Policija lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Policija lietuvoje

1121

Turinys

Įvadas …………………………………………………….2

I. Iš policijos istorijos ……………………………………….3

1. Lietuvos policijos susikūrimas …………………………..3

2. Lietuvos policija 1940 – 1945 ir pokario metais …………5

3. Lietuvos policijos atkūrimas 1990 – 1991 metais ………..7

II. Policijos sistema, uždaviniai. Jos funkcijos………………7

Naudota literatūra………………………………………..11

Įvadas

Tarnauti Lietuvai, Įstatymui, žmogui – kilnus policijos pareigūnų pašaukimas, atsakinga jų pareiga. Svarbiausias jų darbo tikslas – rimtis Tėvynėje ir žmonių saugumas.

Atkuriant nepriklausomos Lietuvos valstybės institucijas, 1990 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos policijos Įstatymas, sukurta ir Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje pašventinta policijos vėliava, kurioje įrašyti prasmingi žodžiai: “Įstatymas ir teisėtumas”, atkurta Policijos diena – spalio 2-oji.

Kilniems priesakams vykdyti bei policijos darbuotojams rengti pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje duris atvėrė Teisės akademija, jos filialas Kaune, Klaipėdos aukštesnioji policijos mokykla.

Šiame darbe trumpai apžvelgsiu policijos susikūrimo Lietuvoje faktus, jos veiklą nepriklausomybės metais, policijos keitimą milicija okupacijos metu, policijos atkūrimą ir jos struktūra Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metu ir dabar.



I. Iš policijos istorijos

1. Lietuvos policijos susikūrimas

Kiekvienos tautos dabartis ir ateitis glaudžiai siejasi su praeitimi. Lietuvos policijos istorija – neatskiriama pačios Lietuvos dalis.

Lietuvos policijos tradicijos buvo kuriamos ne vieną dešimtmetį. Lietuvoje policijos įstaigos atsirado XIX amžiaus pradžioje, kai Lietuva po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos Respublikos padalijimo buvo atsidūrusi carinės Rusijos imperijos sudėtyje. 1811 metais birželio 25 d. caras Aleksandras I išleido įstatymą “Apie ministerijų įsteigimą”, kuriuo remiantis imperijoje buvo įsteigta 12 ministerijų, tarp jų ir Vidaus reikalų ministerija.

Lietuvišką policiją įsteigti Lietuvoje pirmą kartą mėginta Pirmojo pasaulinio karo metais. Carinės Rusijos karinė vadovybė 1915 m. leido organizuoti Lietuvoje vietinę policiją. Jai buvo pavesta tvarkyti gyventojų turto evakavimą į Rusiją, išduoti gyventojams įvairias pažymas ir liudijimus, saugoti miestų turtą, gyventojų gyvybę, kovoti su plėšikavimu, turto grobimu, rūpintis viešosios tvarkos palaikymu. 1915m. rugsėjo 18 d. vokiečių kariuomenei užėmus Vilnių, o netrukus ir visą Lietuvą, vietinė policija nustojo veikti.

Nuo 1918 m. vasario 16 iki 1918 m. lapkričio mėn. pradžios Lietuva gyvavo be savos vyriausybės ir be savos policijos. Tuo metu kaizerinė Vokietija buvo okupavusi Lietuvą ir neskubėjo pripažinti jos nepriklausomybės. Tik 1918 m. kovo 25 d. kaizeris Vilhelmas II pasirašė Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo aktą ir tiktai 1918 m. spalio 20 d. buvo leista sudaryti nacionalinę vyriausybę. 1918 m. lapkričio 11 d. Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvos Vyriausybės posėdis, kurį saugojo jau lietuvių policija.

Nuosavos policijos sukūrimas buvo vienas iš svarbiausių ir pirmaeilių besikuriančios valstybės uždavinių. Prdžioje buvo naudojamas”milicijos” terminas, kuris 1924 m. sausio 1d. pakeistas policijos pavadinimu.

Lietuvos milicijos susikūrimo darbas prasidėjo visiškai tuščioje vietoje, nuo nulio. Sunkiausia buvo tai, kad nebuvo kvalifikuotu darbuotojų. Į miliciją dirbti stojo žmonės, nepasirengę šitam darbui, nemokantys elgtis su ginklu, nežinantys kaip ir kokioje situacijoje jie turėtų pasielgti. Žmonės buvo labai įvairūs: tarnavę rusų kariuomenėje, vokiečių žandarmerijoje arba niekur jokio karinio apmokymo neišėje miesto gyventojai ir apsukresni kaimų vyrai. Pradžioje vadovavo gydytojai, advokatai, vaistininkai, net kai kur kunigai. Buvo labai įvairi apranga, kartais užteko tik balto raiščio ant rankovės, Įvairūs ginklai – šautuvai, pistoletai, kardai, susrasti kas kur kaip išmanė. Sunku buvo ir dėl lietuvių kalbos. Vėliau viskas gerėjo: buvo priiminėjami sąžiningi, rimti žmonės, atitarnavę kariuomenėje ar specialiai apmokomi; priimant keliami tam tikri amžiaus, ūgio bei išsilavinimo reikalavimai. Policijos darbui suvienodinti pastoviai veikė policijos mokyklos, kurių viena 1922 – 1940 metais veikė Kaune, kita nuo 1923 – Rokiškyje (panaikinta 1936 m.). Veikė ir specialūs kursai: apskrities policijos vadų, nuovadų viršininkų, saugumo, kriminalinės, pasienio rajonų policijos vadų. Mokė žymūs to meto teisininkai, universiteto profesoriai, karininkai, gydytojai ir kt.

1919 metais buvo nustatyta pirmoji vieningo pavyzdžio milicijos uniforma. Ji nebuvo detaliai reglamentuota. Skiriamieji pareiginiai ženklai – žali trikampiai – buvo siuvami ant apykaklės, kepurių apvadai – skirtingų spalvų. Tokia uniforma buvo dėvima iki 1923 metų.

Lietuvos policija buvo tvarkoma karinės drausmės pagrindais; jokiom politinėm organizacijom, partijom nepriklausė. Tarnybiniai reikalavimai buvo dideli ir griežti.

1918 – 1920 m. laikotarpiu Lietuvoje buvo sukurtos 2 milicijos (policijos) rūšys – viešoji ir kriminalinė. Viešoji policija buvo pavaldi Piliečių apsaugos ( nuo 1935 m.- Policijos) departamentui. Ji buvo pati
gausiausia. Pagrindinės veiklos kryptys buvo šios: valstybės nustatytos bei visuomeninės tvarkos, valstybės iždo, piliečių turto, viešosios dorovės apsauga; ginklų įsigijimo ir saugojimo, sanitarijos, viešbučių priešgaisrinės apsaugos, trobesių statybos ir kitų taisyklių įgyvendinimo bei laikymosi kontrolė; asmenų vengiančių atlikti karinę tarnybą, persekiojmas; mokesčių išieškojimas ir suimtųjų siuntimas.

Kriminalinės milicijos susikūrimo Lietuvoje data galima laikyti 1919 metų sausio 20 d., kai Kaune buvo įsteigtos milicijos viršininko padėjėjo kriminalinėje srityje pareigos. Kriminalinė milicija atliko šiuos uždavinius: nusikaltėlių aiškinimas, nusikaltėlių paieška ir sulaikymas, kvota. Šios abi milicijos rūšys glaudžiai bendradarbiavo tarpusavyje.

1920 m. gegužės 14 d. buvo priimtas “Milicijos įstatymas”, kuris juridiškai įteisino milicijos susikūrimą Lietuvoje ir reglamentavo jos veiklą. Jame buvo juridiškai įteisintos tokios nuostatos, kad milicija išlaikoma valstybės lėšomis, ji yra centralizuota struktūra kaip vidaus reikalų sistemos sudėtinė dalis, milicija tvarkoma drausmės pagrindais, rengiama vieninga uniforma ir apginkluojama centralizuotai.

Vėlesniais metais Lietuvoje buvo sukurtos dar kelios milicijos (policijos) rūšys: politinė (saugumo), pasienio, geležinkelių, vandens kelių, jūros apsaugos ir privatinė policija.

Lietuvos policija savo globėjais buvo pasirinkus Angelus Sargus. Jų šventė spalio 2 d. policijos pradėta viešai švęsti 1924 metais.

Lietuvos policija turėjo ir savo šūkį: TVARKA IR TEISĖTUMAS – VALSTYBĖS PAGRINDAS.

Lietuvos policija buvo kelių rūšių, bet visų buvo bendras tikslas ir tas pats. Skirtumas buvo matomas tik uniformoje.

2. Lietuvos policija 1940 – 1945 ir pokario metais

Lietuvos valstybės panaikinimas ir jos įjungimas į Tarybų Sąjungos sudėtį 1940 metais sąlygojo visų buvusių valstybinių organų bei institucijų, tarp jų ir policijos, likvidavimą. TSRS spaudimu sudaryta Lietuvos vyriausybė pakeitė tik Lietuvos policijos vadovybės viršūnę centre ir apskrityse, sukeitinėjo policijos vadus, o žemesniojo rango policijos pareigūnų veikloje esminių pakitimų neivyko. 1940 m. liepos mėn. sukūrus liaudies miliciją, iki rugsėjo mėn. antros pusės Lietuvoje lygiagrečiai veikė dvi teisėtvarką vykdančios organizacinės struktūros – policija (nuo 1940 m. liepos 29 d. – milicija) ir liaudies milicija (nuo 1940 m. liepos 29 d. – pagalbinė milicija). Pastarosios darbas ir funkcijos nuolat didėjo ir plėtėsi, o pirmosios – siaurėjo. Po Lietuvos valstybės panaikinimo, įjungus ją į TSRS sudėtį, nuo 1940 m. rugsėjo 17 d. prasidėjo staigus Lietuvos policijos ( milicijos) pakeitimas pagal TSRS modelį sukurta darbininkų ir valstiečių milicija, o atleistoji iš darbo Lietuvos policija ( milicija) buvo priskirta prie vadinamųjų liaudies priešų ir ruošiamas jos fizinis likvidavimas, ištrėmimas.

Vokiečių okupacijos metais (1941 – 1944) Lietuvos Laikinajai Vyriausybei paraginus policijos tarnautojus sugrįžti į ankstesnes savo darbo vietas, apie 3 tūkst. (beveik 40% ) nepriklausomos Lietuvos laikų policininkų vėl pradėjo dirbti policijoje. Policininkams buvo palikta teisė vilkėti senas uniformas, bet jie privalėjo ryšėti vokiečių antspauduotus nustatytos formos raiščius. Lietuvių policijos veikla karo metu vertinama teigiamai. Ilgą laiką ji sugebėjo krašte palaikyti tvarką ir ramybę. Lietuvai buvo naudingiau turėti savo, o ne vokiečių policiją. Nors vokiečių valdžia vertė lietuvių policiją vykdyti okupacinės valdžios užduotis (gaudyti žmones, siunčiamus darbams į Vokietiją ir į kariuomenę, rinkti duokles ir t.t.), tačiau dažnas lietuvių policininkas įspėdavo krašto gyventojus apie vokiečių organizuojamas akcjias, ir jie tam pasiruošdavo. Žinoma, buvo ir aklai atsidavusių vokiečiams policininkų. Vis dėlto tai, kad buvo ir lietuvių policija, sušvelnino okupacinės valdžios spaudimą krašto gyventojams.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 1287 žodžiai iš 2351 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.