Prokuratūros funkcijos ir uždaviniai
5 (100%) 1 vote

Prokuratūros funkcijos ir uždaviniai

112131

Turinys

Turinys 2

Įžanga 3

Prokuratūros įstatymas 4

Prokuratūros statusas ir funkcijos 4

Prokuratūros veikla 4

Prokuratūros veiklos kontrolė 5

Prokuratūros tarptautinis bendradarbiavimas 5

Generalinė prokuratūra 5

Generalinės prokuratūros funkcijos 5

Teritorinės prokuratūros, jų funkcijos 6

Prokurorai 6

Prokurorai gina viešąjį interesą 7

Prokuratūra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 7

Prokuratūra spaudoje 7

Išvados 9

Minėtos sąvokos 9

Literatūra 10

Įžanga

Lietuvos Respublikos prokuratūra yra savarankiška teisminės valdžios dalis. Įstatymų nustatyta tvarka atstovaudama valstybei, ji padeda vykdyti teisingumą bei siekia užtikrinti teisėtumą šalyje. Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatyme numatyti jos uždaviniai, sistema, prokurorų teisės ir pareigos, socialinės garantijos bei kitos normos sėkmingai vykdyti funkcijas.

Lietuvos Respublikos prokurorai ir kiti prokuratūros pareigūnai priklauso vientisai, centralizuotai prokuratūros sistemai, kurią sudaro:

a) Generalinė prokuratūra prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo;

b) apygardų prokuratūros prie apygardų teismų;

c) apylinkių prokuratūros prie apylinkių teismų.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymais ir kitais teisės aktais yra patvirtinti Prokuratūros sistemos kompetencijos paskirstymo nuostatai. Jais nustatoma Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, apygardų prokuratūrų bei apylinkių prokuratūrų, jų struktūrinių padalinių, taip pat prokuratūros pareigūnų kompetencija vykdant atskiras įstatymų numatytas prokurorines funkcijas bei organizuojant darbą. Nuostatai reguliuoja tuos kompetencijos klausimus, kurie nereglamentuoti ar nekonkretizuoti įstatymais (tarp jų –Baudžiamojo proceso bei Civilinio proceso kodeksais), tačiau priskirti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kompetencijai. Generalinės prokuratūros prokurorai derina centrinių kvotos ir tardymo institucijų veiksmus prieš nusikalstamumą, analizuoja nusikalstamumo, atskirų nusikaltimų išaiškinamumo būklę visoje šalyje bei atskiruose regionuose, numato ir organizuoja priemones sąlygoms, padėjusioms padaryti nusikaltimus, pašalinti. Ši prokuratūros veikla susijusi su nusikaltimo aukų problemomis, kadangi kova su nusikalstamumu – tai ir piliečių saugumo užtikrinimas nuo nusikalstamų kėsinimųsi.

Generalinės prokuratūros prokurorai tiria pareiškimus ir pranešimus apie organizuotus nusikaltimus bei korupcijos1 atvejus, atlieka parengtinį tyrimą šios kategorijos baudžiamosiose bylose bei palaiko valstybinį kaltinimą. Prokurorai gali atlikti tardymą bet kurioje byloje dėl genocido faktų Lietuvoje. Jie tikrina, ar teisėti apygardos prokuratūros prokurorų priimti nutarimai atsisakyti kelti baudžiamąsias bylas dėl genocido faktų, ir priima galutinį sprendimą, kontroliuoja parengtinį tardymą tiriamose baudžiamosiose bylose dėl Lietuvos gyventojų genocido. Generalinės prokuratūros specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorai baigtose baudžiamosiose bylose palaiko valstybinį kaltinimą.

Generalinės prokuratūros prokurorai nagrinėja skundus, pareiškimus, faktus dėl valstybės interesų bei pažeistų asmenų teisių gynimo. Gavę pareiškimą ar kitą informaciją apie šiuos pažeidimus, įstatymo nustatyta tvarka jie rengia medžiagą civilinei bylai teisme iškelti bei dalyvauja teismo procese. Jie taip pat rengia apeliacinius2 ir kasacinius3 skundus civilinėse bylose dėl nepagrįstų ir neteisėtų neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir dalyvauja teismo procese, palaikydami skundus. Ši prokuratūros veikla tiriant bylas, palaikant kaltinimus jose – tai nukentėjusiųjų asmenų teisių apsauga nuo nusikaltimų, t.y. teisinė garantija atstatant jų pažeistus teisėtus interesus. Prokuratūra, vykdydama žmogaus teisių apsaugą, pagrindinį dėmesį skiria įtariamajam, kaltinamajam. Tačiau nusikaltimo aukai, realiai tapusiai proceso dalyviu, pripažinus ją nukentėjusiuoju, įstatymas skiria mažiau dėmesio.

Jei trumpai, prokuratūros funkcijos yra šios:

Padėti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Kontroliuoti kvotos organų veiklą. Atlikti parengtinį tardymą. Palaikyti valstybinį kaltinimą. Kontroliuoti nuosprendžių įvykdymą. Derinti kvotos ir parengtinio tardymo organų veiksmus prieš nusikalstamumą. Įstatymų nustatyta tvarka ginti teisėtus valstybės interesus bei asmenų pažeistas teises, rengti medžiagą civilinei bylai teisme iškelti ir dalyvauti ją narinėjant.

Kadangi Prokuratūros veiksmus apsprendžia Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymas, daugiausiai cituosiu šį įstatymą, bei su juo susijusius norminius aktus.

Prokuratūros įstatymas

Pirmasis Prokuratūros įstatymas buvo paskelbtas 1994 m. spalio 13 d., vėliau iki šių dienų buvo 7 šio įstatymo pakeitimai. Paskutinis pakeitimas buvo skelbtas valstybės žiniose 2003 m. gegužės 1 d. Tai buvo pilnai pakeistas pakeitimo įstatymas.

Šis aktas nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas.

Prokuratūros statusas ir funkcijos

Prokuratūra yra
valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą, koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas; gina viešąjį interesą, pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas, dalyvauja teisėkūros procese.

Prokuratūros veikla

Prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo.

Teisėti prokuroro reikalavimai ir nutarimai yra privalomi visoms valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareigūnams, tarnautojams ir darbuotojams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos valstybės teritorijoje. Šie subjektai4 už prokuroro reikalavimų ir nutarimų nevykdymą atsako pagal įstatymus.

Prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui.

Dėl neteisėtų prokurorų veiksmų ar neveikimo asmenims atsiradusi žala atlyginama žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo arba Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Prokuratūros veiklos kontrolė

Prokuratūrai vadovauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Už prokuratūros veiklą jis atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui. Prokuratūros veiklos prioritetus nustato ir prokuratūros parlamentinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų ūkinę ir finansinę veiklą kontroliuoja generalinis prokuroras arba jo įgalioti prokurorai, Valstybės kontrolė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos. Generalinis prokuroras apie prokuratūros veiklą teikia informaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir visuomenei.

Prokuratūros tarptautinis bendradarbiavimas

Prokuratūra įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijoms rengia, teikia ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus. Prokuratūra užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių institucijų prašymus gauna per Generalinę prokuratūrą. Teritorinėse prokuratūrose tiesiogiai gauti užsienio valstybių įstaigų ar tarptautinių institucijų prašymai vykdomi gavus Generalinės prokuratūros leidimą. Prokuratūra bendradarbiauja su užsienio valstybių prokuratūromis, kitomis valstybinėmis įstaigomis ar visuomeninėmis organizacijomis, dalyvauja tarptautinių institucijų veikloje.

Generalinė prokuratūra

Generalinę prokuratūrą sudaro departamentai ir skyriai. Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro pavaduotojai pagal kompetenciją. Generalinės prokuratūros departamentui vadovauja departamento vyriausiasis prokuroras, skyriui – skyriaus vyriausiasis prokuroras. Generalinėje prokuratūroje sudaroma patariamoji institucija – Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegija. Kolegijos pirmininkas yra generalinis prokuroras, jos nariai – generalinio prokuroro pavaduotojai ir apygardų vyriausieji prokurorai. Į kolegiją nariais generalinio prokuroro sprendimu gali būti įtraukti ir kiti prokurorai. Į kolegijos posėdį gali būti kviečiami teisėjai, teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai. Kolegijos sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra yra viešasis juridinis asmuo. Ji turi atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra. Generalinės prokuratūros buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

Generalinės prokuratūros funkcijos

Generalinė prokuratūra vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir kontroliuoja jų veiklą. Formuoja vienodą nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmų kontrolės praktiką, atlieka ikiteisminį tyrimą ir palaiko valstybinį kaltinimą itin svarbiose baudžiamosiose bylose, organizuoja centrinėse ikiteisminio tyrimo įstaigose atliekamą ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja ir kontroliuoja šių įstaigų pareigūnų atliekamus baudžiamojo proceso veiksmus, formuoja vienodą valstybinio kaltinimo
baudžiamosiose bylose palaikymo praktiką ir dalyvauja nagrinėjant bylas apeliacine bei kasacine tvarka, koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas, gina viešąjį interesą5 ir formuoja vienodą prokurorų veiklos praktiką šioje srityje, organizuoja prokurorų profesinį rengimą, kvalifikacijos kėlimą ir teikia jiems metodinę pagalbą, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka susižino su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis institucijomis, rūpinasi prokuratūros finansiniu, materialiniu aprūpinimu, taip pat prokurorų socialinėmis garantijomis, analizuoja prokuratūros veiklą ir tvarko prokuratūros statistinius duomenis, atlieka kitas įstatymų bei tarptautinių sutarčių nustatytas funkcijas.

Teritorinės prokuratūros, jų funkcijos

Teritorines prokuratūras steigia, reorganizuoja ir likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas, atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijas, nustato generalinis prokuroras. Teritorinei prokuratūrai vadovauja teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras.

Apygardų prokuratūros pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, atlieka ikiteisminį tyrimą, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, dalyvauja apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą, koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas, gina viešąjį interesą, įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus, atlieka kitas prokuratūros funkcijas.

Apylinkių prokuratūros pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja. Atlieka ikiteisminį tyrimą, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą, koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas, gina viešąjį interesą, įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka vykdo užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių institucijų teisinės pagalbos prašymus, atlieka kitas prokuratūros funkcijas.

Prokurorai

Prokuroras yra asmuo, paskirtas į prokuroro pareigas Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka. Prokuroro – valstybės pareigūno statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir tarptautinės sutartys. Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams ir tarnautojams, politinėms partijoms ir politikams, visuomeninėms organizacijoms ir visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą. Mėginimas paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą, yra kišimasis į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę. Mitingai, piketai, kitos akcijos prokuratūros patalpose, taip pat prie prokuratūros pastatų arčiau, negu 25 metrai, yra draudžiami, tai nustatyta Susirinkimų įstatyme. Asmenims, išskyrus prokurorus ir prokuratūros personalą, filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus prokuratūros patalpose galima tik turint Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vadovo leidimą.

Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1950 žodžiai iš 3801 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.