Prezidento rinkimai
5 (100%) 1 vote

Prezidento rinkimai

1. Įvadas į rinkimus

Žmonijos politinėje istorijoje rinkimai jau buvo žinomi senovės Graikijos miestuose – valstybėse (VIII – VI a. pr.Kr.). Viduramžiais kai kuriuose kraštuose būdavo renkami ir karaliai, kaip antai, Lietuvos – Lenkijos valstybėje po Liublino Unijos(1569m.). Tačiau rinkimai, kuriuose dalyvauja visi valstybės piliečiai ir kurių rezultatai yra ypač svarbūs visam vyriausybės ir jos politikos likimui, atsirado palyginti neseniai, tik XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, pradėjus įgyvendinti demokratinį valstybės valdymo būdą.

Pagrindinis demokratinio valdymo principas yra tas, kad suverenitetas priklauso žmonėms, valstybei, tautai. Tačiau tauta savo valdžią įgyvendina ne tiesiogiai, bet per renkamus atstovus. Taigi rinkimų paskirtis yra demokratijos įgyvendinimas, tautos atstovų išrinkimas ir valstybės valdžios institucijų suformavimas. Rinkimų procedūros metu valstybės piliečiai – rinkėjai iš daudelio pasiūlytų kandidatų išsirenka tuos asmenis, kuriais labiau pasitiki ir kuriems sutinka suteikti teisę valdyti valstybę.

Valstybės vyriausybė gali būti sudaryta ir be rinkimų, tačiau tokiu atveju tos vyriausybės legitimumas bus pagrįstas ne demokratiška tautos valia, o kitokiais jo užtikrinimo būdais, pavyzdžiui : tradicija, charizma ar net atvira prievarta. Tačiau tik rinkimais sudaryta vyriausybė turi patį tvirčiausią pagrindą savo valdžiai pateisinti, nes juos išrinko tauta visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Kaip tik dėl to šiuolaikiniame pasaulyje rinkimais buvo pradėti naudoti ir tokiose valstybėse, kurių niekaip nepavadinsi demokratinėmis. Tose valstybėse rinkimai naudojami ne tautos atstovų išrinkimui, o esamo rėžimo pozicijų sutvirtinimui ir įteisinimui. Rinkimai yra labai patogus būdas nedemokratiškai vyriausybei visuomenės ir kitų valstybių akyse vaizduoti save kaip tikros demokratijos įsikūnijimą.

Taigi rinkimai buvo sumanyti tam, kad būtų galima įgyvendinti demokratiją, tačiau jie buvo pradėti naudoti ir visai kitiems tikslams, toli gražu ne demokratijai įgyvendinti, nes rinkimai labai puiki priemonė valstybės valdžios legitimumui užtikrinti. Tai vyksta dėl to, kad rinkimai yra ištisas įvairių vienas po kito einančių veiksmų procesas, todėl visada yra galimybių kurioje nors vietoje rinkiminį procesą nežymiai pažeisti, suklastoti.

Rinkimų teisė kaip normų visuma reguliuoja visą rinkimų procedūrą. Pagrindinės šios teisės nuostatos akcentuojamos ir detalizuojamos rinkimų bei kituose įstatymuose.

Daugelis valstybių susiduria su absentizmu – nedalyvavimu balsavime. Pagrindinės absentizmo priežastys: liga, amžius, atstumas iki rinkimų apylinkės, taip pat tai gali būti traktuojama kaip politinė pozicija. Tai gali būti ir protesto forma siūlomoms reformoms bei kandidatams. Siekiant įveikti absentizmo padarinius leidžiama balsuoti paštu, pagal įgaliojimus, ne rinkimų dieną.

Šiuo savo darbu norėjau išsiaiškinti prezidento rinkimų tvarką, taip pat apžvelgti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimus nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo iki šių dienų, bei kitų šalių, taip pat ir demokratijos etalonu laikomos Jungtinių Amerikos Valstijų, prezidento rinkimus.2. Dėstymas

2. 1 Prezidento rinkimai svetur

Prezidentas – renkamas valstybės vadovas. Prezidento rinkimai gali būti nacionaliniai, kaip antai Prancūzijoje, netiesioginiai nacionaliniai, kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose, daugiapakopiai nacionaliniai, kaip Italijoje, jį gali rinkti parlamentas, kaip Čekijoje, Estijoje.

Tad gal ir pradėsiu nuo demokratijos etalonu laikomų Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimai ypatingi kandidatų kėlimu, pirminiais rinkimais. JAV prezidento rinkimai yra netiesioginiai, nes rinkėjai valstijose išrenka 538 rinkikų kolegiją, o rinkikai – prezidentą. Pagal nusistovėjusią tradiciją rinkikai balsuoja už savo partijos kandidatą. Kartais nesurinkę rinkimuose rinkėjų daugumos balsų tampa prezidentais(Bendžaminas Harisonas, Džonas Adamsas), tai nulemia mažas už kandidatus atiduotų balsų valstijose skirtumas, kai laimėjęs gauna visus rinkikų mandatus, o pralaimėjęs – nė vieno.

JAV rinkimuose dalyvauja palyginus nedaug rinkėjų. Mažą rinkėjų aktyvumą lemia:

• Regitracijos sistema. Rinkimams amerikiečiai registruojasi individualiai.

• Politinė kultūra. Amerikiečiai – individualistai, mažai domisi valstybės ir valdymo reikalais, o valdžia jiems nėra svarbi.

• Įsitikinimas, kad viena ar kita partija, kandidatas įtakos jų gerovei neturės.

Ilgą laiką partijos delegatų parinkimą kontroliavo jos vadovai. 1905 m. Viskonsino valstija pareikalavo, kad partijos delegatus išrinktų per valstijų, t. y. pirminius, rinkimus. 1916 m. Pirminiai rinkimai buvo surengti 26 valstijose, partijų vadovai visvien susigrąžino savo įtaką skiriant delegatus. Ir tik 1972 m. Prezidento rinkimams buvo priimtos visai šaliai galiojančios taisyklės, užtikrinančios galimybes dalyvauti kandidatų kėlimo procese visiems partijos sluoksniams bei balotiruotis daugumos remiamam kandidatui.

Daugiausia rinkikų deleguoja Kalifornija – 54, Niujorkas – 33, Teksasas – 32, o mažiausia – Vermotas, Šiaurės ir Pietų Dakotos, Aliaska – po 3 rinkikus. Prezidentas
renkamas JAV piliečių paprasta dauguma. Kandidatas laimėjęs valstijoje paprastai gauna tos valstijos visus rinkikų mandatus.

JAV prezidentas yra valstybės ir vyriausybės vadovas, atstovauja valstybei santykiuose su užsieniu, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, turi apdovanojimų ir malonės teisę, vadovauja visam federaliniam valdymui, skiria ir atleidžia centrinių žinybų (departamentų) vadovus, federalinius teisėjus, kariuomenės ir laivyno vadus, faktiškai gali pradėti karą. Prezidentas turi teisę per 10 dienų grąžinti Kongresui jo priimtą įstatymą, o prezidento veto gali būti įveiktas tik Kongreso rūmų 2/3 dauguma.

Penktoje Prancūzijos Respublikoje, nuo 1958 metų, įvesta pusiau prezidentinio valdymo sistema. Pagrindinis valdymo bruožas – politinės valdžios koncentracija vykdomosios valdžios rankose. Prancūzijos prezidentas renkamas tiesioginiose nacionaliniuose rinkimuose. Jis savo nuožiūra skiria pjemjerministrą, ministrus, kitus aukščiausius valstybės ir karo pareigūnus, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, pirmininkauja ministrų tarybos posėdžiuose, sudaro ir ratifikuoja tarptautines sutartis, gali paleisti Nacionalinį susirinkimą ir skirti naujus rinkimus, pateikti įstatymų projektus ir tam tikrus sprendimus referendumui, ypatingomis aplinkybėmis gali perimti visą vykdomąją valdžią. Taigi aukščiausią vykdomąją valdžią Prancūzijoje turi Prezidentas ir Ministrų Taryba. Nacionaliniai prezidento rinkimai vyksta ne tik prezidentinio valdymo šalyse, bet ir tose,kuriose vykdomoji valdžia yra suskaidyta ir vyriausybė atsakinga parlamentui.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 975 žodžiai iš 2922 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.