stabilumo ir augimo pakto nuostatos sukūrė palankias sąlygas finansuoti BVP potencialą stiprinančias investicijas, mokesčių ir kitas struktūrines reformas.
2.1 Stiprybės
1. Lietuvoje sukurta veikianti rinkos ekonomika stabilios ekonominės plėtros pagrindas. Rinkos santykių įsigalėjimas įgalino įgyvendinti ekonomikos savireguliacijos mechanizmus ir apriboti tiesioginį valstybės kišimąsi į ekonominius procesus.
Lietuvos pasirengimas narystei ES įgalina perimti laiko patikrintą ir efektyvią ES teisinio reguliavimo ir valstybės valdymo sistemą, leidžiančias sukurti stabilias ir prognozuojamas sąlygas ūkio funkcionavimui.
Nors ir būdama transformacijos stadijos, šalies ekonomika sugebėjo užtikrinti žmonėms būtinas pragyvenimo sąlygas, verslo ir darbo priemones, finansuoti būtinas socialinės apsaugos sistemos priemones. Pakankamai išsilavinusi darbo jėga psichologiškai jau prisitaikė prie rinkos ekonomikos reikalavimų, padidėjo asmeninės atsakomybės už save supratimas, susidarė iš esmės teigiama nuostata rinkos ekonomikos atžvilgiu. Sukurta nuosekli socialinės apsaugos ir užimtumo politikos įgyvendinimo sistema, diversifikuota pagal apsaugos teikimo specifiką bei darbo rinkos tikslo grupes ir besiremianti šiuolaikine teisės baze, institucine sąranga bei pakankamai kvalifikuota, praktinę patirtį įgijusia administracija.
2. Menki Lietuvos gamtos ištekliai stimuliuoja kitų šiuolaikinėmis sąlygomis svarbių ir perspektyvių išteklių (žmogiškasis veiksnys, inovacinė veikla, žiniomis grįsta gamyba ir pan.) mobilizavimą. Turintys aukštąjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą yra sparčiausiai didėjanti ekonomiškai aktyvių gyventojų kategorija. Dėl radikalių ekonomikos reformų ir aukšto gyventojų išsilavinimo lygio greitai didėja šalies verslumo potencialas. Lietuva turi būtinų sparčios technologinės pažangos prielaidų: taikomųjų mokslų potencialą ir galimybes sintetinti įvairių sričių žinias, gamina kai kurių aukštų technologijų gaminius bei teikia paslaugas, pramonėje naudoja daugelį fundamentinių technologijų, šalyje yra pakankama pramonės ir mokslo koncentracija.
3. Lietuvoje sukurta gamtonaudos reguliavimo sistema, grindžiama ekonominėmis priemonėmis – mokesčiai už aplinkos taršą. Aplinkos apsaugos programų finansavimas iš valstybės biudžeto ir tarptautinės paramos fondų teikia galimybę vykdyti bendrąsias aplinkos apsaugos priemones, papildančias atskirų ūkio subjektų pastangas arba pranokstančias jų finansines galimybes. Iš tarptautinių finansų institucijų gamtosaugai pritraukiamos investicinės lėšos skatina šalies ekonomikos plėtrą bei papildomų darbo vietų kūrimą, pagyvina šalies finansų rinką .
4. Lietuva priskirtina prie atviros ekonomikos šalių, ji aktyviai dalyvauja tarptautinėje prekyboje, kitose pasaulinio ūkio ryšių sistemose. Valstybės vykdoma ekonominė politika grindžiama šiuo laikotarpiu veiksmingesniu į eksportą orientuotos besivejančios plėtros modeliu. Lietuvos pozicijas pasaulio rinkose ir ekonominį lenktyniavimą lemia jos žmogiškasis kapitalas, tradiciškai gyvybingas ir patenkinamas gamtines sąlygas turintis žemės ūkis, geografinės padėties sąlygotos transporto, kitų paslaugų plėtojimo galimybės, maži darbo ir daugelio paslaugų kaštai. Lietuvos geografinė padėtis suteikia galimybę įnešti savo indėlį plėtojant Europos ir Azijos ūkinius ryšius, kurie artimiausiais dešimtmečiais neabejotinai intensyviai plėtosis. Gyvenviečių ir pagrindinės infrastruktūros išsidėstymo šalies teritorijoje tolygumas teikia palankias sąlygas užsienio investicijoms naujose ir tradicinėse ekonominės veiklos srityse.
5. Lietuva naujai sukūrė vakarietiško tipo kapitalo rinką, kurios institucijos visiškai integruotos į tarptautines organizacijas. Dauguma Lietuvos finansų tarpininkų yra užsienio institucijų padaliniai arba jų dukterinės bendrovės, kurias valdo užsienio investuotojai. Finansų sektorius yra pasiekęs labai aukštą koncentracijos laipsnį, turi perteklinių pinigų, kurių ateityje dar padaugės. Lietuvos finansų tarpininkų rinkoje jau veikia finansų konglomeratai, kurių veiklą prižiūri trys nacionalinės priežiūros institucijos. Prasidėjęs kredito unijų centralizacijos procesas sudaro palankias sąlygas koordinuoti kredito unijų sektoriaus
konkuruoti su bankais tam tikruose paskolų rinkos segmentuose ir Lietuvos rajonuose. Ateityje padidės lizingo ir draudimo bendrovių bei pensijų fondų įtaka finansų sektoriaus sisteminei rizikai, tačiau tarpbankinei mokėjimo sistemai tapus realaus laiko atsiskaitymo sistema, finansų sektoriaus sisteminė rizika turėtų sumažėti. Globalizavimas veikia Lietuvos ūkį per finansų sektorių, kuris dalinai jau integruotas į pasaulinę rinką.
6. Būdama nedidelė šalis, Lietuva turi galimybę greitai prisitaikyti prie sparčiai kintančių ekonomikos globalizavimo aplinkybių ir greito informatikos priemonių plitimo ekonomikoje. Lietuva turi palyginti gerą fiksuoto ir mobiliojo ryšio infrastruktūrą, teikiamos plačiajuosčio interneto ir kabelinės televizijos paslaugos, turi kvalifikuotų informatikos specialistų, išplėtotą specialistų rengimo sistemą bei geras nuotolinio mokymo struktūros užuomazgas. Didelė dalis 72,3 %) Lietuvos gyventojų mano, kad informacinės technologijos palankiai paveiks Lietuvos ūkį. Verslininkai įžvelgia informacinių technologijų ir telekomunikacinių prekių gamybos bei paslaugų teikimo spartinimo svarbą.
7. Lietuvos geografinė padėtis palanki tranzitui, šalies teritoriją kerta du pripažinti kontinentinės svarbos transporto koridoriai. Tranzito plėtrai svarbią reikšmę turi neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, turintis modernų konteinerių terminalą, modernus automobilių kelių tinklas, aukštos kokybės jų priežiūros ir remonto sistema. Iš esmės baigta transporto sektoriaus komercinių struktūrų privatizacija, sukurtas kvalifikuotas transporto sektoriaus mokslinis potencialas, transporto specialistų rengimo sistema.
8. Susiformavo gera pirminės energijos balanso struktūra, kurioje dominuoja gamtinės dujos, naftos produktai ir pigus branduolinis kuras, pereinamuoju laikotarpiu padėję išvengti didelių investicijų į energetikos sektorių. Pakankamai išplėsti energetiniai pajėgumai: palyginti nesenos ir modernios elektrinės (atominė, hidroakumuliacinė ir termofikacinės elektrinės), naftos perdirbimo gamykla, centralizuotojo šilumos tiekimo sistemos.
9. Sukurtos svarbios prielaidos pramonės plėtrai: įvykdyta privatizacija, padaryti žymūs struktūriniai pokyčiai pramonėje, daugelyje pramonės sektorių yra sėkmingai tarptautinėse rinkose konkuruojančių įmonių, pradeda naujai burtis klasteriai, yra nemažai kvalifikuotų specialistų, darbo jėgos kaina konkurencinga, tam tikra dabar nepanaudojamo gamybos pajėgumo dalis gali būti panaudojama kitokiai pramoninei paskirčiai. Nors ir neatitikdama visų šiuolaikinių standartų, fizinė infrastruktūra yra pakankamo lygio, kad galėtų sėkmingai palaikyti pramonės augimą. Yra tam tikras mokslinis potencialas, kuris gali būti panaudotas pramonės konkurencingumo veiksniams plėtoti ir stiprinti. Pramonės įmonių vadovai turi sukaupę unikalią darbo NVS rinkose ir pakankamą darbo Vakarų rinkose patirtį.
10. Baigta statybos sektoriaus bendrovių privatizacija ir restruktūrizacija. Geri statybos sektoriaus pagrindai, stiprios tradicijos. Projektavimo ir statybos įmonės pajėgios projektuoti ir pastatyti bet kurios paskirties statinius. Pramonės įmonės gali pilnai tenkinti statybos apimčių augimo vietinėms medžiagoms poreikius. Sukurta statybos produktų atitikties sistema, atitinkanti ES teisę.