Saltasis karas
5 (100%) 1 vote

Saltasis karas

Turinys:

1. Įvadas………………………………………………………………………………………………………..3

2. JAV ir Sovietų Sąjunga 1945-1948m. …………………………………………………………..4

3. Geležinė uždanga………………………………………………………………………………………..5

4. Atsiribojimo politika- Trumeno diktrina ir Maršalo planas………………………………5

5. 1948-ieji – lemtingi metai …………………………………………………………………………..6

6. Korėjos karo padariniai ………………………………………………………………………………7

7. Sovietų Sąjunga ir Rytų Europa 6-ame Dešimtmetyje ……………………………………8

8. Sukilimas Rytų Europoje ……………………………………………………………………………8

9. Vokietija ir Berlynas – nesutarimų objektas ………………………………………………….8

10. Šaltasis karas 1962-1989 ir 1990 m. …………………………………………………………….9

11. Rytų, SGA ir Helsinkio sutartys…………………………………………………………………..10

12. Nauja konfrontacija……………………………………………………………………………………10

13. Šaltojo karo pabaiga…………………………………………………………………………………..11

14. Šaltojo karo padariniai……………………………………………………………………………….12

15. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas………………………………………………………….13

16. Literatūra………………………………………………………………………………………………….14

Įvadas

Nuo 1945 m. tarp JAV ir SSRS išaugo nepasitikėjimas ir įtampa, o nuo 1947 m. šios supervalstybės – pagrindinės priešininkės pasaulio politikoje. Įtampa truko iki 1989 m. ir vadinama šaltuoju karu.

Šios dvi šalys skyrėsi ir ekonomika, ir politika. JAV veikė demokratinė politinė sistema su dviem dominuojančiomis partijomis ir kapitalistinė rinkos ekonomika. SSRS buvo komunistinė vienpartinė diktatūra, valstybės reguliuojama planinė ekonomika.

Sąvoka šaltasis karas sako, kad tikro karo nebūta – vyko propagandos, politikos ir ekonomikos kova, varžytasi dėl įtakos sričių tam tikrose pasaulio dalyse.

Jėgų santykis tarp JAV ir SSRS buvo išbandomas per tarpininkus. Tai kitų valstybių karai, kuriuose JAV ir SSRS aprūpindavo ginklais ir patarėjais kariaujančias šalis; arba kai viena didžioji valstybė kariaudavo, o kita remdavo jos priešininką politiškai ir ekonomiškai…..

JAV IR SOVIETŲ SĄJUNGA 1945- 1948 M.

Nuo 1945 m. tarp JAV ir Sovietų Sąjungos išauga nepasitikėjimas ir įtampa, o nuo 1947 m. šios supervalstybės – pagrindinės priešininkės pasaulio politikoje. Įtampti santykiai tęsėsi iki pat 1989 m. ir vadinosi šaltuoju karu.

Šios dvi šalys turėjo ekonominių ir politinių prieštaravimų. JAV veikė demokratinė politinė sistema su dviem dominuojančiomis partijomis ir kapitalistinė rinkos ekonomika. Sovietų Sąjunga buvo komunistinė vienpartinė diktatūra su valstybės reguliuojama planine ekonomika.

Sąvoka šaltasis karas nusako, kad tarp sovietų Sąjungos ir JAV niekada nevyko karštojo, t.y.tikrojo karo. Vyko propagandinis, politinis ir ekonominis karas, buvo varžomasi dėl įtakos sferų atskirose pasaulio dalyse.

Jėgų santykis tarp JAV ir Sovietų Sąjungos buvo išbandomas per tarpininkus. Tai buvo karai, kai JAV ir Sovietų Sąjunga aprūpindavo savo ginklais ir patarėjais kariaujančias šalis arba kai viena didžioji valstybė pati kariaudavo, o kita rėmė priešininką politiškai ir ekonomiškai.

Viena šaltojo karo priežasčių- susidariusi jėgų tuštuma, kurią paliko Vokietija po Antrojo pasaulinio karo. Į šaltąjį karą galima žiūrėti kaip į bandymą užpildyti tą susidariusią jėgų tuštumą.

JAV teritorijoje beveik nevyko jokių karo veiksmų, patirti palyginti nedideli nuostoliai. 1945 m. šalis gamino pusę bendrosios pasaulio produkcijos ir teikė tiek pat paslaugų. Pagaliau JAV turėjo atominės bombos monopolį ir buvo labai pralenkusi Sovietų Sąjungą technologijos ir materialinio pragyvenimo lygiu.

Sovietų Sąjunga buvo taip išsekinta po karo, kad stalinas laikė paslaptyje žuvusiųjų skaičių ir nuniokojimo apimtį. Per karą žuvo nuo 20 iki 30 mln. Sovietų Sąjungos gyventojų, o gamybinis aparatas buvo nusidėvėjęs ir sugriautas. Tačiau Sovietų Sąjunga turėjo svarbų kozirį: Raudiniji armija pasiliko Rytų Europoje, o joje buvo daug daugiau kareivių negu Vakarų valstybėse. Sovietų Sąjunga buvo išsikovojusi didesnį prestižą Vakaruose, kadangi daugelis žavėjosi šios valstybės indeliu kovoje su nacizmu.

Nepasitikėjimp tarp Sovietų Sąjungos ir JAV šaknų galima ieškoti 1917 m. Rusijos revoliucijoje. JAV nepripažino Sovietų Sąjungos iki 1933 m.

Sovietų lyderiai taip pat neužmiršo, kad amerikiečių kariniai daliniai dalyvavo bandymuose nuslopinti revoliuciją. Sovietų požiūriu, visa istorija nuo pat 1917 m. yra
Vakarų bandymas izoliuoti Sovietų sąjungą politiškai ir ekonomiškai.

Stalinas keletą kartų karo metu pabrežė, kad jis užsitikrins teritorijas, kurios turėjo lemiamą reikšmę Sovietų sąjungos saugumui. Baltijos valstybės, dalis Suomijos, Lenkija ir Rumunija buvo tie kraštai, kurių Stalinas nenorėjo išleisti iš rankų. Jis taip pat norėjo daryti lemiamą įtaką Vokietijos vystymuisi.

Tačiau tie saugumo politikos principai ėjo koja kojon su jėgos politikos ir ekonominiais bei politiniais motyvais. Naujų teritorijų kontroliavimas leido Stalinui jas išnaudoti ekonomiškai bei plėsti komunistinę sistemą.

JAV baiminosi dėl komunistinės ekspansijos Europoje ir kituose žemynuose. Buvo svarbu, kad rinkos ir žaliavų šaltiniai nepatektų Sovietų Sąjungos kontrolėn. Rinkos ekonomika ir laisvoji prekyba buvo nesutaikoma su sovietine sistema. Nors Sovietų Sąjunga neteko daug žmonių ir patyrė didžiūlių materialinių nuostolių, komunizmo įtaka stiprėjo. Pati Sovietų Sąjunga ir daug kas Vakaruose manė, kad jos laimėjimas kare buvo ir komunistinės sistemos laimėjimas. Taip pat kapitalistinėse šalyse daugelis manė, kad rinkos ekonomikos modelis pasiteisino kare, kad sovietinis modelis buvo teisingas pasirinkimas. Sovietų Sąjungai buvo svarbu surasti artimąją komunistinei sistemai ir užsienyje. JAV buvo pagrindinė jėga, kuri stiprino tikėjimą rinkos ekonomika.

Sovietų Sąjunga ir JAV politoką kaip keliančią grėsmę jos saugumui. Tai tik sustiprino jos nusistatymą kontroliuoti Rytų Europą. Sovietų Sąjungos motyvai didino JAV baimę. Taip šaltasis karas tapo papildoma priežastimi ir prielaida Sovietų Sąjungos politikai Rytų Europoje.

GELEŽINĖ UŽDANGA

Nuo Baltijos iki Adrijos jūros nusileido geležinė uždanga ant Europos. Vakarų jėgos suprato Sovietų Sąjungos saugumo reikmes, tačiau nesutiko, kad Lenkija prarastų nepriklausomybę. Didžioji britanija stojo į karą, Vokietijai užpuolus Lenkiją 1939 m. Lenkijos įvykiai buvo bandymas įsitikinti, ar Stalinas pripažins nepriklausomyas valstybes Rytų Europoje.

Jaltoje ir Potsdame Stalinas pažadėjo laisvus rinkimus Lenkijoje, tačiau jie niekada nebuvo surengti. Priešingai – lenkų komunistų ir sovietų talkininkų vyriausybė buvo pasodinta į valdžią jau 1945 m. Rytų Europoje vyko laopsniškas komunizmo įsigalėjimas nuo 1945 iki 1948 metų. Šalys buvo valdomos koalicinių vyriausybių, kurios komunistų ir sovietų įtakos silpnėjo arba stiprėjo. Po kiek laiko nekomunistinės partijos buvo uždraustos, o jų nariai pašalinti iš vyriausybių. Iki 1948 m. Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija ir Čekoslovakija buvo visiškai priklausomos nuo Sovietų Sąjungos. Taip pat Jugoslavijoje ir Albanijoje valdžią paėmė komunistai, iš dalies savo jėgomis išviję vokiečius.

Sovietų Sąjunga nesilaikė įsikybusi visų teritorijų, kurias buvo užėmusi Raudonoji armija. Jau 1945 – 1946 m. sovietų kariuomenė buvo išvesta iš Norvegijos Šiaurės, Bornholmo, Čekoslovakijos ir Austrijos ir iš bazių Suomijoje.

ATSIRIBOJIMO POLITIKA – TRUMENO DOKTRINA IR MARŠALO PLANAS

Europa buvo pirmasis šaltojo karo mūšio laukas. JAV iš principo buvo prieš interesų sferų ir kolonijų politiką bei prieš prekybos tarp šalių suvaržymą. Tačiau JAV užsienio politika turėjo rūpintis ir amerikiečių interesais. JAV turėjo interesų sferų Lotynų Amerikoje. Šalis, kurios ekonomika pasaulyje buvo stipriausia, didžiausią naudą turėjo iš to, kad kiek įmanoma su daugiau šalių būtų galima laisvai prekiauti.

1947 m. JAV pareiškė, kad Sovietų Sąjungos užsienio politika Europoje pasidarė tokia agresyvi, kad amerikiečiai pradėjo atsiribojimo nuo komunizmo politiką.

Po karo britai ekonomiškai padėjo Graikijai ir Turkijai, bet ilgainiui jie to daryti nebeįstengė. Abi šalys turėjo besikeičiančias politines sistemas. Graikijoje vyko pilietinis karas, JAV bijojo, kad nugalėję komunistai paims valdžią. Sovietų Sąjunga spaudė Turkija, kad leistų jai turėti savo bazes Viduržemio jūros prieigose ir Juodojoje jūroje. JAV bijojo, kad tai atvers sovietams Artimuosius Rytus.

Trumeno doktrinos įžanga buvo, kad JAV 1947 m. nutarė skirti ekonominę pagalbą Graikijai ir Turkijai.

Praėjus keliems mėnesiams po Trumeno doktrinos pasirašymo, užsienio reikalų ministras Džordžas K. Maršalas savo kalboje pasakė, kad Jungtinėms Valstijoms yra protinga daryti viską, kas įmanoma, kad pasaulis grįžtų į normalias ekonomines sąlygas; kitaip negali būti kalbos apie politinį stabilumą ar tvirtą taiką. Mūsų politika nėra nukreipta prieš kokią nors šalį ar prieš kokį nors politinį mokymą, bet prieš badą, skurdą, neviltį ir chaosą….

Tai buvo įžanga į didelę pagalbos Europao programą – Maršalo planą, tačiau už tokios pagalbos slypėjo ekonominiai ir politiniai motyvai. Stabili Europos rinka galėjo suteikti saugumo Amerikos ekonomikai. Pagrindinis motyvas sutapo su Trumeno doktrina – užtverti kelią komunistinei ekspancijai. Ekonominės krizės galėjo sustiprinti komunistų pozicijas. Bet ekonominė pagalba nebuvo nesavanaudiška. JAV reikalavo, kad tos šalys, kurios ją gaus, bendradarbiautų per bendrą organizaciją, kuri paskirstytų ir administruotų pagalbą. Ši organizacija buvo įkurta 1948m. ir pavadinta Europos ekonominio bendradarbevimo asociacija.
buvo – panaikinti prekybos tarp šalių suvaržymus.

Sovietų Sąjungai ir Rytų Europai buvo pasiūlyta pagalba, bet pasiūlymas buvo pateiktas taip, jog Sovietų Sąjunga turėjo jo atsisakyti. Jeigu Sovietų Sąjunga būtų priemusi pagalbą ir prisijungusi prie OEEC, ji būtų priversta atsisakyti savo ekonominės sistemos. Sovietų Sąjunga atmetė pasiūlymą ir privertė kitas Rytų Europos valstybes bei Suomija atsisakyti pagalbos. Tokiu būdu sovietai prisiėmė atsakomybę už Europos padalijimą į blokus. Sovietų Sąjunga atsakė į Trumeno doktriną ir Maršalo planą dar stypriau sugniauždama Rytų Europą. 1947 m. buvo įkurtas Komunistų ir darbininkų partijų informacinis biuras. Po karo Stalinas paleido Kominterną, padarydamas gestą Vakarams. Biuras buvo nauja priemonė kontroliuoti komunistų partijas Europoje.

Kitas būdas vykdyti atsiribojimo politikai buvo žvalgybos sistemų, kurios turėjo sekti vidaus ir išorės priešus, sukūrimas. JAV 1947 m. buvo sukurta CŽV.CŽV sukūrė žvalgybos ir propagandos aparatą, kuriam tarnavo žurnalistai, spauda, naujienų agentūros ir radijo stotys.

1948 m. pradžioje Europa buvo toli nužengusi dalydamasi į du blokus, o nepasitikėjimas tarp Rytų ir Vakarų netrukus turėjo dar labiau išaugti.

1948-IEJI – LEMTINGI METAI

1948 m. buvo lemtingi šaltojo karo metai. Komunizmo ekspansijos baimė Europoje pasiekė viršūnę ir privedė prie NATO ir dviejų Vokietijų sukūrimą.

Valstybės perversmo būdu 1948 m. Čekoslovakijoje komunistai paėmė valdžią. Iki tol ji buvo vienintelė Rytų Europos valstybė, kurioje buvo surengti laisvi rinkimai ir įsigalėjo parlamentinė sistema. Kai kurie į šią šalį žiūrėjo kaip į galimą tiltą tarp Rytų ir Vakarų. Per rinkimus, vykusius tuojau po karo, komunistai surinko 38 procentus balsų. Jie įėjo į mišrią, koalicinę vyriausybę, tačiau baiminosi, kad pralaimės 1948 m. rinkimus, nes šalis turėjo didelių ekonominių sunkumų, Stalinui privertus vyriausybę atsisakyti Maršalo pagalbos. Perversmas buvo įvykdytas, kai nebuvo sovietų kariuomenės šalyje, bet padedant Stalinui politine prasme. Vakaruose tai sukėlė siaubą. Tais pačiais metais įvykiai išsirutuliojo iki Rytų ir Vakarų konflikto Vokietijos atžvilgiu.

Sąjungininkai po karo buvo susitarę neleisti pakilti Vokietijos pramonei ir ekonomikai. Vykstant šaltajam karui JAV keitė savo požiūrį. Amerikiečiai dabar teigė, kad nebus įmanoma pastatyti Europos ant kojų be savarankiškos, su solidžia ekonomika suvienytos ir neutralios Vokietijos ir stipriai ją spaudė, kad padengtų karo padarytus nuostolius.

1948 m. Vakarų jėgos savo zonose, išskyrus Berlyną, įvedė naują valiutą. Sovietų Sąjunga tai suprato kaip bandymą padalyti Vokietiją. Buvo įvesta sava valiuta rytinėje zonoje bei Rytų Berlyne. Tada Vakarų jėgos įvedė markes Vakarų Berlyne. Dėl to Sovietų Sąjunga blokavo įėjimą į šią miesto dalį. Stalinas bijojo stipriios Vokietijos, veikiamos JAV.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1832 žodžiai iš 5945 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.