Pusiau prezidentines sistemos bruozai Lietuvos priskyrimas pusiau prezidentinei sistemai
5 (100%) 1 vote

Pusiau prezidentines sistemos bruozai Lietuvos priskyrimas pusiau prezidentinei sistemai

Šios temos nagrinėjimą ir gilinimąsi į ją pradėsiu truputėlį iš kito galo, t. y. paanalizuosiu viską iš pradžių. Manau, kad tai būtų tikslingiausia. Taigi visų pirma norėčiau atskleisti valstybės formos sąvokos esmę, o ji atskleidžia, kaip valdžia valstybėje organizuojama, kaip ji išdėstoma teritoriniu pobūdžiu, kokiais principais vadovaujamasi jos veikloje, kokiais būdais ši valdžia įgyvendinama. Valstybės forma yra atskleidžiama per: valstybės valdymo formą (monarchijos, respublikos: parlamentinės, prezidentinės, pusiau prezidentinės), valstybės sandaros formą (unitarinės ir federacinės) ir politinį režimą (demokratinės ir nedemokratinės: autoritarinės, totalitarinės). Kadangi mano nagrinėjama tema yra pusiau prezidentizmas, o tai jau yra valstybės – respublikos – valdymo forma. Valstybės valdymo formos esmė yra tokia, kad tai yra valstybės valdžios organizacijos forma, kuria nusakomas valstybės valdžios šaltinis, aukščiausiųjų valstybės valdžios institucijų sudarymo tvarka, jų struktūra, teisinė padėtis, šių institucijų tarpusavio santykių principai.

o Pusiau prezidentizmas yra kryžkelėje tarp prezidentinių ir parlamentinių sistemų, turintis šių abiejų sistemų bruožų. Anot Sartori, prie šios pusiau prezidentizmo formos palinksta dažniausiai šalys, kurios nusivylė grynuoju prezidentizmu ar parlamentarizmu. Pusiau prezidentizmą (mišriąją sistemą) jis pradeda analizuoti ir interpretuoti pradedant prezidentizmu, o ne parlamentarizmu. Taip jam pasirodė lengviau išdėstoma ir suprantama. Atrastas ir bendrumas tarp prezidentizmo ir pusiau prezidentizmo – tai visuotinai renkamas prezidentas arba bent prezidentas, kuris nėra renkamas parlamente ir parlamento. Bet tai ko gero vienintelis bendrumas atrastas Sartorio, nes iš tikrųjų šios abi formos yra nutolusios viena nuo kitos ir reiškia kitą esmę. Pusiau prezidentizmas dalija prezidentizmą perpus. O prezidentinėse sistemose nuo parlamento kišimosi prezidentą saugo bei izoliuoja valdžių padalijimo principas. Pusiau prezidentinės sistemos veikia valdžios bendrumo pagrindu: prezidentas turi dalytis valdžia su ministru pirmininku, o ministras pirmininkas savo ruožtu privalo užtikrinti nuolatinę parlamento paramą. Vienas svarbiausių pusiau prezidentizmo bruožų – tai dualistinė valdžios struktūra, bet kuri pusiau prezidentinė konstitucija turi nustatyti kokią nors prezidento, kuris yra valstybės vadovas, ir ministro pirmininko, kuris vadovauja vyriausybei diarchiją. Sartori teigia atradęs pusiau prezidentizmui gerą atvejį, t. y. Prancūzijos Penktąją Respubliką, kuri tebeegzistuoja ir dabar. Šio pavyzdžio jis neleidžia niekam kritikuoti ir aktyviai jį gina, tam pateikdamas svarių argumentų. Į Duverger teiginį, kad prancūziškasis pusiau prezidentizmas yra ne kas kita, kaip prezidentizmo ( kai prezidento ir parlamento daugumos sutampa) ir parlamentarizmo ( kai jos nesutampa) kaita. Kritikuodamas šį teiginį, jis pateikia du savo argumentus: pirma, kad šiame teiginyje pusiau prezidentizmas pernelyg sureikšminamas. Neturinčio daugumos prezidento negalima prilyginti tipiškam parlamentinės sistemos prezidentui. Šiam argumentui paremti jis pateikia tinkamą pavyzdį su Prancūzijos mažumos prezidentu, kuris netampa vien nominaliu vadovu, o išlieka savo tiesioginį legitimumą turintis prezidentas, be to tokiam prezidentui konstitucija suteikia tokias prerogatyvas, kokias parlamento išrinkti prezidentai retai kada turi, jeigu išvis turi. Antras argumentas yra tai, kad Duverger teiginyje jis atranda mintį, kad reikalas yra turimas ne su tikra sistema. Ir tai Sartori pavadina milžinišku nesusipratimu, nes kaita juk reiškia perėjimą nuo vieno dalyko prie kito, tuo tarpu svyravimas – tai judesiai sistemos viduje. Svyruodamas tas kažkas lieka savimi. Taigi, anot Sartori, pusiau prezidentizmas išsirutulioja į tikrai mišrią sistemą, grindžiamą lanksčia dualistinės valdžios struktūra, t. y. dvigalve vykdomąja valdžia, kurios “pirmoji galva” svyruoja kintant daugumos kombinacijoms. Kai dauguma yra vieninga, prezidentas aiškiai dominuoja ministro pirmininko atžvilgiu. Ir priešingai, kai dauguma yra pasidalijusi, dominuoja būtent savosios parlamento daugumos palaikomas ministras pirmininkas – taip pat ir dėl to, kad formalioji konstitucija palaiko pretenzijas valdyti savarankiškai. Sartori be Prancūzijos Penktosios Respublikos pusiau prezidentizmui dar priskiria ir Veimaro Vokietiją, Portugaliją, Šri Lanką, Suomiją. Tam, kad pasidarytų aiškiau Sartori pusiau prezidentizmą apibūdina kaip politinę sistemą, kuriai būdingos visos šios savybės arba bruožai:

Šiuo metu Jūs matote 68% šio straipsnio.
Matomi 670 žodžiai iš 992 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.