Rodymo struktūra įrodymų klasifikacija įrodymo taisyklės paralogizmai ir sofizmai paradoksai
5 (100%) 1 vote

Rodymo struktūra įrodymų klasifikacija įrodymo taisyklės paralogizmai ir sofizmai paradoksai

TURINYS

ĮVADAS 2

ĮRODYMO STRUKTŪRA. ĮRODYMŲ KLASIFIKACIJA 4

ĮRODYMO TAISYKLĖS 7

PARALOGIZMAI IR SOFIZMAI 8

PARADOKSAI 10

IŠVADOS 14

LITERATŪROS SĄRAŠAS 15

INTERNETAS 15

ĮVADAS

Žmogaus pažinimo tikslas yra tiesa. Ji yra pasiekiama (arba nepasiekiama) kaupiant faktus ir mąstant. Toks mąstymas, kurio pagalba gali būti pasiekta tiesa, vadinamas taisyklingu. Logika – tai mokslas, tiriantis, kaip, pagal kokias taisykles turi vykti mąstymas. Jis plačiai naudojamas mokslo metodologijoje. Logikos dėsniais remiasi koncepcinio modeliavimo metodas, taikomas aprašant kurią nors mus dominančią realaus pasaulio dalį “žmogiškomis” sąvokomis.

Mąstymą kaip psichinį procesą taip pat tiria ir psichologija. Skirtumas yra toks, kad psicho-logija nagrinėja visas mąstymo veiklos rūšis: genijaus, kūdikio, gyvūno – kaip jis vyksta. Logika nagrinėja sąlygas, kurioms esant mintį, išvadą, sprendimą galima laikyti taisyklingu.

Yra teiginių ar faktų , kurių teisingumas akivaizdus. Betarpiškai akivaizdūs faktai nereika-lauja įrodymo. Tai gali būti pojūčiais gaunama informacija. Pavyzdžiui, “žolė yra žalia”, “sniegas yra šaltas” – akivaizdus faktas, kurį būtų sunku paneigti kokiais nors įrodymais (nors ir jų teisingu-mas nėra absoliutus, o tik tam tikrame kontekste).

Visi faktai, kurių mes tiesiogiai nestebime, gali būti pažinti tik per kitus faktus mąstymo procese. Pavyzdžiui, matant, kad lyja lietus – tai betarpiško pažinimo faktas; kad naktį lijo lietus – tai pažinimo faktas, apie kurį sužinoma tarpininkaujant tiesioginiam faktui, pavyzdžiui, kad dirva yra drėgna. Taigi, dažnai pažinimas yra samprotavimų ir išvadų rezultatas – faktas darosi įtikina-mas, akivaizdus kitų, betarpiškų, žinių pagalba. Šis procesas vadinamas įrodymu .

Taigi, yra teiginių, kurie suvokiami tiesiogiai, ir teiginių, kurie reikalauja įrodymo. Pavyz-džiui, Pitagoro teoremos teiginys iš pirmo žvilgsnio visiškai neakivaizdus, tačiau jei imsime ją įro-dinėti, logiškai pereidami nuo vieno teiginio prie kito, galų gale prieisime aksiomas ir apibrėžimus, kurie yra betarpiškai akivaizdūs. Tada ir pati teorema taps akivaizdi.

Kai ką nors įrodinėjame, t.y., suvedame neakivaizdžius teiginius į betarpiškai akivaizdžius teiginius, šiame procese galima padaryti klaidą. Tada visa mūsų loginė konstrukcija taptų klaidinga. Yra tam tikros taisyklės, rodančios, kaip atskirti teisingus ir klaidingus samprotavimus. Šias taisyk-les ir nustato logika.

Taigi, logikos uždavinys yra suformuluoti taisykles, kurių reikia laikytis samprotaujant, kad išvados būtų teisingos.

Gali pasirodyti, kad logika gali nurodyti priemones, kaip atrasti tiesą įvairiose pažinimo sri-tyse. Iš tikrųjų tai neteisinga. Logikos tikslas yra ne atrasti tiesą, bet įrodyti jau atrastą tiesą, t.y., nurodyti taisykles, kurių pagalba gali būti aptiktos klaidos.

Praktinė logikos reikšmė didžiulė – tai migloto ir neaiškaus mąstymo priešas. Laikantis lo-gikos taisyklių, išsaugoma tiksli žodžių ir sakinių prasmė, išvengiama neapibrėžtų ir daugiaprasmių sąvokų.

Žinoma, klaidas galima aptikti ir šiaip sveikam protui padedant. Bet dažnai neužtenka aptikti klaidą, reikia dar sugebėti ją išaiškinti, tiksliai apibūdinti. Dažnai jaučiame, kad samprotavimai yra neteisingi, bet klaidą galima aptikti tik žinant logikos dėsnius.

Pagrindines logikos sąvokas, tokias kaip „išvada“ , „tapatumas“ arba „tiesa“, gali išaiškinti ne psichologinis tyrinėjimas, o tik loginė analizė. Jei sąvokinį žodį „tiesa“ mėgintume aiškinti kaip psichologinį žmogaus mąstymo ar vaizdinių formavimosi procesą, tikslo nepasiektume, nes tokiu atveju galėtume išsiaiškinti tik bendruosius įsitikinimų kaitos dėsnius. Tačiau vaizdinių pagrindu susikurti įsitikinimai nėra tapatūs mokslinei tiesai, antraip kiekvienas atskiras asmuo savo vaizdinių pagrindu galėtų nustatyti savąją tiesą. Tokiu atveju būtų nereikalingas joks mokslinis diskursas . Mokslo tiesa būtų grindžiama subjektyviais mokslininko vaizdiniais, atvedusiais jį prie tam tikros idėjos. Pirmoji šio psichologinio požiūrio problema yra ta, kad kiti žmonės neturi tų pačių vaizdi-nių, nes vaizdiniai, pasak Frege’s, yra subjektyvūs; šia prasme pats pagrindimas būtų subjektyvus, t.y. apskritai nebūtų pagrindimas tiesiogine šio žodžio prasme. Ir net jeigu nepaisytume šios pro-blemos ir kalbėtume ne apie subjektyvius vaizdinius, o apie visuotinai suprantamas mintis, iškiltų kita problema: net jeigu tam tikras psichologijos dėsnis išreiškia perėjimo nuo vienos minties prie kitos reguliarumą, tas reguliarumas dar nėra garantija, kad viena tų minčių gali pagrįsti kitą. Kaip rodo šiuolaikinė psichologija, kai kurie plačiai taikomi ir įprasti mąstymo arba samprotavimo būdai grindžiami loginėmis klaidomis. Mokslo tiesa turėtų jais remtis, jeigu psichologijos dėsniais, t.y. visuotiniais mąstymo reguliarumais, grindžiamo aiškinimo pakaktų įrodyti tiesą. Tačiau iš tikrųjų minčių teisingumas gali būti įrodomas tik logiškai taisyklingos argumentacijos būdu, remiantis api-brėžimais ir teisingomis prielaidomis. Logika siekia atrasti taisyklingo protavimo būdus, o psicho-logija tik apibendrina plačiai paplitusius, nors logiškai dažnai netaisyklingus protavimo būdus.


ĮRODYMO STRUKTŪRA.

ĮRODYMŲ KLASIFIKACIJA

Įrodyme išskiriamos trys dalys:

1. Įrodinėjamas teiginys – tezė .

2. Įrodymo argumentai .

3. Įrodymo būdas – būdas, kuriuo tezė išvedama iš argumentų.

Jei argumentai nėra akivaizdūs, jie turi būti savo ruožtu įrodomi, kol visa samprotavimų grandinė suvedama į neginčijamus teiginius (aksiomas).

Įrodymas gali būti tiesioginis ir netiesioginis, kai įrodomas tezei prieštaraujančio teiginio (antitezės) klaidingumas.

Kiekvieno įrodymo loginė struktūra yra tokia, kad iš argumentų loginiu būdu samprotavimu išvedama tezė: argumentai  tėzė.

Logika formuluoja tam tikrus reikalavimus tezei ir argumentams, kurių reikia lakytis, kad įrodymas būtų logiškas. Bet daugiausia logika tiria įrodymo būdus.

Pvz.: Jonaitis nesveikas. Tai rodo pakilusi temperatūra. Jei jis būtų sveikas, jo temperatūra svyruotų apie 36,5O. Jo temperatūra yra 38,5 O. Be to jis blogai jaučiasi. Jei jis būtų sveikas, jis ne-galėtų taip jaustis.

Šio įrodymo tezė- teiginys “Jonaitis nesveikas”. Argumentas- visa kiti teiginiai. Įrodymo būdas- tai loginė struktūra, pagal kurią samprotaujama, ją surandame, ją formalizuodami: Jei Jonai-tis būtų sveikas(p), tai jo temperatūra svyruotų apie 36,5 O (q). Jei Jonaitis sveikas (p), jis negalėtų blogai jaustis (r).

Jonaičio temperatūra 38,5 O (q). Jonaitis blogai jaučiasi (r).

Vadinasi, Jonaitis nesveikas (p).

Šios tezės įrodymo būdo loginė struktūra:

(pq) (pr)

Vadinasi, .

Šio įrodymo būdo struktūra yra logikos dėsnis [(pq) q]p. Įrodymo būdo sudėtingumą apsprendžia tezės pobūdis. Sudėtingose mokslo teorijose vartojami sudėtingi įrodomo būdai. Nesu-dėtingai tezei įrodyti pakanka nesudėtingo įrodymo būdo.

Įrodymas remiasi pakankamo pagrindo principu: teiginys laikomas teisingu tada, kai jis įro-dytas ta prasme, kad pateiktas pakankamas to teiginio teisingumo pagrindas. Teiginio pakankamas pagrindas yra visuma teisingų teiginių, iš kurių grindžiamasis teiginys seka pagal logikos dėsnius. Pa-kankamą kurio nors teiginio pagrindą sudaro būtini argumentai ir pakankami argumentai. Kar-tais būna taip, kad teiginys grindžiamas būtinais, bet nepakankamais argumentais, tada jis nėra įro-dytas. Kai teiginys grindžiamas būtinais ir pakankamais argumentais, tai jie yra pakankamas teigi-nio teisingumo pagrindas. Bet kartais teiginys gali būti grindžiamas nebūtinais, bet pakankamais argumentais, kurie yra pakankamas teiginio teisingumo pagrindas. Pakankamo pagrindo principas tinka tik dedukciniams samprotavimams ir netinka nededukciniams- kai iš teisingų prielaidų seka tikėtina išvada. Šis principas reikalauja pagrįsti teiginius, neleidžia daryti bet kokių išvadų, reika-lauja aklai netikėti, protingai patvirtinti teiginius.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1221 žodžiai iš 4017 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.