Rašytiniai tekstai elektroninėje terpėje jų ypatumai
5 (100%) 1 vote

Rašytiniai tekstai elektroninėje terpėje jų ypatumai

Referatas

Rašytiniai tekstai elektroninėje terpėje, jų ypatumai.

Elektroninio laiško kalbos ir stiliaus reikalavimai.

Autorius:

2004/2005 m.m.

Turinys

Įvadas 3

1. Pašto istorija 4

2. Elektroninio laiško dalys 5

2.1. Antraštė 6

2.2 Parašas 8

3. Elektroninio laiško etiketas 9

4. Internetiniai pokalbiai 11

4.1 Pasisveikinimas ir atsisveikinimas 12

4.2 Internetinių pokalbių bruožai 13

4.3 Slapyvardis 15

5. Internetinių pokalbių etiketas 17

Išvados 19

Šaltiniai 20

Literatūra 26

Priedai 27

Įvadas

Kompiuteris vis labiau tampa mūsų kasdieninio gyvenimo – darbo, buities, laisvalaikio pramogų dalimi. Informacinės technologijos daro įtaką mūsų gyvensenai, kultūrai, netgi mąstymo būdui. Paprastą ranka rašomą laišką pakeitė elektroninis, o norint pabendrauti su draugais ar šiaip nepažįstamais žmonėmis, užtenka namie turėti kompiuterį ir internetą.

Nors internetu naudojasi daugelis žmonių, daugelis turi elektroninį paštą, tačiau dar ne visi žino, kaip taisyklingai rašyti elektroninį laišką, kaip mandagiai bendrauti tiek elektroniniu paštu, tiek internetinių pokalbių svetainėse.

Šio darbo tikslai: supažindinti su elektroninio laiško dalimis antrašte ir parašu, su elektroninio laiško etiketu, ištirti internetinių pokalbių kalbą, pagrindinius bruožus, slapyvardžius, ir supažindinti su internetinių pokalbių etiketu.

1. Pašto istorija

Daug metų žmonės vieni kitiems perduodavo informaciją įvairiais būdais. Senovėje žmonės svarbias naujienas perduodavo laužais ir jų dūmais. Vėliau laiškus pasikeisdami gabeno pėsti arba raiti pasiuntiniai. Senovės Graikijoje populiarus buvo balandžių paštas. Žmonės žinutes užrašydavo ant popieriaus, kurį susukdavo į tūtelę, ir pririšdavo prie treniruotų pašto balandžių kojų. Pirmosios pašto paslaugos pradėtos teikti Romėnų imperijoje, Persijoje ir Kinijoje. Laiškus, užrašytus ant pergamento ritinių, adresatams atgabendavo raiteliai arba atplukdydavo laivais. Tačiau šiuo paštu galėjo naudotis ne visi piliečiai, o tik valstybės tarnautojai.

Pirmasis visuomeninis paštas buvo įsteigtas Prancūzijoje 1464 metais. Iš pradžių paštą gabeno raiteliai, vėliau – pašto vežimai. 1863 metais pasiūstas pirmasis faksas, nors fakso aparatas sukurtas tik 1984 metais. O jau 1971 metais išsiųsta pirmoji elektroninio pašto žinutė. Ją išsiuntė kompiuterių specialistas Ray Tomlinson. Iki 1990 metų elektroninis paštas paplito visame pasaulyje. Šiuo metu elektroninis paštas – populiariausia ryšio priemonė.

2. Elektroninio laiško dalys

Skiriamos dvi elektroninio laiško dalys: informacinė ir turinio. Informacinėje dalyje nurodomas siuntėjas ( From ), siuntimo laikas ( Sent), gavėjo vardas (To) ir laiško antraštė (Subject). Šias eilutes, kurias gavėjas pamato pirmiausia, elektroninio pašto sistema prideda automatiškai. Likusi elektroninio laiško dalis yra tekstas, kurį rašo pats laiško autorius.

From: Dalia S. <…>

Sent: Friday, April 1, 2005 8:54AM

To: “Irena D.” <…>

Subject: Re: referatas 1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

25

26

Gerb. Irena,

referatas pristatymui tinkamas. Pagalvokite apie auditorijos

aktyvinimo budus.

Dalia S.

At 19:31 2005.03.30 +0300, you wrote:

>Gerb. Destytoja,

>

>Siunciu Jums prisegta savo referata.

>

>

>Irena D.

>

>

1 lentelė

Nagrinėjamo laiško ( 1 lentelė) pirmas penkias eilutes sudaro informacinė dalis. 6-12 eilutės yra paties autoriaus parašyti žodžiai. 16 eilutėje tekstas sugeneruotas automatiškai ir praneša, kad toliau einantis tekstas yra kartojamas iš ankstesnių laiškų (17-25 eilutės). Šios eilutės taip pat atskiriamos ženkliuku > eilutės pradžioje. Pagal šiuos ženkliukus skaitytojas gali susidaryti vykstančio dialogo išklotinę. (Rėksnienė 2001:76)

Toliau detaliau išnagrinėsiu du ypatingus elektroninio laiško elementus – antraštę ir parašą. Jie yra ypatingi tuo, kad vartotojui reikia sukurti juos tik vieną kartą, o plėtojantis elektroniniam susirašinėjimui pašto programa juos kartoja automatiškai. Taip laiško autoriui suteikiama galimybė taupyti laiką.

2.1. Antraštė

Antraštė yra apibūdinama kaip „trumpas pranešimo turinys, tema“ arba „aprašas, reziumuojantis laišką“ (Kovertaitė, 1995:87). Elektroninio laiško gavėjas ją mato dar neatidaręs laiško, ir taip sužino, apie ką bus rašoma laiške. Kai atsakoma į gautą laišką, pasinaudojus atsakymo komanda, į šį lauką programa įrašo žodelį Re: (angl. reply – atsakyti) ir gauto laiško temos pavadinimą. Originalaus laiško autorius iš to matys, į kurį laišką jis gavo atsakymą.

Elektroninio laiško antraštė, kaip apgalvotas laiško elementas, turi dvi pagrindines funkcijas:

• Rodomoji funkcija – nurodo laiško turinį.

Tai, apie ką laiške bus kalbama, elektroninio laiško antraštėje nusakoma dviem būdais: nurodant objektą, apie kurį bus rašoma, arba pateikiant pagrindinį laiško teiginį. (Ryklienė 2001:78) Antraštės, naudojamos kaip nuorodos, nurodo laiško temą, bet nepasako pagrindinės minties. (žr. 2 lentelę, 1 ir 2
antraštės) Taupant laiką, naudojamos nuorodų grupei priklausančios antraštės. Tada tam tikras dalykas, kuris yra įvardintas antraštėje, elektroninio laiško tekste nebekartojamas, o jo vietoje rašoma santrumpa subj. (antraštė angl. subject). Kitą antraščių grupę sudaro antraštės, pasakančios pagrindinę elektroninio laiško mintį, dar vadinamos teiginiais. ( žr. 2 lentelę 5 antraštė) Dažniausiai tokia antraštė buna klausimas, pasakymas, prašymas arba pasiūlymas. Kartais teiginiai gali būti naudojami norint sutaupyti laiko, ir gali atstoti net visą laiško tekstą. Taip pat daug antraščių yra visiškai neinformatyvios antraštės, kurios visai nenurodo temos arba nurodo ją labai netiksliai. ( žr. 2 lentelę, 3 ir 4 antraštės).

Nr. Antraštė Laiško tekstas

1 referatas referatas pristatymui tinkamas. Pagalvokite apie auditorijos

aktyvinimo budus.

2 LTA presentation Tai ok, as dar idesiu citatas ir pan. ir pirmadieni atnesiu tau parodyt. Tada galesim ir susitart, kas ka kalbes, nes ten gi reikia tik paskaityt…

3 Kad ji kur galai bl Ai, ne vien tavo genda, pas mane irgi pakaba barsketi pradejo.

O per kur tepalus isspjaude?

4 ksc Skambinau Irenai, sake, labai gerai, kad paskambinau, nori kviestis. <…>

5 Rytoj vaziuoju i panevezi Tai iki pietu nebusiu tikrai.

2 lentelė

• Jungiamoji funkcija – jungia atskirus elektroninius laiškus į bendrą pokalbį.

Elektroninio laiško gavėjas, atsakydamas į gautą laišką, nekuria naujos antraštės ir neperrašinėja senos, nes paspaudus atsakymo komandą, gauto laiško antraštė kartojama automatiškai. Anot Karaliūno ( 1997:153), tokia antraštė turi pokalbio tąsos rodomąją funkciją.

Kaip matote, elektroninio laiško antraštė yra labai svarbus elementas, kuris nurodo laiško temą. Kadangi antraštė matoma net neatvertus elektroninio laiško, nuo jos gali priklausyti, ar laiškas bus perskaitytas, ar ne. Neinformatyvios, neaiškios ir neįdomios antraštės gali nesudominti laiško gavėjo, ir elektroninis laiškas gali likti neperskaitytas. Taip pat, elektroninio laiško antraštės palengvina siuntėjui ir gavėjui sekti pokalbį, nes sieja laiškus į bendras grupes.

2.2 Parašas

Parašas – tai kelios teksto eilutės žinutės pabaigoje, suteikiančios informacijos, kaip su jumis susisiekti. Dauguma pašto programų automatiškai įterpia parašą į žinutes.(Žilienė 2001:117) Parašas nėra būtinas elektroninio laiško elementas. Pirmiausia todėl, kad laiško gavėjas informacinėje laiško dalyje, eilutėje From: ( Nuo), mato laiško siuntėjo vardą ir jo elektroninio pašto adresą. Antra priežastis yra ta, kad bendravimo elektroniniais laiškais pobūdis yra neoficialus, nes čia etiketo reikalavimai laisvesni.

Elektroniniuose laiškuose esantys parašai yra skirstomi į neišplėstinius, išplėstinius ir grafinius. Neišplėstiniai parašai yra tokie, kuriuos sudaro tik laiško autoriaus vardas, pavardė arba slapyvardis. ( žr. Šaltiniai , 1 ir 4 pav.) Išplėstinių parašų grupę sudaro tokie parašai, kuriuose pateikiama papildoma informacija apie laiško autorių. Pavydžiui, be vardo ar pavardės gali būti nurodoma autoriaus gyvenamoji vieta, telefonas, elektroninio pašto arba asmeninio internetinio puslapio adresas, pareigos ir darbo vieta. (žr. Šaltiniai, 5 ir 6 pav.) Prie išplėstinių parašų priskiriami ir tokie parašai, kuriuose yra pateikiamas koks nors pajuokavimas, patarlė, aforizmas arba paties autoriaus sugalvota frazė. Taip pat, tai gali būti atsisveikinimas arba palinkėjimas. Grafiniai parašai – tai tokie parašai, kuriuose prie slapyvardžio pateikiamas koks nors paveikslėlis. Tokie parašai yra automatiškai kartojami, ir autoriui jų nereikia kurti kiekviename naujame elektroniniame laiške.

Taigi, nors parašas nėra būtinas elektroninio laiško elementas, jis gali būti naudojamas ne tik prisistatyti, bet ir papildomai informacijai pateikti. Tačiau nereikia pamiršti, kad elektroninio pašto etiketo taisyklės, apie kurias rašoma kitame šio referato skyriuje, reikalauja, kad parašas būtų nuo 4 iki 7 eilučių.

3. Elektroninio laiško etiketas

Elektroninis paštas tapo viena neformaliausių bendravimo formų, nes tai labai greitas ir patogus informacijos perdavimo būdas. Šiais laikais sunku įsivaizduoti žmogų, kuris neturėtų elektroninio pašto. Ilgus šimtmečius rašantiems įprastus popierinius laiškus tekdavo kankintis dėl įvairiausių etiketo taisyklių. Dabar, atsiradus elektroniniam paštui, taisyklių turbūt dar padaugės dėl technologinės specifikos. Deja, kol kas visuotinai priimtų elektroninio pašto etiketo taisyklių, atrodo, dar niekas nėra sukūręs. Todėl šiame skyriuje bus aptariamos tik kelios galimos etiketo taisyklės.

• Etiketo taisyklės reikalauja, kad kreipdamiesi į asmenį visada pasisveikintumėte, o žinutės pabaigoje atsisveikintumėte.

• Jei rašote elektroninį laišką nepažįstamiems žmonėms, pasistenkite pirmosiomis eilutėmis paaiškinti, kaip sužinojote adresato elektroninio pašto adresą, kas jūs esate, ko norite iš adresato ir kodėl žinutės gavėjas turėtų domėtis jūsų žinute.

• Nepamirškite, kad paštas internete nėra saugus. Todėl niekada nesiųskite elektroniniame laiške to, ko nerašytumėt ant paprastos atvirutės.

• Rašykite trumpas žinutes.
Ilgesnis nei 100 eilučių laiškas laikomas ilgu. Todėl patartina pridėti žodį „ilgas“ prie laiško temos (subject), kad gavėjas iškart suprastų, jog laiškui perskaityti reikės skirti daugiau laiko.

• Į laišką reaguoti vos gavus nėra būtina. Priimtina į elektroninį laišką atsakyti per 24 valandas, o jei atsakymas reikalauja daugiau laiko, būtina apie tai pranešti siuntėjui. Nors žmonėms patinka gauti atsakymą vos išsiuntus žinutę, nes tai įrodo jų svarbumą ir jūsų dėmesį jų problemoms, nereikia jaudintis, jei atsakymas užtrunka.

• Bendravimo elektroniniais laiškais stilius priklauso nuo jūsų santykių su gavėju ir diskusijos temos. Bendraujant su savo aplinkos žmonėmis įgyti įpročiai gali netikti bendraujant su interneto vartotojais bendrai. Atsargiai naudokite žargoną ir akronimus.

• Juokaukite labai atsargiai. Skirtingai nei bendraujant gyvai, elektroninio laiško gavėjas nemato jūsų ir negirdi, todėl negali spręsti apie jūsų nuotaiką. Todėl kai dvejojate, ar jus teisingai supras, verčiau įterpkite šypsenėles.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1731 žodžiai iš 5683 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.