Reikalavimas terminams terminų skolinimasis
5 (100%) 1 vote

Reikalavimas terminams terminų skolinimasis

Įvadas

Vienais terminais negalima išreikšti nei senos, nei naujos minties, nes terminai yra lyg ir riboti žodžiai. Pastarasis žodis , tarsi nenuorama, šokinėja, nenustygdamas vietoje, o terminas, lyg koks pedantiškas biurokratas, žino savo vietą, vaidmenį, reikšmę ir stengiasi jos laikytis. Jis turi savo apibrėžimą, savotišką vartojimo instrukciją ir šimtus, gal net tūkstančius tos instrukcijos saugotojų, kurie neleidžia „nusikalsti viešajai tvarkai“.

Kartais teigiama, kad terminai yra vienareikšmiai, o paprastieji žodžiai –daugiareikšmei, ir tai esąs svarbiausias jų skirtumas. Tačiau vienareikšmiškumas negali būti laikomas skiriamuoju žodžio ir termino požymiu. Tiesa, pageidaujama ar net reikalaujama, kad terminai visuomet būtų vienareikšmiai, nors praktikoje tai tebėra nepasiektas idealas. Bet, kita vertus, anaiptol ne visi paprastieji žodžiai yra daugiareikšmiai.

Termininė leksika

Termininė leksika, arba tiesiog terminai, yra žodžiai, pavadinantys tiksliai nustatytą mokslinę sąvoką ir vartojami vienos kurios nors mokslo šakos kalboje. Vadinasi, šio leksikos sluoksnio, kaip ir tarmybių, vartojimo sfera yra ribota. Tačiau termininė leksika įeina į bendrinės kalbos žodyną, o tarminė, kaip jau buvo minėta, priklauso liaudies šnekamajai kalbai.

Terminai yra ryškiausias įvairių mokslo sričių kalbos skiriamasis požymis. Vienos ar kitos mokslo srities terminų visuma yra vadinama terminija. Kalbotyros šaka, aiškinanti terminų ypatybe, tirianti jų susidarymo būdus, kurianti ir norminanti įvairių mokslo šakų terminiją, vadinama terminologija.

Terminologija visada eina pro trijų mokslo šakų kryžkelę: tam tikros specialios mokslo šakos, logikos ir kalbotyros. Dėl to kiekvienas naujai sudaromas terminas turi būti moksliškai motyvuotas, logiškai prasmingas ir kalbiškai taisyklingas.

Terminų sudarytojas visų pirma turi suvokti dalykinius ir loginius terminų kūrimo reikalavimus: gerai susipažinti su tam tikros mokslo šakos tiriamaisiais objektais, jų ypatybėmis, atrinkti, suklasifikuoti ir susisteminti sąvokas, kuriomis ta mokslo šaka operuoja, sugebėti tinkamai tas sąvokas apibrėžti. Pavyzdžiui, neišmanant medicinos mokslo paslapčių, medikams buvo pasiūlytas terminas išsėtinė sklerozė. Kalbiniu požiūriu tai taisyklingai sudarytas sudėtinis terminas ( plg. laužtinė žaizda ). Tačiau skerozei apibūdinti toks veiksmažodinės kilmės būdvardis išsėtinis, – ė netinka, nes sklerozės niekas neišsėja. Todėl medika šio termino atsisakė ir pasiūlė kitą, labiau atitinkantį tikrovę – dauginė sklerozė.

Kuriant terminus, ypač svarbu suvokti tiriamų sąvokų loginius tarpusavio ryšius. Šių ryšių nepaisymas leidžia atsirasti loginiu požiūriu nesistemiškiems terminams. Pavyzdžiui, medicinoje vartojami tokie odos pataloginių pakitimų terminai: 1. odos blyškumas, 2. odos paraudimas, 3. odos pageltimas, 4. pamėlynavusi oda; technikoje – suvirinimo būdų terminai: 1. suvirinimas suduriant, 2. taškinis suvirinimas, 3. skridinis suvirinimas. Šiais terminais pavadintos rūšinės sąvokos, vadinasi, jas išreiškiančių terminų pagrindas turi būti vienodi tų sąvokų požymiai. O sudarant minėtus terminus, nusikalsta būtent šiam logikos reikalavimui: jų pagrindą sudaro skirtingi sąvokų požymiai: pirmojo medicinos termino pagrindas yra objekto ypatybė, antrojo ir trečiojo – veiksmas, ketvirtojo – iš veiksmo rezultato kylanti ypatybė.

Termininė leksika sudaro vis didėjančią bendrinės kalbos žodyno dalį. Čekų kalbininko K. Sochoro duomenimis, 90% visų naujadarų sudaro terminai. Taigi žodžių darybos, jų reikšmių ar kitos naujovės į kalbą ateiną kaip tik per terminiją. Tačiau bet koks naujas terminų darybos modelis priimtinas tik tada, kai jis neprieštarauja kalbos sistemai ir atitinka vidinius kalbos raidos dėsningumus.

Terminų rūšys

Dauguma iš kitų kalbų skolintų terminų yra vadinamieji tarptautiniai, arba internacionaliniai, terminai. Jie sudaro tarsi tam tikrą tarptautinį terminologijos fondą, plačiai paplitusį Europos bei kai kuriose kitose kalbose. Tokių terminų sudaromosios dalys (morfemos) kilmės atžvilgiu dažnai yra susijusios su klasikinėmis lotynų arba graikų kalbomis. Tačiau tai nėra nei koks nors dėsnis, nei plačiau keliamas reikalavimas. Įvairiose srityse palyginti nemažai vartojama anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbose sudarytų terminų. Kai kuriose mokslo bei praktikos srityse yra terminų, kilusių iš arabų, japonų, olandų ir kitų kalbų. Paprastai tarptautiniai terminai yra pritaikomi prie juos pasiskolinusios kalbos gramatikos ir fonetikos sistemos. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje jie gauna pagal tam tikras taisykles nustatomos galūnes, pritaikomi prie lietuvių kalbos kirčiavimo sistemos. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad dalies tarptautinių terminų tarimo ir kirčiavimo dalykai, kartais ir gramatinimas (galūnių pridėjimas) sudaro nemažų keblumų– vienais atvejais dar nėra pakankamai suvienodintas, dėl to yra atsidarę kiek variantų (plg.ekslibris ir ekslibrisas, humoras ir jumoras, ralis ir rali), kitais atvejais net vieningi kalbininkų siūlymai be galo sunkiai plinta kalbos praktikoje (plg. kirčiavimą tokių žodžių, kaip fotografas, kilogramas, komitetas, monometras,
pediatrija, temperamentas, žodynuose ir šnekamojoje kalboje).

Kuo skiriasi terminas nuo paprastų žodžių ar žodžių junginių? Kokios yra svarbiausios jos ypatybės?

1. Kiekvienos mokslo srities terminas turi turėti tiksliai fiksuotą, labai apibrėžtą turinį, visiškai nepriklausomą nuo konteksto. Paprasto žodžio reikšmė, kaip žinia, gali išryškėti kontekste, įvairius prasminius atspalvius įgyti junginyje su kitais žodžiais.

2. Tam tikros mokslo šakos terminijoje neturi būti daugiareikšmių terminų.

Daugiareikšmiškumo reikia vengti ir giminiškose mokslo šakose. Labiau nutolusiose srityse pasitaiko tos pačios fonetinės sandaros žodžių, turinčių skirtingas reikšmes. Tai jau ne daugiareikšmiai, o homonimiški terminai,pvz.: derivacija karo moksle reiškia „ kulkos ar sviedinio skridimo trajektorija“, o kalbotyroje–„ žodžių darymas su afiksais“, inkubacija medicinoje reiškia „ uždarasis ligos periodas“, o zootechnikos moksle–„ paukščių perinimas inkubatoriuje“ ir t. t.

3. Nusistovėję tam tikros mokslo šakos terminai neturi turėti sinonimų. Sinonimai nereikalingi jau vien dėl to, kad be reikalo apsunkina atmintį (juk studijuojant tam tikrą mokslinę discipliną,terminus reikia įsiminti ir įsisamoninti!). be to, sinonimai griauna būtiną terminijos sąlygą– terminų sistemos ekonomiškumą.

4. Terminai negali turėti jokių emocinių atspalvių. Tai stilistiškai neutralūs žodžiai, tiksliai, objektyviai atspindintys sąvokos turinį.

5. Mokslo terminas turi būti tikslus, trumpas, patogus. Ilgi, per daug išplėsti terminai kenkia kalbėjimo (vadinasi, ir mąstymo) ekonomijai ir ypač netinka praktinei vartosenai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1016 žodžiai iš 3333 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.