Policijos kaip institucijos samprata
5 (100%) 1 vote

Policijos kaip institucijos samprata

1121314151617181

POLICIJOS KAIP INSTITUCIJOS SAMPRATA

Policijos statusas

Žodis ,,statusas“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio ,,status“, reiškiančio

kieno nors padėtį, būklę, būseną. Šiuo terminu paprastai apibūdinama teisės

subjekto padėtis. Antai Teisės enciklopedijoje ,,statusas“ apibrėžiamas

kaip ,,teisinė individo ar asmens padėtis“.[1] Vadinasi, nustatant

policijos kaip institucijos statusą, būtina apibrėžti policijos padėtį.

Kadangi ,,statusas” yra teisinė kategorija, policijos statuso apibūdinimo

derėtų ieškoti teisės normų aktuose.Policijos statusas yra nusakytas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 1

straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos policija

yra teisėtvarką užtikrinantis vykdomasis valstybinės valdžios organas,

veikiantis Respublikos vidaus reikalų sistemoje.[2] Analizuojant šį

policijos statuso apibūdinimą, galima išskirti tris pagrindinius bruožus:

1) Lietuvos Respublikos policija yra teisėtvarką garantuojanti institucija;

2) Lietuvos Respublikos policija yra vykdomoji valstybinės valdžios

institucija; 3) Lietuvos Respublikos policija veikia kaip šalies vidaus

reikalų sistemos dalis.Šių trijų požymių visuma apibūdina Lietuvos policijos statusą. Tačiau, mūsų

manymu, kiekvienas iš šių požymių yra diskutuotinas.Pirmiausia sunku įsivaizduoti, kad policija gali atsakyti už teisėtvarką.

Teisėtvarka – tai teisės normomis reguliuojama visuomeninių santykių

sistema, grindžiama teisėtumu.[3] Teisėtvarka – tai galutinė teisės normų

realizavimo pasekmė. Kartais teisėtvarka apibūdinama kaip teisėtumo

rezultatas.[4] Pagrindiniai teisėtvarkos subjektai yra asmenys, įstaigos,

organizacijos. Todėl reikėtų pritarti mokslininkų nuomonei, kad

teisėtvarka, teisėtumas turi būti siejamas su visų visuomeninių santykių

subjektų (valstybės, jos institucijų, pareigūnų, visuomeninių organizacijų,

asmenų) veikla.[5]Apskritai pastebima, kad septintajame dešimtmetyje pradėjo formuotis

bendruomenės (kur egzistuoja visi visuomeninių santykių subjektai)

teisėtvarkos modelis. Kai teisėtvarka stabili, efektyviai funkcionuoja

ekonomika; pasiekiama įstatymų leidžiamosios, vykdomosios, teismų veiklos

darna; aktyviai veikia nevyriausybinės, visuomeninės organizacijos, realiai

garantuojamas laisvas žmogaus vystymasis, kadangi laiduojamos jo laisvės ir

teisės.Kita vertus, teisėtvarka – tai visos teisės sistemos normų realizavimas.

Galima kalbėti apie konstitucinių, finansų, šeimos, žemės, administracinių

ir kitų visuomeninių santykių, kuriuos reguliuoja įvairios teisės šakų

normos, realizavimą. Dėl tokios teisėtvarkos sampratos sunku įsivaizduoti,

kad policija kaip institucija gali garantuoti teisėtvarką. Teisėtvarką turi

laiduoti visi visuomeninių santykių subjektai. Jei nors vienas visuomeninių

santykių dalyvis eliminuojamas, teisėtvarka netenka šiam reiškiniui būdingo

visuotinumo, privalomumo; menkėja socialinė šio teisėtvarkos reiškinio

reikšmė. Be to, visiškai aišku, kad vien policija, kaip viena iš valstybės

institucijų, negali garantuoti teisėtvarką. Teisėtvarką turi garantuoti

visa teisėsaugos sistema.Nederėtų manyti, kad teisėsaugos sistema reiškia teisėsaugos institucijų

sistemą. Tiek teisinės, tiek valstybinės struktūros yra teisėsaugos

sistemos sudėtinės dalys. Apsauginės teisės normos yra svarbi teisinės

struktūros dalis. Garantuojant šias normas, galima specializuota valstybės

institucijų veikla. Pvz., administracines apsaugines teisės normas gali

garantuoti policija, tuo tarpu garantuojant civilinės ar šeimos teisės

normas, svarbus arbitražo, teismų vaidmuo, policija šios rūšies normas

garantuoja minimaliai.Apskritai teisės teorijoje pripažįstama, kad teisėsaugos subjektais yra

valstybė, teisėsaugos institucijos, teisėsaugos organizacijos, juridiniai

ar fiziniai asmenys. Kiekvienas iš šių subjektų susiduria su atitinkama

teisėsaugos sritimi. Tačiau yra valstybės institucijų, kurios tiesiogiai

vykdo tokio pobūdžio veiklą. Šių institucijų specializacija susijusi su tam

tikra teisėsaugos sritimi. Pripažįstant, kad vien policija negali būti

atsakinga už teisėsaugą, būtina išskirti tam tikrą teisėsaugos sritį ir

aiškiai įvardyti, už ką atsako policija. Tokiu keliu eina dauguma

valstybių. Antai 1986 m. priimtame Prancūzijos nacionalinės deontologijos

kodekse nurodoma, kad nacionalinė policija siekia, jog šalies teritorijoje

būtų laiduojamos ir ginamos respublikos institucijų laisvės, palaikoma

viešoji tvarka, saugomi žmonės ir jų nuosavybė. Kaip matome, Deontologijos

kodekse išskiriamos trys pagrindinės Prancūzijos nacionalinės policijos

veiklos kryptys: respublikos institucijų laisvių garantija ir gynimas,

viešosios tvarkos palaikymas, žmonių bei jų nuosavybės apsauga.1991 m. Rusijos Federacijos milicijos įstatyme nurodoma, kad milicija

privalo ginti piliečių gyvybę, sveikatą, teises ir laisves bei nuosavybę.Europos Tarybos leidinio ,,Policija ir žmogaus teisės“[6] autoriai,

apibendrinę demokratinių
valstybių policijos veiklą, teigia, kad paprastai

iš policijos tikimasi dviejų pagrindinių dalykų: 1) garantuoti įstatymų

laikymąsi ir užkirsti kelią nusikaltimams bei viešajai netvarkai, 2) teikti

humanitarines – socialines paslaugas katastrofų metu ir kitais nenumatytais

atvejais.Antrasis teiginys, apibūdinantis Lietuvos policiją, siejamas su tuo, kad

policija yra vykdomosios valdžios institucija. Dar XVIII a. garsus prancūzų

teisininkas Š. Monteskje savo veikale ,,Apie įstatymų dvasią“ pirmą kartą

iškėlė bei pagrindė valdžių padalijimo teoriją. Valstybės valdžią

Š. Monteskje skirstė į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Valdžių

padalijimo teorija reiškė, kad valstybei įgyvendinus valdžių padalijimo

idėją galima tarp valstybės institucijų sukurti tam tikrą valdžios

pusiausvyros sistemą.Amerikiečių kriminologas C.B. Klockarsas, išnagrinėjęs klasikinius

policijos veiklos principus, teigia:

1) savo veikloje policija turi taikyti visus įstatymus;

2) policija yra vykdomosios valdžios institucija, todėl jai reikia tik

vykdyti įstatymus, remiantis valdžių suskirstymo principu;3) policijos veikloje turi būti laikomasi įstatymų viršenybės principo. Tai

reiškia, kad policija negali vadovautis kokiais nors savo teisiniais

sprendimais. Policija turi vadovautis tik įstatymų leidžiamosios valdžios

priimtais teisės normų aktais.[7]Šiuose C.B. Klockarso teiginiuose atsispindi valdžių padalijimo teorija, ją

galima pritaikyti konkrečios valstybės institucijos, policijos veiklai.A. Šakočius disertacijoje ,,Policijos veikla įgyvendinant aplinkos apsaugos

funkciją“ išanalizavo ir įvertino minėtus policijos klasikinės veiklos

principus. A. Šakočius pabrėžia, kad laikantis šių principų be jokių

išlygų, neatsižvelgiant į naujai atsirandančias visuomenės problemas,

mažėja policijos veiklos efektyvumas. Policija, sutelkdama dėmesį į

neigiamų padarinių likvidavimą, prisidengdama besąlygiško įstatymų vykdymo

poreikiu, atitolo nuo visuomenės. Tai sudarė prielaidas komplikuotiems

santykiams su kitomis vykdomosios valdžios institucijomis atsirasti.[8]Tam tikrų abejonių kyla ir dėl policijos priskyrimo klasikinei vykdomosios

valdžios institucijai. Būtent prancūzai, šiuolaikinės Š. Monteskje

valdžios padalijimo teorijos šalininkai, suabejojo policijos, kaip

vykdomosios valdžios institucijos, traktavimu ir atsižvelgdami į policijos

veiklos ypatybes ir jos funkcijų plėtrą siūlo traktuoti policiją kaip

savarankišką ketvirtąją valstybės jėgą.[9] Galbūt dėl šios priežasties

studentams teisininkams skirtuose Prancūzijoje išleistuose naujausiuose

administracinės teisės ar viešosios teisės vadovėliuose vengiama policiją

apibūdinti kaip vykdomosios valdžios instituciją. Antai profesoriai Luisas

Trotabas ir Polis Isoartas pažymi, kad žodžio ,,policija“ reikšmė šiandien

siejama su viešosios tvarkos tarnyba bei jos teikiamomis garantijomis.[10]

Nors policija apibūdinama įvairiai, pasak minėtų autorių, policijos vardas

siejamas su viešąja tvarka ar viešosios tvarkos palaikymu, kai policijai

suteikiama tikroji priežiūros valdžia, kuriai būdingas įsakymų vykdymas, o

atskirais atvejais – jėgos ir represijų naudojimas.[11]Kadangi susiklostė tokia situacija, policija, siekdama apsaugoti žmones bei

valstybės institucijas, laisvoje visuomenėje balansuoja tarp žmogaus teisių

garantavimo ir teisėtų, valstybės suteiktų galių įgyvendinimo. Europos

Tarybos leidinyje ,,Policija ir žmogaus teisės“ pažymima, kad garantuojant

žmogaus teises bei laisves policijos veikloje egzistuoja konfrontacija.[12]

Turima galvoje konfrontacija tarp policijos ir jos galių įgyvendinimo.

Šioje situacijoje policija elgsis teisingai tada, kai teiks pirmenybę

teisės reikalavimams, numatantiems tokią policijos veiklą, kai tiksliai

laikomasi teisės normų. Ši mintis išplaukia iš Visuotinės žmogaus teisių

deklaracijos preambulės 3 punkto, kuriame nurodoma, jog būtina, kad žmogaus

teises saugotų įstatymo galia dėl to, kad jis nebūtų priverstas imtis kaip

kraštutinės priemonės sukilimo prieš tironiją ir priespaudą.Deklaracijos 29 straipsnio 2 punkte ši mintis dar tiksliau pabrėžiama:

įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, kiekvienas

žmogus negali patirti kitokių apribojimų, nei įstatymo numatyti, vien tik

tam, kad garantuotų kitų žmonių teisių ir laisvių deramą pripažinimą ir

gerbimą siekiant patenkinti teisingus moralės, viešosios tvarkos ir

visuotinės gerovės reikalavimus demokratinėje visuomenėje.Šie keli nurodyti fragmentai iliustruoja policijos darbo specifiką ir

verčia abejoti policijos kaip vykdomosios valdžios institucijos traktuote.

Be kita ko, apibrėžiančiuose policiją naujausiuose pozityviosios teisės

normų aktuose, tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose, jau nenurodoma,

kad policija yra vykdomosios valdžios institucija. Dabar rengiamos Lietuvos

Respublikos policijos įstatymo pataisos. Viename iš įstatymo variantų

policija įvardijama kaip organizacija, teikianti viešosios tvarkos,
asmens

ir turto apsaugos paslaugas. Kitame variante nurodoma, kad Lietuvos

Respublikos policija yra valstybės institucija, veikianti kaip Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų sistemos dalis ir vykdanti Lietuvos Respublikos

Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.Valstybių praktika rodo, kad policija, kaip institucija, gali būti

priskirta įvairioms žinyboms. Dažniausiai valstybės nusprendžia, kad

policija pavaldi Vidaus reikalų ministerijai (Lietuva, Rusija, Prancūzija,

Vokietija). Kartais policija pavaldi Teisingumo ministerijai (Olandija,

Švedija). Japonijoje policija yra savarankiška institucija. Taigi valstybės

pasirenka įvairius policijos organizavimo modelius.

Policijos funkcijos

Terminą ,,funkcija“ vartoja matematikai, filosofai, sociologai,

teisininkai, gamtininkai, kalbininkai. Kiekvienas mokslas šį terminą

aiškina savaip. Pavyzdžiui, matematikai funkciją supranta kaip priklausomą

kintamą dydį, t.y. dydį, kuris kinta, kintant kitam dydžiui. Sociologai

funkciją supranta kaip vaidmenį, kurį socialinis institutas arba socialinis

procesas atlieka aukštesnės organizacijos, visuomeninės sistemos ar ją

sudarančių socialinių grupių ir individų atžvilgiu. Termino ,,funkcija“

vartojimas glaustai aptartas Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje.[13]

Šį terminą vartoja ir teisininkai, tačiau tai, deja, neatsispindi minėtoje

enciklopedijoje.Paprastai teisės teorijoje terminu ,,funkcija“ stengiamasi apibrėžti

veiklos kryptį, tam tikros politinės-teisinės institucijos veiklos turinį.

Taip yra nusakomos valstybės, vyriausybės, ministerijos ar kitų valstybės

institucijų funkcijos. Antai apibrėžiant valstybės funkcijas nurodoma, kad

tai valstybės veiklos pagrindinės kryptys, įkūnijančios valstybės esmę bei

socialinę paskirtį, o tai kyla iš valstybės tikslų bei uždavinių.[14]

Paprastai valstybės institucijų funkcijos yra numatomos jų veiklą

reglamentuojančiuose teisės normų aktuose. Taigi policijos funkcijas reikia

suprasti kaip teisės normų aktuose įtvirtintas pagrindines policijos

veiklos kryptis, atitinkančias policijos uždavinius tam tikrame jos

vystymosi etape. Apibrėžiant policijos funkcijos kategoriją, buvo

pažymėta, kad policijos funkcijas nusako policijos uždaviniai. Suprantama,

kad įvairiuose policijos vystymosi etapuose policijai buvo keliami įvairūs

uždaviniai. Kokie uždaviniai keliami Lietuvos valstybės policijai?Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, jog

pagrindiniai policijos uždaviniai – nusikaltimų bei kitokių teisės

pažeidimų prevencija, nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas, viešosios

tvarkos, visuomeninės rimties bei saugumo, piliečių teisių, laisvių ir

turto apsauga, valstybės sienų apsauga. Be to, policija vykdo eismo saugumo

priežiūrą, teikia neatidėliotiną ir kitokią socialinę pagalbą gyventojams.Pakeisto ir papildyto Lietuvos Respublikos policijos įstatymo projekte

(1998 05 27) nurodoma, jog policijos uždaviniai – žmogaus teisių, laisvių

ir turto apsauga, nusikaltimų bei kitokių teisės pažeidimų prevencija,

atskleidimas ir tyrimas, valstybės sienų apsauga, viešosios ir eismo

tvarkos, visuomenės rimties ir saugumo palaikymas.[15]Manytume, kad policijos uždaviniai tobuliau pateikti Policijos įstatymo

pakeitimo projekte. Šiame projekte vykusiai pastebima, kad policija

tarnauja žmonėms, o žmogaus teisių ir laisvių apsauga nurodyta kaip

svarbiausias prioritetinis policijos veiklos uždavinys. Antra vertus,

Policijos įstatyme dėl netikslios formuluotės nesuprantamas šis policijos

uždavinys: teikti neatidėliotiną ir kitokią socialinę pagalbą gyventojams.

Apskritai tiek Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, tiek šio įstatymo

pakeitimo projekte suformuluoti bendri policijos kaip institucijos

uždaviniai.Mūsų manymu, formuluojant Lietuvos policijos uždavinius būtina vadovautis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94, 109 bei 119 straipsniais. Šiuose

straipsniuose yra nurodytos Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų

funkcijos. Paskirstant šias funkcijas, teisėsaugos institucijoms būtina

vadovautis tam tikra sistema. Būtent tokio požiūrio dėka būtų išvengta tam

tikrų spragų, be to, tam tikrų teisėsaugos institucijų funkcijos

nesidubliuotų. Deja, tenka konstatuoti, kad teisėsaugos institucijų

funkcijos dubliuojasi ir tai Lietuvoje tampa vos ne įprastu reiškiniu.

Prof. A. Pumputis probleminiame straipsnyje ,,Teisėsaugos funkcijų

sistemos klausimu“, išanalizavęs teisėsaugos institucijų funkcijas

reglamentuojančius teisės normų aktus, pažymi, jog dubliuojasi Vidaus

reikalų ministerijos ir Muitinės departamento veikla atliekant kvotą,

Vidaus reikalų ministerijos ir Saugumo departamento veikla atliekant kvotą

ir nusikaltimų tyrimą bei vykdant nusikaltimų ir teisės pažeidimų

prevenciją. Tačiau labiausiai, pažymi prof. A. Pumputis, dubliuojasi Vidaus

reikalų ministerijos ir Prokuratūros veikla atliekant parengtinį tardymą,

tiriant nusikaltimus bei vykdant nusikaltimų ir
teisės pažeidimų

prevenciją.[16]Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, atsižvelgiant į policijos tarnybų

rūšis, formuluojami specifiniai, būdingi tam tikros rūšies policijos

tarnybai, uždaviniai.Prieš nurodant konkrečių policijos tarnybų uždavinius, skaitytojui derėtų

priminti Lietuvos policijos sistemą.Lietuvos policijos sistemai priklauso respublikinė policija, savivaldybių

policija, Pasienio policijos departamentas, Mokesčių policijos

departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba bei šių tarnybų struktūriniai

padaliniai. Savo ruožtu respublikinei policijai priklauso kriminalinė

policija, transporto policija, kelių policija ir viešoji policija.

Respublikinės policijos uždaviniai konkrečiau pateikiami pagal minėtas

policijos rūšis. Pavyzdžiui, kriminalinei policijai pavesta operatyvinės ir

profesinės veikos pagrindu užkirsti kelią nusikaltimams. Ši policija tvarko

nusikaltimų apskaitą; atskleidžia ir tiria padarytus nusikaltimus,

išaiškina juos padariusius asmenis; atlieka kvotą jos kompetencijai

priskirtose bylose; vykdo prokurorų, tardytojų, teisėjų ir teismo

pavedimus, susijusius su nusikaltimų tyrimu ir nusikaltėlių paieška.Viešoji policija privalo garantuoti viešąją tvarką šalies regionuose;

prireikus teikia pagalbą prokuratūrai ir tardymo organams tiriant

nusikaltimus, teismams nagrinėjant bylas, vykdant teismo nuosprendžius bei

sprendimus; garantuoja viešąją tvarką ir rimtį valstybės (kontrolės,

valstybinių inspekcijų) pareigūnams vykdant pagal įstatymą pavestas

pareigas; Vyriausybės pavedimu saugo valstybines įstaigas ir kitus svarbius

objektus.Kelių policija privalo vykdyti automobilių ir kitų transporto priemonių

saugumo priežiūrą; tirti kelių eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius;

atlikti kvotą tiriant transporto įvykių bylas; skirti administracines

nuobaudas ar kitokias poveikio priemones už eismo taisyklių pažeidimus.Transporto policija vykdo kriminalinės bei viešosios policijos uždavinius,

tačiau jos veiklos sritis apima geležinkelio, oro ir vandens transporto

linijas bei atitinkamų žinybų teritorijas.Savivaldybių policiją sudaro padaliniai, vykdantys teisėtvarkos pažeidimų

prevenciją, atliekantys kvotą, saugantys viešąją tvarką ir garantuojantys

visuomenės rimtį bei piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Ši

policija taip pat pagal savo kompetenciją ir aplinkos apsaugą vykdo

atitinkamus savivaldybės teritorijoje esančių teismų pavedimus, padeda

kelių policijai savivaldybės teritorijoje garantuoti eismo saugumą. Šiuos

uždavinius bei su jais susijusias funkcijas įgyvendina teritoriniu principu

sudaromos savivaldybių policijos nuovados.Pasienio policiją sudaro padaliniai, kurių pagrindiniai uždaviniai –

garantuoti valstybės sienų apsaugą ir neliečiamumą; Lietuvos Respublikos

valstybės sienos įstatymo bei kitų įstatymų vykdymą; padėti vykdyti

migracijos politiką; garantuoti Lietuvos Respublikos piliečių bei

užsieniečių perėjimo per valstybės sieną tvarką; atlikti kvotą bei

operatyvinę paiešką dėl sienų režimo pažeidimų; pagal savo kompetenciją

reguliuoti pasienio incidentus; saugoti visuomenės rimtį ir piliečių teises

bei teisėtus interesus pasienio ruože ir kitose vietose, kuriose galioja

pasienio režimas; bendradarbiauti su kitais valstybės sienų apsaugos

subjektais.Papildžius Lietuvos policijos įstatymą, buvo įkurtos naujos policijos

tarnybos rūšys: mokesčių policija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.Mokesčių policijai buvo iškelti šie uždaviniai: išaiškinti ir tirti

finansinius nusikaltimus bei teisės pažeidimus; vykdyti tokio pobūdžio

nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją; įgyvendinti priemones,

leidžiančias išieškoti mokesčius; tirti mokesčių administratorių bei

Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų darbuotojų piktnaudžiavimo

tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimo, pareigų neatlikimo, kitus

nusikaltimus ir teisės pažeidimus, susijusius su mokesčiais ir valstybinio

socialinio draudimo įmokomis.Specialiųjų tyrimų tarnybą sudaro padaliniai, įstatymų nustatyta tvarka

vykdantys operatyvinę veiklą; atliekantys kvotą ir parengtinį tardymą dėl

nusikalstamų susivienijimų (organizuotų grupių) rengiamų ar padarytų

nusikaltimų valstybės tarnybai; užkertantys kelią korupcijai. Specialiųjų

tyrimų tarnyba renka, analizuoja, klasifikuoja, o prireikus – perduoda

vidaus reikalų sistemos padaliniams ir suinteresuotoms tarnyboms

operatyvinę ir kitą informaciją apie nusikalstamus susivienijimus, jų

organizatorius bei narius, taip pat rengiančius ar padariusius nusikaltimus

valstybės tarnybai, ar susijusius su nusikalstamo susivienijimo veikla

valstybės pareigūnus. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnyba organizuoja

priemones gautai informacijai realizuoti; tiria nusikalstamų susivienijimų

narių, asmenų, susijusių su nusikalstamo susivienijimo veikla, padarytus

nusikaltimus, taip pat nusikaltimus tarnybai; atlieka kvotą bei
parengtinį

tardymą tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose; imasi priemonių tokių

nusikaltimų prevencijai.Konkrečios policijos funkcijos įvardytos Lietuvos policijos įstatymo 18 –

 23 straipsniuose iš karto po policijos tarnybų uždavinių. Tiesa, tenka

pažymėti, kad ankstesniuose įstatymo straipsniuose kai kurių policijos

tarnybų uždaviniai, pavyzdžiui, savivaldybių policijos (15, 16 str.),

pasienio policijos (161, 162 str.) uždaviniai sutapatinami su šių policijos

tarnybų funkcijomis.Lietuvos policijos įstatymo 17 straipsnyje ,,Policijos funkcijos” pažymima,

kad policija, saugodama ir gindama piliečių teises, laisves, teisėtus

interesus bei turtą nuo visuomenei pavojingų pasikėsinimų į piliečių

gyvybę, sveikatą, garbę, turtą ir orumą ir vykdydama kitus nustatytus

uždavinius, atlieka šio įstatymo 18 – 24 straipsniuose nurodytas funkcijas.

Manytume, kad šis straipsnis turi būti suderintas su Lietuvos

Respublikos Konstitucijos II skirsniu ,,Žmogus ir valstybė“. Policijos

įstatymo 17 straipsnyje vartojamas terminas ,,pilietis“ reiškia, kad

policija saugo ir gina straipsnyje išvardytas sritis, siedama tai su

pilietybe.Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje gyvybės, sveikatos, garbės ir

orumo, teisių bei laisvių gynybos ir apsaugos klausimai siejami ne su

pilietybe, o su žmogaus prigimtinėmis teisėmis. Todėl terminas ,,pilietis“

Lietuvos policijos įstatymo 17 straipsnyje keistinas terminu ,,žmogus“. Iš

dalies reikėtų pritarti principinei Policijos įstatymo 17 straipsnio

nuostatai, draudžiančiai policijai pavesti vykdyti įstatymuose nenumatytas

funkcijas. Visiškai aišku, kad ir policijai savo iniciatyva, negavus kurios

nors institucijos pavedimo, nereikia vykdyti Policijos įstatyme nenumatytų

funkcijų. Todėl pritariame išsamesnei 17 straipsnio formuluotei, kur

nurodoma, kad policijai draudžiama vykdyti įstatymuose nenumatytas

funkcijas. Būtent taip pakoreguotas 17 straipsnis siūlomas pakeisto ir

papildyto Policijos įstatymo projekte.Išanalizavę Lietuvos policijos įstatymo 18 – 23 straipsnius, galime

išskirti šias policijos funkcijas:1) nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija;

2) nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas;

3) operatyvinė veikla;

4) viešosios tvarkos, visuomenės rimties ir saugumo, piliečių teisių ir

laisvių apsauga;

5) valstybės sienų apsauga;

6) valstybės finansų apsauga;

7) eismo priežiūra;

8) socialinė pagalba gyventojams.Kad skaitytojas galėtų palyginti, nurodysime, kokias funkcijas atliko

tarpukario Lietuvos policija. Taigi to meto Lietuvos policijai buvo

būdingos šios funkcijos:1) visuomenės tvarkos saugojimas;

2) valstybinio ir visuomeninio ūkio priežiūra;

3) visuomenės dorovės priežiūra;

4) visuomenės gerovės priežiūra;

5) žmonių sveikatos apsauga;

6) piliečių apsauga;

7) piliečių turto apsauga;

8) piliečių apsauga nuo nusikalstamų pasikėsinimų.Galime šias funkcijų grupes palyginti įvairiais aspektais: tiek pagal

apimtį, tiek pagal turinį. Pagaliau galime palyginti pagal tai, kaip

policijos funkcijos atitinka Europos policininkų chartijos nuostatas.[17]Pagal šiuolaikinės policijos nuostatą policija yra institucija, teikianti

paslaugas visuomenei. Prof. A. Pumputis, šiuo aspektu atlikęs policijos

funkcijų analizę, pažymi, jog tarpukario Lietuvos policijos organizacija

bei funkcijos savo turiniu daug artimesnės Europos policininkų chartijai

negu dabartinė policijos veiklos praktika bei teisinis reguliavimas.[18]

Iš tiesų, net formaliai žiūrint, tarpukario Lietuvos policijos interesų

subjektas buvo ,,žmogus“ ar ,,visuomenė“. Tuo tarpu nurodant aštuonias

Lietuvos policijos funkcijas, ,,piliečiai“ bei ,,gyventojai“ minimi tik du

kartus.

Koks Lietuvos policijos funkcijų turinys?

Pirmoji Policijos įstatyme nurodyta policijos funkcija – nusikaltimų bei

kitų teisės pažeidimų prevencija. Vykdydama šią funkciją, policija:1) rengia ir įgyvendina priemones, užkertančias kelią nusikaltimams ir

teisės pažeidimams;2) atskleidžia padarytų nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų

priežastis bei sąlygas ir taiko įstatymo numatytas priemones joms

pašalinti;

3) sudaro ir tvarko profilaktines, kriminalines ir operatyvines įskaitas;

4) pagal sutartis saugo piliečių, įstaigų, įmonių, organizacijų turtą;

5) taiko administracines ir kitokias prevencijos priemones.

Nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevencija, ko gero, yra viena iš

svarbiausių policijos funkcijų. Iki šiol policijos pagrindinis uždavinys

buvo atskleisti jau padarytus nusikaltimus. Tačiau dauguma gyventojų nėra

nusikaltėliai. Jie suinteresuoti, kad būtų apgintas jų turtas, gyvybė,

sveikata, garantuotas saugumas, laisvės ir teisės. Policija, skubėdama

paskui nusikaltėlius, tarsi pamiršta tą didžiąją visuomenės dalį, kuri

neturi nieko bendra su nusikaltimais. Policijos prevencinis darbas paliestų

didžiosios visuomenės dalies interesus, garantuotų mokesčių mokėtojų teises

bei laisves. Šiuo aspektu policijos prevencinė veikla yra vertinama kaip

aukščiausia žmogaus teisių
forma.[19] Būtina pabrėžti, kad

stabdyti nusikalstamumą galima tik plėtojant intensyvų prevencinį darbą,

bendradarbiaujant su visuomene, šalinant nusikalstamumo priežastis ir

įgyvendinant ilgalaikes kompleksines programas, kuriose būtų numatyti

prevenciniai policijos veiklos tikslai ir uždaviniaiTenka pažymėti, kad įvardijus policijos funkcijas, dažnai iškyla problema

nustatant, kokia policijos tarnyba turi šias funkcijas įgyvendinti.

Pavyzdžiui, vykdant nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją

neaišku, kuri policijos tarnyba pagal sutartis saugo piliečių, įstaigų,

įmonių ir organizacijų turtą. Susipažinus su policijos darbu, galima

atsakyti, kad tai apsaugos policijos funkcija. Tačiau Lietuvos policijos

įstatymo projekte tokios policijos tarnybos nerandame.Atrodo, niekam nekyla abejonių, kad turto apsauga – viena iš aktualiausių

Lietuvos visuomenės problemų. Todėl atsisakyti turto apsaugos kaip

policijos vykdomos nusikaltimų prevencijos funkcijos, mūsų manymu, būtų

netikslinga. Deja, pakeisto ir papildyto Lietuvos policijos įstatymo

projekte ši funkcija neužfiksuota.Teisinėje visuomenėje diskutuojama dėl apsaugos policijos veiklos

turinio. Neretai pažymima, kad ši policijos tarnyba pagal savo esmę

prieštarauja policijos kaip mokesčių mokėtojų išlaikomos institucijos

prigimčiai, nes teikia mokamas paslaugas visuomenei. Dėl šios priežasties

apsaugos policijos siūloma atsisakyti. Aišku, kad turto apsaugos funkcija

net ir panaikinus šią tarnybą išliktų, tačiau ją realizuotų ne policija, o,

tarkim, privati saugos tarnyba.Ar reikalinga apsaugos policija? Į šį klausimą gali atsakyti visuomenė.

Palyginus privačias saugos tarnybas ir apsaugos policiją pagal teikiamų

paslaugų apimtį saugant turtą, pirmauja apsaugos policija. Taigi aišku, kam

visuomenė teikia prioritetą. Be to, pačiam autoriui teko įsitikinti, kad

apsaugos policija yra viena iš geriausiai organizuotų policijos tarnybos

rūšių. Į įvykio vietą (pavyzdžiui, Kaune) šios tarnybos darbuotojai

atvyksta per dvi tris minutes. Taigi jeigu privačios apsaugos tarnybos ir

apsaugos policija konkuruos, visuomenė laimės tiek dėl teikiamų paslaugų

įkainių, tiek dėl teikiamų paslaugų kokybės. Be to, būtina pabrėžti, kad

Lietuvos policijos reformos metmenyse kaip ilgalaikis policijos reformos

tikslas užfiksuota būtinybė pirmiausia rūpintis gyventojų saugumu bei jų

turto apsauga.[20]Klasikinė policijos veiklos kryptis – nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas.

Vykdydama šią funkciją, policija:1) registruoja ir tikrina pareiškimus ir pranešimus apie rengiamus ar

padarytus nusikaltimus;2) vykdo pasislėpusių įtariamų, kaltinamų, teisiamų, nuteistų ir be žinios

dingusių asmenų paiešką;

3) įstatymų nustatyta tvarka atlieka kvotą;

4) baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais baudžiamosiose bylose

vykdo tardytojo, prokuroro, teisėjo ir teismo pavedimus.Nors nusikaltimo tyrimo funkciją mes pavadinome klasikine (tai reikštų, kad

šią funkciją atskleidžiančios policijos veiklos kryptys yra

nusistovėjusios), pastebime, kad ją vykdant iškyla nesklandumų. Jau nuo

pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų pradėjus vykdyti teisinės sistemos

reformą, kilo problema dėl tardymą atliekančių institucijų darbo

pasidalijimo. Policijos įstatyme policijai pavedama atlikti tik kvotą, tuo

tarpu funkcija formuluojama plačiau ir siejama apskritai su nusikaltimų

tyrimu. Manytume, kad vykdant šią funkciją policijai turi būti pavesta

atlikti visą ikiteisminį nusikaltimo tyrimą. Išdalyti funkcijos atlikimo

fragmentus įvairioms institucijoms, dubliuoti funkcijos įgyvendinimą nėra

tikslinga tiek dėl laiko ir materialinių sanaudų ekonomijos, tiek dėl darbo

racionalumo.Vidaus reikalų ministerijos sistemai priklauso kriminalistinių ekspertizių

laboratorija bei gausus būrys specialistų. Vykdant nusikaltimų atskleidimo

bei tyrimo funkcijas, į šią veiklą derėtų įtraukti laboratorijos

specialistus. Taigi nusikaltimus tirtų viena tarnyba. Atsižvelgdami į tai,

pritartume pakeisto ir papildyto Lietuvos Respublikos policijos įstatymo

projekto punktui, kur teigiama, kad policija atlieka nusikaltimų pėdsakų ir

kitų daiktinių įrodymų kriminalinę ekspertizę ir teikia specialisto

išvadas. Aptariama policijos funkcija būtų šiek tiek platesnė, bet ją

realizuotų viena tarnyba.Policijos įstatymo 20 straipsnyje pateikta policijos operatyvinės veiklos

funkcija. Straipsnyje nurodoma, jog policijos operatyvinė veikla – tai

neviešo nusikaltimų prevencijos ir išaiškinimo veiksmai, kurie naudojami

informacijai apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus rinkti. Atliekant

tokio pobūdžio veiksmus, dokumentuojama gauta medžiaga, ieškoma

nusikaltimus padariusių, taip pat be žinios dingusių asmenų, išaiškinami

neteisėtų pajamų įgijimo šaltiniai ir būdai.Vykdydama operatyvinę veiklą, policija nustatyta tvarka gali naudotis

specialia technika, laisvanoriška vieša ar slapta piliečių pagalba, taip

pat žvalgybinės apklausos,
operatyvinio patikrinimo bei apžiūros, sekimo,

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4083 žodžiai iš 8159 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.