Romėnų privatinė teisė
5 (100%) 1 vote

Romėnų privatinė teisė

ROMOS IMPERIJA

I a. pr. Kr. Romos respublika patyrė didelę krizę. Atėjo kruvinų pilietinių karų laikai. Muštynės tautos susirinkime, ginkluoti susirėmimai gatvėse ir keliuose buvo nuolatiniai reiškiniai.Vyko kova tarp senato šalininkų – optimatų (lot. optimus – geriausias) ir populiarių (lot. populus – liaudis), kurie rėmėsi Romos varguomene. Atsirado įtakingų valstybės veikėjų, kurie stengėsi užgrobti valdžią. Didžiausią autoritetą turėjo Pompėjus, Cezaris ir Krasas. 49 m. pr. Kr. Cezaris „peržengė Rubikoną“ ir užėmė Romą. Vėliau Cezaris pasiskelbė diktatoriumi iki gyvos galvos, tačiau 44 m. pr. Kr. jis buvo nužudytas.

Po Cezario mirties, dėl sosto ėmė varžytis du Romos legionų vadai – Markas Antonijus ir Oktavianas. Tarp jų prasidėjo tarpusavio karai kurie baigėsi Oktaviano pergale. 27 m. pr. Kr. Oktavianas tapo Romos valdovu. Jam buvo suteiktas imperatoriaus titulas. Šio valdovo valdymo laikais Romos valstybė pasiekė klestėjimo viršūnę visose gyvenimo srityse, tad už nuopelnus Romai jam buvo suteiktas Augusto (išaukštintojo) vardas. Pradedant Oktavianu Augustu visus Romos valdovus imta vadinti imperatoriais, o jų įvesta tvarką – imperija. Oktavianui mirus 14 m. po Kr., senatas paskelbė jį dievu.

Oktaviano Augusto įpėdiniai didesniuose karuose nedalyvavo. Imperatoriai, po Augusto valdę imperiją 100 metų, buvo žiaurūs ir despotiški. Tai Tiberijus, Kaligula, Klaudijus, ypač „pasižymėjo“ Neronas, kuris, kaip manoma, 64 m. įsakė padegti Romą. Po imperatorių despotų, Romą valdė Antoninų dinastija (II a. po Kr.) Žymiausias buvo imperatorius Trajanas, kuris užėmė Mesopotamiją. II a. didžiulė imperija nebegalėjo tęsti užkariaujamųjų žygių. Dabar reikėjo daug kariuomenės sienoms ginti ir sukilimams provincijose malšinti.

Didelį vaidmenį Romos imperijoje suvaidino krikščionybė. Romėnų valdovai tolerantiški visoms religijoms, todėl iš pradžių krikščionims netrukdė. Kadangi vis daugiau žmonių tapdavo krikščionimis, imperatoriai ėmė jų baimintis. Naujojo tikėjimo šalininkai negarbino romėnų dievų, nedalyvaudavo jų pagerbimo šventėse. Nors krikščionys laikėsi romėnų įstatymų, tačiau atsisakydavo garbinti imperatorių kaip dievą, o tai buvo vertinama, kaip neištikimybė Romai. Krikščionys atsisakydavo tarnauti kariuomenėje.

Kai 64 m. gaisras nusiaubė Romą, imperatorius Neronas apkaltino krikščionis ir pradėjo viešai juos persekioti. Juos įsakė persekioti ir vėlesni imperatoriai, ypač Diokletianas ir Markas Aurelijus. tačiau represijos nesustabdė krikščionybės plitimo, nes daugelis žavėjosi krikščioniškomis idėjomis ir teiginiais.

III a. visuotinis krikščionių persekiojimas baigėsi. 313 m. Romos imperatorius Konstantinas išleido įstatymą, draudžiantį persekioti krikščionis. Tačiau pats didžiausias krikščionių Bažnyčios laimėjimas buvo pasiektas 392 metais, kai imperatorius Teodosijus krikščionybę paskelbė valstybine religija.

III a. Romos imperijoje prasidėjus pilietiniams karams ir didžiajam tautų kraustymuisi, pasibaigė romėnų gerovės laikotarpis. Imperija ėmė irti ir visos pastangos ją išsaugoti liko bevaisės. Legionų vadai pradėjo tarpusavyje kovoti dės imperatoriau sosto, išrinktas imperatorius išsilaikydavo soste gana trumpą laiką. Silpstančią Romos imperiją alino barbarų puldinėjimai. Nepajėgdami sulaikyti germanų, romėnai imperatoriai samdė juos tarnauti pasienio apsaugoje, tačiau ir tai nepadėjo apsaugoti imperijos nuo puldinėjimo. Viso šito pasekmėje, prasidėjo Romos imperijos skilimas, pasibaigęs 395 m. Susidarė dvi imperijos – Vakarų Romos Imperija ir Rytų Romos Imperija, kuri vėliau tapo Bizantija, o žlugo 1453 m., kai ją užkariavo turkai.

Nuolatinės kovos su barbarais galutinai išsekino Vakarų Romos imperiją. Jos provincijos atiteko germanams. Samdytų germanų pulkai šeimininkavo ir pačioje Romoje. Jie rinkdavo imperatorius, jie juos ir nuversdavo. Imperatoriaus asmens sargybai vadovavęs germanas Odoakras 476 m. nušalino penkiolikmetį imperatorių Romulą Augustą. Odoakras pasiskelbė Italijos karaliumi ir įsikūrė Ravenos mieste. Šis įvykis ir yra laikomas Vakarų Romos imperijos pabaiga, o kartu su ja baigiasi ir Senovės istorijos laikotarpis.

Romos imperijos teisė

Pirmaisiais imperijos gyvavimo šimtmečiais imperatoriai, kurdami centralizuotą monarchiją, nepajėgė atsipalaiduoti nuo respublikai būdingų institutų ir jas išsaugojo. Tai buvo savotiškas pereinamasis nuo respublikos į monarchiją laikotarpis. Net imperatorius buvo laikomas tik pirmuoju senatorių sąraše – princepsu (princeps senatus).

Pirmasis Romos imperatorius Oktavianas, 27 m. pr. Kr. gavęs aukščiausiąją valdžią (imperium) ir augusto (išaukštintojo) garbės titulą, formaliai įstatymų leidybos teise nesinaudojo.. Tačiau faktiškai nuo šiol įstatymų leidyba kaip tik visiškai susitelkė princepso rankose. Sumažėjus tautos susirinkimo reikšmei, įstatymo galią įgijo senatuskonsultai, tad princepsui tereikėjo visiškai užvaldyti senatą. Okatavianas iki gyvos galvos buvo išrinktas į svarbiausias valstybės pareigas – cenzoriaus, nuo seno sudarančio senato sudėtį, tautos tribūno, galėjusio vetuoti senato nutarimus, ir konsulo, galėjusio teisę panaikinti bet kurio pareigūno sprendimą. Eidamas šias pareigas,
princepsas atėmė iš kitų galimybę daryti bet kokį poveikį senato nutarimams..

Netrukus prie teisės kūrimo prisidėjo ir jau savarankiškas imperatorių veikla. Imperatorių leidžiamas konstitucijas (constitutiones), romėnų teisininkai (pvz.Ulpianas) laikė aktais, leidžiamasi tautai jiems perdavus savo įstatymų leidybos teisę. Valstybės valdžios centru tapo imperatorius, o pagrindiniu teisės šaltiniu tapo imperatoriaus sprendimai.

Dominanto laikotarpiu, Romos imperijai virtus monarchija su absoliutine imperatorių valdžia, svarbiausiu teisės šaltiniu tapo jų konstitucijos. Imperatorių aktai galiojo visoje Romos imperijos teritorijoje.

Imperijos laikotarpiu pretoriai kurį laiką formaliai ir toliau išsaugojo teisę leisti ediktus, tačiau vengdami galimų prieštaravimų imperatorių valiai, jie nustojo keiti ediktus, naujai skelbiami jų aktai ėmė kartoti buvusiųjų tekstus ir galiausiai jų apskritai atsisakyta

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 905 žodžiai iš 2895 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.