Privatieji juridiniai asmenys
5 (100%) 1 vote

Privatieji juridiniai asmenys

Turinys

ĮVADAS 3

1. PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ SAMPRATA 4

2. Privačiųjų juridinių asmenų rūšys 5

3. neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

3.1. Individualios įmonės samprata 5

3.1.1. Individualios įmonės steigimas 6

3.2. Ūkinės bendrijos samprata 7

3.2.1. Ūkinės bendrijos steigimas 8

3.2.2. Ūkinės bendrijos turtinės ir neturtinės teisės 8

3.2.3. Ūkinės bendrijos vidiniai teisiniai santykiai ir atsakomybė

tretiesiems asmenims

pagal prievoles 9

4. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

4.1. Akcinės bendrovės samprata 10

4.1.1. Akcinės bendrovės steigimas 11

4.1.2. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės 12

4.1.3. Akcinės bendrovės valdymo organai 12

4.2. Kooperatinės bendrovės 13

4.3. Žemės ūkio bendrovės 14

5. JURIDINIO ASMENS PASIBAIGIMAS 15

IŠVADOS 17

LITERATŪRA 18

Įžanga

Civilinių teisinių santykių dalyviai, t.y. civilinių teisių turėtojai,

vadinami civilinės teisės subjektais. Civilinio teisinio santykio subjektai

yra tie asmenys, tarp kurių susidaro civilinis teisinis santykis.

Kiekviename civiliniame teisiniame santykyje dalyvauja mažiausiai du

subjektai (santykio dalyviai) vienas turintis teisinę , o kitas teisinę

pareigą. .Pirmasis turi subjektinę teisę veikti,(elgtis) pagal civilinės

teisės normą ir reikalautinam tikro veiksmo (elgesio) iš kito- įpareigotojo

santykio subjekto, o šis privalo įvykdyti tam tikrą teisinę pareigą pirmojo

naudai. Teisiniame santykyje vieno subjekto teisę turi atitikti kito

subjekto pareiga. Kartu reikia pažymėti, kad civiliniame santykyje vieną

arba kitą šalį gali sudaryti ne vienas, o keletas asmenų.

Civilinės teisės subjektai civiliniuose santykiuose atlieka įvairias

funkcijas. Civilinės teisės subjektai paprastai turi būti teisnūs ir

veiksnūs .Teisnumas- tai galėjimas turėti civilines teises ir pareigas.

Veiksnumas- tai galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir

pareigas. Jie gali būti teisių turėtojai ir tada jau vadinami aktyviais

subjektais. Taip pat jie gali turėti pareigas ir tada vadinami pasyviais

subjektais. Tačiau labai dažnai civilinio teisinio santykio dalyviai turi

teises ir pareigas, todėl yra aktyvūs ir pasyvūs subjektai.

Civilinio teisinio santykio subjektai yra:

1. fiziniai asmenys

2. juridiniai asmenys

3. valstybė ir savivaldybė

Civilinės teisės subjektai paprastai turi būti teisnūs ir veiksnūs.

Juridiniais asmenimis civilinėje teisėje vadinami kolektyviniai žmonių

junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie

turi atskirą turtą ir gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines

neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir atsakovai teisme,

arbitraže arba trečiųjų teisme.

Šiame darbe aprašysiu privačiuosius juridinius asmenis ,jų sampratą,

rūšis, išskiriant esminius jų veiklos principus. Paanalizuosiu privačiųjų

juridinių asmenų steigimą, valdymą bei pabaigos ypatumus.

1.Privačiųjų juridinių asmenų samprata

Juridinis asmuo civilinėje teisėje apibudinamas bendriausiais bruožais

kaip įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri civiliniuose teisiniuose

santykiuose reiškiasi kaip savarankiškas subjektas. Privatieji juridiniai

asmenys yra tokie, kurių tikslas- tenkinti privačius steigėjų interesus.

Taigi sąvoka „ privatūs interesai“ reiškia bet kokią materialinę naudą (

pelno dalies, turto prieaugio, paslaugų, galimybių padidinimą ir pan.),

kurią gauna ar siekia gauti privatūs asmenys- juridinio asmens steigėjai

arba dalyviai.

Privačiųjų juridinių asmenų teisinės formos reglamentavimas pasižymi

tam tikromis ypatybėmis:

1) jiems būdingas bendrasis teisnumas, tai reiškia, kad jie gali

turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas,

išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio

asmens savybės kaip lytis, amžius ar giminystė (CK 2.74 str.),

todėl steigimo dokumentuose privačiųjų juridinių asmenų

veiklos tikslai gali būti apibudinti labai plačiai (pvz. Pelno

siekimas, prekyba, gamyba ir kt.);

2) sandoriai, kuriuos sudarė privataus juridinio asmens organai,

pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam

asmeniui (CK 1.82 str.1d. ir CK 2.83 str. 1 d.),t.y.

netaikomas ultra vires principas.

Privačiųjų juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip,

kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Draudžiama teisės aktuose

diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar

privilegijas pavieniams juridiniams asmenims, o pavienio juridinio asmens

teisnumą galima apriboti tik teismo sprendimu. Tačiau skirtingo teisnumo

nustatymas tam tikros rūšies juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įstatymų

nustatyti draudimai tam tikros rūšies juridiniams asmenims užsiimti tam

tikra komercine veikla, nelaikoma diskriminaciniu teisnumo apribojimu.

Privatieji juridiniai asmenys kartu su teisnumu įgyja ir veiksnumą.

Juridinio asmens veiksnumą (atlikti teisinius veiksmus, sudaryti sandorius,

vykdyti sutartis ir kt.) įgyvendina jo
organai (direktorius, valdyba,

administracija, ir pan.), kurių kompetencija apibrėžiama įstatymuose ir

steigimo dokumentuose. Juridinio asmens organai gali būti vienasmeniai

(direktorius, viršininkas, pirmininkas ir pan.) ir kolegialūs (narių

susirinkimas, konferencija, taryba, komitetas ir pan.). Šio asmens valią

formuoja ir išreiškia jo organai.

2. Privačiųjų juridinių asmenų rūšys

Juridiniai asmenys skirstomi į įmones, organizacijas ir įstaigas.

Privatieji juridiniai asmenys dar skirstomi į

1) pelno siekiančius juridinius asmenis- įmones;

2) pelno nesiekiančius privačiuosius juridinius asmenis, pavyzdžiui,

daugiabučių namų savininkų bendrijos.

Nors paprastai ne pelno organizacijos priskiriamos prie viešųjų

juridinių asmenų, tačiau daugiabučių namų savininkų bendrijos turi esminį

privačiųjų asmenų požymį- tenkina privačius jos narių interesus.

Privatieji juridiniai asmenys:

• advokatų profesinės bendrijos;

• akcinės bendrovės;

• Europos ekonominių interesų grupės;

• individualios (personalinės) įmonės;

• komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;

• kooperatinės bendrovės (kooperatyvai);

• kredito unijos ir kitos kredito įstaigos;

• tikrosios ūkinės bendrijos;

• uždarosios akcinės bendrovės;

• žemės ūkio bendrovės.

3. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

1. Individualios įmonės samprata

Individuali įmonė yra privatus neribotos atsakomybės juridinis asmuo,

nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniui ar keliems fiziniams

asmenims bendrosios nuosavybės teise. Tačiau įmonės negalima tapatinti su

įmonės savininko turtu, kuris naudojamas jo ir jo šeimos poreikiams

tenkinti. Atsakomybės požiūriu turtas nėra atskiras nuo savininko turto.

Savininkas už įmonės skolas atsako visu savo turtu. Individualių įmonių

steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Individualių įmonių

įstatymas, CK ir individualių įmonių steigimo dokumentai. Lietuvos

aukščiausias teismas 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje individualią įmoonę

įvardijo kaip neinkorporuotą įmonę, kuri asocijuojasi su fizinio asmens-

komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla.

Individuali įmonė turi turėti firmos vardą, kuriame nurodomi jos

teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba „IĮ“.

Individualios įmonės kaip verslo organizavimo pranašumai yra šie:

1) įstatymai nereikalauja jokio pradinio kapitalo;

2) individuali įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą,

jei vidutinis darbuotojų skaičius esančių sąrašuose neviršija 10

žmonių ir metinės pajamos neviršija 500 tūkst. Litų, įmonės pelnas

apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifu.

3) Individualios įmonės savininkas gali dirbti savo įmonėje pats

vienas ar padedamas šeimos narių

Individualios įmonės savininkas gali panaudoti savo ir savo šeimos

narių pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai. Iš jos veiklos gaunamos

pajamos pripažįstamos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu verslu

abu sutuoktiniai pradėjo sudarę santuoką, tačiau jei individualios įmonės

nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktiniui iki santuokos sudarymo,

bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra iš įmonės veiklos gautos

pajamos ir įmonės vertės padidėjimas sudarius santuoką.

3.1.1. Individualios įmonės steigimas

Steigiant individualią įmonę, rejestro tvarkytojui pateikiami šie

dokumentai:

1) prašymas įregistruoti individualią (personalinę) įmonę;

2) negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą

individualios įmonės komercinei ir ūkinei veiklai, nurodant adresą ir

kuriam laikui jos suteikiamos;

3) registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose – pažyma,

patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuose

nurodytam savininkui ir kad jis suteikia patalpas įmonės veiklai:

a) patalpų savininkai (juridiniai asmenys) surašo laisvos formos

pažymą apie patalpų suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai su

administracijos vadovo parašu ir antspaudu;

b) patalpų savininkai (fiziniai asmenys), suteikiantys patalpas

asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašo laisvos formos

pažymą, patvirtintą notaro;

c) patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų

suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai nereikia, tačiau būtina pateikti

dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.

4) individualios (personalinės) įmonės vardo liudijimo pažymėjimas;

5) žymimo mokesčio mokėjimo kvitas.

2. Ūkinės bendrijos samprata

Ūkinė bendrija yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis

asmuo, įsreigtas kelių fizinių ar (ir) juridinių asmenų jungtinės veiklos

sutartimi vykdyti komercinę veiklą. Ūkinė bendrija gali būti dviejų

teisinių formų:

1) tikroji ūkinė bendrija

2) komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija

Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė,

turinti savo pavadinimą ir įsteigta pagal bendrosios jungtinės veiklos

sutartį sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į
bendrąją dalinę

nuosavybę komercinei ūkinei veiklai plėtoti. Ūkinių bendrija veikla

reglamentuojama Ūkinių bendrijų įstatymu. Ūkinę bendriją gali įsteigti tiek

fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Steigėjai sutartyje suformuluoja ūkinės

bendrijos veiklos tikslus, nustato įnašų dydį, pelno ir pajamų paskirstymo

tvarką bei aptaria kitus įmonės veiklos klausimus. Kiekvienas narys turi

balsą ir sprendžia visos bendrijos veiklos klausimus. Sprendimai priimami

balsų dauguma. Kilę ginčai sprendžiami teismo tvarka. Pagal prievoles savo

turtu atsako pati bendrija, kaip įmonė ir jos nariai. Bendrijos nariai savo

turtu atsako solidariai. Narys, grąžines visą bendrijos skolą, įgyja

reikalavimo teisę kitiems bendrijos nariams. Tarpusavy bendrijos nariai

atsiskaito pagal dalinės atsakomybės taisykles: kiekvieno nario atsakomybė

proporcinga jo įnašų į bendriją dydžiui. Bendrijos pajamos nariams

skirstomos pagal jų įnašų dydį.

Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija- tai bendrai veiklai plėtoti

pagal sutartį susijungę keli asmenys: vieni pagal bendrijos prievoles

atsako solidariai visu savo turtu, o kiti, komanditoriai,- tik savo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1545 žodžiai iš 5118 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.