Policijos pareigūno statusas
5 (100%) 1 vote

Policijos pareigūno statusas

11213141

TURINYS

Summary………………………………………………………………………………………………………………………………

Paveikslų sąrašas……………………………………………………………………………………………………………………

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………………..

1. Policijos pareigūno statuso samprata………………………………………………………………………………….6

1.1. Policijos veiklos principai……………………………………………………………………………………………….6

1.2. Policijos pareigūno statuso įgaliojimai………………………………………………………………………………6

2. Priėmimas į vidaus tarnybą……………………………………………………………………………………………….6

3. Pareigūno karjera…………………………………………………………………………………………………………….7

3.1. Pareigūno pareigų paaukštinimas………………………………………………………………………………………7

3.2. Pareigūno perkėlimas į žemesnes pareigas………………………………………………………………………….8

3.3. Pareigūno atestavimas……………………………………………………………………………………………………..8

4. Pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos………………………………………………………………………………8

4.1. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai………………………………………………………………………………8

4.2. Pareigūnų vidaus tarnybos trukmė………………………………………………………………10

4.3. Atleidimas iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu……………………………………………………………..11

4.4. Atleidimo iš vidaus tarnybos kitais pagrindais tvarka…………………………………………………………11

4.5. Išeitinė kompensacija atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos……………………………………………12

4.6. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu…………………………………………………12

4.7. Neteisėtai atleisto pareigūno grąžinimas į vidaus tarnybą……………………………………………………12

5. Policijos pareigūno teisės…………………………………………………………………………………………………12

6. Policijos pareigūnų pareigos…………………………………………………………………………………………….14

7. . Policijos pareigūnų atsakomybė……………………………………………………………………………………….15

8. Darbo užmokestis…………………………………………………………………………………………………………….15

9. Pareigūnų sveikatos priežiūra………………………………………………………………………………………..16

9.1. Kompensacijos pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikimo atvejais…………………….17

10. Pareigūnų aprūpinimas tarnybine uniforma………………………………………………………………………..19

11. Aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis…………………………………………………………………………19

12. Pareigūnų socialinis draudimas ir pensijos…………………………………………………………………………20

13. Pareigūnams garantuojama teisinė pagalba………………………………………………………………………..20

14. Grąžinimas į vidaus tarnybą……………………………………………………………………………………………..20

18. Kompensacijos, pašalpos ir kitos išmokos………………………………………………………………………….20

Išvados ………………………………………………………………………………………………………………………………21

Literatūra ……………………………………………………………………………………………………………………………22

ĮVADAS

Valstybės tarnyba yra pakankamai sudėtingas reiškinys. Tai nėra eilinės darbo vietos ar eilinės pareigos, kurias gali užimti bet koks asmuo. Patekti į valstybės tarnybą yra žymiai sunkiau nei į privatų sektorių- reikia specialaus išsilavinimo. Statutinių valstybės tarnautojų yra kiekvienoje valstybėje, nes valstybės tarnyba kaip reiškinys egzistuoja visur, kur tik yra valstybė. Visame pasaulyje yra be galo daug tarnautojų, kurie atlieka įvairias funkcijas. Todėl būtent ir reikalingi tarnybos principai, kuriais vadovaujantis būtų galima nepriekaištingai dirbti, kilti karjeros laiptais, priimti į tarnybą ar iš jos atleisti. Šiame darbe aš ir pabandysiu apžvelgti pagrindinius valstybės tarnautojų principus. Kaip būsimiems tarnautojams mums ši tema yra aktuali.Reikia suvokti, kaip visų pirma patekti į tarnybą, kaip
atlikti savo darbą, ir kuo vadovautis, kad mūsų tarnybą būtų geriausia. Darbo eigoje iš Lietuvos Respublikos Vidaus Tarnybos Statuto, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo pateiksiu vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos principus, pareigūnų atsakomybę,teises, pareigas, socialines ir kitas garantijas.

1.POLICIJOS PAREIGŪNO STATUSO SAMPRATA

Lietuvos Respublikos pilicijos įstatyme, policijos pareigūno statusas apibrėžtas kaip tarnybinių teisių ir pareigų visuma , nustatyta teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos pareigūno priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, jo teises, pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas.

1.1 Policijos veiklos principai

1. Policija, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, nešališkai gina visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydami jų rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų.

2. Policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais.

3. Policija ir policijos pareigūnai politinėje veikloje nedalyvauja. Policijos pareigūnai negali būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariais.

1.2. Policijos pareigūno statuso įgaliojimai

1. Policijos pareigūno statusą įgyja asmuo, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka priimtas į tarnybą policijoje.

2. Policijos pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas, speciali apranga (uniforma) arba specialus tarnybinis ženklas.

2.PRIĖMIMAS Į VIDAUS TARNYBĄ

Kalbant apie policijos pareigūnų priėmimą į vidaus tarnybą, verta paminėti jų rengimą tarnybai:

1. Policijos pareigūnų rengimas policijos uždaviniams vykdyti apima policijos pareigūnų mokymą Švietimo ir mokslo ministerijos mokymo įstaigose ir policijos pareigūnų profesinį ugdymą policijos įstaigose – kvalifikacijos kėlimo centruose.

2. Mokymo įstaigos, rengiančios policijos pareigūnus pagal nustatyta tvarka patvirtintų studijų programą, suteikia atitinkamą išsilavinimą ir profesinių žinių, būtinų policijos uždaviniams vykdyti. Mokymo įstaigų ir Policijos departamento santykiai grindžiami bendradarbiavimo sutartimi.

3. Policijos pareigūnų profesinį ugdymą policijos įstaigose – kvalifikacijos kėlimo centruose – organizuoja Policijos departamentas pagal specialias profesinio ugdymo programas.

3. PAREIGŪNO KARJERA

Pagal karjeros principą skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos metu įvertinant jų profesionalumą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti.

3.1 Pareigūno pareigų paaukštinimas

Už didelius nuopelnus tarnyboje už nepriekaištingą pareigų atlikimą, pareigūnai yra skiriami į auktesnes pareigas,tai yra, jie paaukštinami tarnyboje:

1. Atrankoje į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas gali dalyvauti aukštesnių pareigų siekiantys, žemesnes pareigas einantys tos pačios ar atitinkamos kitos vidaus reikalų įstaigos pareigūnai.

2. Atrankos metu atsižvelgiama į pretendentų profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti.

3. Pareigūnus iš vienų pareigų į kitas savo įsakymu perkelia vadovai, turintys teisę skirti į pareigas. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras, jei kiti įstatymai nenustato kitaip.

4. Draudžiama pareigūną perkelti į pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.

5. Duomenys apie laisvas pareigūno pareigas vidaus reikalų įstaigose skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje.

6. Duomenys apie laisvas pareigas viešai neskelbiami komplektuojant operatyvinę veiklą vykdančius struktūrinius padalinius. Šiuose padaliniuose einančių pareigas pareigūnų karjeros tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

3.2 Pareigūno perkėlimas į žemesnes pareigas

1. Perkelti pareigūną į viena pakopa žemesnes pareigas galima:

1) kai panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar struktūrinio padalinio darbo organizavimo pakeitimo, pertvarkymo, reorganizavimo arba likvidavimo;

2) įsigaliojus neigiamai atestacijos išvadai;

3) paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas.

2. Perkelti pareigūną į žemesnes pareigas dėl pareigybės panaikinimo galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį paskirti į lygiavertes pareigas ir jei pareigūnas pateikia raštišką sutikimą.

3.3 Pareigūno atestavimas

Kadangi pareigūnas, norintis gerai atlikti savo tarnybą privalo būti geros sveikatos būklės, gero bendro fizinio pasirengimo, jis yra atestuojamas pagal Lietuvos Statute nustatytus reikalavimus:

1. Pareigūno
veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms atestacijos metu įvertina vidaus reikalų įstaigos pareigūnų atestacijos komisija.

2. Pareigūnas, priimtas į vidaus tarnybą, pirmą kartą atestuojamas po priėmimo praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams. Vėliau jis atestuojamas ne rečiau kaip kartą per 4 metus.

3. Prireikus vidaus reikalų ministras, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu gali surengti neeilinę sau pavaldžių pareigūnų atestaciją.

4. Pareigūnų atestavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

5. Ginčai dėl pareigūnų atestavimo rezultatų sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka

4. PAREIGŪNO ATLEIDIMAS IŠ VIDAUS TARNYBOS

Nesilaikymas pareigūno teisių, pareigų, atsakomybės, pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų.

4.1 Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai

1. Pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos:

1) jo paties prašymu;

2) sukakus šio Statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui;

3) esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai;

4) kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai;

5) jei neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;

6) jei atsisako priesaikos;

7) jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą;

8) jei įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų;

9) jei paaiškėjo šio Statuto 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą metu nebuvo žinomos;

10) jei įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą;

11) jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų;

12) jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;

13) išrinkus jį į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį;

14) jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos;

15) jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas;

16) jeigu jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas;

17) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.

2. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas įrašomas į atleisto pareigūno socialinio draudimo pažymėjimą. Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos gali vidaus reikalų įstaigos vadovas.

3. Ginčai, kilę dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

4.2 Pareigūnų vidaus tarnybos trukmė

1. Pareigūnai gali tarnauti:

1) pirminės grandies pareigūnai – kol sukaks 50 metų;

2) vidurinės grandies pareigūnai – kol sukaks 55 metus;

3) aukštesniosios grandies pareigūnai – kol sukaks 60 metų;

4) aukščiausiosios grandies pareigūnai – kol sukaks 62 metus ir 6 mėnesius.

2. Pareigūno prašymu, vidaus reikalų įstaigos vadovo teikimu vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti vidaus tarnybos trukmę iki trejų metų, tačiau ne ilgiau, negu kol pareigūnas sukaks 65 metus.

4.3 Atleidimas iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu

1. Pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai). Prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

2. Pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir nepasibaigus šiam terminui.

3. Pareigūnas turi teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik vidaus reikalų įstaigos vadovo sutikimu.

4.4 Atleidimo iš vidaus tarnybos kitais pagrindais tvarka

1. Esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.

2. Esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytam pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, apie galimą jo atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos. Nėščia moteris (kai vidaus reikalų įstaiga likviduojama), moteris ar vyras, vieni auginantys vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmuo, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie galimą
atleidimą turi būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. Įspėjimas apie galimą atleidimą netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.

3. Pareigūnas šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą darbo dieną, kai sueina šiame punkte nurodyti terminai, ir prieš 30 kalendorinių dienų iki šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodyto termino suėjimo pareigūną jo laikinojo nedarbingumo metu raštu įspėjus apie galimą atleidimą.

4. Negalima atleisti iš vidaus tarnybos nėščios moters, taip pat motinos arba tėvo, vienų auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra šių pareigūnų kaltės (išskyrus atvejus, kai vidaus reikalų įstaiga likviduojama).

5. Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 ir 16 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas.

4.5 Išeitinė kompensacija atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos

1. Atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktus, išmokama jo dviejų paskutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus.

4.6 Atsiskaitymas su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu

1. Su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną.

2.Atleidžiamas iš vidaus tarnybos pareigūnas ne vėliau kaip jo atleidimo dieną privalo atiduoti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones bei sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.

4.7 Neteisėtai atleisto pareigūno grąžinimas į vidaus tarnybą

1. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.

2. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jei tokios pareigos panaikintos, pareigūnas grąžinamas į lygiavertes pareigas. Jeigu tokių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

5.POLICIJOS PAREIGŪNO TEISĖS

Lietuvos Respublikos policijos įstatyme yra nurodytos teisės,kurių pareigūnas privalo laikytis atliekant tarnybą:

1.Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę:

1) pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas juos paimti;

2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti;

3) persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpos teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones.Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atveju. Apie tokius veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui,

4) šio įstatymo trečiajame skirsnyje numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus, fizinę bei kitokią prievartą,

5) važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas nusikaltėlį, veždamas asmenį, kuriam būtina neatidėliotina medicinos pagalba, į sveikatos priežiūros įstaigas ar kitais neatidėliotinais atvejais, nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis, priklausančiomis fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus diplomatinių ir konsulinių įstaigų transportą. Esant tarnybiniam būtinumui, policijos pareigūnas turi teisę įsigyti bilietus į visas transporto priemones be eilės, o jeigu bilietų nėra,- į transporto priemonę įlipti. Transporto priemonės savininko reikalavimu policija turi atlyginti jam padarytus nuostolius vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka,

6) esant tarnybiniam būtinumui, nemokamai naudotis fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiomis ryšių priemonėmis. Ryšių priemonės savininko reikalavimu policija turi atlyginti savininko patirtus nuostolius vidaus reikalų mininstro nustatyta tvarka;

7) laikinai apriboti patekimą į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti vykdomus darbus, apriboti ar uždrausti transporto
eismą, jei kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai, asmens ir valstybės saugumui;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2497 žodžiai iš 4957 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.