Romenu privatines teise saltiniai
5 (100%) 1 vote

Romenu privatines teise saltiniai

Romėnų civilinės teisės šaltiniai

Šiame darbe romėnų teisės šaltiniai nagrinėjami kaip teisės normų atsiradimas, jų išraiškos formos, arba formavimosi būdai. Mano darbo tikslas – supažindinti su romėnų teisės šaltinių rūšimis.

Pagrindinis žinių apie romėnų teisę šaltinis yra Justiniano 6 a. kodifikuota teisė. Labai reikšmingos yra Gajaus Institucijos (2a.vidurys), rastos praėjusio šitmečio pradžioje. Svarbių žinių apie archajinę romėnų teisę randame epigrafuose – teisės užrašuose, iškaltuose akmenyje arba metalinėse plokštelėse. Žinių apie romėnų teisę galima aptikti ir ne teisės – istorikų, poetų, žymiausių oratorių – veikaluose.

Romėnų teisės šaltiniai skirstomi į 6 rūšis : papročių teisė, įstatymai, senato nutarimai, imperatorių konstitucijos, pretorių ediktai, teisės mokslas. Plačiau aptarsiu kiekvieną jų.

Papročių teisė

Romoje, kaip ir kitose senovės valstybėse, pirmasis, seniausias teisės šaltinis buvo paprotys. Per visą seniausią ir respublikos laikotarpį papročių teisė buvo vyraujantis teisės šaltinis. Papročių teisę romėnai vadino įvairiai: usus, mos maiorum, consuetudo. Pagal romėnų koncepciją, papročių teisė, skirtingai negu įstatymai, kur valia išreikšta aiškiai, yra tyli tautos valios išraiška. Kol visuomeniniai santykiai buvo nesudėtingi, papročių teisės visiškai pakako. Nuo 1 a. papročių teisę visur imta kodifikuoti. Tam reikšmės turėjo ir ta aplinkybė, jog papročių teisė sudarė galimybes piktnaudžiavimui. Todėl Romoje 450 m. pr. Kr. sudarytas Dvylikos lentelių įstatymas, kuriame užrašytos ne tik privatinės, bet ir viešosios teisės normos.

Įstatymai(leges)

Pagal Gajų, įstatymas (lex) pasirodė respublikos laikotarpiu. Tada jis reiškė tautos susirinkimo (comitium) priimtą aktą. Visi iki tol išėjusieji, įskaitant ir Dvylikos lentelių įstatymus, buvo ne kas kita, kaip užrašyti papročiai. Įstatymą sudarė trys dalys : įžanga (praescriptio) , teisiniai reikalavimai (rogatio) , sankcija (sanctio) .

Tautos susirinkimas įstatymus priimdavo magistrato (konsulo arba pretoriaus) siūlymu. Plebėjai turėjo savo susirinkimą, vadinamą consilium plebis. Jam vadovavo plebėjų tribūnas. Plebėjų susirinkimo priimti aktai vadinti plebis scita.

Senato nutarimai (senatusconsulta)

Respublikos laikotarpiu senatą sudarė princepsas. Tada senatas dar neturėjo įstatymų leidybos teisės, bet jau įgijo tam tikrą reikšmę leidžiant įstatymus, nes tvirtino priimtuosius tautos susirinkimo. Privalomąją teisinę galią senato nutarimai įgijo tik Augusto laikais.

Imperatorių kostitucijos

Principato laikotarpiu prasiplėtė imperatoriaus įstatymų leidybos teisės. Imperatoriaus leidžiami norminiai aktai vadinti bendru konstitucijų (constitutiones) vardu, nors jų teisinė forma buvo įvairi. Tai ediktai, mandatai, dekretai ir reskriptai.

Ediktai (edicta) – tai bendrojo pobūdžio imperatoriaus norminiai aktai, formos ir turinio atžvilgiu panašiausi į įstatymus.

Mandatai (mandata) – tai imperatoriaus instrukcijos provincijų vietininkams ir kitiems valdininkams. Mandatai suteikė tam tikrų teisių, įgaliojimų.

Dekretai (decreta) – tai imperatoriaus, kaip aukščiausiojo teisėjo, sprendimai.

Reskriptai (reskripta) – tai imperatoriaus (jo kanceliarijos) atsakymai į teisėjų, valdininkų ar paprastų piliečių teisinius klausimus.

Dominato laikotarpiu visa įstatymų leidžiamoji valdžia buvo sutelkta imperatoriaus rankose. Jo leidžiami aktai vadinti leges (įstatymais) .Tie įstatymai buvo susisteminami. Pirmasis susistemintas rinkinys (codex) – Codex Gregorianus – išleistas 29 m. Apie 314 m. pasirodė Codex Hermogenianus. 438 m. išėjo oficialus kodeksas – Codex Theodosianus.

Išsamiausia kodifikacija atlikta imperatoriaus Justiniano valdymo laikais. Justiniano kodifikuotą teisę sudaro keturios dalys : Kodeksas (Codex), imperatorių konstitucijų ištraukų rinkinys; Digesta, jos dalis sudaryta iš žymiausių Romos teisininkų veikalų ištraukų; Institutiones, jos tarsi romėnų teisės vadovėlis, nes jam teikta tokia pati teisinė reikšmė kaip ir Kodeksui bei Digestoms; Novellae; Justinianas jų nekodifikavo. Tai atliko privatūs kompiliatoriai.

Pretorių ediktai

Pasak romėnų (Papiniano), pretorių teisė sukurta siekiant paaiškinti, papildyti ir pataisyti civilinę teisę. Teisinį pretorių ediktų pagrindą 2 a. sukūrė imperatoriaus Hadriano kvestorius Salvijus Julijonas, susisteminęs pretorių teisę. Jis parengė bendrą edictum perpetuum formulę (senatas ją patvirtino) ir uždraudė keisti. Pretorių teisė turėjo progresyvumo požymių, nes skatino prekinius piniginius santykius.

Teisės mokslas (iurisprudentia)

Teisės mokslo raida Romoje prasidėjo labai anksti. Pirmieji teisės komentatoriai – pontifikai (aukštosios žinių kolegijos nariai), buvo ne tik sakralinės, bet ir pasaulietinės teisės žinovai.

1 a. išsiskyrė dvi teisės mokyklos: prokuliečių (pradininkas Labeonas) ir sabiniečių (pradininkas Kapitonas) .

426 m. išleista Valentiniano 3 konstitucija, dar vadinama “Įstatymu apie citavimą”. Šis įstatymas leido teismams “cituoti”, t. y.remtis tik penkių garsiausio klasikinio laikotarpio teisininkų darbais: Gajaus, Papiniano, Pauliaus, Ulpiano ir Modestino.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 733 žodžiai iš 2365 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.