TURINYS
9. DROZIMAS
9.1 Drožimo taikymas detaliu apdirbimui
9.2 Pjovimo režimo elementai.
9.3 Drožimo peiliai
9.4 Pjovimo elementų ir galios nustatymas
10. GREZIMAS
10.1 Gręžim procesasr jo taikymas
10.2 Plunksniniai grąžtai
10.3 Spiralinių grąžt konstrukcin ir geometrin elemen
10.4 Gręžimo proceso elementai
10.5 Pjovimo jėgų ir galingum apskaičiavimas gręžiant
10.6 Pjovimo režimų elementų parinkimas
10.7Gražtu pjovimo daliesformosS
10.8Kietlydinio gražtai
10.9 Centravimo gražtai
10.10Giliojo gręžimo grąžtai
10.11 žiediniai grąžtai
11. GILINIMAS PLETIMAS IR ISTEKINIMAS
11,1 Gilinimas plėtimas ir ištekinimas ir jų procesų taikymas.
11.2 Gilintuvų konstrukciniai ir geometriniai elementai
11.3Plėstuvų konstrukciniai ir geometriniai elementai.
11.4 Įvairios plėstuvų konstrukcijo
11.5 Gilinimo ir lėtimo režimai ir jų pasirinkimas
11.6 .Ištekin ir ištekinimo įran kiai.
12. PRATRAUKIMAS
12.1Pratraukimas.
12.2Bendri pratrauktuvų konstrukc ir geometrin elementai.
12.3Vidiniai pratrauktuvai
12.4Prastumtuvai
12.5Išoriniai pratrauktuvai
13. FREZOS
13.1 Frezų klasifikacija
13.4 Pjovimo rėzimu elementai.
13.7 Smailiadančių frezų geometriniai ir konstrukclniai elementai
13.8 Cilindrinės frezos
13.9 Galinės cilindrinės frezos
13.10 Surenkamosios galinės frezos
13.11 Diskinės frezos
13.12 Kampinės frezos
13.13 Frezų rinkiniai
13.14 Kupradantės frezos
Kupradančių frezų ypatumai ir kuprojimas.
13.15 Smailiadantės fasoninės frezos
14. SLIFAVIMAS
14.1Slifavimo procesu ipatumai
14,2 Abrazyviniai įrankiai
14,3 Deimantiniai ir elboriniai diskai
14.5. Pjovimo rezimai
slifavimo budai: apvalusis, vidinis, becentris ir ploksciasis.
14.6 Pjovimo jegos ir galingumas.
14.7 Baigiamasis abrazyvinis apdirbimas
15. SRIEGIMAS
15.1. Sriegių apdirbimo būdai ir sriegimo įrankiai
15.2 Sriegimo peiliai
15.3. Sriegikliai
15.4. Sriegpjovės
15.5. Sriegių frezavimo įrankiai
15.6. Sriegimo galvutės.
15.7. Sriegių įvalcavimo įrankiai
16.CILINDRINIŲ KRUMPLIAR KRUMPLI PJOVIMO ĮRANKIAI
16,2.Irankai cilindrin krupliaračia gamint kopijavim būdu
16.3 Diskinės modulinės frezos
16.4. Pirštinės modulinės frezos
16,5. Krumplių drožimo galvutės
16.6 Sliekinės krumpliaračiųfrezos
16.7. Sliekinės sliekračių frezos
16.8. Krumpliaračių drožtuvai
16,9 Įrankiai krumpliams išbaigti
17.3 Peillnės galvutės
18.NEEVOLVENTINIO PROFILIO DETALIU APDIRBIMO ĮRANKIAI
18.1. Apdirbami rldlnimo būdu profiliai ir ridinamieji pjovimo įrankiai
18.2. Sliekinės išdrožų frezos
19. Automatizuo gamybo yrankiai.
19.1Automatizuotos gamybos staklių derinimo ypatumai.
19.2Automatizuotos gamybos pjovimo įrankiai.
19.3 pagalbiniai įrankiai.
19,4 Apdirbi centrų pagalbįrankiai
19,5 Įranki matmen nustaty įtaisai.
19,6 Kombinuotieji įrankiai
9. DROZIMAS
9.1 Drožimo taikymas detalių apdirbimui.
Drožimo būdu apdirbamos įvairios plokštumos, grioveliai, laiptuoti, apskriti ir fasoniniai detalių paviršiai. Šios operacijos atliekamos naudojant drožimo peilius. Pjovimo judesys drožiant, suteikiamas peiliu arba apdirbamajai detalei, yra tiesus.Pagal pjovimo judesio kryptį drožimas gali būti horizontalus ir vertikalus. Drožimo procesui būdinga tai,kad dažniausiai pjaunama tik judant drožimo peiliui arba ruošiniui viena kryptimi, o judant jiems atgal nepjaunama. Drožimo darbo našumą galima padidinti tik padidinus pastūmas. Drožimas netinka masinėje arba stambiaserijinėje gamyboje. Bet galima naudoti smulkiaserijinėje gamyboje,nes peiliai yra paprasti, pigūs ir lengvai galandami.Drožiant galima labai tiksliai apdirbti ilgus paviršius.
9.2 Pjovimo režimo elementai.
Drožimo procesas panašus į tekinimo,bet skiriasi kad pjovimo judesys yra tiesus o ne apskritiminis (tekinant). Pjovimo greitis yra vidutinis peilio arba ruošinio darbinės eigos greitis. Jis randamas pagal formulę: =nL(1+m)/1000; čia L – peilio(ruošinio)eiga mm; n – peilio(arba ruošinio)dvigubų eigų dažnis per min.;m – darbo eigos ir tuščios eigos vidutinių greičių santykis.Pastūma s yra apdirbamos detalės (peilio) pasislinkimas pjovimo judesiui statmena kryptimi mm po kiekvienos dvigubos eigos. Pastūma pagal judesio kryptį gali būti horizontali ir vertikali.Pjovimo gylis t – tai vienu praėjimu nudrožto metalo sluoksnio storis, t.y atstumas tarp apdirbamojo ir apdirbtojo paviršiaus,matuojant statmenai pastarajam.Nuopjovos plotas F – tai nupjaunamo sluoksnio, kurį sudaro peilio pjovimo briauna per dvigubą eigą,skerspjūvio plotas: F=t*s=a*b mm; Čia a – nuopjovos storis mm;b – nuopjovos plotis mm;
9.3 Drožimo peiliai
Drožimo peilių geometriniai elementai yra tokie pat, kaip ir tekinimo peilių, bet vienodomis darbo sąlygomis drožimo peilių skerspjūvis turi būti didesnis, nes dėl kintamo greičio juos veikia kintama, dažniausiai smūginė apkrova. Drožimo peiliai būna: paprastieji drožimo; platūs glotniojo drožimo; galinio drožimo; įpjovimo ir nupjovimo. Jų kotas gali būti tiesus ir atloštas.Apdirbamos detalės paviršiai ir peilio kampų matavimo plokštumos nustatomos taip pat, kaip ir tekinimo peilių, tik jų padėtis būdinga drožimui. Horizontaliai drožiama dažniausiai atloštais peiliais. Tiesus drožimo peilis, veikiamas pjovimo jėgos, išlinksta.Tokio reiškinio nebūna drožiant atloštais peiliais,kurių
pjovimo briauna yra ties peilio atraminiu paviršiumi.Vertikaliajam drožimui dažniausiai naudojami paprastieji drožimo peiliai ir įpjovimo peiliai. Jų priekinį kampą γ sudaro peilio galinis paviršius, o α – šoninis paviršius(atvirkščiai negu horizontaliojo peilio).Drožimo peilių priekinio paviršiaus forma tokia pat, kaip ir tekinimo peilių.Drožimo peilis kiekviena sykį pradeda drožti smūgiu. Todėl priekinis kampas γ daromas 5…100 mažesn. negu tekinimo peil.Kai drožiama vertikali plokštuma, įpjovimo peilio kampas φ>900. Drožimo peilių pagalbinis kampas plane φ1=10..300. Atpjovimo peilių kampai φ=80..900, φ1=2..30. Drožimo peilio viršūnei apsaugoti nuo smūgio ardomojo poveikio, pagrind. pjovimo briaunos posvyrio kampas λ daromas teigiamas iki +200, viršūnės suapvalinimo spindulys r=1…2mm,o atpjovimo peilių r=0.5…2.5mm.
9.4 Pjovimo elementų ir galios nustatymas
Pjovimo režimai drožiant nustatomi taip pat kaip ir tekinant,vadovaujantis tais pačiais principais.Pjovimo gylis nustatomas pagal apdirbimo užlaidą. Stengiamasi drožti kuo giliau, paliekant užlaidą glotniajam drožimui.Pastūma parenkama atsižvelgiant į reikiamą gauti apdirbamojo paviršiaus šiurkštumą.Drožiant paprastaisiais peiliais, galima imti tokią pastūmą, kaip ir aptekinant išorinius paviršius.Drožiant dideliu gyliu ir didelėmis pastūmomis ketų,apdirbamosios detalės galiniai paviršiai gali išlūžinėti.Tad geriau drožti keliais peiliais vienu metu kelis paviršius.Pjovimo greitis, leistinas drožimo peiliams, apskaičiuojamas pagal formul: v=(Cv/Tmtxvsyv)Kv m/min. Drožiant šiuolaikinėmis staklėmis galima pasiekti iki 80m/min pjovimo greitį. Pjovimo jėga P, veikianti drožimo peilį, kaip ir tekinant, skaidoma į tris tarp savęs statmenas dedamąsias Pz,Py ir Px, kurios veikia pjovimo greičio ir pastūmos kryptimis.Pjovimo jėgos dedamosios skaič. pagal formul: Pz=CPz tXpz sYpz KPz N; Pjovimo galingumas Ne apskaič. pagal formul: Ne=Pz vd.e/60*1000 kW;
10. GREZIMAS
10.1 Gręžimo procesas ir jo taikymas
Gręžimas – tai vienas labiausiai paplitusių ir seniausių metalo ir įvairių medžiagų pjovimo būdų kiaurosioms ir aklinosioms skylėms formuoti. Pjovimo įrankiai yra grąžtai. Jais gręžiamos skylės ištisiniame metale arba pakartotinai gręžiamos, padidinant anksčiau išgręžtų skylių skersmenis. Gręžiant įprastiniu būdu, gręžimo staklėse grąžtas sukasi ir slenka išilgai savo ašies, o apdirbamasis ruošinys būna nejudamai įtvirtintas įtaise. Gręžiant tekinimo arba specialiomis giliojo gręžimo staklėmis, sukamas ruošinys, įtvirtintas griebtuve, pastūmos judesys suteikiamas grąžtui, įtvirtintam arkliuko pinolėje arba staklių suporte {specialiame laikiklyje).
Pagal konstrukciją grąžtai būna šių tipų: spiraliniai, su tiesiais grioveliais, plunksniniai, giliojo gręžimo, žiedinio gręžimo, centrinimo ir specialūs. Dažniausiai naudojami spiraliniai grąžtai. Jų skersmuo d būna nuo 0,25 iki 80 mm.
Grąžtai gaminami iš greitapjūvio, legiruoto ir anglinio plieno, su kietlydinio plokštelėmis arba ištisai iš kietlydinio.
Gręžiant spiraliniais grąžtais, kurių skersmuo didesnis kaip 15 mm, gaunamos 11…12 kvaliteto tikslumo skylės, o apdirbtojo
skylės paviršiaus šiurkštumas – iki RZ=20…10μm. Grežiant mažesnio kaip 15 mm skersmens, skyles, pasiekiamas iki 9…8 kvaliteto tikslumas ir iki Ra=2,5…1,25μm paviršiaus šiurkštumas. Didesniam tikslumui gauti naudojami specialūs grąžtai arba apdirbama kitais būdais (gilinama, plečiama, ištekinama).
10.2 Plunksniniai grąžtai
Plunksniniai grąžtai būna vientisiniai ir surenkamieji. Vientisinio plunksninio grąžto darbo dalis yra plokščia. Surenkamojo grąžto plokštelė prie koto yra pritvirtinta varžtu. Plunksninio grąžto pjovimo dalyje yra dvi pjovimo briaunos, kurių viršūnės kampas 2φ=90°(minkštoms medžiagoms gręžti), 2φ= 140° — kietoms medžiagoms, o plienui gręžti imami grąžtai, kurių 2φ= 116…120°. Pjovimo dalies plokšti užpakaliniai paviršiai nušlifuojami kampu α=5…6°. Šių paviršių susikirtimo linija vadinama skerse. Kai pjovimo kampas (δ=90°, plunksninių grąžtų gręžimo sąlygos būna blogos. Kad pjovimo sąlygos pagerėtų, išilgai grąžto pjovimo briaunų iššlifuojami grioveliai ir sudaromas priekinis kampas γ=12°. Priekinis ir užpakalinis kampas matuojamas pagrindinėje pjūvio plokštumoje.
Trinčiai tarp grąžto šoninių paviršių ir skylės sienelių sumažinti kalibravimo dalyje, daromas pagalbinis užpakalinis kampas α’=5…10°, paliekant juostelę fc=0,2…0,5 mm. Nupjaunamoms drožlėms smulkinti pjovimo briaunose šachmatine tvarka padaromi drožlių laužymo grioveliai. Jų plotis priklauso nuo grąžto skersmens ir būna 1,2…1,4mm. Drožlių laužymo griovelius rekomenduojama daryti grąžtuose, kurių d>25mm.
Plunksniniais grąžtais gali būti gręžiamos laiptuotos ir fasoninės skylės liejiniuose ir kaltiniuose.
10.3 Spiralinių grąžtų konstrukciniai ir geometriniai elementai
Geometriniai spiralinių grąžtų elementai: Grąžto pagrindiniai pjovimo kampai a,β,γ matuojami pagrindinėje pjūvio plokštumoje Pτ,normaliniai kampai aN,βN,γN – normalinėje pjūvio plokštumoje PN, o kinematiniai kampai ak,βk,,γk – kinematinėje pagrindinėje pjūvio plokštumoje Pτk..
Sudėjus pagrindinio judesio pjovimo greičio vektorių v su pastūmos judesio greičio vektoriumi vs, gaunamas atstojamojo judesio greičio vektorius ve. Grąžto viršūnėje kiekviena pjovimo briauna sudaro pagrindinį šliejimosi kampą φ matuojamą pagrindinėje plokštumoje tarp pjovimo ir darbo plokštumų pėdsakų.