Turinys
1. Apsauga nuo mechaninių poveikių 2
2. Apsauga nuo šiluminių poveikių 3
3. Apsauga nuo drėgmės poveikio 5
1. Spausdintų plokštelių apsauga nuo drėgmės 7
1. Apsauga nuo mechaninių poveikių
Radijo aparatūros amortizacija. Dėl vibracijos ir smūgių aparatą veikia
papildomos jėgos, kurios gali būti keletą kartų didesnės už jo svorį.
Bandant sukurti prietaisus ir mazgus, galinčius pasipriešinti šiai jėgai,
žymiai padidėja aparatūros svoris. Todėl, jei apkrovimas, veikiant
vibracijai ir smūgiams, yra didesnis, negu leidžiama mazgams ir detalėms,
konstrukcijoje numatomi amortizatoriai – įtaisai, skirti apkrovimams,
veikiantiems aparatą, sumažinti. Amortizatorius – tai spyruokliuojantis
elementas, jungiantis aparatą su vibruojančiu pagrindu.
Norint pagerinti vibroizoliaciją, reikia naudoti amortizatorius, kurie
sudaro sistemą su mažiausiomis savųjų svyravimų dažnumo reikšmėmis.
Siekiant amortizuojamam objektui suteikti šoninį stabilumą, jis
pritvirtinamas prie kelių amortizatorių. Prieš išdėstant amortizatorius,
reikia rasti aparato svorio centrą.
Amortizatorių techninėse sąlygose pateikiamos vardinių krūvių, kuriems
apskaičiuotas kiekvieno dydžio amortizatorius, reikšmės. Amortizatorių
skaičius ir jų dydis turi būti parinkti taip, kad tikrasis amortizatoriaus
krūvis būtu artimas vardiniam.
Didinant amortizatorių skaičių ir esant pastoviam aparato svoriui, mažėja
krūvis kiekvienam amortizatoriui. Jeigu amortizatoriaus standumas lieka
nepakitęs, tai kiekvieno iš jų deformacija sumažėja; dėl to padidėja savųjų
svyravimų dažnumai ir pablogėja vibroizoliacijos kokybė.
Eksploatuojant daugelio kategorijų aparatūrą ja gali veikti ne tik
vibracija, bet ir smūgiai. Smūgiai atsiranda dėl to, kad pagrindas, prie
kurio pritvirtintas aparatas, per trumpą laikotarpį įgyja didelį greitį,
tai yra ji veikia didelis pagreitis. Aparatą, kuris standžiai pritvirtintas
prie pagrindo, veikia toks pats pagreitis. Jeigu prie pagrindo aparatas
pritvirtinamas per amortizatorius, tai, jiems deformuojantis, aparato
judesys maksimalų greitį įgauna per ilgesnį laiko tarpą ir dėl to aparatą
veikia mažesnis pagreitis.
Realiose konstrukcijose amortizatoriaus eiga (deformacija) apribota.
Esant gana dideliam apkrovimui, amortizatorių veikianti jėga gali jį visai
deformuoti ir dėl to gali smarkiai susitrenkti įtaisai, ribojantys eigą.
Kartu aparatą veiks didelis pagreitis.
Aparatui apsaugoti nuo didelių smūginių apkrovimų reikia naudoti
standesnius amortizatorius. Tokie amortizatoriai blogai apsaugos aparatą
nuo vibracijos. Tokiu būdu, kai reikia apsaugoti aparatą nuo vibracijos ir
smūgių, amortizatoriai keliami aiškiai vienas kitam prieštaraujantys
reikalavimai. Šie prieštaravimai praktikoje išsprendžiami, vienoje
konstrukcijoje panaudojant du amortizatorius: minkštą – apsaugoti nuo
vibracijos, ir kietą – nuo smūgių. Standusis (priešsmūginis) amortizatorius
neturi įsijungti į darbą, kai aparatą veikia vibracija; veikiant dideliems
smūginiams apkrovimams, amortizatorius deformuojasi tiek, kiek jam
nustatyta, bet vis tiek jėgos veikia ir toliau. Jas turi priimti jau
priešsmūginis amortizatorius.
Gumos ir metalo amortizatorių konstrukcija yra parasta, jie kompaktiški,
lengvi ir pigūs. Tačiau guma, kaip elastingas elementas, turi nemaža
trūkumų; ji blogai išlaiko dideles ir ilgas deformacijas: nukritus
temperatūrai, guminio amortizatoriaus standumas žymiai padidėja. Esant
aukštoms teigiamoms temperatūroms arba veikiant saulės radiacijai, guma
sensta, ir jos paviršius sutrūkinėja.
Gumos, kaip elastingo elemento, trūkumai verčia jos atsisakyti, todėl
imama naudoti metalinės spyruoklės. Tačiau spyruoklių trūkumas yra labai
mažas savasis slopinimas; dėl to spyruokliniame amortizatoriuje reikalingas
specialus slopintuvas.
AД tipo amortizatoriuje elastingas elementas yra spyruoklė, sukonstruota
taip, kad, padidėjus objekto svoriui, įeinančios vienai kitą spiralės vijos
atsiremia į atraminę plokštelę ir toliau nebesusispaudžia; dėl to padidėja
amortizatoriaus standumas, kuris apskaičiuotas taip, kad savųjų svyravimų
dažnumas kristų nežymiai. Tokie amortizatoriai vadinami lygaus dažnumo
amortizatoriais. Lygaus dažnumo amortizatoriais galima vibroizoliuoti
įvairaus svorio objektus, panaudojant tik keleto tipų amortizatorius.
Spyruoklė įdedama į guminį balioną su kalibruota anga. Deformuojantis
spyruoklei, oras turi išeiti per angą; šitaip susidaro papildomas
slopinimas.
2. Apsauga nuo šiluminių poveikių.
Dauguma radiotechnikos įtaisų, kurie ima iš maitinimo šaltinių dešimčių,
o kartais ir šimtų vatų galingumą, naudingam darbui sunaudoja nuo dešimtųjų
vato dalių iki keleto vatų. Visa kita elektros energija virsta šilumine
energija ir išsiskiria aparato viduje. Aparato įšilimo temperatūra
dažniausiai būna aukštesnė už aplinkos temperatūrą, todėl šiluma atiduodama
į aplinką. Šis procesas vyksta tuo intensyviau, kuo didesnis aparato ir
aplinkos temperatūrų skirtumas.
Esant tam tikrai paviršiaus temperatūrai, šilumos kiekis išskiriamas
aparato viduje , būna lygus; tada būna šiluminės pusiausvyros būklė –
aparato temperatūra stabilizuojasi. Nusistovėjusi temperatūra priklauso nuo
šilumos kiekio, išskiriamo
aparato viduje, ir šilumos atidavimo aplinkai
proceso intensyvumui, o taip pat nuo aplinkos temperatūros.
Šiluma iš įkaitusio kūno į aplinką gali būti perduodama konvekcijos,
šiluminio laidumo ir radiacijos (spinduliavimo) būdais.
Natūrali konvekcija būna tada, kai šilumą perneša judančios oro dalelės.
Natūralios konvekcijos sąlygomis įšilęs oras kyla aukštyn, o į jo vietą
ateina oras iš apatinių aparato dalių. Dirbtinės konvekcijos sąlygomis orą
cirkuliuoti gaminio viduje verčia specialūs įtaisai (ventiliatoriai).
Didžiausiu spinduliavimu ir mažiausiu atspindėjimu pasižymi “absoliučiai