Rukymas chemiko akimis
5 (100%) 1 vote

Rukymas chemiko akimis

RŪKYMO ŽALA CHEMIKO AKIMIS:

1. Į TABAKO SUDĖTĮ ĮEINANČIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIS AUGALAMS

TYRIMAS.

2. TYRIMAS: TABAKO DEGIMO PRODUKTŲ APŽVALGA.

atliko: AGNIEŠKA MAKEVIČ 12 kl. J. I. Kraševskio vidurinė mokykla, Vilnius

VIKTORIJA PACHOMOVA 12 kl. J. I. Kraševskio vidurinė mokykla, Vilnius.

Vadovė: RIMA SKRABIENĖ

VILNIUS 2003

Deganti cigaretė – unikalus kancerogeninių medžiagų fabrikas

Tarp mums žinomų piktybinių navikų priežasčių tabako rūkymas užima labai svarbią vietą. Žymių epidemiologų R. Dolo ir R. Pito duomenimis, išsivysčiuse šalyse net 30  mirtingumo nuo visų piktybinių navikų sąlygoja rūkymas.

Su tabako rūkymų siejamas plaučių, ryklės, stemplės, šlapimo pūslės, kasos ir kitų lokalizacijų vėžys.

Deganti cigaretė yra tarsi unikalus chemijos fabrikas, kuriame “pasigamina” apie 4000 įvairiu medžiagų. Vienos

jų gali būti nekenksmingos, inertiškos, tačiau yra ir toksiškų, pvz. nikotinas, kuris yra širdies ir kraujagyslių ligų kaltininkas; yra ir kancerogeniškų, t.y. sukeliančių vėžį medžiagų. Tarptautinio vėžio tyrimo centro duomenimis (Lionas, Prancūzija), cigarečių dūmuose yra 55 įvairios medžiagos, kuriu kancerogeniškumas žmogui arba laboratoriniams gyvūnams įrodytas. Iš jų net 20 medžiagų sukelia plaučių navikus bent vienai laboratorinių gyvūnų rūšiai. Daugiausia cigarečių dūmuose policiklinių aromatinių angliavandenilinių (PAA), nes tabakas cigaretėje dega 700-800C temperatūroje, o tokia yra optimali jiems susidaryti. Iš šios klasės junginių benzo(a)pireno kancerogeniškumas labai gerai ištirtas. Nustatyta, kad jis yra stiprus plaučių kancerogenas. Suleidus jo vietiškai (į trachėją) arba inhaliacijų būdu laboratorinėms žiurkėnams išsivysto plaučių vėžys.

Cigarečių dūmuose panašiais kiekiais kaip PAA yra kitų kancarogenų – N-nitrozaminų (NA). Tarp jų yra tabakui specifinių N-nitrozaminų (TSN), skatinančių plaučių navikus kelių rūšių gyvūnams. Nustatyta, kad rūkorius per savo gyvenimą gali gauti tokio šio TSN dozę, kurios gana gyvūnams eksperimentiškai sukelti vėžį.

Be minėtų kancerogenų, cigarečių dūmuose aptinkama aromatinių amidų (pvz., 2-toluidinas, 2-naftilaminas), aldehidų (pvz., formaldehidas) ir kitų įvairių organinių junginių (pvz. benzolas, 2-naftilaminas) ir kitų organinių junginių ( pvz., benzolas, vinilchloridas, stirolas), neorganinių junginių-tokių kaip arsenas, nikelis, chromas, kadmis, polonis-210 ir kiti. Šių kenksmingų medžiagų randama mažiau negu PAA arba NA.

Vėžio vystymuisi svarbus ir kancerogenai. Tai medžiagos, kurios pačios navikų nesukelia, bet skatina pragmatišką kancerogenų poveikį. Tokių medžiagų taip pat aptinkama cigarečių dūmuose. Tai fenoliai ir kt.

Dauguma kancerogeninių medžiagų yra dirvinėje dūmų frakcijoje. 1951 metais, kai paaiškėjo pražūtingas cigaretės poveikis, cigaretėse buvo rasta apie 40 mg dervinių medžiagų. Naudojant įvairias priemones (filtrus ir kt.), pakeitus gamybos technologiją ir pan. jų kiekis sumažintas. Pavyzdžiui, JAV 1952 m. didelis dervų skaičius (38 mg ) ir nikotino skaičius (2,7 mg) kiekis cigaretėse 1992 m. sumažėjo atitinkamai ik 12 mg ir 0,95 mg. Cigarečių filtrai sumažina kenksmingu medžiagų kiekį dūmuose, tačiau nevisiškai. Be to, turėti omenyje, kad dažnai vartojamuose celiuliozės acetato filtruose naudojami plastikatoriai (pvz., trietilengliceroacetatas) taip pat nėra nekenksmingi žmogui. Antra vertus, dabartinėse cigaretėse randama daugiau nitratų, susijusiu su azoto ir jo junginių susidarymu. Smarkesnis cigaretės degimas sumažina kancerogeninių PAA kiekį, tačiau išsiskiria daugiau azoto oksidų, taip susidaro daugiau kancerogeninių N-nitrozaminų ypač TSN. Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog rūkaliai, vartodami cigaretes su sumažintu nikotino kiekių, rūko intensyviau, kad patenkintų nikotino poveikį* (priklausomybę), todėl įtraukia dūmus giliau ir daugiau kenksmingų medžiagų patenka į organizmą.

Plaučių vėžys dažnėja įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Lietuvos onkologijos centro duomenimis 92% susirgusiųjų plaučių vėžiu, buvo rūkaliai. Didelės reikšmės turi surūkomų cigarečių kiekis, kiek metų žmogus rūko, kada pradėjo rūkyti. Kuo daugiau cigarečių surūkoma, kuo jaunesniame amžiuje pradėta

* Nikotinas yra narkotikas, prie kurio žmogus pripranta ir sunkiai nuo jo atsisako.

Daug rūkančių vyrų žmonos kur kas dažniau serga plačių vėžiu negu nerūkančiu nerūkančios žmonos. Be to, kancerogeninės ir toksinės medžiagos per placentą gali patekti į moters gimdoje besivystantį vaisių. Rūkymas ypač pavojingas piktnaudžiaujantiems alkoholiu žmonėms, taip pat tiems, kuriuos darbe veikia įvairūs kenksmingi faktoriai. Taigi rūkymo vaidmuo vėžiui išsivystyti yra įrodytas įvairių tyrimų duomenimis ir nekelia abejonių. Metus rūkyti ir vėliau negrįžtant prie šio įpročio, rizika susirgti vėžiu mažėja.

Moterims apie rūkimą

Pasaulinės Sveikatos Organizacijos teigia: „Rūkymas yra didžiausias pavojus žmogaus sveikatai, kuris gali būti pašalintas“.

Nuo rūkymo sukeltų ligų (plaučių vėžio, širdies kraujagyslių, bronchu ir kitų
ligų) pasaulyje kasmet prieš laiką miršta daugiau kaip 3 000 000 žmonių, iš jų 1 200 000 Europos gyventojai, 7000 Lietuvos gyventojai .

Ilgą laiką rūkymas buvo vyrų privilegija, todėl medikų pastangos buvo sukeltos prieš vyrų rūkymą. Tačiau moterų emancipacijos banga, persiritusi per visą pasaulį, sulygino ne tik moterų ir vyrų teises, bet ir ydas. Moterų alkoholizmas sparčiai vejasi vyrų „pasiekimus“ šioje srityje, o kai kuriose šalyse moterų rūkymo paplitimas prilygsta vyrų rūkymui. Lietuvoje rūko apie 40-45% vyrų ir 15-17% moterų. Atrodo, jei moterys rūko tai ir pasekmes turėtų pajusti tokias pačias. Tačiau tai yra visai ne taip. Rūkančios moterys patiria papildomus pavojus. Pirmiausia, dėl savo psichozinių ypatumų jos greičiau įpranta rūkyti, tampa labiau priklausomos nuo nikotino ir joms žymiai sunkiau mesti. Antra, jų organizmas jautresnis, joms rūkymas labiau kenkia greičiau sendina, 2-3 metas priartina klimakterinį periodą. Trečia, ir svarbiausia, moterų – esamų arba būsimų motinų ne tik jų sveikatą, bet ir tų, kuriems jos suteikia gyvybę.

Apibendrinant įvairiose šalyse per pastaruosius dešimtmečius atliktus tyrimus, galima išvardyti šias moterų rūkymo pasekmes:

• Dėl toksinių tabako dūmų medžiagų poveikio kiaušidžių funkcijai dažnesni rūkančių moterų menstruacinio ciklo sutrikimai, nevaisingumas, moterys dažniau serga krūties vėžiu.

• Dėl nikotino poveikio placentos kraujagyslėms kyla įvairiu nėštumo komplikacijų, savaiminis abortas rūkančioms moterims įvyksta 80% dažniau, taip pat dažniau būna negimdinis nėštumas.

• Dėl placentos kraujagyslių pažeidimo ir vaisiaus mitybos sutrikimo vaisiaus mirtis nėštumo metu įvyksta 20-25% dažniau.

• Jeigu moterys rūko nėštumo metu, perinatalinis kūdikių mirtingumas (prieš gimstant, gimdymo metu ir tuoj po jo) pasitaiko 2-2,5 karto dažniau.

• Rūkančiu motinu kūdikiai dažniau gimsta neišnešioti, jų svoris mažesnis vidutiniškai 200-300 gramų.

• Dėl nikotino ir anglies viendeginio (CO smalkių) poveikio sulėtėja vaisiaus vystymasis, tad rūkančių motinų vaikai iki 7-11 metų atsilieka fiziniu ir psichinių išsivystymu.

• Rūkančioms motinoms dažniau stinga pieno, jos trumpiau gali maitinti savo kūdikius, be to, jie dar papildomai nukenčia su pienu gaudami nuodų.

Taigi, jai motina rūko, tai ir jos kūdikis kartu su ja rūko – jis neturi pasirinkimo. Rūkanti motina, būdama artimesnė vaikui, daro jam didesnę įtaką negu rūkantis tėvas. Todėl jų vaikai dažniau tampa rūkantys.

DARBO TIKSLAS

• Surinkti literatūrinę medžiagą apie nikotiną ir tabako sudedamąsias dalis, kuri įrodo tabako ir jo dūmų kenksmingumą.

• Atlikti tyrimus:

1. Tabako ekstrakto poveikis pupelių sudygimui.

2. Tabako degimo produktų apžvalga.

3. Nikotino įtaką vandens augalo euchenijos fotosintezės ir kvėpavimo intensyvumui.

• Surinkti literatūrinę medžiagą apie fotosintezę ir kvėpavimą. Pateikti fotosintezės ir kvėpavimo (kalvino ciklo) grafikus.

• Padaryti išvadas.

NIKOTINAS IR JO PADARINIAI

Svarbią fiziologinę reikšmę turi nikotino rūgštis ir jos amidas, arbavitaminas PP (nikotino rūgštis organizme virsta amidu, ir ją galima laikyti provitaminu PP). Jis yra antipelagrinis vitaminas. Vitamino PP yra žinduolių kepenyse, raumenyse, mielėse, piene, javų daiguose ir sėlenose. Žmogaus organizmui per parą reikia 20-30 mg vitamino PP. Nikotino rūgšties dietilamidas vartojamas kaip skatinąs širdies veiklą vaistas (koraminas):

Izonikotino rūgšties hidrazidai, pvz., tubazidas ir ftivazidas, vartojami kaip prieštuberkulioziniai preparatai:

Piperidinas, arba heksahidropiridinas, gaunamas hidrinant (etanolis ir natris) piridiną (žr. p. 102). Jis taip pat susidaro 1,5-dibrompentaną veikiant amoniaku:



Grynas piperidinas yra bespalvis skystis (virimo temperatūra 105,6°C), gerai tirpstąs vandenyje. Jo žiedas, panašiai kaip ir cikloheksano, yra kėdės konformacijos.

Piperidino, panašiai kaip ir antrinio alifatinio amino, amino grupės vandenilį gali pakeisti alkilas, acilas, nitrozogrupė ir kt.

Šildomas su katalizatoriais (nikeliu arba paladžiu), dehidrinasi iki piridino. Oksidatorių atžvilgiu jis gana atsparus; pvz., jo neveikia kalio permanganato tirpalas rūgščioje aplinkoje, azoto bei chromo rūgštys.

Piperidino žiedo fragmentų sutinkama daugelio alkaloidų (piperino, lobelino, atropino, kokaino ir kt.) sudėtyje.

Piridino grupės alkaloidai

Nikotinas. Tai pagrindinis tabako lapuose (Nikotina tabacum) randamas alkaloidas kartu su dešimčia kitų alkaloidų. Jis sudaro 3/4 viso alkaloidų kiekio tabake. Yra toksiškas (letalinė dozė 30-60 mg), veikiantis vegetatyvinę nervų sistemą. Nuo nikotino susiaurėja kraujagyslės, padidėja kraujospūdis. Nikotinas yra bespalvis, vandenyje tirpstantis skystis (virimo temperatūra 246°C), sudarytas iš dviejų tiesiogiai sujungtų piridino ir pirolidino žiedų. Sintezės būdu gaunamas iš 3-cianopiridino:

NIKOTINO STRUKTURINĖ FORMULĖ ATRODO TAIP:

Augaluose abu heterožiedai yra sintetinami atskirai, o po to sujungiami. Nikotinas yra aktyvus rūkomojo ir kramtomojo tabako ingredientas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1563 žodžiai iš 5164 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.