Populiarioji kultūra vs kristus
5 (100%) 1 vote

Populiarioji kultūra vs kristus

11

Kaip mes turėtume reaguoti į aplink mus esančią kultūra? Ar turėtume jos vengti, ją priimti o gal rasti trečia, vidurinį kelią? Džonatanas Brantas pristato 5 idėjas kartu su būdais jas įgyvendinti.

„Grįžkime i 1988 metus, kai man buvo 17 metų, aš palikau savo pietryčių Angliją ir išskridau mokytis Biblijos Koledže JAV pietvakariuose. Pačioje Teksaso širdyje. Tai buvo (ir tebėra) nuostabi mokykla kuriai aš skolingas už tai kad taip puikiai mane mokė, tačiau su vienu dalyku niekaip negalėjau nesusidirti, tai su jų požiūriu į pasaulietišką kultūrą, ypač pramogų, kurios juos supo.

Pirmąją savaitę koledže pamokos buvo atidėtos visiems tūkstančiui studentų, kad būtų surengtas piketas prie kino teatro dėl naujai pasirodžiusio filmo „The Last Temptation of Christ“ . koledžo prezidentė pridūrė, kad per visą savo, kaip pilnametės, gyvenimą yra mačiusi tik 2 filmus. Taipogi nekrikščioniškos muzikos ar radijo stočių klausymas buvo uždraustas.

Visi šie dalykai nebuvo man visiškai nauji, nes augau charizmatiškuose namuose – bažnyčioje ir manes nedomino muilo operos, nekrikščioniškos knygos. Tačiau persikėlimas į šitą koledža buvo tarsi perėjimas iš ramių sekmadienio stadiono varžybų į profesionalų lygą ar iš malonaus vietinio vikaro iškart pas Ispanijos inkvizitorių. Aš toli gražu nebuvau maištingas mokinys, tačiau praleisdavau vakarines pamaldas kad nueičiau pažiūrėti kokį pigų filmą. Taipogi skaičiau visas pasitaikiusias noveles ir mes dažnai klausydavomės pasaulietiškų radio stočių savo kambariuose. (mes su kambariokais žinojome, kad Dievas yra mūsų pusėje).

Nemažai kas pasikeitė nuo 1988 metų.. net krikščioniškasis požiūris i pasaulietinę kultūrą. Kaikurios jaunimo ministerijos buvo apkaltintos tuo, kad paaugliai gali žiūrėti tokius filmus, kuie tėvų jaunystėje buvo uzdrausti.“

Visi mes turime savo nuomonę apie pasaulietinę kulturą, tačiau visvien nė vienas negali jos išvengti. Jaunas Romos katalikas rasytojas Tom Beaudoin savo knygoje „ Virtual Faith: The Irreverent Spiritual Quest of generation X“ aprašė pasinėrimą į dabartinę kultūrą kaip charakterizuojantį jo kartos požymį. Ir neatrodo kad ateities kartos su kuriomis tenka dirbti būtų į tap asinerusios mažiau. Šią problemą apibudina Bishop Leslie Newbiggin : „ jei norime sužinoti apie vandenį, žuvies juk neklausiame“. Kitais žodžiais būtų mes esame taip panirę į šiuolaikinę kultūrą, kad mums nrint matyti aisškiai ir teisti teisingai reikia labai stiprios valios ir Dievo pagalbos.

Štai nurodyti žingsniai padės jaunimui susivokti šioje kultūroje. Bet pirma reikia aptarti mūsų populiariosios kultūros stipriasias ir silpnasias grandis.

Šiam tikslui pasiekti mes naudosime klasikinius teologijos pagrindus ištirti bazžnyčios bei kultūros tarpusavio santykius, H. Richard Niebuhr knygą pavadinimu „Kristus ir kultūra“. Šiai knygai yra paimti 1950-ųjų metų pavydžiai pakeisti keletu šiuolaikinių.

Autorius pasirinko būtent grumtynes kad parodytų bažnyčios bei kultūros santykius. Kaip ir buvo sakyta, kultūra yra tai, ko neišvengsi. Kaip Meilė ar paprasčiau tariant Kalėdos. Ji visur aplink mus. Klausimas „ką reikia padaryti, kad susigražinti Kristaus autoritetą bei išlaikyti krikščionybę?“. Kaip tai padaryti? Apžvelgsime penkias pozicijas Kristaus ir kultūros, nuo pačios negatyviausios iki pozityviausios. Visos jos yra pagrįstos istoriniu bei biblijiniu motyvu.

Pirma pozicija. „Kristus prieš kultūrą“ – VENGIMAS

Yra krikščiomių, kurie mano kad vienintelis santykis su kultūra yra visiškai jos vengti. Anksčiau tai buvo viduramžių monarchų poziciją, o šiais laikais tai primena tą koledžą kurį lankiau. Niebuhr nesutinka , nes tam tikru požiūriu bažnyčios istorijoje tai buvo būtina,nes bažnyčia tapo neatsiejamai susijusi ir priklausoma nuo ją supančios kultūros. Bet problema yra tame, kad nors ir jaunuoliai taps vienuoliais atsiskyrėliais, jie niekada visisškai neišvengs aplinkinės kultūros. Ir reikalavimas atsisakyti kulturos o ne davimas jiems patiems susivokti prives prie to, kad jie viską tiesiog nuris nė nepagalvodami.

Praktiški patarimai:

– ši pozicija mums sako, kad jei norime sekti Jėzų, turime prisibraižyti raudonų linijų ir saugotis kad jų nepažeistume. Susidaryti sarašą populiariosios kultūros aspektų.

– Pasiimti šventadienio poilsį nuo visų pramogų, žurnalų, laikraščių, televizijos, radijo, muzikos. Pažiūrėk kaip tavo protas į tai reaguos.

Antra pozicija „Kristaus ir Kultūros paradoksas“ – APDAIRUMAS

Antroji pozicija yra artimai susijusi su pirmąja. Tačiau nėra jokio reikalo vengti visuomenės ir sleptis krikščioniškoje subkultūroje. Krikščionys ginčijasi dėl to kad norint gyventi prasmingai, reikia apdairumo. Visą supančią kultūrą reikia vertinti labai jautriai, apgalvotai bei kritiškai. Kitaip tariant turime išmokti įžiūrėti žinutes, kurias siunčia šiuolaikinė kultūra. Autorius kaip tinkamą pavyzdį mato protestantą reformatorių Martiną Liuterį.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 807 žodžiai iš 1544 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.