Postimpresionizmas programa
5 (100%) 1 vote

Postimpresionizmas programa

Tapybos katedraH310B013, Įvadas į meno pažinimą ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S), neak., rud., baz., liet.

Dailės istorijos ir teorijos įvadas. Meno kilmės teorijos. Dailės šakos, rūšys, žanrai, medžiagos ir technologijos. Dailės funkcionavimo klausimai. Pirmykštės bendruomenės menas. Senovės Egipto ir Tarpupio (Šumero,Akado, Babilono, Persijos) menas. Antikinė dailė. Egėjaus, Graikijos, helenizmo kultūra. Romos menas. Viduramžiai: Bizantijos ir romantiniai stiliai. Gotikos fenomenas. Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos gotika. Senovės Indijos, Kinijos, Japonijos menas: Kijevo, Novgorodo, Vladimiro – Suzdalės, Maskvos paminklai. Ikonos. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310B014, Meno istorija ( History of Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (48T, 72S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 2.0 kr (24T, 56S), neak., rud., pav., baz., liet.

Renesanso menas. Periodizacija. Protorenesansas. Ankstyvasis renesansas. Džotas, Bruneleskis, Donatelas, Pjeras dela Frančeska, Botičelis. Brandusis renesansas. Bramantė, Leonardas da Vinčis, Mikelanželas, Rafaelis. Venecijos meistrai: Džordžonė, Ticianas, Veronezė, Tintoretas. Manierizmas. Renesansas Nyderlanduose: Janis van Eikas, Jeronimas Boschas, Piteris Breigelis. Renesansas Vokietijoje: Lukas Kranachas, Diureris, Holbeinas. Ispanija: El. Grekas. Renesansas kitose Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Barokas: Berninis, Borominis. Realizmas: Karavadžas. Akademizmas: Bolonės akademija, broliai Karačiai. Venecijos dailininkai: Tjepolas, Kanaletas. Flandrija: Rubensas, Jordansas. Olandija: Halsas, Rembrantas. Ispanija: Ribera, Surbaranas, Velaskezas, Murljas. Prancūzija ir Anglija VII-VIII amžiuje. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310B015, Meno istorija ( History of Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S), neak., pav., baz., liet.

Prancūzijos menas XIXa.: klasicizmas, romatizmas. Davidas, Delakrua, Žeriko, Engras, Kurbe, Domje, barbizoniečiai. Ispanija: F.Goja. Anglija: Konsteblis, Terneris. Modernizmas: impresionizmas, fomizmas, dadaizmas, ekspresionizmas, abstrakcionizmas, popartas, opartas, hepeningas, hiperrealizmas, bodiartas; instaliacijos, kinetinis menas ir kt. kryptys. Postmodernizmas. Rusijos menas XIX-XXa. Peterburgo architektūra. Portretas ir istorinė tapyba. Rusiškasis barokas ir klasicizmas. Dailės akademija. A. Ivanovas, K. Briulovas, Fedotovas, Venecijanovas, „Peredvižnikai“, Perovas, Kramskojus, Repinas, Surikovas, Vrubelis, Antokolskis. „Meno pasaulio“ grupuotė. V.Kandinskis, K.Malevičius. Rusų dailės specifika ir jos vieta Europos dailėje. Lietuviai Rusijos dailės mokyklose. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310B016, Meno istorija ( History Of Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 72S), neak., rud., baz., liet.

Liaudies meno šakos: architektūra, skulptūra, memoraliniai paminklai tekstilė, keramika, metalo dirbiniai, papuošalai, grafika, tapyba, margučiai, verbos. Šiuolaikinis liaudies menas ir jo problemos. Skulptūrų ansambliai, seminarai, parodos, mugės. Profesionalioji lietuvių dailė. Piliakalniai, mūrinės pilys. Gotika, renesansas, Vilniaus bažnyčios. Baroko paminklai: bažnyčios, antkapiai, graviūros. Klasicizmas. Vilniaus meno mokykla. Realizmas, romantizmas. Pirmosios lietuvių parodos. Kauno meno mokyklos. Naujoji lietuvių dailė. Šiuolaikinė architektūra, dailės kryptys. Meno istorijos kursinis darbas. Savarankiškai renkama medžiaga apie Lietuvos dailininką, tautodailininką, liaudies mestrą: drožėją, audėją, kitų šakų atstovą. Temos gali būti apie dailės pedagogą, mokyklas, muziejus ir muziejėlius, eksponatų grupes. Tekstas – 15-40p. ir neribotas skaičius nuotraukų, brėžinių. Visa tai pateikiama kaip originalus, sklandus pasakojimas apie dailės faktą ir reiškinį. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310B018, Nuo Egipto piramidžių iki Niujorko dangoraižių ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., pav., liet.

Architektūra kaip meno šaka. Monografinė architektūros klasifikacija. Įžymieji Egipto ir Romos paminklai. Gotika kaip aukščiausia architektūros raidos pakopa. Žaismingiausias barokas. Rimtoji klasika ir besiblaškanti eklektika. Stiliaus problema architektūroje. Konstruktyvizmas. Medžiagų ir technologijų vaidmuo meniniam architektūros vaizdui. Pasaulio urbanizacija. Architektūra kaip filosofija: gyvenamasis būstas nuo jurtos iki buto šimtajame aukšte. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310B019, Šiuolaikinės dailės problemos ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., pav., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.

XX a. dailės krypčių ir tendencijų gausa, seka ir kova. Dailės funkcionavimo problemos: parodos, aukcionai, konkursai, monumentaliosios dailės poreikiai. Dailės ekonomika: kūrinių ir renginių kainos. Architektūros ryšiai su daile. Naujos dailės šakos: fotografija, dizainas, videomenas. Dailė kaip auklėjimo priemonė. Didieji XX a. dailininkai. P.Pikaso, S.Dali, H.Muras ir kiti. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS
VytenisH310B020, Molbertinė ir taikomoji dailė ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., pav., liet.

Molbertinės dailės ypatumai. Taikomoji – monumentalioji dailė. Specifika turinio ir formos prasme. Tradicinės molbertinės dailės ryšys su šiuolaikinėmis išraiškomis. Taikomoji dailė ir medžiaga. Realizmas. Apibendrinimas, abstrakcija. Šių išraiškos priemonių taikymas ir tarpusavio santykiai molbertinėje taikomojoje dailėje. Apibendrinimas, minimalizmas ir schema. Atsakingas (-a) doc. VISOCKIS AntanasH310B021, Menas ir jo išraiškos priemonės ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., vak., rud., pav., liet.

Menas kaip patirtis. Mokslinis bei meninis pažinimas. Forma ir turinys. Molbertinis taikomasis – dekoratyvinis – monumentalusis menas. Jo panašumai ir skirtumai. Objektyviosios realybės interpretacija. Meninės plastinės priemonės vaizduojamajame mene. Individualumas kūryboje. Atsakingas (-a) doc. VISOCKIS AntanasH310B022, Vaizdas ir iliuzija ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., pav., liet.

Realus vaizdas ir jo subjektyvus perdavimas. Žmogaus akis ir kiti jutimai, fiksuojant realybę pasąmonėje. Žmogaus ir gyvūnų akies sandaros skirtumai ir panašumai. Vaizdo „užrašymas į plokštumą“ (perspektyva). Įvairūs „vaizdo užrašymo į plokštumą“ būdai (Egiptas, viduramžiai, Renesansas). Realizmas ir abstrakcija: panašumai ir skirtumai. Didieji iliuzijos meistrai: L.da Vinčis, Bruneleskis ir kt. Dabartinės kompiuterių epochos iliuzijos galimybės. Teatras – realaus gyvenimo imitacija. Scenografija. Atsakingas (-a) UOGINTAS ArūnasH310B332, Meno istorija ( Art History ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 kont.-15 %; 1 grup.n.d.-10 %; 1 ind.n.d.-15 %; 0 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 1.0 kr (22T, 18S: 1 ind.n.d.-50 %; 0 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 03 : 3.0 kr (44T, 76S: 2 kont.-15 %; 2 grup.n.d.-10 %; 2 ind.n.d.-15 %; 0 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., rusų

Senovės Indijos, Kinijos, Japonijos menas. Islamo menas. Persijos miniatūros. Rusios menas: Kijevo, Novgorodo, Vladimiro-Suzdalės, Maskvos paminklai. Ikonos. Peterburgo architektūra. Portretas ir istorinė tapyba. Rusiškasis barokas ir klasicizmas. Dailės akademija. I.Ivanovas, K.Briulovas, Fedotovas, Venecijanovas. „Peredvižnikai“. Perovas, Kramskojus, Repinas, Surikovas, Serovas, Vrubelis, Antokolskis. „Meno pasaulio“ grupuotė. Modernistai – V.Kandinskis, K.Malevičius. Rusų dailės specifika ir jos vieta Europos dailėje. Lietuviai Rusijos dailės mokyklose. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310B357, Meno istorija. Kursinis darbas ( Art History ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (16T, 24S: 1 kurs.d.-100 %), dien., rud., baz., liet., rusų

Savarankiškai renkama medžiaga apie Lietuvos dailininką, tautodailininką, liaudies meistrą: drožėją, audėją, kitų šakų atstovą. Temos gali būti apie dailės pedagogą, mokyklas, muziejus ir muziejėlius, eksponatų grupes. Tekstas – 15-40 psl. ir neribotas skaičius nuotraukų, brėžinių. Visa tai pateikiama kaip originalus, sklandus pasakojimas apie dailės faktą ir reiškinį. Pateikiami visi moksliniam darbui keliami reikalavimai (nuorodos, šaltiniai, bibliografija). Rankraštis – skaitomas, pageidautina – mašinraštis, kompiuterinė spauda. Darbas rišamas. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310B500, Meno istorija ( Art history ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (44T, 76S: 1 kont.-5 %; 3 grup.n.d.-20 %; 1 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-55 %), dien., rud., baz., liet.

Dailės šakos ir žanrai. Tapyba. Grafika. Skulptūra. Architektūra. Taikomoji dailė. Meno kilmės klausimai. Mesopotamija, Indija, Kinija, Egipto menas. Antikinis menas. Graikija ir Roma. Viduramžių menas. Grafika. Renesansas. Italija, Nyderlandai. XVII-XVIII amžių menas. Barokas. Impresionistai. Modernizmas, abstrakcionizmas, siurrealizmas ir kt.. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310B501, Meno istorija ( Art history ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (30T, 30S: 1 grup.n.d.-30 %; 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet.

Liaudies meno šakos: architektūra, skulptūra, memorialiniai paminklai, tekstilė, keramika, metalo dirbiniai, papuošalai, grafika, tapyba, margučiai,verbos. Šiuolaikinis liaudies menas ir jo problemos. Skulptūrų ansambliai, seminarai, parodos, mugės. Profesionalioji lietuvių dailė. Piliakalniai, mūrinės pilys. Gotika, renesansas, Vilniaus bažnyčios. Baroko paminklai – bažnyčios, antkapiai, graviūros. Klasicizmas. Vilniaus meno mokykla: realizmas, romantizmas. Pirmosios lietuvių parodos. Kauno meno mokykla. Naujoji lietuvių dailė. Šiuolaikė architektūra, dailės kryptys. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310B523, Meno istorija ( Art History ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (64T, 56S: 1 kont.-15 %; 2 grup.n.d.-10 %; 2 ind.n.d.-15 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 1.5 kr (32T, 28S), dien., pav., baz., liet., rusų

Dailės istorijos ir teorijos įvadas. Meno kilmės teorijos. Meno morfologija. Dailės šakos, rūšys, žanrai, medžiagos ir technologijos. Dailės funkcionavimo klausimai. Pirmykštės bendruomenės menas. Senovės Egipto ir Tarpupio (Šumero, Akado, Babilono,Asirijos, Persijos) menas. Antikinė dailė. Egėjaus, Graikijos, helenizmo kultūra. Romos menas. Viduramžiai: Bizantijos ir romaniniai stiliai. Gotikos
fenomenas. Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos gotika. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310B541, Lietuvos architektūros istorija. Architektūros paminklai ir ( History of Lithuanian Architecture. Architectural monuments ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16P, 72S: 0 net.u.-100 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (16T, 8P, 96S: 0 net.u.-100 %), neak., pav., baz., liet.

Architektūra menų sistemoje. Architektūros funkcinės šakos: gyvenamasis namas, visuomeninė, pramoninė, memorialinė, gynybinė, komunikacijų, landšafto, mažųjų formų architektūra. Pastatas, ansamblis, urbanistika. Piliakalniai, liaudies architektūra. Mūrinės pilys. Gotikos paminklai. Renesansas. Baroko bažnyčios. Klasicizmas, L.Stuoka-Gucevičius. Eklektika. Pseudogotika. Nepriklausomos Lietuvos architektūra. Funkcionalizmas. Tarybinė pseudoklasika. Modernioji Lietuvos architektūra: Parodų rūmai, Operos ir baleto rūmai, Lazdynų raj. Vilniuje. Šiuolaikinės architektūros raida ir perspektyvos. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310B694, Šiuolaikinio meno raida ( Evolution of a history art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.

Meno raidos istoriniai periodai, stiliai, mokyklos: senovės menas, antikinis menas, viduramžiai (gotika), renesansas, barokas, klasicizmas, realizmas. Pagrindinės modernizmo kryptys: impresionizmas, fomizmas, kubizmas, ekspresionizmas, dadaizmas, siurrealizmas, abstrakcionizmas, futurizmas. XX amžiaus antros pusės kryptys: instaliacija, fluxus, foto ir vizualiniai menai. Menų sąveikos. Postmodernizmas. Tradicijos ir naujovės. Dailė šiuolaikiniame pasaulyje, jos funkcionavimo formos. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310B777, Meno istorija ( History of Arts ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 1 ref.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 1 ref.-40 %; 1 egz.-60 %), neak., rud., baz., liet.

Meno morfologija: šakos, žanrai, medžiagos, technologijos. Liaudies ir profesionalusis menas. Dailės gyvenimas. Parodos. Pirmykštis menas. Egipto menas. Antikos menas: Graikija, Roma. Viduramžiai: romanizmas, bizantinis ir gotikos stiliai. Rytų menas. Renesansas ir jo meistrai. Barokas. Romantizmas, klasicizmas, realizmas. Modernizmo kryptys: impresionizmas, fomizmas, kubizmas, ekspresionizmas, abstrakcionizmas, siurealizmas. Lietuvos meno raida. M. K. Čiurlionis. Šiuolaikinės dailės problemos. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310M331, Šiuolaikinio meno raida ( Evoliution of modern art ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 88S), dien., rud., liet.

Dailės istorijos ir teorijos įvadas. Meno kilmės teorijos. Meno morfologija. Dailės šakos, rūšys, žanrai. Dailės medžiagos ir technologijos. Dailės funkcionavimo klausimai. Profesinis ir liaudies menas. vaikų menas. Restauravimas ir rekonstravimas. Architektūra ir dizainas. Originalas, kopija, falsifikatas. meno istorija: periodai, stiliai, mokyklos. Šiuolaikinio meno raida: tendencijos ir kryptys. Modernizmo ir postmodernizmo problematika. Eklektika ir kičas. menas postindustriniame pasaulyje. Dailė – bendosios kultūros sudėtinė dalis. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310M353, Dailės istorija ( Art History ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (64T, 136S: 1 kont.-20 %; 2 grup.n.d.-20 %; 5 ind.n.d.-30 %; 1 ref.-15 %; 1 egz.-15 %), dien., rud., baz., liet., rusų

Lietuvių liaudies meno studijos. Tradicijų ir naujovių samprata. Klasifikacijos problemos. Kilmės, motyvų problemos, istorinė raida, medžiagos, temos ir meninės formos santykiai. Mitologija ir etnografija. Etnokultūros samprata ir liaudies meno vieta joje. Legendos ir tikrovė. Folkloras ir liaudies menas. Ryšiai ir sąveika su kaimyninių tautų bei šalių liaudies kūryba. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310M354, Dailės istorija ( Art History ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (80T, 160S: 1 kont.-20 %; 2 grup.n.d.-20 %; 5 ind.n.d.-30 %; 1 ref.-15 %; 1 egz.-15 %), dien., rud., pav., baz., liet., rusų

Liaudies meno funkcionavimo klausimai. Naujų šakų ir žanrų atsiradimas, jų „liaudiškumo“problema. Liaudies meno ir profesionalaus meno ryšiai, sąveika. Liaudies menas kaip Lietuvos kultūros dalis bei raiškos ypatumai. Liaudies meno parodos, organizacijos ir jų problematika. Monumentalioji liaudies dailė praeityje ir dabar. Liaudies menas muziejuose, rinkiniuose, jų išlikimo problemos. Geriausi liaudies meno atstovai ir jų kūriniai. Kičo problema. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310M358, Šiuolaikinio meno raida ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 64S: 2 grup.n.d.-25 %; 2 ind.n.d.-25 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (32T, 128S: 2 grup.n.d.-25 %; 2 ind.n.d.-25 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet.

Dailė kaimyninėse šalyse: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Jų ryšys su Lietuvos kultūra. Šiuolaikinio meno raida: tendencijos ir kryptys. Modernizmo ir postmodernizmo problematika. Menas postindustriniame pasaulyje. Eklektika ir kičas Dailė-bendrosios kultūros sudėtinė dalis. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310M374, Šiuolaikinio meno raida ( Evolution of Amodern art ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 128S), dien., rud., sustipr., liet.

Dailės istorijos ir teorijos įvadas. Meno kilmės naujausios teorijos. Meno morfologija. Dailės
rūšys, žanrai. Fotografija, vizualiniai menai, kompiuterinis menas. Profesinis ir liaudies menas, vaikų menas. Originalas, kopija, falsifikatas. Restauravimas ir rekonstravimas. Dailės funkcionavimo klausimai, meno sociologija, meno kaina. Meno raidos istoriniai periodai, stiliai, mokyklos. Šiuolaikiškumo samprata, tendencijos ir kryptys. Klasika, eklektika, kičas. Avangardas, modernizmas, postmodernizmas. Menas postindustriniame pasaulyje. Raidos paskatos ir stabdžiai. Dailė – bendrosios kultūros sudėtinė dalis. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310M375, Meno istorija ( History of Art ) – vedimo forma 01 : 14.0 kr (160T, 400S), dien., rud., sustipr., liet.

Visuotinė meno istorija – nauji atradimai ir koncepcijos. Istorinių meno raidos periodų santykis su šiuolaikine daile: Pirmykštis menas. Egipto menas. Antika: Graikija, Roma. Viduramžiai: Romantizmas, bizantinis ir gotikos stiliai. Rytai: islamo šalys, Kinija, Japonija. Renesansas ir jo meistrai. Barokas, romantizmas, klasicizmas, realizmas. Modernizmo kryptys: Impresionizmas, fovizmas, kubizmas, ekspresionizmas, abstrakcionizmas, dadaizmas, siurrealizmas, popartas, erartas, minimalizmas, bodiartas, fluxus, intaliacija ir kt. Tradicijos ir naujovės. Lietuvių dailė pasaulinės dailės kontekste. Rašomas referatas vienu iš dailės istorijos probleminiu klausimu.. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310M376, Meno istorija ( History of Art ) – vedimo forma 01 : 14.0 kr (160T, 400S), dien., pav., sustipr., liet.

Dailė kaimyninėse šalyse: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Jų ryšys su Lietuvos kultūra. Šių šalių liaudies meno panašumai ir skirtumai, profesinės dailės raidos ypatumai. Latvija: Rygos architektūra, latvių tapyba ir akvarelė, V.Purvitis. Estija: Talino gotika, estų skulptūra ir grafika. Vilniau meno mokykla ir Baltarusija, Slucko juostos, tarybinio laikotarpio tapybos kryptingumas. Lenkija: Vilniaus, Varšuvos ir Krokuvos meno mokyklos, istorinio žanro raida. J.Mateika, F.Ruščicas. Ukraina: Lvovo architektūra, T.Ševčenka. Parašyti referatą šių šalių meno klausimu ir susieti jį su savo magistro darbu. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310M377, Meno istorija (magistro darbas) ( Master of Art’s Work (History of Art) ) – vedimo forma 01 : 20.0 kr (800S), dien., rud., sustipr., liet.

Temų diapazonas: lietuvių liaudies menas, profesionalioji dailė, meno funkcionavimo problema. Medžiagos surinkimas, bibliografija, tekstas (ne mažiau kaip 3 sp.l.). Tekste, remiantis faktologine medžiaga, reikia iškelti problemą ir ją išplėtoti istoriniu, menotyriniu, pedagoginiu aspektais. Būtina meno kūrinių ir reiškinių analizė, apibendrinimai ir išvados. Iliustracijos: piešiniai, brėžiniai, nuotraukos, reprodukcijos, jų apimtis neribojama. Remtis literatūra ir archyvine medžiaga, asmenine kultūros gyvenimo patirtimi. Pageidautinos publikacijos spaudoje, pasisakymai parodų atidarymuose, pasitarimuose. Atsakingas (-a) prof. RIMKUS VytenisH310M564, Dailės istorija (magistro darbas) ( Art History Master diploma work ) – vedimo forma 01 : 20.0 kr (128L, 672S), dien., rud., baz., liet.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2608 žodžiai iš 8565 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.