Romenu privatines teise saltiniai
5 (100%) 1 vote

Romenu privatines teise saltiniai

1121

Romėnų civilinės teisės šaltiniai

Šiame darbe romėnų teisės šaltiniai nagrinėjami kaip teisės normų atsiradimas, jų išraiškos formos, arba formavimosi būdai. Mano darbo tikslas – supažindinti su romėnų teisės šaltinių rūšimis.

Pagrindinis žinių apie romėnų teisę šaltinis yra Justiniano 6 a. kodifikuota teisė. Labai reikšmingos yra Gajaus Institucijos (2a.vidurys), rastos praėjusio šitmečio pradžioje. Svarbių žinių apie archajinę romėnų teisę randame epigrafuose – teisės užrašuose, iškaltuose akmenyje arba metalinėse plokštelėse. Žinių apie romėnų teisę galima aptikti ir ne teisės – istorikų, poetų, žymiausių oratorių – veikaluose.

Romėnų teisės šaltiniai skirstomi į 6 rūšis : papročių teisė, įstatymai, senato nutarimai, imperatorių konstitucijos, pretorių ediktai, teisės mokslas. Plačiau aptarsiu kiekvieną jų.

Papročių teisė

Romoje, kaip ir kitose senovės valstybėse, pirmasis, seniausias teisės šaltinis buvo paprotys. Per visą seniausią ir respublikos laikotarpį papročių teisė buvo vyraujantis teisės šaltinis. Papročių teisę romėnai vadino įvairiai: usus, mos maiorum, consuetudo. Pagal romėnų koncepciją, papročių teisė, skirtingai negu įstatymai, kur valia išreikšta aiškiai, yra tyli tautos valios išraiška. Kol visuomeniniai santykiai buvo nesudėtingi, papročių teisės visiškai pakako. Nuo 1 a. papročių teisę visur imta kodifikuoti. Tam reikšmės turėjo ir ta aplinkybė, jog papročių teisė sudarė galimybes piktnaudžiavimui. Todėl Romoje 450 m. pr. Kr. sudarytas Dvylikos lentelių įstatymas, kuriame užrašytos ne tik privatinės, bet ir viešosios teisės normos.

Įstatymai(leges)

Pagal Gajų, įstatymas (lex) pasirodė respublikos laikotarpiu. Tada jis reiškė tautos susirinkimo (comitium) priimtą aktą. Visi iki tol išėjusieji, įskaitant ir Dvylikos lentelių įstatymus, buvo ne kas kita, kaip užrašyti papročiai. Įstatymą sudarė trys dalys : įžanga (praescriptio) , teisiniai reikalavimai (rogatio) , sankcija (sanctio) .

Tautos susirinkimas įstatymus priimdavo magistrato (konsulo arba pretoriaus) siūlymu. Plebėjai turėjo savo susirinkimą, vadinamą consilium plebis. Jam vadovavo plebėjų tribūnas. Plebėjų susirinkimo priimti aktai vadinti plebis scita.

Senato nutarimai (senatusconsulta)

Respublikos laikotarpiu senatą sudarė princepsas. Tada senatas dar neturėjo įstatymų leidybos teisės, bet jau įgijo tam tikrą reikšmę leidžiant įstatymus, nes tvirtino priimtuosius tautos susirinkimo. Privalomąją teisinę galią senato nutarimai įgijo tik Augusto laikais.

Imperatorių kostitucijos

Principato laikotarpiu prasiplėtė imperatoriaus įstatymų leidybos teisės. Imperatoriaus leidžiami norminiai aktai vadinti bendru konstitucijų (constitutiones) vardu, nors jų teisinė forma buvo įvairi. Tai ediktai, mandatai, dekretai ir reskriptai.

Ediktai (edicta) – tai bendrojo pobūdžio imperatoriaus norminiai aktai, formos ir turinio atžvilgiu panašiausi į įstatymus.

Mandatai (mandata) – tai imperatoriaus instrukcijos provincijų vietininkams ir kitiems valdininkams. Mandatai suteikė tam tikrų teisių, įgaliojimų.

Dekretai (decreta) – tai imperatoriaus, kaip aukščiausiojo teisėjo, sprendimai.

Reskriptai (reskripta) – tai imperatoriaus (jo kanceliarijos) atsakymai į teisėjų, valdininkų ar paprastų piliečių teisinius klausimus.

Dominato laikotarpiu visa įstatymų leidžiamoji valdžia buvo sutelkta imperatoriaus rankose. Jo leidžiami aktai vadinti leges (įstatymais) .Tie įstatymai buvo susisteminami. Pirmasis susistemintas rinkinys (codex) – Codex Gregorianus – išleistas 29 m. Apie 314 m. pasirodė Codex Hermogenianus. 438 m. išėjo oficialus kodeksas – Codex Theodosianus.

Išsamiausia kodifikacija atlikta imperatoriaus Justiniano valdymo laikais. Justiniano kodifikuotą teisę sudaro keturios dalys : Kodeksas (Codex), imperatorių konstitucijų ištraukų rinkinys; Digesta, jos dalis sudaryta iš žymiausių Romos teisininkų veikalų ištraukų; Institutiones, jos tarsi romėnų teisės vadovėlis, nes jam teikta tokia pati teisinė reikšmė kaip ir Kodeksui bei Digestoms; Novellae; Justinianas jų nekodifikavo. Tai atliko privatūs kompiliatoriai.

Pretorių ediktai

Pasak romėnų (Papiniano), pretorių teisė sukurta siekiant paaiškinti, papildyti ir pataisyti civilinę teisę. Teisinį pretorių ediktų pagrindą 2 a. sukūrė imperatoriaus Hadriano kvestorius Salvijus Julijonas, susisteminęs pretorių teisę. Jis parengė bendrą edictum perpetuum formulę (senatas ją patvirtino) ir uždraudė keisti. Pretorių teisė turėjo progresyvumo požymių, nes skatino prekinius piniginius santykius.

Teisės mokslas (iurisprudentia)

Teisės mokslo raida Romoje prasidėjo labai anksti. Pirmieji teisės komentatoriai – pontifikai (aukštosios žinių kolegijos nariai), buvo ne tik sakralinės, bet ir pasaulietinės teisės žinovai.

1 a. išsiskyrė dvi teisės mokyklos: prokuliečių (pradininkas Labeonas) ir sabiniečių (pradininkas Kapitonas) .

426 m. išleista Valentiniano 3 konstitucija, dar vadinama “Įstatymu apie citavimą”. Šis įstatymas leido teismams “cituoti”, t. y.remtis tik penkių garsiausio klasikinio laikotarpio teisininkų darbais: Gajaus, Papiniano, Pauliaus, Ulpiano ir Modestino.

Didžiulis Romos teisininkų nuopelnas, kad labai
įvairialypę ir daugiašakę romėnų privatinę teisę jie sugebėjo taip susisteminti, kad ši tapo išbaigta, tobula teisės sistema, kokios nerasime jokioje kitoje antikos vakstybėje.

Prievolės tarytum iš sutarčių

Prievolių tarytum iš sutarčių samprata ir rūšys

Prievolių atsiradimo pagrindai romėnų teisėje buvo esminis jų sisteminimo pradas. Pagal atsiradimo priežastis prievoles imta skirstyti į sutartis ir deliktus.Tačiau visi prievoliniai santykiai netilpo į šias sąvokas. Tokias prievoles imta vadinti obligationes quosi ex contractu. Šias prievoles Romos teisininkai skyrė į tris grupes. Jas sudarė tam tikrų rūšių prievolės: nepagrįsto praturtėjimo prievolės, svetimų reikalų tvarkymas be įgaliojimo ir bendrija.

Svetimų reikalų tvarkymas be įgaliojimo (negotiorum gestio)

Negotiorum gestio atsirasdavo kuriam nors asmeniui (negotiorum gestor) be kito asmens (dominus negotii) įsigaliojimo ir įsipareigojimų savo valia atlikus šio naudai tam tikrus veiksmus (pvz.: sumokėjus skolą).

Gestoriaus atliekami veiksmai galėjo būti materialūs arba teisiniai. Negotiorum gestio teisiniam santykiui atsirasti romėnų teisė kėlė tam tikras sąlygas:

a.) tam tikrais veiksmais gestorius turi siekti sutvarkyti svetimus reikalus (animus negotia aliena gerendi);

b.) veiksmu būtina siekti pozityvaus tikslo;

c.) atitinkami veiksmai galimi, kai neprieštarauja dominus negotii valiai (suinteresuotas žmogus nėra jų uždraudęs) ir kai jis pats negali pasirūpinti savo reikalais;

d.) reikalų tvarkymas šiuo būdu neatlyginamas.

Negotiorum gestio formavimosi pradžioje pretorius abi šalis gynė suteikdamas teisę pareikšti actio in factum. Vėliau pripažinti ir civiliniai ieškiniai bonae fidei.

Nepagrįsto praturtėjimo prievolės (condictio)

Jau respublikos laikotarpio teisininkai suformulavo principą, kad asmeniui be pakankamo teisinio pagrindo praturtėjus kito asmens sąskaita įgytą turtą privalu grąžinti tam, kurio sąskaita praturtėta.

Ieškinio, kuriuo reikalaujama be pagrindo įgyto turto, pavadinimas kyla iš legis actio per condictionem. Romėnai jį vadino condictio.

Romėnai nesukūrė bendrųjų principų, kuriais būtų galima vadovautis sprendžiant, ar asmuo praturtėjo be pagrindo. Romėnai bandė išspręsti šią problemą, nustatant tipinius praturtėjimo be pagrindo atvejus:

a.) condictio indebiti – ieškinys, kurį asmuo pateikia sumokėjęs nesamą skolą, sumokėjęs ne jam privalomą sumokėti arba ne tam asmeniui reikalingą mokėti skolą;

b.) condictio causa data non secuta – tai ieškinys, kuriuo siekiama susigrąžinti turtą, perduotą trečiajam asmeniui, tikintis, bet nesulaukus priešpriešinio veiksmo;

c.) codictio ob iniustam causam – ieškinys dėl sugrąžinto turto, perduoto įstatymui ar moralei priešingu tikslu.

Daugybė atvejų, neatitinkančių minėtų kodifikacijų, vadinti bendru condictiones sine causa vardu. Tada kodifikacijos teisė suteikiama remiantis vien grynu praturtėjimu sine causa pagrindu, nesigilinant į aplinkybes.

Bendrija (communio)

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1184 žodžiai iš 2365 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.