Priėmimo į europos sąjungą sąlygos
5 (100%) 1 vote

Priėmimo į europos sąjungą sąlygos

IŠVADOS

Taigi be derybų su ES, Lietuvai labai svarbu vykdyti nuoseklią ekonominę politiką, kuri sumažintų prisitaikymo kainą stojant į ES, ir užtikrinti geresnes sąlygas pasinaudoti integracijos į ES teikiamais privalumais. Galima pateikti keletą tokios politikos tokios politikos prioritetų.

Pirma, šalinti tebeegzistuojančias kliūtis su ES. Tai reiškia pasakyti apie antidempingo muitus, kuriuos ES taiko kai kuriai Lietuvos įmonių produkcijai ir žemės ūkio produktams, kurie riboja Lietuvos įmonių pardavimo galimybes. Taip pat reikia tikslingai ruoštis muitinių procedūrų panaikinimui prekybai su ES nuo įstojimo į ją datos.

Antra, spartinti ES teisės aktų derinimą ir įgyvendinimą tose srityse, kuriose tai tiesiogiai skatintų tolesnę ekonomikos reformą Lietuvoje.

Trečia, svarbu šalinti esamas kliūtis verslui Lietuvoje.

Ketvirta, reikia aiškiai atskirti valstybės institucijų ir privačių įmonių funkcijas. Valstybės investicijos turi būti tikslingai kreipiamos ten, kur jos būtinos papildant ar sudarant sąlygas efektyviau naudoti privačias investicijas ir remimo fondus.

Viskas, ką Lietuva integracijos klausimu darė iki šiol, galima pavadinti namų darbų ruošimu, kuriuos Lietuva atliko aukštame lygyje, net aplenkiant daugumą ES šalių narių kai kuriais klausimais ar net susiderint geriausiai. Norintieji tapti ES narais turėjo harmonizuoti teisės aktus, pasiruošti atverti sienas kapitalui, prekėms ir žmonėms. Taigi gegužės pirmoji Lietuvos įstojimo diena, nuo tada pradėsime matyti, kaip gerai mes atlikom namų darbus ir pasiruošėm naujam šansui susilyginti su kitomis šalimis ekonomikoje, politikoje, kultūriniame gyvenime ir pasaulėžiūroje.

ĮVADAS

Pasaulyje vis sparčiau vyksta globalizacija: nyksta sienos tarp tautų ir ekonomikų. Valstybės jungiasi į sąjungas, tarptautines organizacijas tam, kad sudarytų sąlygas taikai, stabilumui ir gerovei bei kartu galėtų pasitikti globalinius pasaulio iššūkius.

Valstybių integracija reiškia, jog jos susitaria ne tik dėl to, kokie bus tarpusavio santykiai, bet ir nusprendžia kai kuriuos šalių vidaus gyvenimo klausimus ir reikalus tvarkyti bendrai. Vienas iš tokių valstybių bendrijų yra Europos Sąjunga (ES).

1995 m. gruodžio 8 dieną Lietuvos Respublikos valstybė pateikė oficialią paraišką tapti ES nare.

1999 m. gruodžio 10-11dienomis Europos viršūnių taryba Helsinkyje pritarė Europos Komisijos siūlymui 2000 metais pradėti narystės derybas su Lietuvos Respublika.

2000 m. vasario 15 dieną oficialiai prasidėjo derybos dėl Lietuvos Respublikos narystės ES – Briuselyje surengtas pirmasis Stojimo konferencijos susitikimas, jame paskelbtas Lietuvos Respublikos derybų pradžios pareiškimas.

Narystė ES yra būdas tapti bendros rinkos dalimi, taip pat dalyvauti bendrojoje teisingumo ir vidaus reikalų sistemoje bei Europos užsienio ir saugumo politikoje. Būdama tokioje politinėje ir ekonominėje tautų bendrijoje, Lietuvos visuomenė galės pasinaudoti naujomis galimybėmis prekiauti, keliauti, dirbti ir studijuoti Europoje, pažangia administravimo, įstatymų leidybos ir valdymo patirtimi , taip pat finansine parama, kurią siūlo ES. Žinoma, kelias narystės link buvo tikrai nelengvas ir reikia nemažai laiko, žmonių pastangų, pinigų, įvykdyti nemažai daug reformų, kad Lietuvoje veiktų ES teisės normos ir kad būtų palankios sąlygos šalies ūkiui modernizuoti.

DERYBŲ DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE BŪTINYBĖ

Derybos dėl narystės ES reikalingos tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai, nes yra derimasi dėl narystės ES sąlygų. Norint įstoti į ES, reikia sugebėti prisiderinti prie ES teisinės, administracinės ir institucinės sistemos. Visos ES narės valstybės turi tam tikras pareigas ir teises ir kur yra nustatytos konkrečios dalyvavimo taisyklės. Taigi ES svarbu, kad Lietuva taptų pilnaverte nare, gebančia laikytis visų ES narės teisių ir pareigų. Aišku Lietuvai tai irgi svarbu, tačiau mūsų interesas yra susiderėti dėl kuo palankesnių narystės sąlygų, kad nenukentėtų mūsų nacionaliniai interesai.

Pirma, derybose nagrinėjama, kaip Lietuva rengiasi stojimui į ES – ar Lietuva vykdo duotus įsipareigojimus ir ką planuoja nuveikti, kad laiku baigtų pasirengimą narystei. Antra, deramasi dėl pereinamųjų laikotarpių – ar sugebėsime iš karto įgyvendinti visus ES kriterijus, ar reikia juos atidėti tam tikram laikotarpiui. Trečia, deramasi dėl finansinių narystės sąlygų – kokia finansine parama bus suteikta.

DERYBŲ DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE IŠSKIRTINUMAS

Derybos dėl narystės ES yra unikalios daugeliu atžvilgiu, jos skiriasi nuo kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių derybų. Jų išskirtinumą pirmiausia lemia tai, kad šiose derybose Lietuva siekia prisijungti prie pasaulyje pavyzdžių neturinčios organizacijos – Europos Sąjungos. Svarbiausi derybų ypatumai:

• Derybos dėl narystės ES skiriasi nuo įprastų tarptautinių derybų savo turiniu, objektu, organizacine forma;

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 748 žodžiai iš 2442 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.