Prievolių rūšys
5 (100%) 1 vote

Prievolių rūšys

112131

TYRINYS

I. Įžanga……………………………………………………………………………………………………………………..

II. Dėstymas…………………………………………………………………………………………………………………

1. Prievolių sistema civilinėje teisėje………………………………………………………………………

2. Pievolių klasifikacija pagal prievolės turinį………………………………………………………….

3.Prievolių klasifikacija pagal objekto apibrėžtumą………………………………………………….

4. Prievolių klasifikacija pagal šalių subjektinių teisių ir pareigų įgyvendinimo būdą……

5. Regresinė prievolė……………………………………………………………………………………………..

III. Išvados……………………………………………………………………………………………………………………..

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………..


PRIEVOLIŲ RŪŠYS

ĮŽANGA

Civilinėje apyvartoje dalyvauja teisės subjektai – fiziniai ir juridiniai asmenys, o kartais ir valstybė, kurie atlikdami visokiausius juridinius veiksmus įgyja įvairias materialines vertybes nuosavybės teise, patikėjimo teise, teise laikinai naudotis tam tikru turtu, sumoka pinigus už paslaugas, teikia paskolą, atlygina nuostolius, padarytą žalą, atlieka įvairaus pobūdžio paslaugas, perduoda vieni kitiems tam tikras savo teises ir pareigas, vykdant ūkinę, komercinę ar kitokią veiklą. Taigi tarp teisės subjektų susidaro labai daug ir įvairių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių, kurie pagal savo prigimtį ir turinį sąlygoja atitinkamą jų teisinį reguliavimą. Visi šie santykiai, sureguliuoti teisės normomis, apibūdinami vienu bendru terminu – prievoliniai santykiai. Nežiūrint jų įvairovės pagal turinį ir juridinę prigimtį jie turi tam tikrus bendrus juridinius požymius, kurie duoda pagrindą juos klasifikuoti į atitinkamas grupes.

Prievolinė teisė sudaro civilinės teisės pošakį, t.y. jos normomis reguliuojamų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių apimtis yra mažesnė negu civilinės teisės. Civilinės teisės reguliavimo dalyką apibrėžia Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (LR CK) 1.1 straipsnis, kuriame nustatyta, kad šis kodeksas reguliuoja turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius taip pat šeimos santykius, o įstatymų numatytais atvejais šis kodeksas reguliuoja taip pat ir kitokius asmeninius neturtinius santykius.

Prievolinės teisės reguliavimo dalyką taip pat sudaro turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Tačiau jų apimtis mažesnė, palyginus su civilinės teisės dalyku, nes prievolinė teisė nereguliuoja nuosavybės santykių, santykių, kylančių iš autorystės. Prievolinės teisės išskirtinė savybė – tokia, kad prievolinės teisės normos dažniausiai reguliuoja tuos turtinius ir asmeninius neturtinius santykius, kurie pasižymi savo dinamiškumu, t.y. dėl įvairių materialinių vertybių perėjimo iš vienų asmenų kitiems nuosavybės teise, patikėjimo teise, laikinai naudotis įvairių paslaugų suteikimu, nepriklausomai nuo juridinio pagrindo, pavyzdžiui, dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, dėl turto nuomos, dėl įvairių paslaugų suteikimo, dėl žalos asmeniui ar turtui atlyginimo ir pan.

Prievolinės teisės teisinis reguliavimo metodas pagrįstas bendrais civilinių santykių teisinio reguliavimo principais: subjektų – prievolės šalių lygiateisiškumas, nuosavybės neliečiamumas, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopa civilinių teisių teismine gynyba, šalių ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos.

Prievolių gausumas ir įvairovė sudaro objektyvų būtinumą jas klasifikuoti į rūšis ir sudaryti pagal jų būdingus požymius darnią sistemą. Įvairiose teisės sistemose, įstatymuose, taip pat teisės doktrinoje sukurti įvairūs kriterijai, kuriais vadovaujantis prievolės, t.y. prievoliniai teisiniai santykiai yra klasifikuojami į rūšis.

Europos teisės sistemoje labiausiai paplitęs ir pripažintas prievolių klasifikacijos kriterijus yra prievolių atsiradimo pagrindas.

Pagal Lietuvos teisės doktriną ir Civilinį kodeksą, prievolės gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus, pavyzdžiui:

1) pagal prievolių turinį, t.y. kokių tikslų siekia prievolės šalys;

2)…………………………..pagal prievolės objekto apibrėžtumą;

3) …………………………..pagal prievolės šalių subjektinių teisių ir pareigų įgyvendinimo būdą, kai yra šalių daugėtas prievolėje ir pan.

DĖSTYMAS

1. PRIEVOLIŲ SISTEMA CIVILINĖJE TEISĖJE

Prievolinės teisės kaip civilinės teisės pošakio sistema analogiška civilinės teisės sistemai.

Civilinės teisės normų sistemą, kuri sudaro prievolinės teisės pošakį, pagal reguliuojamų turtinių ir asmeninių santykię galima skirti:

a) bendrąją

b) ypatingają.

Bendroje dalyje išdėstytos principinės prievolių nuostatos,kaip antai:prievolių atsiradimo pagrindai,prievolių įvykdymo principai,
prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai,atsakomybė už prievolių pažeidimą bei prievolių pasibaigimo pagrindai. Bendroje dalyje išdėstytos bendrosios prievolinės teisės nuostatos taikomos visoms prievolių rūšims,jeigu įstatymas arba prievolės šalys tarpusavio susitarimu nesutarė kitaip.

Ypatingoje prievolinės teisės sistemos dalyje suformuluotos teisės normos, kurios reguliuoja turtinius ir asmeninius neturtinius santykius, atsižvelgiant į atskirų prievolių rūšių ekonominę ir juridinę prigimtį, jų atsiradimo pagrindus bei prievolinių santykių dalyvių teisinį statusą.

Prievolinių santykių įvairovė pagal savo prigimtį, atsiradimo pagrindus ir kt.sąlygoja normų gausumą šioje prievolinės sistemos dalyje.

Jeigu sistematizuoti prievoles pagal jų atsiradimo pagrindus, galima būtų išskirti dvi dideles grupes:

1) prievolės atsirandančios iš sutarčių – sutartys dėl turto perdavimo (pirkimo-pardavimo), dėl darbų atlikimo (rangos, kapitalinės statybos ir kt.), dėl patarnavimų (keleivių, krovinių pervežimo, ekspedicijos, pasaugos komiso, pavedimo ir kt.), dėl pinigų sumokėjimo (piniginės prievolės –

paskolos, banko paskolos ir kt.)

2) prievolės atsirandančios iš nesutartinių santykių:

a)………………………………………. vienašalių sandorių;

b)……………………………………… administracinių aktų;

c)………………………………………. išradimų, mokslo, literatūros ir meno kūrinių susikūrimo;

d)………………………………………. žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar turtui;

e)……………………………………….. turto įgijimo ar sutaupymo be pagrindo;

f)……………………………………….. iš fizinių ir juridinių asmenų kitokių veiksmų.

a) vienašaliai sandoriai – turi tą ypatumą, kad tiesiogiai iš jų prievoliniai santykiai su asmeniu, kuriam jei adresuoti neatsiranda, nes reikia ir kito asmens valios išreiškimo, t.y. atlikti veiksmus, kurie būtini prievolei atsirasti. Kaip pavyzdį, galima nurodyti testamentą, įgaliojimą, konkurso paskelbimą.

b) Prievolės atsirandančios iš administracinių-teisinių aktų – CK 4str.2d.2p. nurodo, kad civilinės teisės ir pareigos, t.y.subjektinės prievolinės teisės ir pareigos atsiranda iš administracinių aktų.

Administracinis aktas – tai dažniausiai kompetentingo valstybinio valdymo organo individualus aktas, kuriuo siekiam nustatyti, pakeisti arba nutraukti civilines teises ir pareigas.

Administracinis aktas, kaip tiesioginis prievolių teisinių santykių atsiradimo pagrindas, juridiniams asmenims (planavimo aktas) buvo plačiai taikomas sovietiniais laikais tvarkant ekonomiką administraciniu-komanditiniu metodu. .Dabar LR ūkio subjektai (juridiniai ir fiziniai asmenys) sau subjektines prievolines teise ir pareigas sukuria sudarydami įvairias sutartis tiek su vidaus ūkio subjektais, tiek su užsienio ūkio subjektais. Jų prekių eksportą ir importą reguliuoja LR Vyriausybė.

Tačiau pažymėtina, kad tvarkant tautos ūkį privačios nuosavybės, ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principais, administracinis prievolės atsiradimo pagrindas nėra plačiai taikomas.

c) išradimų, mokslo,literatūros ir meno kūrinių susikūrimo – aplinkybės, kaip juridiniai faktai, dėl kurių atsiranda civilinės teisės ir pareigos, nėra prievolinių santykių atsiradimo pagrindas. Kūrybinės veiklos rezultatas gali būti prievolės atsiradimo pagrindas tiktai tada, kada jis išreikštas objektyvia forma ir sudaro galimybę juo pasinaudoti kitiems asmenims. Toks pasinaudojimas autoriaus kūrinių ir sudaro prievolinių santykių atsiradimo pagrindą t.y. autoriui ir asmeniui, kuris pasinaudojo kūriniu, atsiranda subjektyvinės teisės ir pareigos įstatymu nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

d) žalos,padarytos fiziniam asmeniui ar turtui – veiksmai, kuriais padaroma žala, kaip juridinis faktas prievolei atsirasti,išsiskiria iš kitų prievolių atsiradimo pagrindų tuo, kad čia nėra išreikšta prievolinio santykio šalių laisvanoriška valia kaip sutartyje arba sandoryje. Dažniausiai prievoliniai teisiniai santykiai dėl žalos padarymo atsiranda prieš šalių valią,dažniausiai dėl neatsargumo. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu.

e) turto įgijimo ar sutaupymo be pagrindo – CK 512 str. nustatė du savarankiškus pagrindus prievolei atsirasti: 1) turto įgijimas be pagrindo; 2) turto sutaupymas be pagrindo.

Šių prievolių atsiradimo pagrindą juridiniu pagrindu juridiniu požiūriu galima vertinti kaip kvazisutartį – šiuo atveju teisės subjektai nėra prievoliniuose santykiuose, bet tarp jų susidaro tokie teisiniai santykiai, kurie pagal savo turinį analogiški prievoliniams santykiams.

Šių prievolės šalys, įgyvendindamos savo subjektines teises ir pareigas privalo laikytis šių reikalavimų: a) skolininkas, grąžindamas turtą įgytą ar sutaupytą be pagrindo, privalo atlyginti pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto; b) skolininkas turi teisę reikalauti iš kreditoriaus, kad jam būtų atlygintas jo padarytos būtinos išlaidos be pagrindo įgytam turtui per tą patį laikotarpį.

f) iš fizinių ir juridinių asmenų kitokių veiksmų – pagal CK 4 1d. prievoliniai teisniai santykiai gali atsirasti dėl tokių fizinių ar juridinių asmenų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymuose
pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas.

2. PRIEVOLIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL PRIEVOLĖS TURINĮ

Pagal prievolės turinį, t.y. kokius veiksmus prievolės šalys privalo atlikti, kad įgyvendintų tai, dėl ko jos sudarė tarpusavyje prievolinius santykius, skiriamos šios prievolių rūšys:

a) prievolės dėl turto perdavimo;

b) prievolės dėl darbų atlikimo;

c) prievolės dėl paslaugų teikimo;

d) prievolės dėl pinigų sumokėjimo.

Prievolės dėl turto perdavimo. Civilinėje apyvartoje šios prievolių rūšys labiausiai paplitusios. Fiziniai ir juridiniai asmenys savo poreikius ir interesus tenkina, įsigydami arba parduodami įvairias materialines vertybes nuosavybės teise, patikėjimo teise, naudojimosi teise ir pan. Materialinių vertybių, įvairių daiktų įgijimas reguliuojamas įvairiomis civilinėmis sutartimis, kaip antai: pirkimo-pardavimo (LR CK 6.305 str.), mainų (LR CK 6.432 str.), dovanojimo (LR CK 6.645 str.), nuomos (LR CK 6.477 str.) ir kt.

Prievolės, atsirandančios dėl turto perdavimo nuosavybėn, patikėjimo teise, naudojimosi teise ir kt. sutarčių pagrindu, sukuria jos šalims subjektines teises ir pareigas prievolėje. Nuo atitinkamos sutarties turinio priklauso konkrečios prievolės šalių subjektinės teisės ir pareigos. Pavyzdžiui, pagal gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį šalių teisės ir pareigos bus skirtingos, palyginus su gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių teisėmis ir pareigomis.

Priklausomai nuo prievolės objekto, sutartis tarp šalių turi būti sudaryta atitinkama forma. Pavyzdžiui, nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notaro patvirtinta ir įregistruota registravimo įstaigoje.

Prievolės dėl darbų atlikimo. Šią prievolių grupę sudaro įvairios buitinės rangos ir kapitalinės statybos rangos sutartys. Fiziniai ar juridiniai asmenys dažnai negali patys atlikti tokių darbų, kurie reikalauja specialių žinių, medžiagų, įrankių ir pan. Dėl tokių darbų atlikimo susidarančius santykius tarp teisės subjektų reguliuoja vartojimo rangos (LR CK 6.672-6.680 str.), statybos rangos (LR CK 6.681-6.699 str.), projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos (LR CK 6.700-6.704 str.) sutartys. Šių sutarčių sudarymo pagrindu tarp šalių atsiranda subjektinės teisės ir pareigos, kurių turinys priklauso nuo konkrečios sutarties turinio. Pavyzdžiui, rangos sutartis pasiūti kostiumą ir rangos sutartis padaryti buto remontą.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1699 žodžiai iš 3313 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.