Turinys
ĮVADAS 3
1. PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ SAMPRATA 4
2. Privačiųjų juridinių asmenų rūšys 5
3. neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys
3.1. Individualios įmonės samprata 5
3.1.1. Individualios įmonės steigimas 6
3.2. Ūkinės bendrijos samprata 7
3.2.1. Ūkinės bendrijos steigimas 8
3.2.2. Ūkinės bendrijos turtinės ir neturtinės teisės 8
3.2.3. Ūkinės bendrijos vidiniai teisiniai santykiai ir atsakomybė
tretiesiems asmenims
pagal prievoles 9
4. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys
4.1. Akcinės bendrovės samprata 10
4.1.1. Akcinės bendrovės steigimas 11
4.1.2. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės 12
4.1.3. Akcinės bendrovės valdymo organai 12
4.2. Kooperatinės bendrovės 13
4.3. Žemės ūkio bendrovės 14
5. JURIDINIO ASMENS PASIBAIGIMAS 15
IŠVADOS 17
LITERATŪRA 18
Įžanga
Civilinių teisinių santykių dalyviai, t.y. civilinių teisių turėtojai,
vadinami civilinės teisės subjektais. Civilinio teisinio santykio subjektai
yra tie asmenys, tarp kurių susidaro civilinis teisinis santykis.
Kiekviename civiliniame teisiniame santykyje dalyvauja mažiausiai du
subjektai (santykio dalyviai) vienas turintis teisinę , o kitas teisinę
pareigą. .Pirmasis turi subjektinę teisę veikti,(elgtis) pagal civilinės
teisės normą ir reikalautinam tikro veiksmo (elgesio) iš kito- įpareigotojo
santykio subjekto, o šis privalo įvykdyti tam tikrą teisinę pareigą pirmojo
naudai. Teisiniame santykyje vieno subjekto teisę turi atitikti kito
subjekto pareiga. Kartu reikia pažymėti, kad civiliniame santykyje vieną
arba kitą šalį gali sudaryti ne vienas, o keletas asmenų.
Civilinės teisės subjektai civiliniuose santykiuose atlieka įvairias
funkcijas. Civilinės teisės subjektai paprastai turi būti teisnūs ir
veiksnūs .Teisnumas- tai galėjimas turėti civilines teises ir pareigas.
Veiksnumas- tai galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir
pareigas. Jie gali būti teisių turėtojai ir tada jau vadinami aktyviais
subjektais. Taip pat jie gali turėti pareigas ir tada vadinami pasyviais
subjektais. Tačiau labai dažnai civilinio teisinio santykio dalyviai turi
teises ir pareigas, todėl yra aktyvūs ir pasyvūs subjektai.
Civilinio teisinio santykio subjektai yra:
1. fiziniai asmenys
2. juridiniai asmenys
3. valstybė ir savivaldybė
Civilinės teisės subjektai paprastai turi būti teisnūs ir veiksnūs.
Juridiniais asmenimis civilinėje teisėje vadinami kolektyviniai žmonių
junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie
turi atskirą turtą ir gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines
neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir atsakovai teisme,
arbitraže arba trečiųjų teisme.
Šiame darbe aprašysiu privačiuosius juridinius asmenis ,jų sampratą,
rūšis, išskiriant esminius jų veiklos principus. Paanalizuosiu privačiųjų
juridinių asmenų steigimą, valdymą bei pabaigos ypatumus.
1.Privačiųjų juridinių asmenų samprata
Juridinis asmuo civilinėje teisėje apibudinamas bendriausiais bruožais
kaip įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri civiliniuose teisiniuose
santykiuose reiškiasi kaip savarankiškas subjektas. Privatieji juridiniai
asmenys yra tokie, kurių tikslas- tenkinti privačius steigėjų interesus.
Taigi sąvoka „ privatūs interesai“ reiškia bet kokią materialinę naudą (
pelno dalies, turto prieaugio, paslaugų, galimybių padidinimą ir pan.),
kurią gauna ar siekia gauti privatūs asmenys- juridinio asmens steigėjai
arba dalyviai.
Privačiųjų juridinių asmenų teisinės formos reglamentavimas pasižymi
tam tikromis ypatybėmis:
1) jiems būdingas bendrasis teisnumas, tai reiškia, kad jie gali
turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas,
išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio
asmens savybės kaip lytis, amžius ar giminystė (CK 2.74 str.),
todėl steigimo dokumentuose privačiųjų juridinių asmenų
veiklos tikslai gali būti apibudinti labai plačiai (pvz. Pelno
siekimas, prekyba, gamyba ir kt.);
2) sandoriai, kuriuos sudarė privataus juridinio asmens organai,
pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam
asmeniui (CK 1.82 str.1d. ir CK 2.83 str. 1 d.),t.y.
netaikomas ultra vires principas.
Privačiųjų juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip,
kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Draudžiama teisės aktuose
diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar
privilegijas pavieniams juridiniams asmenims, o pavienio juridinio asmens
teisnumą galima apriboti tik teismo sprendimu. Tačiau skirtingo teisnumo
nustatymas tam tikros rūšies juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įstatymų
nustatyti draudimai tam tikros rūšies juridiniams asmenims užsiimti tam
tikra komercine veikla, nelaikoma diskriminaciniu teisnumo apribojimu.
Privatieji juridiniai asmenys kartu su teisnumu įgyja ir veiksnumą.
Juridinio asmens veiksnumą (atlikti teisinius veiksmus, sudaryti sandorius,
vykdyti sutartis ir kt.) įgyvendina jo
organai (direktorius, valdyba,
administracija, ir pan.), kurių kompetencija apibrėžiama įstatymuose ir
steigimo dokumentuose. Juridinio asmens organai gali būti vienasmeniai
(direktorius, viršininkas, pirmininkas ir pan.) ir kolegialūs (narių
susirinkimas, konferencija, taryba, komitetas ir pan.). Šio asmens valią
formuoja ir išreiškia jo organai.
2. Privačiųjų juridinių asmenų rūšys
Juridiniai asmenys skirstomi į įmones, organizacijas ir įstaigas.
Privatieji juridiniai asmenys dar skirstomi į
1) pelno siekiančius juridinius asmenis- įmones;
2) pelno nesiekiančius privačiuosius juridinius asmenis, pavyzdžiui,
daugiabučių namų savininkų bendrijos.
Nors paprastai ne pelno organizacijos priskiriamos prie viešųjų
juridinių asmenų, tačiau daugiabučių namų savininkų bendrijos turi esminį
privačiųjų asmenų požymį- tenkina privačius jos narių interesus.
Privatieji juridiniai asmenys:
• advokatų profesinės bendrijos;
• akcinės bendrovės;
• Europos ekonominių interesų grupės;
• individualios (personalinės) įmonės;
• komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;
• kooperatinės bendrovės (kooperatyvai);
• kredito unijos ir kitos kredito įstaigos;
• tikrosios ūkinės bendrijos;
• uždarosios akcinės bendrovės;
• žemės ūkio bendrovės.
3. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys
1. Individualios įmonės samprata
Individuali įmonė yra privatus neribotos atsakomybės juridinis asmuo,
nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniui ar keliems fiziniams
asmenims bendrosios nuosavybės teise. Tačiau įmonės negalima tapatinti su
įmonės savininko turtu, kuris naudojamas jo ir jo šeimos poreikiams
tenkinti. Atsakomybės požiūriu turtas nėra atskiras nuo savininko turto.
Savininkas už įmonės skolas atsako visu savo turtu. Individualių įmonių
steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Individualių įmonių
įstatymas, CK ir individualių įmonių steigimo dokumentai. Lietuvos
aukščiausias teismas 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje individualią įmoonę
įvardijo kaip neinkorporuotą įmonę, kuri asocijuojasi su fizinio asmens-
komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla.
Individuali įmonė turi turėti firmos vardą, kuriame nurodomi jos
teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba „IĮ“.
Individualios įmonės kaip verslo organizavimo pranašumai yra šie:
1) įstatymai nereikalauja jokio pradinio kapitalo;
2) individuali įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą,
jei vidutinis darbuotojų skaičius esančių sąrašuose neviršija 10
žmonių ir metinės pajamos neviršija 500 tūkst. Litų, įmonės pelnas
apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifu.
3) Individualios įmonės savininkas gali dirbti savo įmonėje pats
vienas ar padedamas šeimos narių
Individualios įmonės savininkas gali panaudoti savo ir savo šeimos
narių pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai. Iš jos veiklos gaunamos
pajamos pripažįstamos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu verslu
abu sutuoktiniai pradėjo sudarę santuoką, tačiau jei individualios įmonės
nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktiniui iki santuokos sudarymo,
bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra iš įmonės veiklos gautos
pajamos ir įmonės vertės padidėjimas sudarius santuoką.
3.1.1. Individualios įmonės steigimas
Steigiant individualią įmonę, rejestro tvarkytojui pateikiami šie
dokumentai:
1) prašymas įregistruoti individualią (personalinę) įmonę;
2) negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą
individualios įmonės komercinei ir ūkinei veiklai, nurodant adresą ir
kuriam laikui jos suteikiamos;
3) registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose – pažyma,
patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuose
nurodytam savininkui ir kad jis suteikia patalpas įmonės veiklai:
a) patalpų savininkai (juridiniai asmenys) surašo laisvos formos
pažymą apie patalpų suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai su
administracijos vadovo parašu ir antspaudu;
b) patalpų savininkai (fiziniai asmenys), suteikiantys patalpas
asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašo laisvos formos
pažymą, patvirtintą notaro;
c) patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų
suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai nereikia, tačiau būtina pateikti
dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.
4) individualios (personalinės) įmonės vardo liudijimo pažymėjimas;
5) žymimo mokesčio mokėjimo kvitas.
2. Ūkinės bendrijos samprata
Ūkinė bendrija yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis
asmuo, įsreigtas kelių fizinių ar (ir) juridinių asmenų jungtinės veiklos
sutartimi vykdyti komercinę veiklą. Ūkinė bendrija gali būti dviejų
teisinių formų:
1) tikroji ūkinė bendrija
2) komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija
Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė,
turinti savo pavadinimą ir įsteigta pagal bendrosios jungtinės veiklos
sutartį sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į
bendrąją dalinę
nuosavybę komercinei ūkinei veiklai plėtoti. Ūkinių bendrija veikla
reglamentuojama Ūkinių bendrijų įstatymu. Ūkinę bendriją gali įsteigti tiek
fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Steigėjai sutartyje suformuluoja ūkinės
bendrijos veiklos tikslus, nustato įnašų dydį, pelno ir pajamų paskirstymo
tvarką bei aptaria kitus įmonės veiklos klausimus. Kiekvienas narys turi
balsą ir sprendžia visos bendrijos veiklos klausimus. Sprendimai priimami
balsų dauguma. Kilę ginčai sprendžiami teismo tvarka. Pagal prievoles savo
turtu atsako pati bendrija, kaip įmonė ir jos nariai. Bendrijos nariai savo
turtu atsako solidariai. Narys, grąžines visą bendrijos skolą, įgyja
reikalavimo teisę kitiems bendrijos nariams. Tarpusavy bendrijos nariai
atsiskaito pagal dalinės atsakomybės taisykles: kiekvieno nario atsakomybė
proporcinga jo įnašų į bendriją dydžiui. Bendrijos pajamos nariams
skirstomos pagal jų įnašų dydį.
Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija- tai bendrai veiklai plėtoti
pagal sutartį susijungę keli asmenys: vieni pagal bendrijos prievoles
atsako solidariai visu savo turtu, o kiti, komanditoriai,- tik savo
indėliu. Komanditorius, t.y. indėlininkas, yra asmuo, kuris su savo
kapitalu dalyvauja bendrijos ūkinėje komercinėje veikloje ir gauna dalį
bendrijos pajamų, atitinkančių indėlio dalies dydį bendrovės turte.
Komanditorius nedalyvauja bendrijos valdyme.
Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt
narių (KŪB ne mažiau kaip trys). Norint priimti naują narį būtinas visų
bendrijos narių pritarimas. Nariai gali būt tiek fiziniai, tiek juridiniai
asmenys.
Narių įneštas turtas bei bendra veikla užsiima gauta produkcija,
pajamos ir vaisiai yra bendrijos. Bendrijoms draudžiama išleisti vertybinių
popierių. Jos gali skolinti tik nuosavo kapitalo lėšas, taip pat skolintis
piniginių lėšų.
Ūkinės bendrijos kaip verslo organizavimo pranašumai:
1) ūkinei bendrijai nebūtinai įdarbinti darbuotojus pagal darbo
sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali
dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai;
2) ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę
apskaitą. Kaip ir individualiai įmonei taikoma pajamų mokesčio
lengvata;
3) įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo
kapitalo.
Tačiau, ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis
asmuo, nario mirtis, likvidavimas, jungtinės veiklos sutarties atsisakymas
ir kiti gali būti pagrindas bendriją likviduot. Įstatymais labai apribotos
nario išstojimo iš bendrijos galimybės.
1. Ūkinės bendrijos steigimas
Norint įsteigti ūkinę bendriją, rejestro tvarkytojui reikia pateikti
šiuos dokumentus:
1) pareiškimą registruoti ūkinę bendriją. Pareiškime nurodomi
steigėjų vardai, pavardės, asmens kodai ir gyvenamosios
vietos;
2) jungtinės veiklos sutartį;
3) steigiamojo susirinkimo protokolą arba jo išrašą;
4) negyvenamųjų patalpų savininko pažymą apie patalpų suteikimą
ūkinės bendrijos komercinei ir ūkinei veiklai;
5) registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose- pažymą,
patvirtinančią, kad butas (namas) priklauso registravimo
dokumentuose nurodytm savininkui ir kad jis suteikia patalpas
įmonės veiklai:
a) patalpų savininkai (juridiniai asmenys) surašo laisvos formos
pažymą apie patalpų suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai su
administracijos vadovo parašu ir antspaudu;
b) patalpų savininkai (fiziniai asmenys), suteikiantys patalpas
asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašo laisvos
formos pažymą, patvirtintą notaro;
c) patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų
suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai nereikia, tačiau būtina
pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias
patalpas.
6) ūkinės bendrijos vardo liudijimo pažymėjimą;
7) žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą.
2. Ūkinės bendrijos narių turtinės ir neturtinės teisės
Bendrijos narių įnašai priklauso bendrijai.
Iš bendrijos tikrojo nario įnašo negali būti išieškoma pagal jo
kreditorių reikalavimus, tačiau nario kreditoriai turi teisę reikalauti
atidalyti nario dalį iš bendro turto pagal atidalijimo iš bendrosios
dalinės nuosavybės taisykles pagal (CK 6.977).
Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas nariams proporcingai
kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato
jungtinės veiklos sutartis. Už bendrą turto apskaitą yra atsakingas vienas
iš narių, paskirtas visų narių bendru susitarimu (CK 6.971 str.).
Kiekvienas narys turi teisę atstovauti bendrijai, jeigu bendrosios
jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Komanditoriai neturi teisės
atstovauti bendrijai. Jeigu komanditorius, nesilaikydamas šio reikalavimo,
sudaro bendrijos vardu sandorį, jis atsako solidariai su tikraisiais
nariais pagal prievoles, kurios atsirado iš tokio sandorio, visu savo
turtu. Net ir esant partnerio teisių veikti visų partnerių
vardu
apribojimams, bendrijos vardu jos sudarytas sandoris sukuria jai teises ir
pareigas, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad sandorio sudarymo metu
trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tokius apribojimus. Priimant
nutarimus kiekvienas tikrasis narys turi vieną balsą neatsižvelgiant į jo
dalies bendrosios nuosavybės teisėje dydį.
Kiekvienas narys turi teisę į teisingą ir išsamią informaciją, t.y.
turi teisę susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, nepaisant
to, įgaliotas jis ar ne tvarkyti bendrus reikalus. Esant pagrįstam
reikalavimui, kiekvienas narys turi pareigą tokią informaciją pateikti.3.2.3.Ūkinės bendrijos vidiniai teisiniai santykiai ir atsakomybė
tretiesiems
asmenims pagal prievolesBendrijos nariai turi ir pareigų bendrijai bei kitiems bendrijos
nariams. Bendrijos narių pareigos:
1) būti lojaliems;
2) laikytis jungtinės veiklos sutarties nuostatų ir bendrijos narių
nutarimų;
3) elgtis atidžiai ir protingai;
4) pateikti informaciją.
Narys turi vengti situacijos , kai jo asmeniniai interesai
prieštarauja ar gali prieštarauti bendrijos interesams, be to privalo apie
tai pranešti kitiems nariams. Būti lojaliems pareigos nesilaikymas
dažniausiai pasireiškia tokiomis formomis:
1) sandorių sudarymu su bendrija, kurios nariu yra kita sandorio
šalis; 2) konkuravimu su bendrija; 3) konfidencialumo pažeidimu ,t.y.
nariai turi pareigą neatskleisti tretiesiems asmenims bendrijos
informacijos, tokios kaip komercinės paslaptys, klientų, tiekėjų
sąrašai ir kt.4) Netinkamu bendrijos turto naudojimu.
Jeigu narys sudaro sandorį, viršydamas savo įgaliojimus, ir kiti
nariai patiria nuostoli, jie turi teisę reikalauti, kad narys, sudaręs
sandorį, šiuos nuostolius atlygintų.
Kadangi bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo,
ji pagal prievoles atsako kaip savarankiškas teisės subjektas jam
priklausančiu turtu (CK 2.50 str.), tačiau jei prievolėms įvykdyti
neužtenka bendrijos turto, už jos tiek sutartines, tiek nesutartines
prievoles atsako bendrijos tikrieji nariai solidariai, tai yra kreditorius
turi teisę reikalauti, kad kitą prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš narių
arba visi bendrai. Beje, į bendriją įstijęs naujas tikrasis narys yra
asmeniškai atsakingas tik už tas bendrijos prievoles, kurios atsirado, jam
tapus nariu. Nariai komanditoriai atsako tik ta savo turto dalim, kurią
pagal sutartį perdavė komanditinei ūkinei bendrijai.4. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys
Pagal teisinę formą išskiriamos tokios ribotos civilinės atsakomybės
įmonės: akcinės bendrovės, kooperatinės ir žemės ūkio bendrovės.
1. Akcinės bendrovės samprata
Akcine vadinama tokia bendrovė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į
dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos atsakomybės įmonė. Ji už
savo prievoles atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles
atsako tik ta suma, kurią įmokėjo arba privalo įmokėti už akcijas. Akcinė
bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.
Akcinė bendrovė, kaip įmonės forma, leidžia sukaupti kapitalą, kuris
reikalingas tam tikriems gamybiniams, prekybiniams ar kitokiems
komerciniams tikslams pasiekti, gauti pelną. Bendrovės kapitalą sudaro
lėšos, gaunamos pardavus akcijas. Kadangi akcininkas rizikuoja tik ta suma,
kurią jis sumokėjo arba turi sumokėti už nupirktas akcijas, akcinė