Rusijos teismų sistema
5 (100%) 1 vote

Rusijos teismų sistema

112131

RUSIJOS TEISMŲ SISTEMA

Rusijos teismų sistema nustatoma Rusijos Federacijos Konstitucijos ir Federaliniu konstituciniu įstatymu. Lietuvoje teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Referate apžvelgsiu du pagrindinius dokumentus, reglamentuojančius Rusijos teismų sistemą (t.y. Rusijos Federacijos Konstituciją (7-ą skyrių) ir federalinį konstitucinį įstatymą “Apie Rusijos Federacijos teismų sistemą”). Palyginimui pristatysiu Lietuvos respublikos teismus ir LR Konstituciją (tiksliau XVIII-XIX Konstitucijos skirsnius, kur kalbama apie Lietuvos teismus).

I. Rusijos Federacijos Konstitucija

Rusijos federacijos Konstitucijos 7 skyriuje apibrėžiama Teisminė valdžia. Nurodoma, kad Rusijos federacijoje teisingumą vykdo tik teismai. Tai atitinka ir LR Konstitucijos 119 str., kur teigiama. kad teisingumą Lietuvoje taip pat vykdo tik teismai.

Rusijos Federacijoje Teisminė valdžia įgyvendinama per Konstitucinį, Pilietinį, Administracinį ir Baudžiamąjį teismų procesą.

Ir Rusijos Federacijos, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijose pabrėžiama, kad teisėjai ir teismai vykdydami teisingumą yra nepriklausomi. Rusijos Federacijos Konstitucijoje plačiau apibrėžiami reikalavimai teisėjams:”Teisėjais gali būti Rusijos federacijos piliečiai, sulaukę 25 metų, turintys aukštąjį juridinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą juridinėje sferoje. Federaliniu įstatymu gali būti nustatyti papildomi reikalavimai teisėjams”. LR Konstitucijoje nurodoma, kad Lietuvoje teisėjais gali būti tik LR piliečiai.

Rusijos Federacijos teismas, nustatęs, kad valstybinio ar kokio kito organo teisinis aktas prieštarauja įstatymui, priima įstatymus atitinkantį sprendimą. Lietuvoje pagal LR Konstitucijos įstatymo 110 str.: “Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją”.

Rusijos federacijoje Teisėjai nekeičiami, turi neliečiamumą. LR Konstitucijos 115 str. nurodomi atvejai kuomet teisėjai gali būti atleidžiami iš pareigų ( savo noru, pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme numatyto pensinio amžiaus, dėl sveikatos būklės, išrinktus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą, kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, kai įsiteisėja juos apkaltinę teismo nuosprendžiai). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 116str. Nurodoma, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Rusijos Federacijos Konstitucijoje nenurodoma, kokiais atvejais teisėjai gali būti atleidžiami (tai nurodoma federaliniame įstatyme).

Rusijos Federacijoje teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato federalinis įstatymas. LR Konstitucijos 114 str. II d. numatoma, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų- be respublikos Prezidento sutikimo.

Rusijos Federacijos teismuose visos bylos svarstomos viešai. Uždaras svarstymas nėra leidžiamas, išskyrus atvejus numatytus federaliniame įstatyme. Teismo procesas vykdomas remiantis abiejų pusių lygybės principu. LR Konstitucija nurodo atvejus kuomet bylos svarstymas gali būti uždaras (žmogaus šeimyninio ar asmeninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį).

Rusijos federacijoje Federalinio įstatymo numatytais atvejais teismo procesas vykdomas dalyvaujant prisiekusiems svarstytojams. Prisiekusieji svarstytojai (присяжные заседатели)- tai asmenys iš piliečių tarpo, kurie yra renkami arba paskiriami tam tikram teismo procesui. Yra atsižvelgiama į tam tikrus reikalavimus-amžiaus cenzą, neteistumą ir t.t.. Prisiekusiųjų svarstytojų skaičius ir bylų, į kurių peržiūrėjimą jie sušaukiami, pobūdis yra griežtai apibrėžti.

Rusijos teismai finansuojami tik iš federalinio biudžeto ir finansavimas turi užtikrinti pilną ir nepriklausomą teisingumo vykdymą. LR Konstitucijoje apie teismų finansavimą nekalbama. Tik nurodoma, kad teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

Lietuvos respulikos Konstitucijoje yra išskiriamas atskiras skirsnis, kuriame kalbama apie Konstitucinį teismą. Rusijos Fedaracijos Konstitucijoje nėra atskiro skyriaus Konstituciniam teismui, bet jam yra skiriama nemažai dėmesio.

Rusijos federacijos Konstituciniame teisme yra 19 teisėjų, Lietuvos Respublikoje yra 9 Konstitucinio teismo teisėjai.

Rusijos federacijos Konstitucinis teismas- konstitucinės kontrolės teismo organas, savarankiškai ir nepriklausomai vykdantis teisminę valdžią.

Rusijos Federacijos Konstitucinio teismo teisėjai skiriami individualia tvarka, slapto balsavimo metu. Konstitucinio teismo teisėjo įgaliojimų terminas- 15 metų. Lietuvos Respublikos
Konstitucinio teismo teisėjai skiriami 9 metams ir tik vienai kadencijai. Lietuvoje Konstitucinio teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Rusijos Federacijos įstatymų nustatyta, kad Konstitucinio teismo teisėjai negali užimti valstybinių ar kokių kitų pareigų, negali užsiimti apmokama veikla, išskyrus dėstytojavimą, mokslinę ar kūrybinę veiklą (už kurias gali gauti atlyginimą). Konstitucinio teismo teisėjai negali priklausyti politinėms partijoms ir judėjimams, negali dalyvauti politinėse akcijose ir rinkiminėse kompanijose, užsiimti kita politine veikla. Jie taip pat neturi teisės viešai išsakyti savo nuomonės klausimu, kuris yra arba gali būti svarstomas konstituciniame teisme.

Konstitucinį Rusijos federacijos teismą sudaro 19 teisėjų, kurios remiantis Prezidento siūlymu skiria Federacijos Pasitarimas. Lietuvoje po tris kandidatus į Konstitucinio teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.

Rusijos federacijos Konstitucinio teismo veikla:

1). Sprendžia atitikimą Rusijos federacijos konstitucijai;

1. federalinių įstatymų, Rusijos federacijos Prezidento, Federacijos Pasitarimo, Valstybinės Dūmos , Vyriausybės normatyvinių aktų

2. respublikų konstitucijų, Rusijos federacijos subjektų įstatymų ir normatyvinių aktų

3. susitarimų tarp Rusijos federacijos valstybinės valdžios ir Rusijos federacijos subjektų

4. neįsigaliojusių tarptautinių susitarimų

2) Sprendžia kompetencinius ginčus:

1. tarp valdžios federalinių organų

2. tarp valdžios ir Rusijos federacijos subjektų

3. tarp aukščiausių valstybinių subjektų

3). Remiantis piliečių skundais dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimų ir teismų prašymais patikrina įstatymo atitikimą konstitucijai

4). Pateikia Prezidento apkaltos tvarką

5). Dėl savo vidinės veiklos Konstitucinis teismas yra priėmęs Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo Reglamentą.

Konstitucinis teismas pats nustato struktūrą, kurią pats gali pakeisti. Šiuo metu Rusijos Konstitucinio teismo aparatą sudaro: Sekretoriatas, Finansinis skyrius, Reikalų skyrius, Kadrų skyrius, Konstitucinio teismo Pirmininkas, jo pavaduotojas ir teismo sekretoriato teisėjai. Teisėjų aparatas sudaro atskirą, savarankišką dalį.

LR Konstitucijoje 102 str. nurodoma, kad Konstitucinis teismas sprendžia ar įstatymai ir kiti aktai neprieštarauja Konstitucijai, ar Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai- neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Lietuvoje Konstitucinio teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato LR Konstitucinio teismo įstatymas. LR Konstitucinis teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams:

1.Respublikos Prezidento aktai

2.Respublikos Vyriausybės aktai

Konstitucinis LR teismas teikia išvadas:

1. ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;

2. ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;

3. ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia ir toliau jam eiti pareigas;

4. ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Rusijos Federacijos Konstitucijoje minimi ir kiti teismai:

Aukščiausiasis Rusijos Federacijos teismas- tai aukščiausias teisminis organas sprendžiant pilietines, kriminalines, administracines ir kitas bylas, kurios priklauso bendrai teismų jurisdikcijai.

Aukščiausias Arbitražinis Rusijos federacijos teismas- tai aukščiausias teisminis organas sprendžiant ekonominius ginčus ir kitus klausimus, svarstomus arbitražiniuose teismuose.

Rusijos Federacijos Konstitucinio, Aukščiausiojo ir Aukščiausio Arbitražinio teismų teisėjai yra skiriami Federacijos Pasitarimo Rusijos Federacijos Prezidento siūlymu. Kitų teismu teisėjus skiria Prezidentas. Lietuvos Respublikoje Aukščiausiojo teismo teisėjus skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Apeliacinio teismo teisėjus skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodoma, kad LR Teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai. Lietuvoje Teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas.

Rusijos Federacijos Prokuratūra sudaro vieną centralizuotą sistemą ir yra pavaldi Generaliniam Rusijos Federacijos prokurorui. Generalinį prokurorą siūlo Prezidentas, o skiria Federacijos Pasitarimas. Generalinis prokuroras skiria Rusijos Federacijos subjektų prokurorus. Lietuvos Respublikoje prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.

II. Rusijos Federacijoje

išskiriami į teismines instancijas

– pirmos instancijos teismai. Tai teismai, kuriuose svarstomi pagrindiniai bylos klausimai. Šių teismų nutarimai gali būti apskųsti. Sprendžiant piliečių skundus pirmos instancijos teismas turi išklausyti byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ekspertų išvadas, susipažinti su raštiškais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir pan. Kaip pirmos instancijos teismas gali būti bet kuris teismas, tame tarpe ir aukščiausieji teismai.

– antros ( kasaciniai ir apeliaciniai) instancijos teismai. Šie teismai svarsto kasacinius ir apeliacinius skundus, bei neįsigaliojusius pirmos instancijos teismų sprendimus.

– prižiūrimoji instancija. Tai teismai, kurie turi teisę tikrinti jau įsigaliojusių teismų sprendimų atitikimą įstatymui (teisėtumą).

Rusijos teismų sistemą schematiškai būtų galima pavaizduoti taip:

Piliečiai gali kreiptis tik tuo atveju

jei konkretus įstatymas ar kitas

normatyvinis aktas pažeidžia

jų konstitucines teises laisves -Rajonų (miestų) teismai

-Aukščiausieji Rusijos federacijos subjektų teismai

-Aukščiausias Rusijos Federacijos teismas

Ruošiamasi atkurti iki revoliucijos egzistavusį pasaulietinį teismą.

III. 1996 m. gruodžio 31 d Rusijos Federacijos federalinis konstitucinis įstatymas “Apie Rusijos Federacijos teismų sistemą” N 1- FK3

Rusijos Federacijos teismai:

I. Federaliniai teismai :

– Rusijos Federacijos Konstitucinis teismas

– Aukščiausiasis Rusijos Federacijos teismas Bendros

– aukščiausieji respublikų teismai jurisdikcijos

– krašto ir regioniniai teismai teismai

– federalinės (valstybinės) reikšmės miestų teismai

– autonominių regionų ir sričių teismai

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1633 žodžiai iš 3258 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.