POLICIJOS KAIP INSTITUCIJOS SAMPRATA
Policijos statusas
Žodis ,,statusas“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio ,,status“, reiškiančio
kieno nors padėtį, būklę, būseną. Šiuo terminu paprastai apibūdinama teisės
subjekto padėtis. Antai Teisės enciklopedijoje ,,statusas“ apibrėžiamas
kaip ,,teisinė individo ar asmens padėtis“.[1] Vadinasi, nustatant
policijos kaip institucijos statusą, būtina apibrėžti policijos padėtį.
Kadangi ,,statusas” yra teisinė kategorija, policijos statuso apibūdinimo
derėtų ieškoti teisės normų aktuose.Policijos statusas yra nusakytas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 1
straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos policija
yra teisėtvarką užtikrinantis vykdomasis valstybinės valdžios organas,
veikiantis Respublikos vidaus reikalų sistemoje.[2] Analizuojant šį
policijos statuso apibūdinimą, galima išskirti tris pagrindinius bruožus:
1) Lietuvos Respublikos policija yra teisėtvarką garantuojanti institucija;
2) Lietuvos Respublikos policija yra vykdomoji valstybinės valdžios
institucija; 3) Lietuvos Respublikos policija veikia kaip šalies vidaus
reikalų sistemos dalis.Šių trijų požymių visuma apibūdina Lietuvos policijos statusą. Tačiau, mūsų
manymu, kiekvienas iš šių požymių yra diskutuotinas.Pirmiausia sunku įsivaizduoti, kad policija gali atsakyti už teisėtvarką.
Teisėtvarka – tai teisės normomis reguliuojama visuomeninių santykių
sistema, grindžiama teisėtumu.[3] Teisėtvarka – tai galutinė teisės normų
realizavimo pasekmė. Kartais teisėtvarka apibūdinama kaip teisėtumo
rezultatas.[4] Pagrindiniai teisėtvarkos subjektai yra asmenys, įstaigos,
organizacijos. Todėl reikėtų pritarti mokslininkų nuomonei, kad
teisėtvarka, teisėtumas turi būti siejamas su visų visuomeninių santykių
subjektų (valstybės, jos institucijų, pareigūnų, visuomeninių organizacijų,
asmenų) veikla.[5]Apskritai pastebima, kad septintajame dešimtmetyje pradėjo formuotis
bendruomenės (kur egzistuoja visi visuomeninių santykių subjektai)
teisėtvarkos modelis. Kai teisėtvarka stabili, efektyviai funkcionuoja
ekonomika; pasiekiama įstatymų leidžiamosios, vykdomosios, teismų veiklos
darna; aktyviai veikia nevyriausybinės, visuomeninės organizacijos, realiai
garantuojamas laisvas žmogaus vystymasis, kadangi laiduojamos jo laisvės ir
teisės.Kita vertus, teisėtvarka – tai visos teisės sistemos normų realizavimas.
Galima kalbėti apie konstitucinių, finansų, šeimos, žemės, administracinių
ir kitų visuomeninių santykių, kuriuos reguliuoja įvairios teisės šakų
normos, realizavimą. Dėl tokios teisėtvarkos sampratos sunku įsivaizduoti,
kad policija kaip institucija gali garantuoti teisėtvarką. Teisėtvarką turi
laiduoti visi visuomeninių santykių subjektai. Jei nors vienas visuomeninių
santykių dalyvis eliminuojamas, teisėtvarka netenka šiam reiškiniui būdingo
visuotinumo, privalomumo; menkėja socialinė šio teisėtvarkos reiškinio
reikšmė. Be to, visiškai aišku, kad vien policija, kaip viena iš valstybės
institucijų, negali garantuoti teisėtvarką. Teisėtvarką turi garantuoti
visa teisėsaugos sistema.Nederėtų manyti, kad teisėsaugos sistema reiškia teisėsaugos institucijų
sistemą. Tiek teisinės, tiek valstybinės struktūros yra teisėsaugos
sistemos sudėtinės dalys. Apsauginės teisės normos yra svarbi teisinės
struktūros dalis. Garantuojant šias normas, galima specializuota valstybės
institucijų veikla. Pvz., administracines apsaugines teisės normas gali
garantuoti policija, tuo tarpu garantuojant civilinės ar šeimos teisės
normas, svarbus arbitražo, teismų vaidmuo, policija šios rūšies normas
garantuoja minimaliai.Apskritai teisės teorijoje pripažįstama, kad teisėsaugos subjektais yra
valstybė, teisėsaugos institucijos, teisėsaugos organizacijos, juridiniai
ar fiziniai asmenys. Kiekvienas iš šių subjektų susiduria su atitinkama
teisėsaugos sritimi. Tačiau yra valstybės institucijų, kurios tiesiogiai
vykdo tokio pobūdžio veiklą. Šių institucijų specializacija susijusi su tam
tikra teisėsaugos sritimi. Pripažįstant, kad vien policija negali būti
atsakinga už teisėsaugą, būtina išskirti tam tikrą teisėsaugos sritį ir
aiškiai įvardyti, už ką atsako policija. Tokiu keliu eina dauguma
valstybių. Antai 1986 m. priimtame Prancūzijos nacionalinės deontologijos
kodekse nurodoma, kad nacionalinė policija siekia, jog šalies teritorijoje
būtų laiduojamos ir ginamos respublikos institucijų laisvės, palaikoma
viešoji tvarka, saugomi žmonės ir jų nuosavybė. Kaip matome, Deontologijos
kodekse išskiriamos trys pagrindinės Prancūzijos nacionalinės policijos
veiklos kryptys: respublikos institucijų laisvių garantija ir gynimas,
viešosios tvarkos palaikymas, žmonių bei jų nuosavybės apsauga.1991 m. Rusijos Federacijos milicijos įstatyme nurodoma, kad milicija
privalo ginti piliečių gyvybę, sveikatą, teises ir laisves bei nuosavybę.Europos Tarybos leidinio ,,Policija ir žmogaus teisės“[6] autoriai,
apibendrinę demokratinių
valstybių policijos veiklą, teigia, kad paprastai
iš policijos tikimasi dviejų pagrindinių dalykų: 1) garantuoti įstatymų
laikymąsi ir užkirsti kelią nusikaltimams bei viešajai netvarkai, 2) teikti
humanitarines – socialines paslaugas katastrofų metu ir kitais nenumatytais
atvejais.Antrasis teiginys, apibūdinantis Lietuvos policiją, siejamas su tuo, kad
policija yra vykdomosios valdžios institucija. Dar XVIII a. garsus prancūzų
teisininkas Š. Monteskje savo veikale ,,Apie įstatymų dvasią“ pirmą kartą
iškėlė bei pagrindė valdžių padalijimo teoriją. Valstybės valdžią
Š. Monteskje skirstė į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Valdžių
padalijimo teorija reiškė, kad valstybei įgyvendinus valdžių padalijimo
idėją galima tarp valstybės institucijų sukurti tam tikrą valdžios
pusiausvyros sistemą.Amerikiečių kriminologas C.B. Klockarsas, išnagrinėjęs klasikinius
policijos veiklos principus, teigia:
1) savo veikloje policija turi taikyti visus įstatymus;
2) policija yra vykdomosios valdžios institucija, todėl jai reikia tik
vykdyti įstatymus, remiantis valdžių suskirstymo principu;3) policijos veikloje turi būti laikomasi įstatymų viršenybės principo. Tai
reiškia, kad policija negali vadovautis kokiais nors savo teisiniais
sprendimais. Policija turi vadovautis tik įstatymų leidžiamosios valdžios
priimtais teisės normų aktais.[7]Šiuose C.B. Klockarso teiginiuose atsispindi valdžių padalijimo teorija, ją
galima pritaikyti konkrečios valstybės institucijos, policijos veiklai.A. Šakočius disertacijoje ,,Policijos veikla įgyvendinant aplinkos apsaugos
funkciją“ išanalizavo ir įvertino minėtus policijos klasikinės veiklos
principus. A. Šakočius pabrėžia, kad laikantis šių principų be jokių
išlygų, neatsižvelgiant į naujai atsirandančias visuomenės problemas,
mažėja policijos veiklos efektyvumas. Policija, sutelkdama dėmesį į
neigiamų padarinių likvidavimą, prisidengdama besąlygiško įstatymų vykdymo
poreikiu, atitolo nuo visuomenės. Tai sudarė prielaidas komplikuotiems
santykiams su kitomis vykdomosios valdžios institucijomis atsirasti.[8]Tam tikrų abejonių kyla ir dėl policijos priskyrimo klasikinei vykdomosios
valdžios institucijai. Būtent prancūzai, šiuolaikinės Š. Monteskje
valdžios padalijimo teorijos šalininkai, suabejojo policijos, kaip
vykdomosios valdžios institucijos, traktavimu ir atsižvelgdami į policijos
veiklos ypatybes ir jos funkcijų plėtrą siūlo traktuoti policiją kaip
savarankišką ketvirtąją valstybės jėgą.[9] Galbūt dėl šios priežasties
studentams teisininkams skirtuose Prancūzijoje išleistuose naujausiuose
administracinės teisės ar viešosios teisės vadovėliuose vengiama policiją
apibūdinti kaip vykdomosios valdžios instituciją. Antai profesoriai Luisas
Trotabas ir Polis Isoartas pažymi, kad žodžio ,,policija“ reikšmė šiandien
siejama su viešosios tvarkos tarnyba bei jos teikiamomis garantijomis.[10]
Nors policija apibūdinama įvairiai, pasak minėtų autorių, policijos vardas
siejamas su viešąja tvarka ar viešosios tvarkos palaikymu, kai policijai
suteikiama tikroji priežiūros valdžia, kuriai būdingas įsakymų vykdymas, o
atskirais atvejais – jėgos ir represijų naudojimas.[11]Kadangi susiklostė tokia situacija, policija, siekdama apsaugoti žmones bei
valstybės institucijas, laisvoje visuomenėje balansuoja tarp žmogaus teisių
garantavimo ir teisėtų, valstybės suteiktų galių įgyvendinimo. Europos
Tarybos leidinyje ,,Policija ir žmogaus teisės“ pažymima, kad garantuojant
žmogaus teises bei laisves policijos veikloje egzistuoja konfrontacija.[12]
Turima galvoje konfrontacija tarp policijos ir jos galių įgyvendinimo.
Šioje situacijoje policija elgsis teisingai tada, kai teiks pirmenybę
teisės reikalavimams, numatantiems tokią policijos veiklą, kai tiksliai
laikomasi teisės normų. Ši mintis išplaukia iš Visuotinės žmogaus teisių
deklaracijos preambulės 3 punkto, kuriame nurodoma, jog būtina, kad žmogaus
teises saugotų įstatymo galia dėl to, kad jis nebūtų priverstas imtis kaip
kraštutinės priemonės sukilimo prieš tironiją ir priespaudą.Deklaracijos 29 straipsnio 2 punkte ši mintis dar tiksliau pabrėžiama:
įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, kiekvienas
žmogus negali patirti kitokių apribojimų, nei įstatymo numatyti, vien tik
tam, kad garantuotų kitų žmonių teisių ir laisvių deramą pripažinimą ir
gerbimą siekiant patenkinti teisingus moralės, viešosios tvarkos ir
visuotinės gerovės reikalavimus demokratinėje visuomenėje.Šie keli nurodyti fragmentai iliustruoja policijos darbo specifiką ir
verčia abejoti policijos kaip vykdomosios valdžios institucijos traktuote.
Be kita ko, apibrėžiančiuose policiją naujausiuose pozityviosios teisės
normų aktuose, tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose, jau nenurodoma,
kad policija yra vykdomosios valdžios institucija. Dabar rengiamos Lietuvos
Respublikos policijos įstatymo pataisos. Viename iš įstatymo variantų
policija įvardijama kaip organizacija, teikianti viešosios tvarkos,
asmens
ir turto apsaugos paslaugas. Kitame variante nurodoma, kad Lietuvos
Respublikos policija yra valstybės institucija, veikianti kaip Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų sistemos dalis ir vykdanti Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.Valstybių praktika rodo, kad policija, kaip institucija, gali būti
priskirta įvairioms žinyboms. Dažniausiai valstybės nusprendžia, kad
policija pavaldi Vidaus reikalų ministerijai (Lietuva, Rusija, Prancūzija,
Vokietija). Kartais policija pavaldi Teisingumo ministerijai (Olandija,
Švedija). Japonijoje policija yra savarankiška institucija. Taigi valstybės
pasirenka įvairius policijos organizavimo modelius.
Policijos funkcijos
Terminą ,,funkcija“ vartoja matematikai, filosofai, sociologai,
teisininkai, gamtininkai, kalbininkai. Kiekvienas mokslas šį terminą
aiškina savaip. Pavyzdžiui, matematikai funkciją supranta kaip priklausomą
kintamą dydį, t.y. dydį, kuris kinta, kintant kitam dydžiui. Sociologai
funkciją supranta kaip vaidmenį, kurį socialinis institutas arba socialinis
procesas atlieka aukštesnės organizacijos, visuomeninės sistemos ar ją
sudarančių socialinių grupių ir individų atžvilgiu. Termino ,,funkcija“
vartojimas glaustai aptartas Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje.[13]
Šį terminą vartoja ir teisininkai, tačiau tai, deja, neatsispindi minėtoje
enciklopedijoje.Paprastai teisės teorijoje terminu ,,funkcija“ stengiamasi apibrėžti
veiklos kryptį, tam tikros politinės-teisinės institucijos veiklos turinį.
Taip yra nusakomos valstybės, vyriausybės, ministerijos ar kitų valstybės
institucijų funkcijos. Antai apibrėžiant valstybės funkcijas nurodoma, kad
tai valstybės veiklos pagrindinės kryptys, įkūnijančios valstybės esmę bei
socialinę paskirtį, o tai kyla iš valstybės tikslų bei uždavinių.[14]
Paprastai valstybės institucijų funkcijos yra numatomos jų veiklą
reglamentuojančiuose teisės normų aktuose. Taigi policijos funkcijas reikia
suprasti kaip teisės normų aktuose įtvirtintas pagrindines policijos
veiklos kryptis, atitinkančias policijos uždavinius tam tikrame jos
vystymosi etape. Apibrėžiant policijos funkcijos kategoriją, buvo
pažymėta, kad policijos funkcijas nusako policijos uždaviniai. Suprantama,
kad įvairiuose policijos vystymosi etapuose policijai buvo keliami įvairūs
uždaviniai. Kokie uždaviniai keliami Lietuvos valstybės policijai?Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, jog
pagrindiniai policijos uždaviniai – nusikaltimų bei kitokių teisės
pažeidimų prevencija, nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas, viešosios
tvarkos, visuomeninės rimties bei saugumo, piliečių teisių, laisvių ir
turto apsauga, valstybės sienų apsauga. Be to, policija vykdo eismo saugumo
priežiūrą, teikia neatidėliotiną ir kitokią socialinę pagalbą gyventojams.Pakeisto ir papildyto Lietuvos Respublikos policijos įstatymo projekte
(1998 05 27) nurodoma, jog policijos uždaviniai – žmogaus teisių, laisvių
ir turto apsauga, nusikaltimų bei kitokių teisės pažeidimų prevencija,
atskleidimas ir tyrimas, valstybės sienų apsauga, viešosios ir eismo
tvarkos, visuomenės rimties ir saugumo palaikymas.[15]Manytume, kad policijos uždaviniai tobuliau pateikti Policijos įstatymo
pakeitimo projekte. Šiame projekte vykusiai pastebima, kad policija
tarnauja žmonėms, o žmogaus teisių ir laisvių apsauga nurodyta kaip
svarbiausias prioritetinis policijos veiklos uždavinys. Antra vertus,
Policijos įstatyme dėl netikslios formuluotės nesuprantamas šis policijos
uždavinys: teikti neatidėliotiną ir kitokią socialinę pagalbą gyventojams.
Apskritai tiek Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, tiek šio įstatymo
pakeitimo projekte suformuluoti bendri policijos kaip institucijos
uždaviniai.Mūsų manymu, formuluojant Lietuvos policijos uždavinius būtina vadovautis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94, 109 bei 119 straipsniais. Šiuose
straipsniuose yra nurodytos Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų
funkcijos. Paskirstant šias funkcijas, teisėsaugos institucijoms būtina
vadovautis tam tikra sistema. Būtent tokio požiūrio dėka būtų išvengta tam
tikrų spragų, be to, tam tikrų teisėsaugos institucijų funkcijos
nesidubliuotų. Deja, tenka konstatuoti, kad teisėsaugos institucijų
funkcijos dubliuojasi ir tai Lietuvoje tampa vos ne įprastu reiškiniu.
Prof. A. Pumputis probleminiame straipsnyje ,,Teisėsaugos funkcijų
sistemos klausimu“, išanalizavęs teisėsaugos institucijų funkcijas
reglamentuojančius teisės normų aktus, pažymi, jog dubliuojasi Vidaus
reikalų ministerijos ir Muitinės departamento veikla atliekant kvotą,
Vidaus reikalų ministerijos ir Saugumo departamento veikla atliekant kvotą
ir nusikaltimų tyrimą bei vykdant nusikaltimų ir teisės pažeidimų
prevenciją. Tačiau labiausiai, pažymi prof. A. Pumputis, dubliuojasi Vidaus
reikalų ministerijos ir Prokuratūros veikla atliekant parengtinį tardymą,
tiriant nusikaltimus bei vykdant nusikaltimų ir
teisės pažeidimų
prevenciją.[16]Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, atsižvelgiant į policijos tarnybų
rūšis, formuluojami specifiniai, būdingi tam tikros rūšies policijos
tarnybai, uždaviniai.Prieš nurodant konkrečių policijos tarnybų uždavinius, skaitytojui derėtų
priminti Lietuvos policijos sistemą.Lietuvos policijos sistemai priklauso respublikinė policija, savivaldybių
policija, Pasienio policijos departamentas, Mokesčių policijos
departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba bei šių tarnybų struktūriniai
padaliniai. Savo ruožtu respublikinei policijai priklauso kriminalinė
policija, transporto policija, kelių policija ir viešoji policija.
Respublikinės policijos uždaviniai konkrečiau pateikiami pagal minėtas
policijos rūšis. Pavyzdžiui, kriminalinei policijai pavesta operatyvinės ir
profesinės veikos pagrindu užkirsti kelią nusikaltimams. Ši policija tvarko
nusikaltimų apskaitą; atskleidžia ir tiria padarytus nusikaltimus,
išaiškina juos padariusius asmenis; atlieka kvotą jos kompetencijai
priskirtose bylose; vykdo prokurorų, tardytojų, teisėjų ir teismo
pavedimus, susijusius su nusikaltimų tyrimu ir nusikaltėlių paieška.Viešoji policija privalo garantuoti viešąją tvarką šalies regionuose;
prireikus teikia pagalbą prokuratūrai ir tardymo organams tiriant
nusikaltimus, teismams nagrinėjant bylas, vykdant teismo nuosprendžius bei
sprendimus; garantuoja viešąją tvarką ir rimtį valstybės (kontrolės,
valstybinių inspekcijų) pareigūnams vykdant pagal įstatymą pavestas
pareigas; Vyriausybės pavedimu saugo valstybines įstaigas ir kitus svarbius
objektus.Kelių policija privalo vykdyti automobilių ir kitų transporto priemonių
saugumo priežiūrą; tirti kelių eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius;
atlikti kvotą tiriant transporto įvykių bylas; skirti administracines
nuobaudas ar kitokias poveikio priemones už eismo taisyklių pažeidimus.Transporto policija vykdo kriminalinės bei viešosios policijos uždavinius,
tačiau jos veiklos sritis apima geležinkelio, oro ir vandens transporto
linijas bei atitinkamų žinybų teritorijas.Savivaldybių policiją sudaro padaliniai, vykdantys teisėtvarkos pažeidimų
prevenciją, atliekantys kvotą, saugantys viešąją tvarką ir garantuojantys
visuomenės rimtį bei piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Ši
policija taip pat pagal savo kompetenciją ir aplinkos apsaugą vykdo
atitinkamus savivaldybės teritorijoje esančių teismų pavedimus, padeda
kelių policijai savivaldybės teritorijoje garantuoti eismo saugumą. Šiuos
uždavinius bei su jais susijusias funkcijas įgyvendina teritoriniu principu
sudaromos savivaldybių policijos nuovados.Pasienio policiją sudaro padaliniai, kurių pagrindiniai uždaviniai –
garantuoti valstybės sienų apsaugą ir neliečiamumą; Lietuvos Respublikos
valstybės sienos įstatymo bei kitų įstatymų vykdymą; padėti vykdyti
migracijos politiką; garantuoti Lietuvos Respublikos piliečių bei
užsieniečių perėjimo per valstybės sieną tvarką; atlikti kvotą bei
operatyvinę paiešką dėl sienų režimo pažeidimų; pagal savo kompetenciją
reguliuoti pasienio incidentus; saugoti visuomenės rimtį ir piliečių teises
bei teisėtus interesus pasienio ruože ir kitose vietose, kuriose galioja
pasienio režimas; bendradarbiauti su kitais valstybės sienų apsaugos
subjektais.Papildžius Lietuvos policijos įstatymą, buvo įkurtos naujos policijos
tarnybos rūšys: mokesčių policija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.Mokesčių policijai buvo iškelti šie uždaviniai: išaiškinti ir tirti
finansinius nusikaltimus bei teisės pažeidimus; vykdyti tokio pobūdžio
nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją; įgyvendinti priemones,
leidžiančias išieškoti mokesčius; tirti mokesčių administratorių bei
Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų darbuotojų piktnaudžiavimo
tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimo, pareigų neatlikimo, kitus
nusikaltimus ir teisės pažeidimus, susijusius su mokesčiais ir valstybinio
socialinio draudimo įmokomis.Specialiųjų tyrimų tarnybą sudaro padaliniai, įstatymų nustatyta tvarka
vykdantys operatyvinę veiklą; atliekantys kvotą ir parengtinį tardymą dėl
nusikalstamų susivienijimų (organizuotų grupių) rengiamų ar padarytų
nusikaltimų valstybės tarnybai; užkertantys kelią korupcijai. Specialiųjų
tyrimų tarnyba renka, analizuoja, klasifikuoja, o prireikus – perduoda
vidaus reikalų sistemos padaliniams ir suinteresuotoms tarnyboms
operatyvinę ir kitą informaciją apie nusikalstamus susivienijimus, jų
organizatorius bei narius, taip pat rengiančius ar padariusius nusikaltimus
valstybės tarnybai, ar susijusius su nusikalstamo susivienijimo veikla
valstybės pareigūnus. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnyba organizuoja
priemones gautai informacijai realizuoti; tiria nusikalstamų susivienijimų
narių, asmenų, susijusių su nusikalstamo susivienijimo veikla, padarytus
nusikaltimus, taip pat nusikaltimus tarnybai; atlieka kvotą bei
parengtinį
tardymą tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose; imasi priemonių tokių
nusikaltimų prevencijai.Konkrečios policijos funkcijos įvardytos Lietuvos policijos įstatymo 18 –
23 straipsniuose iš karto po policijos tarnybų uždavinių. Tiesa, tenka
pažymėti, kad ankstesniuose įstatymo straipsniuose kai kurių policijos
tarnybų uždaviniai, pavyzdžiui, savivaldybių policijos (15, 16 str.),
pasienio policijos (161, 162 str.) uždaviniai sutapatinami su šių policijos
tarnybų funkcijomis.Lietuvos policijos įstatymo 17 straipsnyje ,,Policijos funkcijos” pažymima,
kad policija, saugodama ir gindama piliečių teises, laisves, teisėtus
interesus bei turtą nuo visuomenei pavojingų pasikėsinimų į piliečių
gyvybę, sveikatą, garbę, turtą ir orumą ir vykdydama kitus nustatytus
uždavinius, atlieka šio įstatymo 18 – 24 straipsniuose nurodytas funkcijas.
Manytume, kad šis straipsnis turi būti suderintas su Lietuvos
Respublikos Konstitucijos II skirsniu ,,Žmogus ir valstybė“. Policijos
įstatymo 17 straipsnyje vartojamas terminas ,,pilietis“ reiškia, kad
policija saugo ir gina straipsnyje išvardytas sritis, siedama tai su
pilietybe.Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje gyvybės, sveikatos, garbės ir
orumo, teisių bei laisvių gynybos ir apsaugos klausimai siejami ne su
pilietybe, o su žmogaus prigimtinėmis teisėmis. Todėl terminas ,,pilietis“
Lietuvos policijos įstatymo 17 straipsnyje keistinas terminu ,,žmogus“. Iš
dalies reikėtų pritarti principinei Policijos įstatymo 17 straipsnio
nuostatai, draudžiančiai policijai pavesti vykdyti įstatymuose nenumatytas
funkcijas. Visiškai aišku, kad ir policijai savo iniciatyva, negavus kurios
nors institucijos pavedimo, nereikia vykdyti Policijos įstatyme nenumatytų
funkcijų. Todėl pritariame išsamesnei 17 straipsnio formuluotei, kur
nurodoma, kad policijai draudžiama vykdyti įstatymuose nenumatytas
funkcijas. Būtent taip pakoreguotas 17 straipsnis siūlomas pakeisto ir
papildyto Policijos įstatymo projekte.Išanalizavę Lietuvos policijos įstatymo 18 – 23 straipsnius, galime
išskirti šias policijos funkcijas:1) nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija;
2) nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas;
3) operatyvinė veikla;
4) viešosios tvarkos, visuomenės rimties ir saugumo, piliečių teisių ir
laisvių apsauga;
5) valstybės sienų apsauga;
6) valstybės finansų apsauga;
7) eismo priežiūra;
8) socialinė pagalba gyventojams.Kad skaitytojas galėtų palyginti, nurodysime, kokias funkcijas atliko
tarpukario Lietuvos policija. Taigi to meto Lietuvos policijai buvo
būdingos šios funkcijos:1) visuomenės tvarkos saugojimas;
2) valstybinio ir visuomeninio ūkio priežiūra;
3) visuomenės dorovės priežiūra;
4) visuomenės gerovės priežiūra;
5) žmonių sveikatos apsauga;
6) piliečių apsauga;
7) piliečių turto apsauga;
8) piliečių apsauga nuo nusikalstamų pasikėsinimų.Galime šias funkcijų grupes palyginti įvairiais aspektais: tiek pagal
apimtį, tiek pagal turinį. Pagaliau galime palyginti pagal tai, kaip
policijos funkcijos atitinka Europos policininkų chartijos nuostatas.[17]Pagal šiuolaikinės policijos nuostatą policija yra institucija, teikianti
paslaugas visuomenei. Prof. A. Pumputis, šiuo aspektu atlikęs policijos
funkcijų analizę, pažymi, jog tarpukario Lietuvos policijos organizacija
bei funkcijos savo turiniu daug artimesnės Europos policininkų chartijai
negu dabartinė policijos veiklos praktika bei teisinis reguliavimas.[18]
Iš tiesų, net formaliai žiūrint, tarpukario Lietuvos policijos interesų
subjektas buvo ,,žmogus“ ar ,,visuomenė“. Tuo tarpu nurodant aštuonias
Lietuvos policijos funkcijas, ,,piliečiai“ bei ,,gyventojai“ minimi tik du
kartus.
Koks Lietuvos policijos funkcijų turinys?
Pirmoji Policijos įstatyme nurodyta policijos funkcija – nusikaltimų bei
kitų teisės pažeidimų prevencija. Vykdydama šią funkciją, policija:1) rengia ir įgyvendina priemones, užkertančias kelią nusikaltimams ir
teisės pažeidimams;2) atskleidžia padarytų nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų
priežastis bei sąlygas ir taiko įstatymo numatytas priemones joms
pašalinti;
3) sudaro ir tvarko profilaktines, kriminalines ir operatyvines įskaitas;
4) pagal sutartis saugo piliečių, įstaigų, įmonių, organizacijų turtą;
5) taiko administracines ir kitokias prevencijos priemones.
Nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevencija, ko gero, yra viena iš
svarbiausių policijos funkcijų. Iki šiol policijos pagrindinis uždavinys
buvo atskleisti jau padarytus nusikaltimus. Tačiau dauguma gyventojų nėra
nusikaltėliai. Jie suinteresuoti, kad būtų apgintas jų turtas, gyvybė,
sveikata, garantuotas saugumas, laisvės ir teisės. Policija, skubėdama
paskui nusikaltėlius, tarsi pamiršta tą didžiąją visuomenės dalį, kuri
neturi nieko bendra su nusikaltimais. Policijos prevencinis darbas paliestų
didžiosios visuomenės dalies interesus, garantuotų mokesčių mokėtojų teises
bei laisves. Šiuo aspektu policijos prevencinė veikla yra vertinama kaip
aukščiausia žmogaus teisių
forma.[19] Būtina pabrėžti, kad
stabdyti nusikalstamumą galima tik plėtojant intensyvų prevencinį darbą,
bendradarbiaujant su visuomene, šalinant nusikalstamumo priežastis ir
įgyvendinant ilgalaikes kompleksines programas, kuriose būtų numatyti
prevenciniai policijos veiklos tikslai ir uždaviniaiTenka pažymėti, kad įvardijus policijos funkcijas, dažnai iškyla problema
nustatant, kokia policijos tarnyba turi šias funkcijas įgyvendinti.
Pavyzdžiui, vykdant nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją
neaišku, kuri policijos tarnyba pagal sutartis saugo piliečių, įstaigų,
įmonių ir organizacijų turtą. Susipažinus su policijos darbu, galima
atsakyti, kad tai apsaugos policijos funkcija. Tačiau Lietuvos policijos
įstatymo projekte tokios policijos tarnybos nerandame.Atrodo, niekam nekyla abejonių, kad turto apsauga – viena iš aktualiausių
Lietuvos visuomenės problemų. Todėl atsisakyti turto apsaugos kaip
policijos vykdomos nusikaltimų prevencijos funkcijos, mūsų manymu, būtų
netikslinga. Deja, pakeisto ir papildyto Lietuvos policijos įstatymo
projekte ši funkcija neužfiksuota.Teisinėje visuomenėje diskutuojama dėl apsaugos policijos veiklos
turinio. Neretai pažymima, kad ši policijos tarnyba pagal savo esmę
prieštarauja policijos kaip mokesčių mokėtojų išlaikomos institucijos
prigimčiai, nes teikia mokamas paslaugas visuomenei. Dėl šios priežasties
apsaugos policijos siūloma atsisakyti. Aišku, kad turto apsaugos funkcija
net ir panaikinus šią tarnybą išliktų, tačiau ją realizuotų ne policija, o,
tarkim, privati saugos tarnyba.Ar reikalinga apsaugos policija? Į šį klausimą gali atsakyti visuomenė.
Palyginus privačias saugos tarnybas ir apsaugos policiją pagal teikiamų
paslaugų apimtį saugant turtą, pirmauja apsaugos policija. Taigi aišku, kam
visuomenė teikia prioritetą. Be to, pačiam autoriui teko įsitikinti, kad
apsaugos policija yra viena iš geriausiai organizuotų policijos tarnybos
rūšių. Į įvykio vietą (pavyzdžiui, Kaune) šios tarnybos darbuotojai
atvyksta per dvi tris minutes. Taigi jeigu privačios apsaugos tarnybos ir
apsaugos policija konkuruos, visuomenė laimės tiek dėl teikiamų paslaugų
įkainių, tiek dėl teikiamų paslaugų kokybės. Be to, būtina pabrėžti, kad
Lietuvos policijos reformos metmenyse kaip ilgalaikis policijos reformos
tikslas užfiksuota būtinybė pirmiausia rūpintis gyventojų saugumu bei jų
turto apsauga.[20]Klasikinė policijos veiklos kryptis – nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas.
Vykdydama šią funkciją, policija:1) registruoja ir tikrina pareiškimus ir pranešimus apie rengiamus ar
padarytus nusikaltimus;2) vykdo pasislėpusių įtariamų, kaltinamų, teisiamų, nuteistų ir be žinios
dingusių asmenų paiešką;
3) įstatymų nustatyta tvarka atlieka kvotą;
4) baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais baudžiamosiose bylose
vykdo tardytojo, prokuroro, teisėjo ir teismo pavedimus.Nors nusikaltimo tyrimo funkciją mes pavadinome klasikine (tai reikštų, kad
šią funkciją atskleidžiančios policijos veiklos kryptys yra
nusistovėjusios), pastebime, kad ją vykdant iškyla nesklandumų. Jau nuo
pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų pradėjus vykdyti teisinės sistemos
reformą, kilo problema dėl tardymą atliekančių institucijų darbo
pasidalijimo. Policijos įstatyme policijai pavedama atlikti tik kvotą, tuo
tarpu funkcija formuluojama plačiau ir siejama apskritai su nusikaltimų
tyrimu. Manytume, kad vykdant šią funkciją policijai turi būti pavesta
atlikti visą ikiteisminį nusikaltimo tyrimą. Išdalyti funkcijos atlikimo
fragmentus įvairioms institucijoms, dubliuoti funkcijos įgyvendinimą nėra
tikslinga tiek dėl laiko ir materialinių sanaudų ekonomijos, tiek dėl darbo
racionalumo.Vidaus reikalų ministerijos sistemai priklauso kriminalistinių ekspertizių
laboratorija bei gausus būrys specialistų. Vykdant nusikaltimų atskleidimo
bei tyrimo funkcijas, į šią veiklą derėtų įtraukti laboratorijos
specialistus. Taigi nusikaltimus tirtų viena tarnyba. Atsižvelgdami į tai,
pritartume pakeisto ir papildyto Lietuvos Respublikos policijos įstatymo
projekto punktui, kur teigiama, kad policija atlieka nusikaltimų pėdsakų ir
kitų daiktinių įrodymų kriminalinę ekspertizę ir teikia specialisto
išvadas. Aptariama policijos funkcija būtų šiek tiek platesnė, bet ją
realizuotų viena tarnyba.Policijos įstatymo 20 straipsnyje pateikta policijos operatyvinės veiklos
funkcija. Straipsnyje nurodoma, jog policijos operatyvinė veikla – tai
neviešo nusikaltimų prevencijos ir išaiškinimo veiksmai, kurie naudojami
informacijai apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus rinkti. Atliekant
tokio pobūdžio veiksmus, dokumentuojama gauta medžiaga, ieškoma
nusikaltimus padariusių, taip pat be žinios dingusių asmenų, išaiškinami
neteisėtų pajamų įgijimo šaltiniai ir būdai.Vykdydama operatyvinę veiklą, policija nustatyta tvarka gali naudotis
specialia technika, laisvanoriška vieša ar slapta piliečių pagalba, taip
pat žvalgybinės apklausos,
operatyvinio patikrinimo bei apžiūros, sekimo,