Referendumo dėl Lietuvos respublikos narystės europos sąjungoje apžvalga
5 (100%) 1 vote

Referendumo dėl Lietuvos respublikos narystės europos sąjungoje apžvalga

Turinys

Turinys 2

Įvadas 4

1. Referendumas bendrąja prasme 5

2. Referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos sąjungoje 7

2.1. Referendumo inicijavimas ir organizavimas 7

2.2. Referendumo rezultatai 8

3. Referendumo reikšmė 13

Apibendrinimas 15

Literatūros sąrašas 16

Lentelės

Lentelė 1 Referendumo rezultatai………………………………………………………………………………….. 9

Įvadas

Netrukus po nepriklausomybės atgavimo Lietuva nutarė pasukti narystės Europos Sąjungoje (ES) keliu. Integracija į ES tapo pagrindiniu Vyriausybės strateginiu uždaviniu.

Manau nereikia įrodinėti, kad sukurti modernią, ekonomiškai ir politiškai stiprią valstybę įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant su Europos valstybėmis ir kartu su jomis kuriant bendrą Europos rinką, didinant ekonominę ir socialinę sanglaudą bei gerinant žmonių gyvenimo lygį.

Lietuvos pasirengimo narystei ES sparta ir kokybė priklausė ne tik nuo Vyriausybės, bet ir nuo visuomenės valios. Visuomenės sutarimas dėl narystės Europos Sąjungoje buvo viena svarbiausių sąlygų, kad Lietuva galėtų sėkmingai pasirengti narystei ES.

Taigi 2003 m. gegužės 10-11 dienomis įvyko referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės ES, kurio klausimo sprendimo tekstas buvo: „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje“. Savo kursiniame darbe norėčiau apžvelgti įvykusio referendumo inicijavimo ir organizavimo pagrindus, praktinę jo taikymo pusę, bei plačiau pakomentuoti referendumo rezultatus.

Darbo tikslas:

Apžvelgti Lietuvos Respublikoje vykusį referendumą dėl Respublikos narystės Europos Sąjungoje bei išnagrinėti jo rezultatus.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti referendumo paskirtį.

2. Apžvelgti organizacinius klausimus.

3. Plačiau aptarti įvykusio referendumo rezultatus.

Darbo metodas:

Aprašomasis.

1. Referendumas bendrąja prasme

Referendumas, tai piliečių apklausos forma, jų visuotinis balsavimas dėl konstitucijos ar įstatymo priėmimo, kitais vidaus ir užsienio politikos klausiniais.

Rinkimai nuo referendumų skiriasi pagal balsavimo objektą. Referendumuose rinkėjai išreiškia valią dėl iš anksto parengto akto ir susipažinę su juo, jie yra siauresni politinių problemų sprendimo apimtimis. O rinkimuose siūloma tam tikra partijos ar kandidato programa.

Mintis priimti įstatymus bei kitus svarbius tautai sprendimus atsiklausiant jos valios gimė jau tolimoje senovėje. Ir nors nuo dabartinio, Lietuvos Respublikoje reglamentuoto, referendumo ta įstatymo patvirtinimo forma gerokai skiriasi, tačiau pati idėja apie tautos atsiklausimą sprendžiant svarbius jai klausimus, manau, gimė jau tada.

Laikui bėgant vis stiprėja tautos vaidmuo kuriant savo valstybę, ją valdant bei sprendžiant jos tolimesnę ateitį. Šiuo meto Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų demokratiškų valstybių, egzistuoja referendumo teisė, kaip laisvos piliečių valios išraiška. Manau tai yra labai svarbu kuriant šiuolaikinę, demokratinę visuomenę, nes per referendumus yra tiesiogiai išreiškiama daugumos nuomonė tam tikru klausimu.

Tarpukario metais referendumai buvo įtvirtintas daugelio Europos valstybių konstitucijose. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Prancūzijos, Italijos, VFR konstitucijose buvo įtvirtinta referendumo teisė, žlugus autoritariniams režimams – Graikijoje ir Ispanijoje. Referendumai vyko net tose šalyse, kuriose jų pravedimas nebuvo įtvirtintas konstitucijose, pavyzdžiui, Norvegija.

Plečiantis Europos Sąjungai referendumų skaičius ypač išaugo. Ypač jų skaičius padidėjo žlugus autoritariniams ar totalitariniams režimams Vidurio Rytų Europoje. Ir ateityje ši apklausos forma išliks, nes numatoma tolimesnė Europos Sąjungos bei NATO plėtra. Kaip žinoma, ES reikalauja piliečių pritarimo stojant į šią organizaciją.

Lietuvoje referendumo įstatymas buvo priimtas palyginti neseniai 1989 m. lapkričio 3 d.. Jis buvo ne vieną kartą naudotas praktikoje bei taisyta jo pirminė redakcija.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnis teigia: „Svarbiausi Valstybės ir tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu, įstatymo nustatytais atvejais referendumą skelbia Seimas. Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas.

Bet kuriuo išvardintu atveju yra tiesiogiai prašoma piliečių išreikšti savo nuomone vienu ar kitu, Valstybei ar tautai svarbiu klausimu. Be viso to šiuolaikinė, demokratinė valstybė yra tiesiog neįsivaizduojama.

Nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvos Respublikoje vyko devyni referendumai. Kai kuriuose iš jų balsavimui buvo pateiktos net kelios nuostatos. Iš visų aštuonerių referendumų, dveji buvo laikomi neįvykusiais dėl mažo dalyvavusiųjų respondentų skaičiaus. Trijuose referendumuose teiktos nuostatos priimtos nebuvo. Ir keturiuose referendumuose: 1991 02 09 dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės; 1992 06 14 dėl buvusios SSSR kariuomenės, dabar priklausančios Rusijos federacijai, besąlygiško išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 m. ir padarytos žalos Lietuvai atlyginimo; 1992 10 25 dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo bei 2003 05 10–11 teiktos nuostatos buvo
priimtos absoliučiai daugumai balsavusiųjų pasisakius teigiamai.

Referendumo rezultatai rodo piliečių pasyvumą ir nenorą dalyvauti. Lietuvos Respublikoje inicijuoti referendumai dažnai nebuvo esminiai piliečiams. Politinės jėgos populistiniais pasiūlymais stengėsi pakeiti savo reitingą, siekė trumpalaikių politinių tikslų, o tai ir lėmė referendumų nerezultatyvumą.

Mano nuomone, Lietuvoje, kaip demokratinėje valstybėje referendumai gali būti inicijuojami ir dažniau. Lietuvos gyventojai turėtų dažniau reikšti savo nuomonę vienokiais ar kitokiais klausimais, ir savaime aišku turi jausti pilietinę atsakomybę ir privalo dalyvauti inicijuotuose referendumuose.

Bet kuriuo atveju – referendumas, kaip tautos valios išraiška, yra labai svarbi užtikrinant demokratišką šalies valdymą.

2. Referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos sąjungoje

Savo darbe plačiau nagrinėsiu paskutinį Lietuvoje vykusį referendumą dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje.

2003m. gegužės 10-11 dienomis įvyko visuotinis, privalomas referendumas dėl Lietuvos narystės Europos sąjungoje. Klausimo sprendimo tekstas buvo: „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje“. Balsavimas referendumo dienomis vyko nuo 6 iki 22 valandos. Taip pat balsavimas paštu buvo prasidėjęs balandžio 29 d. Taip pat buvo balsuojama užsienyje ir laivuose.

Privalomu referendumas buvo pripažįstamas, nes vyko tiksliai įstatymo numatytomis sąlygomis.

2.1. Referendumo inicijavimas ir organizavimas

Lietuvos Respublikos Konstitucija užtikrina, kad svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo, įstatymų nuostatų klausimai sprendžiami referendume.

Kaip ir bet kuri visuotinė akcija, referendumas pradedamas agitacija už vienokio ar kitokio įstatymo priėmimą, už ar prieš svarbių Valstybei sprendimų priėmimą.

Referendumo iniciatyvos teisė priklauso Lietuvos Respublikos Seimui ir piliečiams. Tam, kad Seimas galėtų pasinaudoti šia teise, buvo reikalingas nemažesnis kaip vieno trečdalio visų Seimo narių pritarimas. Taigi 2003 m. vasario 28 d. seimas priėmė nutarimą dėl referendumo dėl šalies narystes Europos Sąjungoje paskelbimo. Už balsavo 73 parlamentarai, prieš – 3 ir 2 susilaikė.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1021 žodžiai iš 3393 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.