Psihineas ir fizines prievartos saunamojo ginklo panaudojimas policijos veikloje
4.5 (90%) 2 votes

Psihineas ir fizines prievartos saunamojo ginklo panaudojimas policijos veikloje

112131

PSICHINĖS IR FIZINĖS PRIEVARTOS,

ŠAUNAMOJO GINKLO PANAUDOJIMAS

POLICIJOS VEIKLOJE.

ĮVADAS

Policijos pareigūnui suteiktų teisių ir pareigų įgyvendinimas gali būti susijęs su būtinumu panaudoti prievartos priemones. Be to, pareigūnai, vykdydami savo tarnybos pareigas, turi teisę ginti ir savo gyvybę bei sveikatą. Šiais tikslais įstatymas numato pareigūnų teisę turėti ir atitinkamose situacijose panaudoti šaunamąjį ginklą ir kitas fizinės ir psichinės prievartos priemonės. Būtinumas panaudoti prievartą gali kilti įvairiose situacijose, pvz., jėga priverčiant asmenį įvykdyti teisėtą reikalavimą; atremiant pavojingą kėsinimąsi; sulaikant asmenį, padariusi teisės pažeidimą ir vengiantį sulaikymo, stabdant automobilį ir kt.

Tačiau prievartos priemonių panaudojimas, atliekant tarnybos pareigas, yra susijęs su kitų asmenų laisvių ir teisių apribojimu, fizinės ir turtinės žalos padarymo riziką. Todėl pareigūno veiksmų teisėtumo vertinimas – tai sudėtingas procesas, priklausantis nuo įvairių įstatymų nuostatų. Pagrindinis įstatymas, tampantis pareigūno veiksmų teisėtumo kriterijumi, yra Policijos veiklos įstatymas, reglamentuojantis pareigūno teises ir pareigas bei nustatantis prievartos tarnybinėje veikloje panaudojimo sąlygas.

Atsakant į klausimą, ar policijos pareigūno prievartos priemonių panaudojimas atitiko Policijos veiklos įstatymo reikalavimus, svarbiausios yra tos Policijos veiklos įstatymo normos, kurios reglamentuoja pareigūno profesines teises ir pareigas bei nustato šaunamųjų ginklų ir kitų prievartos priemonių panaudojimo sąlygas. Todėl šių įstatymo normų žinojimas yra būtinas kiekvienam policijos pareigūnui.

Bendrosios nuostatos

Teisėtvarkos pareigūnų elgesio kodeksas

3 straipsnis

Teisėtvarkos pareigūnai gali pavartoti jėgą tik būtino reikalingumo atveju ir tiek, kiek jų reikia pareigoms vykdyti.

a) Šioje nuostatoje pabrėžiama, kad teisėtvarkos pareigūnų jėgos pavartojimas turėtų būti išimtinio pobūdžio; nors joje numatyta, kad teisėtvarkos pareigūnai gali turėti teisę pavartoti jėgą tiek, kiek tai iš tiesu reikalinga tomis aplinkybėmis siekiant užkirsti kelią nusikaltimui arba teisėtai sulaikant teisės pažeidėjus ar įtariamus teisės pažeidėjus, arba padedant juos sulaikyti, tačiau tokio sulaikymo metu negalima vartoti jėgos, viršijančios šiems tikslams būtinas ribas.

b) Nacionalinė teisė paprastai riboja teisėtvarkos pareigūnų jėgos vartojimą pagal proporcingumo principą. Tai reikia suprasti kaip tokių nacionalinių proporcingumo principų gerbimą aiškinant šį nuostatą. Jokių būdų šios nuostatos nereikia suprasti taip, tartum ji leistų pavartoti jėga, , neproporcingą teisėtam tikslui, kurį reikia pasiekti.

c) Šaunamųjų ginklų vartojimas yra kraštutinė priemonė. Reikėtų dėti visas pastangas ir neleisti vartoti šaunamųjų ginklų, ypač prieš vaikus. Apskritai šaunamieji ginklai neturėtu būti vartojami, išskyrus atvejus, kai įtariamas teisės pažeidėjas priešinasi ginklu ar kitokiu būdu kelia pavojų kitų žmonių gyvybei ir kai nepakanka kitų, paprastesnių priemonių sutramdyti ar sulaikyti teisės pažeidėją. Apie kiekvieno šaunamojo ginklo pavartojimo atveji nedelsiant turėtų būti pranešama kompetentingiems organams.

5 straipsnis

Nė vienas teisėtvarkos pareigūnas negali vykdyti, kurstyti ar toleruoti jokio kankinimo veiksmo ar kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo; ir joks teisėtvarkos apsaugos pareigūnas negali vadovautis aukštesnių asmenų potvarkiais arba tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, kaip karo stovis ar karo grėsmė, grėsmė nacionaliniam saugumui, vidinis politinis nestabilumas ar kokia nors kita ypatinga valstybės padėtis, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ar baudimui pateisinti.

a) Šis draudimas pagrįstas Generalinės Asamblėjos priimta Visų asmenų apsaugos nuo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo deklaracija, pagal kurią:

“(Toks veiksmas yra) žmogaus orumo įžeidimas ir yra smerkiamas kaip Jungtinių Tautų Organizacijos įstatų tikslų pažeidimas ir kaip Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje (ir kituose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose) paskelbtų žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių pažeidimas”.

b) Deklaracijoje kankinimas apibrėžiamas taip:

“…kankinimas reiškia kiekvieną veiksmą, kuriuo asmeniui oficialus asmuo tyčia sukelia stiprų fizinį skausmą ar kančią arba tai daroma jam kurstant norint gauti iš to ar trečio asmens informaciją ar prisipažinimą, nubausti jį už veiksmus, kuriuos jis įvykdė arba įtariamas juos vykdęs, arba įbauginti jį ar kitus asmenis. Šis apibrėžimas neapima skausmo ar kančios, kurios sukelia tik teisėtas laisvės atėmimas, suderinamas su Tipinėmis minimaliomis elgesio su kaliniai taisyklėmis”.

c) Sąvoka “žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ir baudimas” Generalinės Asamblėjos nebuvo apibrėžta, tačiau ją reikėtų suprasti taip, kad pagal galimybę būtų suteikiama kuo didesnė apsauga nuo fizinio ir psichologinio pobūdžio piktnaudžiavimų.

Pagrindiniai teisėsaugos pareigūnų jėgos ir

šaunamojo ginklo panaudojimo principai.

Jį priėmė XVIII Jungtinių Tautų Kongresas dėl nusikalstamumo prevencijos ir elgesio su nusikaltėliais, įvykęs Havanoje 1990 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 7 d.d.

Prievartos priemonių panaudojimo policijos veikloje teisėtumo sąlygos.

Prievartos priemonių rūšys ir sampratos.

Remiantis Policijos veiklos įstatymu, pareigūnas gali panaudoti šias prievartos priemones: 1) psichinę prievartą; 2) fizinę prievartą; 3) šaunamąjį ginklą; 4) sprogstamąsias medžiagas. Policijos veiklos įstatymas išaiškina minėtas sąvokas.

Psichinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas. Įspėta gali būti įvairiai – žodžiu ar veiksmu. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai (23 str. 3 d.).

Fizinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip: 1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas; 2) specialiųjų priemonių, t.y. policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro patvirtintų, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas (23 str. 4 d.). Pareigūnas, jei jis su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, kaip fizinę prievartą gali panaudoti bet kokias pagalbines priemones, būtinas kėsinimuisi atremti ar pavojaus šaltiniui likviduoti (23 str. 6 d.).

Šaunamojo ginklo panaudojimo sąvoka įstatyme neišaiškinta. Tačiau remiantis policijos veiklos įstatymo analize, šaunamojo ginklo panaudojimas gali būti suprastas trimis prasmėmis: 1) kaip psichinė prievarta, t.y. šaunamojo ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai; 2) kaip šūvio paleidimas į asmenį, transporto priemonę ir gyvūną; 3) kaip šūvio paleidimas kitais tikslais, pvz., duoti pavojaus signalą, durims atidaryti, stiklui išdaužyti ir pan. Atsižvelgiant į minėtas prasmes, skiriasi šaunamojo ginklo teisinis reglamentavimas (25, 27 str.), tačiau detaliau įstatyme reglamentuojamas tik ginklo panaudojimas prieš asmenį.

Sprogstamųjų medžiagų panaudojimas suprantamas kaip sprogimo, nekeliančio grėsmės žmogaus gyvybei ir sveikatai, sukėlimas, turint tikslą sunaikinti sprogstamąjį įtaisą, patekti į patalpą (vietą), kur laikomi įkaltai ar daromi kiti keliantis grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai nusikalstami veiksmai (26 str.).

Analizuojant Policijos veiklos įstatymo 4 skirsnį ( Šaunamųjų ginklų, fizinės ir psichinės prievartos panaudojimas), galima padaryti išvadą, kad prievartos priemonių panaudojimas pripažintinas teisėtu jeigu policijos pareigūnas: 1) laikėsi bendrų prievartos priemonių panaudojimo principų (reikalavimų); 2) panaudojo prievartos priemonę tik įstatymo numatytu atveju; 3) nepažeidė draudimo naudoti prievartos priemonę tam tikrais atvejais.

Bendri prievartos priemonių naudojimo principai (23 str.)

Šių bendrų principų (reikalavimų) laikymasis yra būtinas visais prievartos priemonių panaudojimo atvejais. Jų nesilaikymas visada reiškia, kad policijos pareigūnas pažeidė įstatymą ir gali būti patrauktas atsakomybėn. Pagrindiniai reikalavimai yra šie:

Prievartos priemonės panaudojimas visada turi būti pagrįstas tarnybinių būtinumu. Būtinumą panaudoti prievartos priemonę turi nulemti: a) būtinumas užkirsti kelią teisės pažeidimams; b) būtinumas sulaikyti teisės pažeidimą padariusį asmenį; c) kitoks atvejis, saugant bei ginant asmens, visuomenės ar valstybės teisėtus interesus. Tokiu kitu atveju gali tapti, pvz., būtinumas užtikrinti pareigūno teisėto reikalavimo vykdymą, kai jis nevykdomas, arba būtinumas išgelbėti savižudybei pasiryžusio asmens gyvybę ir pan.

Prievartos priemonės panaudojimas galimas tik tuo atvejų, kai įtikinimo ar kitos neprievartinės priemonės buvo neveiksmingos arba neįmanomos.

Tai reiškia, kad policijos pareigūnas gali panaudoti prievartos priemonės tik tada, kai nėra kito veiksmų varianto (kai neprievartinių priemonių panaudojimas nedavė ir neduos jokių rezultatų; kai būtina nedelsiant imtis prievartinių priemonių, nes delsimas gali tik pabloginti situaciją; kai situacija yra potencialiai labai pavojinga ir tik prievartos priemonės gali užtikrinti policijos pareigūnų ir kitų žmonių saugumą ir pan.). Šis reikalavimas taip pat reiškia, kad kiekvienas policijos pareigūnas turi suprasti prievartos priemonių panaudojimą savo veikloje ne kaip pagrindinį darbo metodą, bet kaip blogį, kurio kartais neįmanoma išvengti.

Prievartos priemonės visada turi būti adekvačios konkrečiai situacijai.

Policijos veiklos įstatymas įpareigoja policijos pareigūną patį pasirinkti prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Ši nuostata faktiškai apeliuoja į pareigūno sąžiningumą ir profesionalumą, reikalauja, kad nebūtų peržengtos racionalumo ribos, kad pareigūno pasirinktos prievartos priemonės nebūtų aiškiai neadekvačios situacijai. Panaudojęs prievartos priemones pareigūnas turi būti pasiruošęs
logišką savo veiksmų paaiškinimą, kodėl jam prireikė imtis būtent šios rūšies ir sunkumo prievartos, kodėl nebuvo apsiribota neprievartiniais veiksmais arba mažesnio pavojingumo prievartos priemonėmis.

Naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

Tai reiškia, pasirinkus vieną ar kitą prievartos taikymo variantą, policijos pareigūnas turi dėti visas pastangas, kad nesukelti fizinės ar turtinės žalos kitam asmeniui, o jeigu tai neišvengiama, kad žala būtų mažesnė. Pvz., naudojant šaunamąjį ginklą, būtina stengtis neatimti asmeniui gyvybės, naudojant lazdą, dujas, antrankius, kovinių imtynių veiksmus ir kt. – nesužaloti asmens arba sukelti kuo lengvesnę žalą jo sveikatai. Įstatymas nereikalauja, kad sunkių pasekmių būtų išvengta. Būtina, kad pareigūnas stengtųsi tai padaryti ir galėtų logiškai paaiškinti, kaip jis stengėsi, kodėl nepavyko jų išvengti, kodėl pats stengimasis tomis sąlygomis buvo neįmanomas.

Prieš naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, policijos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas (23 str. 5 d.).

Kitais žodžiais tariant, pareigūnas privalo suteikti asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, duoti pažeidėjui šansą, vienu ar kitu būdu parodyti jam, kad jei jis nenutrauks savo neteisėtos veiklos, jam gali būti padaryta žala. Tai ypač svarbu padaryti prieš panaudojant šaunamąjį ginklą. Įspėjimo formos įstatymas nereglamentuoja. Tai gali būti padaryta žodžiu, ginklo parodymu, šūviu į viršų ar kaip nors kitaip. Reikalavimas įspėti asmenį nėra absoliutus ir jeigu situacija verčia imtis prievartos priemonių arba panaudoti ginklą nedelsiant, tai neneigia pareigūno veiksmų teisėtumo. Bet pareigūnas turi būti tikras, kad įspėti pažeidėją nėra galimybės.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1822 žodžiai iš 5819 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.