Privatieji juridiniai asmenys
5 (100%) 1 vote

Privatieji juridiniai asmenys

1121314151

Turinys

ĮVADAS 3

1. PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ SAMPRATA 4

2. Privačiųjų juridinių asmenų rūšys 5

3. neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

3.1. Individualios įmonės samprata 5

3.1.1. Individualios įmonės steigimas 6

3.2. Ūkinės bendrijos samprata 7

3.2.1. Ūkinės bendrijos steigimas 8

3.2.2. Ūkinės bendrijos turtinės ir neturtinės teisės 8

3.2.3. Ūkinės bendrijos vidiniai teisiniai santykiai ir atsakomybė

tretiesiems asmenims

pagal prievoles 9

4. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

4.1. Akcinės bendrovės samprata 10

4.1.1. Akcinės bendrovės steigimas 11

4.1.2. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės 12

4.1.3. Akcinės bendrovės valdymo organai 12

4.2. Kooperatinės bendrovės 13

4.3. Žemės ūkio bendrovės 14

5. JURIDINIO ASMENS PASIBAIGIMAS 15

IŠVADOS 17

LITERATŪRA 18

Įžanga

Civilinių teisinių santykių dalyviai, t.y. civilinių teisių turėtojai,

vadinami civilinės teisės subjektais. Civilinio teisinio santykio subjektai

yra tie asmenys, tarp kurių susidaro civilinis teisinis santykis.

Kiekviename civiliniame teisiniame santykyje dalyvauja mažiausiai du

subjektai (santykio dalyviai) vienas turintis teisinę , o kitas teisinę

pareigą. .Pirmasis turi subjektinę teisę veikti,(elgtis) pagal civilinės

teisės normą ir reikalautinam tikro veiksmo (elgesio) iš kito- įpareigotojo

santykio subjekto, o šis privalo įvykdyti tam tikrą teisinę pareigą pirmojo

naudai. Teisiniame santykyje vieno subjekto teisę turi atitikti kito

subjekto pareiga. Kartu reikia pažymėti, kad civiliniame santykyje vieną

arba kitą šalį gali sudaryti ne vienas, o keletas asmenų.

Civilinės teisės subjektai civiliniuose santykiuose atlieka įvairias

funkcijas. Civilinės teisės subjektai paprastai turi būti teisnūs ir

veiksnūs .Teisnumas- tai galėjimas turėti civilines teises ir pareigas.

Veiksnumas- tai galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir

pareigas. Jie gali būti teisių turėtojai ir tada jau vadinami aktyviais

subjektais. Taip pat jie gali turėti pareigas ir tada vadinami pasyviais

subjektais. Tačiau labai dažnai civilinio teisinio santykio dalyviai turi

teises ir pareigas, todėl yra aktyvūs ir pasyvūs subjektai.

Civilinio teisinio santykio subjektai yra:

1. fiziniai asmenys

2. juridiniai asmenys

3. valstybė ir savivaldybė

Civilinės teisės subjektai paprastai turi būti teisnūs ir veiksnūs.

Juridiniais asmenimis civilinėje teisėje vadinami kolektyviniai žmonių

junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie

turi atskirą turtą ir gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines

neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir atsakovai teisme,

arbitraže arba trečiųjų teisme.

Šiame darbe aprašysiu privačiuosius juridinius asmenis ,jų sampratą,

rūšis, išskiriant esminius jų veiklos principus. Paanalizuosiu privačiųjų

juridinių asmenų steigimą, valdymą bei pabaigos ypatumus.

1.Privačiųjų juridinių asmenų samprata

Juridinis asmuo civilinėje teisėje apibudinamas bendriausiais bruožais

kaip įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri civiliniuose teisiniuose

santykiuose reiškiasi kaip savarankiškas subjektas. Privatieji juridiniai

asmenys yra tokie, kurių tikslas- tenkinti privačius steigėjų interesus.

Taigi sąvoka „ privatūs interesai“ reiškia bet kokią materialinę naudą (

pelno dalies, turto prieaugio, paslaugų, galimybių padidinimą ir pan.),

kurią gauna ar siekia gauti privatūs asmenys- juridinio asmens steigėjai

arba dalyviai.

Privačiųjų juridinių asmenų teisinės formos reglamentavimas pasižymi

tam tikromis ypatybėmis:

1) jiems būdingas bendrasis teisnumas, tai reiškia, kad jie gali

turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas,

išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio

asmens savybės kaip lytis, amžius ar giminystė (CK 2.74 str.),

todėl steigimo dokumentuose privačiųjų juridinių asmenų

veiklos tikslai gali būti apibudinti labai plačiai (pvz. Pelno

siekimas, prekyba, gamyba ir kt.);

2) sandoriai, kuriuos sudarė privataus juridinio asmens organai,

pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam

asmeniui (CK 1.82 str.1d. ir CK 2.83 str. 1 d.),t.y.

netaikomas ultra vires principas.

Privačiųjų juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip,

kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Draudžiama teisės aktuose

diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar

privilegijas pavieniams juridiniams asmenims, o pavienio juridinio asmens

teisnumą galima apriboti tik teismo sprendimu. Tačiau skirtingo teisnumo

nustatymas tam tikros rūšies juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įstatymų

nustatyti draudimai tam tikros rūšies juridiniams asmenims užsiimti tam

tikra komercine veikla, nelaikoma diskriminaciniu teisnumo apribojimu.

Privatieji juridiniai asmenys kartu su teisnumu įgyja ir veiksnumą.

Juridinio asmens veiksnumą (atlikti teisinius veiksmus, sudaryti sandorius,

vykdyti sutartis ir kt.) įgyvendina jo
organai (direktorius, valdyba,

administracija, ir pan.), kurių kompetencija apibrėžiama įstatymuose ir

steigimo dokumentuose. Juridinio asmens organai gali būti vienasmeniai

(direktorius, viršininkas, pirmininkas ir pan.) ir kolegialūs (narių

susirinkimas, konferencija, taryba, komitetas ir pan.). Šio asmens valią

formuoja ir išreiškia jo organai.

2. Privačiųjų juridinių asmenų rūšys

Juridiniai asmenys skirstomi į įmones, organizacijas ir įstaigas.

Privatieji juridiniai asmenys dar skirstomi į

1) pelno siekiančius juridinius asmenis- įmones;

2) pelno nesiekiančius privačiuosius juridinius asmenis, pavyzdžiui,

daugiabučių namų savininkų bendrijos.

Nors paprastai ne pelno organizacijos priskiriamos prie viešųjų

juridinių asmenų, tačiau daugiabučių namų savininkų bendrijos turi esminį

privačiųjų asmenų požymį- tenkina privačius jos narių interesus.

Privatieji juridiniai asmenys:

• advokatų profesinės bendrijos;

• akcinės bendrovės;

• Europos ekonominių interesų grupės;

• individualios (personalinės) įmonės;

• komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;

• kooperatinės bendrovės (kooperatyvai);

• kredito unijos ir kitos kredito įstaigos;

• tikrosios ūkinės bendrijos;

• uždarosios akcinės bendrovės;

• žemės ūkio bendrovės.

3. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

1. Individualios įmonės samprata

Individuali įmonė yra privatus neribotos atsakomybės juridinis asmuo,

nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniui ar keliems fiziniams

asmenims bendrosios nuosavybės teise. Tačiau įmonės negalima tapatinti su

įmonės savininko turtu, kuris naudojamas jo ir jo šeimos poreikiams

tenkinti. Atsakomybės požiūriu turtas nėra atskiras nuo savininko turto.

Savininkas už įmonės skolas atsako visu savo turtu. Individualių įmonių

steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Individualių įmonių

įstatymas, CK ir individualių įmonių steigimo dokumentai. Lietuvos

aukščiausias teismas 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje individualią įmoonę

įvardijo kaip neinkorporuotą įmonę, kuri asocijuojasi su fizinio asmens-

komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla.

Individuali įmonė turi turėti firmos vardą, kuriame nurodomi jos

teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba „IĮ“.

Individualios įmonės kaip verslo organizavimo pranašumai yra šie:

1) įstatymai nereikalauja jokio pradinio kapitalo;

2) individuali įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą,

jei vidutinis darbuotojų skaičius esančių sąrašuose neviršija 10

žmonių ir metinės pajamos neviršija 500 tūkst. Litų, įmonės pelnas

apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifu.

3) Individualios įmonės savininkas gali dirbti savo įmonėje pats

vienas ar padedamas šeimos narių

Individualios įmonės savininkas gali panaudoti savo ir savo šeimos

narių pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai. Iš jos veiklos gaunamos

pajamos pripažįstamos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu verslu

abu sutuoktiniai pradėjo sudarę santuoką, tačiau jei individualios įmonės

nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktiniui iki santuokos sudarymo,

bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra iš įmonės veiklos gautos

pajamos ir įmonės vertės padidėjimas sudarius santuoką.

3.1.1. Individualios įmonės steigimas

Steigiant individualią įmonę, rejestro tvarkytojui pateikiami šie

dokumentai:

1) prašymas įregistruoti individualią (personalinę) įmonę;

2) negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą

individualios įmonės komercinei ir ūkinei veiklai, nurodant adresą ir

kuriam laikui jos suteikiamos;

3) registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose – pažyma,

patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuose

nurodytam savininkui ir kad jis suteikia patalpas įmonės veiklai:

a) patalpų savininkai (juridiniai asmenys) surašo laisvos formos

pažymą apie patalpų suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai su

administracijos vadovo parašu ir antspaudu;

b) patalpų savininkai (fiziniai asmenys), suteikiantys patalpas

asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašo laisvos formos

pažymą, patvirtintą notaro;

c) patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų

suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai nereikia, tačiau būtina pateikti

dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.

4) individualios (personalinės) įmonės vardo liudijimo pažymėjimas;

5) žymimo mokesčio mokėjimo kvitas.

2. Ūkinės bendrijos samprata

Ūkinė bendrija yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis

asmuo, įsreigtas kelių fizinių ar (ir) juridinių asmenų jungtinės veiklos

sutartimi vykdyti komercinę veiklą. Ūkinė bendrija gali būti dviejų

teisinių formų:

1) tikroji ūkinė bendrija

2) komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija

Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė,

turinti savo pavadinimą ir įsteigta pagal bendrosios jungtinės veiklos

sutartį sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į
bendrąją dalinę

nuosavybę komercinei ūkinei veiklai plėtoti. Ūkinių bendrija veikla

reglamentuojama Ūkinių bendrijų įstatymu. Ūkinę bendriją gali įsteigti tiek

fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Steigėjai sutartyje suformuluoja ūkinės

bendrijos veiklos tikslus, nustato įnašų dydį, pelno ir pajamų paskirstymo

tvarką bei aptaria kitus įmonės veiklos klausimus. Kiekvienas narys turi

balsą ir sprendžia visos bendrijos veiklos klausimus. Sprendimai priimami

balsų dauguma. Kilę ginčai sprendžiami teismo tvarka. Pagal prievoles savo

turtu atsako pati bendrija, kaip įmonė ir jos nariai. Bendrijos nariai savo

turtu atsako solidariai. Narys, grąžines visą bendrijos skolą, įgyja

reikalavimo teisę kitiems bendrijos nariams. Tarpusavy bendrijos nariai

atsiskaito pagal dalinės atsakomybės taisykles: kiekvieno nario atsakomybė

proporcinga jo įnašų į bendriją dydžiui. Bendrijos pajamos nariams

skirstomos pagal jų įnašų dydį.

Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija- tai bendrai veiklai plėtoti

pagal sutartį susijungę keli asmenys: vieni pagal bendrijos prievoles

atsako solidariai visu savo turtu, o kiti, komanditoriai,- tik savo

indėliu. Komanditorius, t.y. indėlininkas, yra asmuo, kuris su savo

kapitalu dalyvauja bendrijos ūkinėje komercinėje veikloje ir gauna dalį

bendrijos pajamų, atitinkančių indėlio dalies dydį bendrovės turte.

Komanditorius nedalyvauja bendrijos valdyme.

Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt

narių (KŪB ne mažiau kaip trys). Norint priimti naują narį būtinas visų

bendrijos narių pritarimas. Nariai gali būt tiek fiziniai, tiek juridiniai

asmenys.

Narių įneštas turtas bei bendra veikla užsiima gauta produkcija,

pajamos ir vaisiai yra bendrijos. Bendrijoms draudžiama išleisti vertybinių

popierių. Jos gali skolinti tik nuosavo kapitalo lėšas, taip pat skolintis

piniginių lėšų.

Ūkinės bendrijos kaip verslo organizavimo pranašumai:

1) ūkinei bendrijai nebūtinai įdarbinti darbuotojus pagal darbo

sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali

dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai;

2) ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę

apskaitą. Kaip ir individualiai įmonei taikoma pajamų mokesčio

lengvata;

3) įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo

kapitalo.

Tačiau, ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis

asmuo, nario mirtis, likvidavimas, jungtinės veiklos sutarties atsisakymas

ir kiti gali būti pagrindas bendriją likviduot. Įstatymais labai apribotos

nario išstojimo iš bendrijos galimybės.

1. Ūkinės bendrijos steigimas

Norint įsteigti ūkinę bendriją, rejestro tvarkytojui reikia pateikti

šiuos dokumentus:

1) pareiškimą registruoti ūkinę bendriją. Pareiškime nurodomi

steigėjų vardai, pavardės, asmens kodai ir gyvenamosios

vietos;

2) jungtinės veiklos sutartį;

3) steigiamojo susirinkimo protokolą arba jo išrašą;

4) negyvenamųjų patalpų savininko pažymą apie patalpų suteikimą

ūkinės bendrijos komercinei ir ūkinei veiklai;

5) registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose- pažymą,

patvirtinančią, kad butas (namas) priklauso registravimo

dokumentuose nurodytm savininkui ir kad jis suteikia patalpas

įmonės veiklai:

a) patalpų savininkai (juridiniai asmenys) surašo laisvos formos

pažymą apie patalpų suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai su

administracijos vadovo parašu ir antspaudu;

b) patalpų savininkai (fiziniai asmenys), suteikiantys patalpas

asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašo laisvos

formos pažymą, patvirtintą notaro;

c) patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų

suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai nereikia, tačiau būtina

pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias

patalpas.

6) ūkinės bendrijos vardo liudijimo pažymėjimą;

7) žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą.

2. Ūkinės bendrijos narių turtinės ir neturtinės teisės

Bendrijos narių įnašai priklauso bendrijai.

Iš bendrijos tikrojo nario įnašo negali būti išieškoma pagal jo

kreditorių reikalavimus, tačiau nario kreditoriai turi teisę reikalauti

atidalyti nario dalį iš bendro turto pagal atidalijimo iš bendrosios

dalinės nuosavybės taisykles pagal (CK 6.977).

Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas nariams proporcingai

kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato

jungtinės veiklos sutartis. Už bendrą turto apskaitą yra atsakingas vienas

iš narių, paskirtas visų narių bendru susitarimu (CK 6.971 str.).

Kiekvienas narys turi teisę atstovauti bendrijai, jeigu bendrosios

jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Komanditoriai neturi teisės

atstovauti bendrijai. Jeigu komanditorius, nesilaikydamas šio reikalavimo,

sudaro bendrijos vardu sandorį, jis atsako solidariai su tikraisiais

nariais pagal prievoles, kurios atsirado iš tokio sandorio, visu savo

turtu. Net ir esant partnerio teisių veikti visų partnerių
vardu

apribojimams, bendrijos vardu jos sudarytas sandoris sukuria jai teises ir

pareigas, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad sandorio sudarymo metu

trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tokius apribojimus. Priimant

nutarimus kiekvienas tikrasis narys turi vieną balsą neatsižvelgiant į jo

dalies bendrosios nuosavybės teisėje dydį.

Kiekvienas narys turi teisę į teisingą ir išsamią informaciją, t.y.

turi teisę susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, nepaisant

to, įgaliotas jis ar ne tvarkyti bendrus reikalus. Esant pagrįstam

reikalavimui, kiekvienas narys turi pareigą tokią informaciją pateikti.3.2.3.Ūkinės bendrijos vidiniai teisiniai santykiai ir atsakomybė

tretiesiems

asmenims pagal prievolesBendrijos nariai turi ir pareigų bendrijai bei kitiems bendrijos

nariams. Bendrijos narių pareigos:

1) būti lojaliems;

2) laikytis jungtinės veiklos sutarties nuostatų ir bendrijos narių

nutarimų;

3) elgtis atidžiai ir protingai;

4) pateikti informaciją.

Narys turi vengti situacijos , kai jo asmeniniai interesai

prieštarauja ar gali prieštarauti bendrijos interesams, be to privalo apie

tai pranešti kitiems nariams. Būti lojaliems pareigos nesilaikymas

dažniausiai pasireiškia tokiomis formomis:

1) sandorių sudarymu su bendrija, kurios nariu yra kita sandorio

šalis; 2) konkuravimu su bendrija; 3) konfidencialumo pažeidimu ,t.y.

nariai turi pareigą neatskleisti tretiesiems asmenims bendrijos

informacijos, tokios kaip komercinės paslaptys, klientų, tiekėjų

sąrašai ir kt.4) Netinkamu bendrijos turto naudojimu.

Jeigu narys sudaro sandorį, viršydamas savo įgaliojimus, ir kiti

nariai patiria nuostoli, jie turi teisę reikalauti, kad narys, sudaręs

sandorį, šiuos nuostolius atlygintų.

Kadangi bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo,

ji pagal prievoles atsako kaip savarankiškas teisės subjektas jam

priklausančiu turtu (CK 2.50 str.), tačiau jei prievolėms įvykdyti

neužtenka bendrijos turto, už jos tiek sutartines, tiek nesutartines

prievoles atsako bendrijos tikrieji nariai solidariai, tai yra kreditorius

turi teisę reikalauti, kad kitą prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš narių

arba visi bendrai. Beje, į bendriją įstijęs naujas tikrasis narys yra

asmeniškai atsakingas tik už tas bendrijos prievoles, kurios atsirado, jam

tapus nariu. Nariai komanditoriai atsako tik ta savo turto dalim, kurią

pagal sutartį perdavė komanditinei ūkinei bendrijai.4. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

Pagal teisinę formą išskiriamos tokios ribotos civilinės atsakomybės

įmonės: akcinės bendrovės, kooperatinės ir žemės ūkio bendrovės.

1. Akcinės bendrovės samprata

Akcine vadinama tokia bendrovė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į

dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos atsakomybės įmonė. Ji už

savo prievoles atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles

atsako tik ta suma, kurią įmokėjo arba privalo įmokėti už akcijas. Akcinė

bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

Akcinė bendrovė, kaip įmonės forma, leidžia sukaupti kapitalą, kuris

reikalingas tam tikriems gamybiniams, prekybiniams ar kitokiems

komerciniams tikslams pasiekti, gauti pelną. Bendrovės kapitalą sudaro

lėšos, gaunamos pardavus akcijas. Kadangi akcininkas rizikuoja tik ta suma,

kurią jis sumokėjo arba turi sumokėti už nupirktas akcijas, akcinė

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2562 žodžiai iš 5118 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.