Praktikos ataskaita tekinimas
5 (100%) 1 vote

Praktikos ataskaita tekinimas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Metalų technologijos katedra

TEKINIMAS

Mokomosios praktikos ataskaita

Atliko:.

Tikrino: dėst

Kaunas, 2005

Tekinimas

Tekinimas — tai labiausiai paplitęs konstrukcinių medžiagų apdirbi¬mas pjovimo būdu. įvairiais tekinimo peiliais pjaunami ruošinių iš¬oriniai ir vidiniai paviršiai — cilindriniai, kūginiai, sferiniai, fasoniniai ir plokšti galiniai. Išorinių paviršių tekinimo operacijos vadina¬mos aptekinimo, vidinių — ištekinimo, galinių — galinio tekinimo arba nutekinimo. Taip pat gali būti griovelių įpjovimo, detalės atpjovimo (nupjovimo), sriegių įpjovimo (įsriegimo) ir kitos operaci¬jos.

Mokomosios praktikos ataskaitos planas:

1. SAUGUS DARBAS SU TEKINIMO STAKLĖMIS

2. TEKINIMO STAKLIŲ KONSTRUKCIJOS

3. NAUDOJAMI PJOVIMO ĮRANKIAI, ĮTAISAI

4. STAKLIŲ DERINIMAS DARBUI

5. SRIEGIŲ SRIEGIMAS IR KŪGINIŲ PAVIRŠIŲ TEKINIMAS

6. DARBAI, ATLIEKAMI TEKINIMO STAKLĖMIS

1. SAUGUS DARBAS SU TEKINIMO STAKLĖMIS

Projektuojamieji ir gaminamieji įrengimai turi visiškai atitikti saugaus darbo reikalavimus juos eksploatuojant. Šie reikalavimai nurodyti darbo apsaugos standartuose. Laikantis jų, pagamintame įrenginyje pavojingi elementai turi būti atitverti, o jo keliamas triukš¬mas Ir vibracija turi neviršyti numatytų normų. Be to, turi būti nu¬matytos apsaugos priemonės nuo elektromagnetinio, jonizuojančio ir šiluminio spinduliavimo, atmosferos teršimo garais, dujomis, dul¬kėmis ir kt. Kad žmonės galėtu saugiai dirbti, labai svarbu kont¬rolės bei matavimo prietaisai ir automatinio valdymo bei reguliavi¬mo įtaisai. Kad dirbantysis mažiau pavargtų psichiškai, turi būti tinkamai parinktos įrenginių ir patalpų spalvos.

Darbo apsaugai skiriama labai daug dėmesio. Tai nusakyta Konstitucijoje. Kiekvienos gamyklos administracija privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas. Tiesiogiai darbo apsauga gamyklose orga¬nizuoja gamyklos vyriausiasis inžinierius. Visiems darbuotojams turi būti organizuojami darbo apsaugos instruktažai. Jie turi būti mokomi saugaus darbo taisyklių. Tiesiogine darbo apsaugos kont¬role atlieka viršininkas ir meistrai.

2. TEKINIMO STAKLIŲ KONSTRUKCIJOS

Centrų aukštis viršum stovo (tai apibūdina didžiausią apdirbamos detalės spindulį), atstumas tarp centrų, t. y. atstumas, lygus didžiausiam detalės, kurią galima įtvirtinti duotose staklėse, ilgiui, arkliukui esant kraštinėje padėtyje.

Visos tekinimo staklės pagal centrų ilčių aukštį gali būti skirs¬tomos į tris grupes:

1. mažos staklės, kurių centrų ilčių aukštis iki 150 mm;

2. vidutinės staklės, kurių centrų ilčių aukštis 150 – 300 mm;

3. stambios staklės, kurių centrų ilčių aukštis didesnis negu 300 mm.

Mašinų gamybos įmonėse daugiausia yra paplitusios vidutinės tekinimo staklės, kurių atstumas tarp centrų ilčių — 750, 1000 ir 1500 mm.

Kaip pavyzdį išnagrinėsime Jefremovo vardo gamykloje „Krasnyj Proletarij“ gaminamų 1K62 modelio tekinimo-sriegimo staklių konstrukciją.

Pagrindiniai tekinimo staklių mazgai. Šiuolaikines tekinimo stak¬les (1 pav.) sudaro stovas, pagrindas, greičių dėžė, galvutė, kei¬čiamųjų krumpliaračių gitara, pastūmų dėžė, suporto skydas, supor¬tas, arkliukas, greitų perstūmimų pavara, valdymo organai ir aušini¬mo bei tepimo sistema.

1 pav. Tekinimo-sriegimo staklių 1K62 modelio bendras vaizdas

2 pav. Tekinimo staklių stovo skers¬pjūvis

Stovas yra pagrindinė laikančioji detalė, ant kurios montuo¬jami visi staklių mazgai. Vienu metu stovas nukreipia, kad išilginės suporto rogės ir arkliukas persislinktų išilgai stak¬lių ašies. Šiam tikslui ant stovo padarytos ketu¬rios kreipiančiosios (2 pav.). Kreipiančiosios 1 ir 4 tarnauja suporto rogėms nukreipti, persislenkant joms išilgai, o 2 ir 3 — arkliukui nukreipti. Kreipiančiosios 1 ir 3 vadinamos prizminėmis, o 2 ir 4 — plokščiomis. Stambiose staklėse visos ke¬turios kreipiančiosios daromos plokščios, o mažo¬se ir didelio tikslumo staklėse, priešingai,— prizminės.

Pagrindas, ant kurio montuojamas staklių stovas, daugiausia daromas atskiras. Jį sudaro dvi arba trys kolonos. Tačiau didesniam standumui gauti naudojami ir ištisiniai pagrindai. Priekinėje kolonoje M ( 1 pav.) yra pava¬ros elektros variklis ir kai kada paleidimo elektrinė aparatūra. Užpa¬kalinė kolona [H] daugiausia naudojama kaip spintelė ir aušinimo sistemos pavarai išdėstyti. Tarp kolonų yra dugnas K aušinančiam skysčiui supilti ir drožlėms surinkti.

Greičių dėžė reikalinga spindelio sukimosi greičiams pa¬keisti. Greitaeigių tekinimo staklių greičių dėžė, kad sumažėtų vib¬racija, daroma kaip atskiras mazgas ir patalpinama priekinėje kolo¬noje kartu su elektros variklio pavara. Tačiau daugumoje tekinimo staklių greičių dėžės montuojamos galvutės korpuse.

l galvute B įmontuojamas spindelio mazgas—atsakingiau¬sias mazgas staklėse. Be spindelio mazgo, į galvutę daugiausia įmon¬tuojama papildoma pavara, kuri sumažina spindelio apsisukimu skaičių. Galvutė tvirtinama nejudamai ant stovo taip, kad spindelio ašis būtų griežtai lygiagreti su stovo
kreipiančiosiomis. Į galvutės korpusą įmontuojamas reverso mechanizmas, keičiant suporto pastūmos kryptį, įpjaunant sriegį.

Keičiamųjų krumpliaračių gitara A perduoda sukimąsi nuo gal¬vutės pastūmų dėžei ir keičia šios pavaros perdavimo santykį, kad galima būtų įpjauti visų tipų sriegius.

Pastūmų dėžė L skirta išilginės ir skersinės suporto pastūmos dydžiui keisti. Tekinimo-sriegimo staklėse pastūmų dėžė reika¬linga taip pat reikiamam žingsniui nustatyti, įpjaunant sriegį, ir per¬duoti, judesiui eigos sraigtui arba eigos velenui. Pirmasis naudoja¬mas, įpjaunant sriegį, antrasis — tekinant.

Suporto skyde J montuojama eigos sraigto skečiamoji veržlė ir pastūmų mechanizmas, kuris perduoda sukimosi judesį nuo eigos veleno ir vienu metu pakeičia sukimosi judesį tiesiaeigiu slen¬kamuoju suporto judesiu išilgine arba skersine kryptimi.

Suportu D galima mechaniškai perstumti peilį išilgine ir skersine kryptimi ir rankiniu būdu — bet kokiu kampu spindelio ašiai. Kai kurių modelių tekinimo staklėse (pavyzdžiui, 1K62 mo¬delio) ši pastūma taip pat mechanizuota. Suportą sudaro išilginės rogės 3, kurios gali judėti stovo kreipiančiosiomis, skersinės rogės 4, pasukamoji dalis 5 ir viršutinė dalis 8, ant kurios tvirtinamas pasu¬kamas keturių pozicijų peilių laikiklis 6.

Arkliukas E, apdirbant ilgas detales centrų iltyse, atlieka antrosios atramos funkcijas. Taip pat arkliukas naudojamas įrankiui tvirtinti ir pastumti, apdirbant skyles grąžtais, gilintuvais, plėstuvais ir sriegiant sriegius sriegikliais ir sriegpjovėmis.

Arkliuką sudaro korpusas 13, pinolė 10 ir pagrindas 14. Tekinant lėkštus kūgius, korpusas 13 pagrindo 14 atžvilgiu perstumiamas rei¬kiamu dydžiu skersine kryptimi. Centrų iltys ir įrankiai skylėms ap¬dirbti tvirtinami kūginiame lizde pinolės, kuri juda išilgai savo ašies, sukant sraigtą smagračiu 12.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1028 žodžiai iš 3326 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.