KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
PEDAGOGIKOS FAKULTETAS
Referatas
Rūkymas ir sveikata
Klaipėda
2006 m.
Turinys
1. Įvadas 3
2. Aprašomoji dalis 4
2.1. Tabakas ir jo paplitimo istorija 4
2.2. Rūkymo psichologija 5
2.3. Rūkymo poveikis organizmui 6
2.4. Kaip kovojama prieš rūkymą? 10
3. Išvados 12
4. Naudota literatūra 13
Įvadas
Rūkymas – tabako (ir popieriaus) sausasis terminis distiliavimas veikiant aukštai temperatūrai, kuri degančiame papiroso gale ar pypkėje siekia 300oC.
Rūkymas labiausiai paplitusi narkomanijos rūšis. Kad rūkyti nesveika, žino kiekvienas, tačiau kuo tai iš tiesų gresia, daugelis nė neįtaria. Kaip ir kitų narkotikų vartojimas, rūkymas yra nenatūralus, žmogaus prigimčiai priešingas veiksmas, kurį sąlygoja socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Rūkymą sudaro tabako deginimas ir kvėpavimas dūmais per burną. Rūkymo įprotis susiformavo ir buvo laikomas demokratišku dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Prieš tai tabakas buvo uostomas arba kramtomas. Šiandien tabako rūkymas suprantamas kaip cigaretės, cigarai arba pypkės.
Cigarečių rūkymas sukelia priklausomybę nuo tabako, dėl ko galima susirgti įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiniais, širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimais, chronišku bronchitu.
Darbo tikslas: išsiaiškinti rūkymo poveikį ir žalą žmogaus sveikatai.
Aprašomoji (analitinė) dalis
Šiuo metu rūkymas yra labai aktuali mūsų visuomenės problema. Rūko visi, kas tik užsinori – tėvai, seneliai, paaugliai.
Rūkymas vidutiniame amžiuje iki 10 kartų padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios kliniškai pasireiškia nestabilia krūtinės angina, ūmiu miokardo infarktu, smegenų bei periferinių kraujagyslių ligomis, aortos aneurizma. Cigarečių rūkymas taip pat didina staigios mirties riziką esant hipertenzijai, hipercholesterolemijai, gliukozės tolerancijos sutrikimui bei cukriniam diabetui. Rūkymas siejamas ir su kai kurių psichikos ligų būklės pablogėjimu. Nikotinas, būdamas psichotropine medžiaga ir įtakodamas neuromediatorių veiklą, pablogina depresijos eigą, ir atvirkščiai – depresija sergantys ligoniai yra mažiau motyvuoti ir sunkiau meta rūkyti. Sergantiems depresija ir rūkantiems pacientams 40 proc. padidėja tikimybė susirgti išemine širdies liga ir iki 60 proc. išauga mirties rizika. Ta pati tendencija stebima ir vyrams, ir moterims.
Tabakas ir jo paplitimo istorija
Tabakas (lotyniškas pavadinimas Nicotiana tabakum) – bulvinių šeimos daugiametis žolinis augalas, paprastai auginamas kaip vienmetis. Tabako tėvynė – tropinė Amerika. Tabako vaisius – dėžutė, pilna labai smulkių pilkšvai rudų sėklų. Auginamas daigais, derlius – lapai, nuskabomi per kelis kartus. Paskui tie lapai ruošiami, vytinami, fermentuojami, džiovinami ir siunčiami į tabako fabrikus, kur juos atitinkamai susmulkina ir gamina cigaretes, papirosus ir t.t.
Europos tabakas pasidarė žinomas po to, kai 1496 metais grįžę antrosios Kolumbo ekspedicijos dalyviai parvežė jų sėklų. Tabako plitimas labai paspartėjo tada, kai jį pakartotinai atvežė į Europą – iš Brazilijos į Prancūziją. Tada ir pradėjo vis plačiau naudoti.
Tabako rūkymas europiečiams buvo naujas paprotys, ir Kolumbo ekspedicijos dalyviai su nuostaba žiūrėjo, kaip indėnai kažkokio augalo lapus susuka, uždega ir įkvepia dūmus.
Rūkymo žalą kai kurie europiečiai suvokė iš karto. Tačiau nežiūrint to, Europoje tabakas labai greitai pradėtas vartoti kaip vaistas. Taip atsitiko todėl, kad tuometinė medicina labai mažai turėjo gydymo priemonių, žmonės vylėsi aptikti kokį nors vaistą, kadangi tuo metu siautė maras, sifilis ir panašiai. XIX a. pabaigoje manyta, kad rūkymas kenkia tik labai nervingiems, išsekusiems, nusilpusiems žmonėms. Medicinos vadovėlyje, išleistame Bazelyje 1625 metais, apie tabaką rašyta šitaip: „ Šita gyduolė apvalo gomurį ir praskaidrina galvą, malšina skausmą ir nugina nuovargį; slopina dantų sopėjimą; saugo žmones nuo maro; išvalo utėles; gydo rožę, pūlinius, įsisenėjusias žaizdas…”
Po kiek laiko tabakas pasidarė madingas – iš pradžių kaip uostomieji milteliai, paskui kaip rūkalai.
Konservatyvesnėje Anglijoje valdžios atstovai tabaką už karto pasmerkė – gal todėl, kad pirmieji atsivežė tuometiniai mirtini Anglijos priešai – ispanai ir platino ilgamečiai varžovai Europoje – prancūzai. Tabako rūkymą pradėjo smerkti ir katalikų bažnyčia, tačiau tabako draudimas gyvavo neilgai.
Tabaku prekiauti pasidarė gana pelninga, ir jo pasėliai vis plėtėsi, užimdami vis naujus plotus. Kartu augo ir tabako vartojimo „ kultūra “: pasidarė madingos elegantiškos uostomojo tabako dėžutės, išrastos pypkės, tabokinės ir panašiai.
Galų gale tabakas pasidarė tradicine žemės ūkio kultūra, kur jo pasėliams skiriamos vienos geriausių dirvų, o tabako gaminiai tvirtai įėjo į daugelio žmonių buitį.
Rūkymo psichologija
Apsinuodijęs nikotinu, žmogus būna: apkvaitęs, prislopintas, labai išblyškęs, jam dreba rankos ir kojos, pila šaltas prakaitas, spengia ausyse, krenta kraujospūdis. Tokioje būklėje, dėl kvėpavimo paralyžiaus, žmogus gali ir
numirti. Jei viskas baigiasi gerai, paprastai apima miegas, keletą dienų po apsinuodijimo, žmogus jaučia bendrą išglebimą, galvos skausmus ir pasišlykštėjimą tabaku. Tiesa, pavojingas apsinuodijimas pasitaiko dažniausiai tik tada, kai rūkantieji ima lenktyniauti, kas surūkys daugiau cigarečių ar papirosų. Dauguma jaunų žmonių, paragavę pirmosios cigaretės dūmo, tampa rūkaliais. Pats pavojingiausias amžius – tarp 14 ir 17 metų. Paaugliai labai dažnai pasiduoda draugų įtakai. Pirmoji cigaretė niekada nebūna maloni, tačiau surūkius keletą pakelių atsiranda įprotis, ilgainiui žmogus tampa ir psichologiškai, ir fiziškai priklausomas nuo nikotino. Dažniausiai, ypač po pirmos pažinties su tabaku, viskas baigiasi apsinuodijimo simptomais, irgi gana nemaloniais, arba mažesniais negalavimais – pykinimu, galvos svaigimu ir skausmu, pagreitėjusiu širdies plakimu.
Pakartotinai imantis cigaretės, nikotino toksinis veiksmas pamažu mažėja ir į pirmą vietą iškyla malonus, jaudinantis tabako poveikis. Rūkymas žmogui pasidaro malonus. Kaip tik šitoje, antroje rūkymo pomėgio vystymosi fazėje, tabako dūmai pasidaro malonūs. Nuo tol jau rūkantieji trokšta anojo tvaiko, dvokiančios bjaurasties, paskanauti ir su netikėliais. Įvyksta visoms narkomanijoms būdingas reiškinys: įvairūs nemalonūs su narkotiko vartojimu susiję dalykai, kaip būsimos euforijos signalai, pasidaro geidžiami. Šioje fazėje tabako vartojimas, pats pasidaro įprastas, trokštamas ir būtinas. Žmogaus gyvenimo būdą, elgesį, mąstymą užvaldo įsakmus poreikis, dar ir dar kartą gauti narkotiką.
Trečioje tabako vartojimo fazėje, žmogus pamažu ima suvokti, kad dėl šio užsiėmimo jis patiria ne tik malonumą, bet ir žalą bei didelių nepatogumų. Žmogui reikia atlikti darbą, o nerūkydamas žmogus negali susikaupti. Pats rūkymas nuo darbo atitraukia, nekalbant apie tai, kad dėl rūkymo sumažėja sugebėjimas lengvai ką nors išmokti, viską atsiminti, tiksliai apskaičiuoti, todėl negalėdamas ilgai išbūti susikaupęs, žmogus dar ir dar kartą užsirūko. Stimuliuojantį poveikį jam daro ir pats užsirūkymo momentas. Galų gale ant stalo priešais tokį žmogų išauga nuorūkų krūva, o kambarys paskęsta dūmų debesyse.
Patalpoje vis mažiau belieka deguonies, todėl ima skaudėti galvą, apima protinis nuovargis, kurį rūkorius stengiasi įveikti užsitraukdamas vis naują dūmą, o tai dar labiau pablogina jo padėtį.
Ilgoje kelionėje, kai rūkyti draudžiama, rūkoriui atsiranda nesulaikomas ir vis didėjantis noras užsirūkyti, todėl jis pradeda galvoti ne apie reikalą, o apie rūkymą.
Rūkorius pripranta prie kurios nors vienos rūšies tabako gaminių ir, kai reikia tenkintis kita rūšimi, kamuojasi dėl visokių nemalonių pojūčių: kosulio, dusimo, nemalonaus skonio burnoje.
Ilgainiui daugeliui žmonių rūkymas jau nebeteikia jokių malonių pojūčių ir virsta varginančia priederme. Šioje rūkymo fazėje pasireiškia įvairios komplikacijos ir atsiranda mintis, kad bene laikas būtų mesti rūkyti.
Taip pat labai nukenčia išorė: atsiranda blyškumas, pagelsta oda ir dantys, moterims pašiurkštėja balsas, didėja neigiami vidiniai pokyčiai įvairiuose organuose ir sistemos.
Rūkymo poveikis organizmui
Tabako dūmuose yra 4000 cheminių junginių. Kenksmingos medžiagos yra:
1.Nikotinas – lengvai į kraujotaką patenkanti toksinė medžiaga, kuri labai veikia nervų sistemą ir skatina kraujagyslių spazmus, pagreitina aterosklerozės atsiradimą. Mokslininkai Poseltas ir Reimanas pirmą kartą gryną nikotiną išskyrė 1828 metais. Grynas nikotinas – skaidrus, aliejingas, aštraus skonio skystis.
2.Anglies monoksidas. Šios dujos yra bekvapės, bespalvės ir nuodingos. Jos susijungia su hemoglobinu ir taip pablogina audinių aprūpinimą deguonimi, todėl ląstelių funkcijos sutrinka.
3.Dervos priskiriamos stipriausiems A klasės kancerogenams, kurie sukelia vėžį. Į jų sudėtį įeina tokios kancerogeninės medžiagos kaip benzenas, toluenas, naftalinas, ksilenas bei kiti policikliniai angliavandeniai. Ant cigarečių pakelių gamintojai paprastai nurodo maždaug 10 miligramų dervų kiekį, bet praktinių testų metu buvo nustatyta, jog faktiškai jis būna dvigubai ar net trigubai didesnis.
4.Dirginančios medžiagos – aldehidai, ketonai, fenolai ir kt. Jos pakenkia bronchų gleivinę ir sukelia lėtinį bronchitą.
Cigaretė gaminama iš cilindrinio popierinio vamzdelio, kuris paprasati būna trumpesnis negu 10 cm ir 10 mm skersmens, su susmulkintu rūkomuoju tabaku. Parduodamose cigaretėse paprastai būna iš celiulozės acetato arba medvilnės pagaminti filtrai, kurie turi sulaikyti dervą.
Rūkymas ir vėžys. 1795 metais Sommering pirmasis paskelbė, kad rūkymas gali būti vėžio priežastis. Sergamumas plaučių vėžiu didėja dėl cigarečių rūkymo. Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad tarp plaučių, ryklės – gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, kasos vėžio ir tabako rūkymo yra stiprus ryšys. Tabako rūkymas daro mažiau įtakos skrandžio, inkstų, kepenų, nosies ertmės vėžio ir mieloidinės leukemijos atsiradimui.
Sergamumas plaučių vėžiu priklauso nuo suvartojamo tabako kiekio. Apskaičiuota, kad rūkant 10 cigarečių per dieną, sergamumas sudaro apie 55 ligos atvejus 100000 žmonių, tuo tarpu rūkant 40 cigarečių – 300 atvejų 100000
žmonių. Lietuvos vyrų sergamumas trachėjos ir plaučių vėžiu sudaro 80 ligos atvejų 100000 žmonių ir iki pastarųjų metų didėjo apie 2 proc. kasmet. Susirgti plaučių vėžiu labiau rizikuoja asmenys, rūkyti pradėję dar vaikystėje ar paauglystėje. Apskritai tabako rūkymas didina plaučių vėžio riziką 10 kartų. Rūkymas gali būti viena iš gimdos kaklelio vėžio priežasčių.
Rūkymas – širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorius. Pagrindinė mirčių priežastis Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligos, iš kurių grėsmingiausia yra koronarinė širdies liga, nusinešanti daugiausia gyvybių. Koronarinę širdies ligą sukelia kraujagyslių aterosklerozė. Žinomi trys reikšmingiausi koronarinės širdies ligos rizikos faktoriai: rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ir dislipidemija (pagausėjęs cholesterolis).
Rūkymas – didysis nepriklausomas koronarinis širdies ligos ir kitų aterosklerozinių ligų rizikos veiksnys. Tyrimais įrodyta, kad daugiau kaip 60 proc. rūkalių tuo netiki. Koronarinė širdies liga – tai širdį maitinančių koronarinių (vainikinių) kraujagyslių laipsniško siaurėjimo ir užsikišimo procesas.