Poezijos teksto analizėPoezija – eiliuotinė, grožinė literatūra (eilėraščiai, baladės, poemos, odės). Lyrika yra poezijos dalis, tai siauresnė sąvoka. Lyrika – poezijos rūšis, kuri betarpiškai išreiškia žmogaus jausmus ir mintis. S. Neries eilėraščius vadiname lyrika, o K. Donelaičio “Metų” lyrika nepavadinsi.
Eilėraštyje dažnai žodis įgija papildomą reikšmę. Negalima nagrinėti eilėraščio pažodžiui, nes yra daug poetinių figūrų (meninių priemonių), kurias kiekvienas skaitantysis suvokia savaip.
EILĖRAŠČIO SKAITYMO PLANAS
Norint tinkamai išanalizuoti eilėraštį, pirmiausia jį reikia gerai įsiskaityti (3-4 kartus). Paprastai tesingiausias yra pirmas įspūdis, kurį patiri perskaitęs eilėraštį. Eilėraščio skaitymas turėtų būti ir sunkus darbas, ir džiaugsmingas atradimas. Svarbu turėti savo nuomonę apie eilėraštį, tačiau nenutolti nuo teksto! Todėl vien perskaityti eilėraščio nepakanka, o reikia prisiminti ir rašytojo biografiją, ir kūrybą, ir literatūrinę srovę ir t.t. Analizuojant eilėraštį reikia prisiminti tai, kad eilėraštis išsako ne vieną mintį ir turi ne vieną prasmę.
Labai nelengva kiekvienam eilėraščiui duoti vieną bendrą analizės planą, tačiau kai kurios taisyklės gali būti pritaikytos daugeliui eilėraščių:
I. Įspūdis, kurį sukėlė eilėraštis
II. Eilėraščio kontekstas:
1) Autoriaus biografija, kūryba, eilėraščio vieta rinkinyje, parašymo laikas.
2) Literatūrinė srovė, žanras…
III. Eilėraščio sandara – prasmė:
1) Konkreti eilėraštyje esanti situacija (išorinio pasaulio kontūrai ar jų nebuvimas, laikas, erdvė, spalvos, garsai, veikiančios figūros).