Policijos kaip institucijos samprata
5 (100%) 1 vote

Policijos kaip institucijos samprata

POLICIJOS KAIP INSTITUCIJOS SAMPRATA

Policijos statusas

Žodis ,,statusas“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio ,,status“, reiškiančio

kieno nors padėtį, būklę, būseną. Šiuo terminu paprastai apibūdinama teisės

subjekto padėtis. Antai Teisės enciklopedijoje ,,statusas“ apibrėžiamas

kaip ,,teisinė individo ar asmens padėtis“.[1] Vadinasi, nustatant

policijos kaip institucijos statusą, būtina apibrėžti policijos padėtį.

Kadangi ,,statusas” yra teisinė kategorija, policijos statuso apibūdinimo

derėtų ieškoti teisės normų aktuose.Policijos statusas yra nusakytas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 1

straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos policija

yra teisėtvarką užtikrinantis vykdomasis valstybinės valdžios organas,

veikiantis Respublikos vidaus reikalų sistemoje.[2] Analizuojant šį

policijos statuso apibūdinimą, galima išskirti tris pagrindinius bruožus:

1) Lietuvos Respublikos policija yra teisėtvarką garantuojanti institucija;

2) Lietuvos Respublikos policija yra vykdomoji valstybinės valdžios

institucija; 3) Lietuvos Respublikos policija veikia kaip šalies vidaus

reikalų sistemos dalis.Šių trijų požymių visuma apibūdina Lietuvos policijos statusą. Tačiau, mūsų

manymu, kiekvienas iš šių požymių yra diskutuotinas.Pirmiausia sunku įsivaizduoti, kad policija gali atsakyti už teisėtvarką.

Teisėtvarka – tai teisės normomis reguliuojama visuomeninių santykių

sistema, grindžiama teisėtumu.[3] Teisėtvarka – tai galutinė teisės normų

realizavimo pasekmė. Kartais teisėtvarka apibūdinama kaip teisėtumo

rezultatas.[4] Pagrindiniai teisėtvarkos subjektai yra asmenys, įstaigos,

organizacijos. Todėl reikėtų pritarti mokslininkų nuomonei, kad

teisėtvarka, teisėtumas turi būti siejamas su visų visuomeninių santykių

subjektų (valstybės, jos institucijų, pareigūnų, visuomeninių organizacijų,

asmenų) veikla.[5]Apskritai pastebima, kad septintajame dešimtmetyje pradėjo formuotis

bendruomenės (kur egzistuoja visi visuomeninių santykių subjektai)

teisėtvarkos modelis. Kai teisėtvarka stabili, efektyviai funkcionuoja

ekonomika; pasiekiama įstatymų leidžiamosios, vykdomosios, teismų veiklos

darna; aktyviai veikia nevyriausybinės, visuomeninės organizacijos, realiai

garantuojamas laisvas žmogaus vystymasis, kadangi laiduojamos jo laisvės ir

teisės.Kita vertus, teisėtvarka – tai visos teisės sistemos normų realizavimas.

Galima kalbėti apie konstitucinių, finansų, šeimos, žemės, administracinių

ir kitų visuomeninių santykių, kuriuos reguliuoja įvairios teisės šakų

normos, realizavimą. Dėl tokios teisėtvarkos sampratos sunku įsivaizduoti,

kad policija kaip institucija gali garantuoti teisėtvarką. Teisėtvarką turi

laiduoti visi visuomeninių santykių subjektai. Jei nors vienas visuomeninių

santykių dalyvis eliminuojamas, teisėtvarka netenka šiam reiškiniui būdingo

visuotinumo, privalomumo; menkėja socialinė šio teisėtvarkos reiškinio

reikšmė. Be to, visiškai aišku, kad vien policija, kaip viena iš valstybės

institucijų, negali garantuoti teisėtvarką. Teisėtvarką turi garantuoti

visa teisėsaugos sistema.Nederėtų manyti, kad teisėsaugos sistema reiškia teisėsaugos institucijų

sistemą. Tiek teisinės, tiek valstybinės struktūros yra teisėsaugos

sistemos sudėtinės dalys. Apsauginės teisės normos yra svarbi teisinės

struktūros dalis. Garantuojant šias normas, galima specializuota valstybės

institucijų veikla. Pvz., administracines apsaugines teisės normas gali

garantuoti policija, tuo tarpu garantuojant civilinės ar šeimos teisės

normas, svarbus arbitražo, teismų vaidmuo, policija šios rūšies normas

garantuoja minimaliai.Apskritai teisės teorijoje pripažįstama, kad teisėsaugos subjektais yra

valstybė, teisėsaugos institucijos, teisėsaugos organizacijos, juridiniai

ar fiziniai asmenys. Kiekvienas iš šių subjektų susiduria su atitinkama

teisėsaugos sritimi. Tačiau yra valstybės institucijų, kurios tiesiogiai

vykdo tokio pobūdžio veiklą. Šių institucijų specializacija susijusi su tam

tikra teisėsaugos sritimi. Pripažįstant, kad vien policija negali būti

atsakinga už teisėsaugą, būtina išskirti tam tikrą teisėsaugos sritį ir

aiškiai įvardyti, už ką atsako policija. Tokiu keliu eina dauguma

valstybių. Antai 1986 m. priimtame Prancūzijos nacionalinės deontologijos

kodekse nurodoma, kad nacionalinė policija siekia, jog šalies teritorijoje

būtų laiduojamos ir ginamos respublikos institucijų laisvės, palaikoma

viešoji tvarka, saugomi žmonės ir jų nuosavybė. Kaip matome, Deontologijos

kodekse išskiriamos trys pagrindinės Prancūzijos nacionalinės policijos

veiklos kryptys: respublikos institucijų laisvių garantija ir gynimas,

viešosios tvarkos palaikymas, žmonių bei jų nuosavybės apsauga.1991 m. Rusijos Federacijos milicijos įstatyme nurodoma, kad milicija

privalo ginti piliečių gyvybę, sveikatą, teises ir laisves bei nuosavybę.Europos Tarybos leidinio ,,Policija ir žmogaus teisės“[6] autoriai,

apibendrinę demokratinių
valstybių policijos veiklą, teigia, kad paprastai

iš policijos tikimasi dviejų pagrindinių dalykų: 1) garantuoti įstatymų

laikymąsi ir užkirsti kelią nusikaltimams bei viešajai netvarkai, 2) teikti

humanitarines – socialines paslaugas katastrofų metu ir kitais nenumatytais

atvejais.Antrasis teiginys, apibūdinantis Lietuvos policiją, siejamas su tuo, kad

policija yra vykdomosios valdžios institucija. Dar XVIII a. garsus prancūzų

teisininkas Š. Monteskje savo veikale ,,Apie įstatymų dvasią“ pirmą kartą

iškėlė bei pagrindė valdžių padalijimo teoriją. Valstybės valdžią

Š. Monteskje skirstė į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Valdžių

padalijimo teorija reiškė, kad valstybei įgyvendinus valdžių padalijimo

idėją galima tarp valstybės institucijų sukurti tam tikrą valdžios

pusiausvyros sistemą.Amerikiečių kriminologas C.B. Klockarsas, išnagrinėjęs klasikinius

policijos veiklos principus, teigia:

1) savo veikloje policija turi taikyti visus įstatymus;

2) policija yra vykdomosios valdžios institucija, todėl jai reikia tik

vykdyti įstatymus, remiantis valdžių suskirstymo principu;3) policijos veikloje turi būti laikomasi įstatymų viršenybės principo. Tai

reiškia, kad policija negali vadovautis kokiais nors savo teisiniais

sprendimais. Policija turi vadovautis tik įstatymų leidžiamosios valdžios

priimtais teisės normų aktais.[7]Šiuose C.B. Klockarso teiginiuose atsispindi valdžių padalijimo teorija, ją

galima pritaikyti konkrečios valstybės institucijos, policijos veiklai.A. Šakočius disertacijoje ,,Policijos veikla įgyvendinant aplinkos apsaugos

funkciją“ išanalizavo ir įvertino minėtus policijos klasikinės veiklos

principus. A. Šakočius pabrėžia, kad laikantis šių principų be jokių

išlygų, neatsižvelgiant į naujai atsirandančias visuomenės problemas,

mažėja policijos veiklos efektyvumas. Policija, sutelkdama dėmesį į

neigiamų padarinių likvidavimą, prisidengdama besąlygiško įstatymų vykdymo

poreikiu, atitolo nuo visuomenės. Tai sudarė prielaidas komplikuotiems

santykiams su kitomis vykdomosios valdžios institucijomis atsirasti.[8]Tam tikrų abejonių kyla ir dėl policijos priskyrimo klasikinei vykdomosios

valdžios institucijai. Būtent prancūzai, šiuolaikinės Š. Monteskje

valdžios padalijimo teorijos šalininkai, suabejojo policijos, kaip

vykdomosios valdžios institucijos, traktavimu ir atsižvelgdami į policijos

veiklos ypatybes ir jos funkcijų plėtrą siūlo traktuoti policiją kaip

savarankišką ketvirtąją valstybės jėgą.[9] Galbūt dėl šios priežasties

studentams teisininkams skirtuose Prancūzijoje išleistuose naujausiuose

administracinės teisės ar viešosios teisės vadovėliuose vengiama policiją

apibūdinti kaip vykdomosios valdžios instituciją. Antai profesoriai Luisas

Trotabas ir Polis Isoartas pažymi, kad žodžio ,,policija“ reikšmė šiandien

siejama su viešosios tvarkos tarnyba bei jos teikiamomis garantijomis.[10]

Nors policija apibūdinama įvairiai, pasak minėtų autorių, policijos vardas

siejamas su viešąja tvarka ar viešosios tvarkos palaikymu, kai policijai

suteikiama tikroji priežiūros valdžia, kuriai būdingas įsakymų vykdymas, o

atskirais atvejais – jėgos ir represijų naudojimas.[11]Kadangi susiklostė tokia situacija, policija, siekdama apsaugoti žmones bei

valstybės institucijas, laisvoje visuomenėje balansuoja tarp žmogaus teisių

garantavimo ir teisėtų, valstybės suteiktų galių įgyvendinimo. Europos

Tarybos leidinyje ,,Policija ir žmogaus teisės“ pažymima, kad garantuojant

žmogaus teises bei laisves policijos veikloje egzistuoja konfrontacija.[12]

Turima galvoje konfrontacija tarp policijos ir jos galių įgyvendinimo.

Šioje situacijoje policija elgsis teisingai tada, kai teiks pirmenybę

teisės reikalavimams, numatantiems tokią policijos veiklą, kai tiksliai

laikomasi teisės normų. Ši mintis išplaukia iš Visuotinės žmogaus teisių

deklaracijos preambulės 3 punkto, kuriame nurodoma, jog būtina, kad žmogaus

teises saugotų įstatymo galia dėl to, kad jis nebūtų priverstas imtis kaip

kraštutinės priemonės sukilimo prieš tironiją ir priespaudą.Deklaracijos 29 straipsnio 2 punkte ši mintis dar tiksliau pabrėžiama:

įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, kiekvienas

žmogus negali patirti kitokių apribojimų, nei įstatymo numatyti, vien tik

tam, kad garantuotų kitų žmonių teisių ir laisvių deramą pripažinimą ir

gerbimą siekiant patenkinti teisingus moralės, viešosios tvarkos ir

visuotinės gerovės reikalavimus demokratinėje visuomenėje.Šie keli nurodyti fragmentai iliustruoja policijos darbo specifiką ir

verčia abejoti policijos kaip vykdomosios valdžios institucijos traktuote.

Be kita ko, apibrėžiančiuose policiją naujausiuose pozityviosios teisės

normų aktuose, tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose, jau nenurodoma,

kad policija yra vykdomosios valdžios institucija. Dabar rengiamos Lietuvos

Respublikos policijos įstatymo pataisos. Viename iš įstatymo variantų

policija įvardijama kaip organizacija, teikianti viešosios tvarkos,
asmens

ir turto apsaugos paslaugas. Kitame variante nurodoma, kad Lietuvos

Respublikos policija yra valstybės institucija, veikianti kaip Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų sistemos dalis ir vykdanti Lietuvos Respublikos

Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.Valstybių praktika rodo, kad policija, kaip institucija, gali būti

priskirta įvairioms žinyboms. Dažniausiai valstybės nusprendžia, kad

policija pavaldi Vidaus reikalų ministerijai (Lietuva, Rusija, Prancūzija,

Vokietija). Kartais policija pavaldi Teisingumo ministerijai (Olandija,

Švedija). Japonijoje policija yra savarankiška institucija. Taigi valstybės

pasirenka įvairius policijos organizavimo modelius.

Policijos funkcijos

Terminą ,,funkcija“ vartoja matematikai, filosofai, sociologai,

teisininkai, gamtininkai, kalbininkai. Kiekvienas mokslas šį terminą

aiškina savaip. Pavyzdžiui, matematikai funkciją supranta kaip priklausomą

kintamą dydį, t.y. dydį, kuris kinta, kintant kitam dydžiui. Sociologai

funkciją supranta kaip vaidmenį, kurį socialinis institutas arba socialinis

procesas atlieka aukštesnės organizacijos, visuomeninės sistemos ar ją

sudarančių socialinių grupių ir individų atžvilgiu. Termino ,,funkcija“

vartojimas glaustai aptartas Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje.[13]

Šį terminą vartoja ir teisininkai, tačiau tai, deja, neatsispindi minėtoje

enciklopedijoje.Paprastai teisės teorijoje terminu ,,funkcija“ stengiamasi apibrėžti

veiklos kryptį, tam tikros politinės-teisinės institucijos veiklos turinį.

Taip yra nusakomos valstybės, vyriausybės, ministerijos ar kitų valstybės

institucijų funkcijos. Antai apibrėžiant valstybės funkcijas nurodoma, kad

tai valstybės veiklos pagrindinės kryptys, įkūnijančios valstybės esmę bei

socialinę paskirtį, o tai kyla iš valstybės tikslų bei uždavinių.[14]

Paprastai valstybės institucijų funkcijos yra numatomos jų veiklą

reglamentuojančiuose teisės normų aktuose. Taigi policijos funkcijas reikia

suprasti kaip teisės normų aktuose įtvirtintas pagrindines policijos

veiklos kryptis, atitinkančias policijos uždavinius tam tikrame jos

vystymosi etape. Apibrėžiant policijos funkcijos kategoriją, buvo

pažymėta, kad policijos funkcijas nusako policijos uždaviniai. Suprantama,

kad įvairiuose policijos vystymosi etapuose policijai buvo keliami įvairūs

uždaviniai. Kokie uždaviniai keliami Lietuvos valstybės policijai?Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, jog

pagrindiniai policijos uždaviniai – nusikaltimų bei kitokių teisės

pažeidimų prevencija, nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas, viešosios

tvarkos, visuomeninės rimties bei saugumo, piliečių teisių, laisvių ir

turto apsauga, valstybės sienų apsauga. Be to, policija vykdo eismo saugumo

priežiūrą, teikia neatidėliotiną ir kitokią socialinę pagalbą gyventojams.Pakeisto ir papildyto Lietuvos Respublikos policijos įstatymo projekte

(1998 05 27) nurodoma, jog policijos uždaviniai – žmogaus teisių, laisvių

ir turto apsauga, nusikaltimų bei kitokių teisės pažeidimų prevencija,

atskleidimas ir tyrimas, valstybės sienų apsauga, viešosios ir eismo

tvarkos, visuomenės rimties ir saugumo palaikymas.[15]Manytume, kad policijos uždaviniai tobuliau pateikti Policijos įstatymo

pakeitimo projekte. Šiame projekte vykusiai pastebima, kad policija

tarnauja žmonėms, o žmogaus teisių ir laisvių apsauga nurodyta kaip

svarbiausias prioritetinis policijos veiklos uždavinys. Antra vertus,

Policijos įstatyme dėl netikslios formuluotės nesuprantamas šis policijos

uždavinys: teikti neatidėliotiną ir kitokią socialinę pagalbą gyventojams.

Apskritai tiek Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, tiek šio įstatymo

pakeitimo projekte suformuluoti bendri policijos kaip institucijos

uždaviniai.Mūsų manymu, formuluojant Lietuvos policijos uždavinius būtina vadovautis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94, 109 bei 119 straipsniais. Šiuose

straipsniuose yra nurodytos Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų

funkcijos. Paskirstant šias funkcijas, teisėsaugos institucijoms būtina

vadovautis tam tikra sistema. Būtent tokio požiūrio dėka būtų išvengta tam

tikrų spragų, be to, tam tikrų teisėsaugos institucijų funkcijos

nesidubliuotų. Deja, tenka konstatuoti, kad teisėsaugos institucijų

funkcijos dubliuojasi ir tai Lietuvoje tampa vos ne įprastu reiškiniu.

Prof. A. Pumputis probleminiame straipsnyje ,,Teisėsaugos funkcijų

sistemos klausimu“, išanalizavęs teisėsaugos institucijų funkcijas

reglamentuojančius teisės normų aktus, pažymi, jog dubliuojasi Vidaus

reikalų ministerijos ir Muitinės departamento veikla atliekant kvotą,

Vidaus reikalų ministerijos ir Saugumo departamento veikla atliekant kvotą

ir nusikaltimų tyrimą bei vykdant nusikaltimų ir teisės pažeidimų

prevenciją. Tačiau labiausiai, pažymi prof. A. Pumputis, dubliuojasi Vidaus

reikalų ministerijos ir Prokuratūros veikla atliekant parengtinį tardymą,

tiriant nusikaltimus bei vykdant nusikaltimų ir
teisės pažeidimų

prevenciją.[16]Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, atsižvelgiant į policijos tarnybų

rūšis, formuluojami specifiniai, būdingi tam tikros rūšies policijos

tarnybai, uždaviniai.Prieš nurodant konkrečių policijos tarnybų uždavinius, skaitytojui derėtų

priminti Lietuvos policijos sistemą.Lietuvos policijos sistemai priklauso respublikinė policija, savivaldybių

policija, Pasienio policijos departamentas, Mokesčių policijos

departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba bei šių tarnybų struktūriniai

padaliniai. Savo ruožtu respublikinei policijai priklauso kriminalinė

policija, transporto policija, kelių policija ir viešoji policija.

Respublikinės policijos uždaviniai konkrečiau pateikiami pagal minėtas

policijos rūšis. Pavyzdžiui, kriminalinei policijai pavesta operatyvinės ir

profesinės veikos pagrindu užkirsti kelią nusikaltimams. Ši policija tvarko

nusikaltimų apskaitą; atskleidžia ir tiria padarytus nusikaltimus,

išaiškina juos padariusius asmenis; atlieka kvotą jos kompetencijai

priskirtose bylose; vykdo prokurorų, tardytojų, teisėjų ir teismo

pavedimus, susijusius su nusikaltimų tyrimu ir nusikaltėlių paieška.Viešoji policija privalo garantuoti viešąją tvarką šalies regionuose;

prireikus teikia pagalbą prokuratūrai ir tardymo organams tiriant

nusikaltimus, teismams nagrinėjant bylas, vykdant teismo nuosprendžius bei

sprendimus; garantuoja viešąją tvarką ir rimtį valstybės (kontrolės,

valstybinių inspekcijų) pareigūnams vykdant pagal įstatymą pavestas

pareigas; Vyriausybės pavedimu saugo valstybines įstaigas ir kitus svarbius

objektus.Kelių policija privalo vykdyti automobilių ir kitų transporto priemonių

saugumo priežiūrą; tirti kelių eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius;

atlikti kvotą tiriant transporto įvykių bylas; skirti administracines

nuobaudas ar kitokias poveikio priemones už eismo taisyklių pažeidimus.Transporto policija vykdo kriminalinės bei viešosios policijos uždavinius,

tačiau jos veiklos sritis apima geležinkelio, oro ir vandens transporto

linijas bei atitinkamų žinybų teritorijas.Savivaldybių policiją sudaro padaliniai, vykdantys teisėtvarkos pažeidimų

prevenciją, atliekantys kvotą, saugantys viešąją tvarką ir garantuojantys

visuomenės rimtį bei piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Ši

policija taip pat pagal savo kompetenciją ir aplinkos apsaugą vykdo

atitinkamus savivaldybės teritorijoje esančių teismų pavedimus, padeda

kelių policijai savivaldybės teritorijoje garantuoti eismo saugumą. Šiuos

uždavinius bei su jais susijusias funkcijas įgyvendina teritoriniu principu

sudaromos savivaldybių policijos nuovados.Pasienio policiją sudaro padaliniai, kurių pagrindiniai uždaviniai –

garantuoti valstybės sienų apsaugą ir neliečiamumą; Lietuvos Respublikos

valstybės sienos įstatymo bei kitų įstatymų vykdymą; padėti vykdyti

migracijos politiką; garantuoti Lietuvos Respublikos piliečių bei

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2451 žodžiai iš 8159 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.