Saltkalvystės pagrindai
5 (100%) 1 vote

Saltkalvystės pagrindai

TURINYS

9. DROZIMAS

9.1 Drožimo taikymas detaliu apdirbimui

9.2 Pjovimo režimo elementai.

9.3 Drožimo peiliai

9.4 Pjovimo elementų ir galios nustatymas

10. GREZIMAS

10.1 Gręžim procesasr jo taikymas

10.2 Plunksniniai grąžtai

10.3 Spiralinių grąžt konstrukcin ir geometrin elemen

10.4 Gręžimo proceso elementai

10.5 Pjovimo jėgų ir galingum apskaičiavimas gręžiant

10.6 Pjovimo režimų elementų parinkimas

10.7Gražtu pjovimo daliesformosS

10.8Kietlydinio gražtai

10.9 Centravimo gražtai

10.10Giliojo gręžimo grąžtai

10.11 žiediniai grąžtai

11. GILINIMAS PLETIMAS IR ISTEKINIMAS

11,1 Gilinimas plėtimas ir ištekinimas ir jų procesų taikymas.

11.2 Gilintuvų konstrukciniai ir geometriniai elementai

11.3Plėstuvų konstrukciniai ir geometriniai elementai.

11.4 Įvairios plėstuvų konstrukcijo

11.5 Gilinimo ir lėtimo režimai ir jų pasirinkimas

11.6 .Ištekin ir ištekinimo įran kiai.

12. PRATRAUKIMAS

12.1Pratraukimas.

12.2Bendri pratrauktuvų konstrukc ir geometrin elementai.

12.3Vidiniai pratrauktuvai

12.4Prastumtuvai

12.5Išoriniai pratrauktuvai

13. FREZOS

13.1 Frezų klasifikacija

13.4 Pjovimo rėzimu elementai.

13.7 Smailiadančių frezų geometriniai ir konstrukclniai elementai

13.8 Cilindrinės frezos

13.9 Galinės cilindrinės frezos

13.10 Surenkamosios galinės frezos

13.11 Diskinės frezos

13.12 Kampinės frezos

13.13 Frezų rinkiniai

13.14 Kupradantės frezos

Kupradančių frezų ypatumai ir kuprojimas.

13.15 Smailiadantės fasoninės frezos

14. SLIFAVIMAS

14.1Slifavimo procesu ipatumai

14,2 Abrazyviniai įrankiai

14,3 Deimantiniai ir elboriniai diskai

14.5. Pjovimo rezimai

slifavimo budai: apvalusis, vidinis, becentris ir ploksciasis.

14.6 Pjovimo jegos ir galingumas.

14.7 Baigiamasis abrazyvinis apdirbimas

15. SRIEGIMAS

15.1. Sriegių apdirbimo būdai ir sriegimo įrankiai

15.2 Sriegimo peiliai

15.3. Sriegikliai

15.4. Sriegpjovės

15.5. Sriegių frezavimo įrankiai

15.6. Sriegimo galvutės.

15.7. Sriegių įvalcavimo įrankiai

16.CILINDRINIŲ KRUMPLIAR KRUMPLI PJOVIMO ĮRANKIAI

16,2.Irankai cilindrin krupliaračia gamint kopijavim būdu

16.3 Diskinės modulinės frezos

16.4. Pirštinės modulinės frezos

16,5. Krumplių drožimo galvutės

16.6 Sliekinės krumpliaračiųfrezos

16.7. Sliekinės sliekračių frezos

16.8. Krumpliaračių drožtuvai

16,9 Įrankiai krumpliams išbaigti

17.3 Peillnės galvutės

18.NEEVOLVENTINIO PROFILIO DETALIU APDIRBIMO ĮRANKIAI

18.1. Apdirbami rldlnimo būdu profiliai ir ridinamieji pjovimo įrankiai

18.2. Sliekinės išdrožų frezos

19. Automatizuo gamybo yrankiai.

19.1Automatizuotos gamybos staklių derinimo ypatumai.

19.2Automatizuotos gamybos pjovimo įrankiai.

19.3 pagalbiniai įrankiai.

19,4 Apdirbi centrų pagalbįrankiai

19,5 Įranki matmen nustaty įtaisai.

19,6 Kombinuotieji įrankiai

9. DROZIMAS

9.1 Drožimo taikymas detalių apdirbimui.

Drožimo būdu apdirbamos įvairios plokštumos, grioveliai, laiptuoti, apskriti ir fasoniniai detalių paviršiai. Šios operacijos atliekamos naudojant drožimo peilius. Pjovimo judesys drožiant, suteikiamas peiliu arba apdirbamajai detalei, yra tiesus.Pagal pjovimo judesio kryptį drožimas gali būti horizontalus ir vertikalus. Drožimo procesui būdinga tai,kad dažniausiai pjaunama tik judant drožimo peiliui arba ruošiniui viena kryptimi, o judant jiems atgal nepjaunama. Drožimo darbo našumą galima padidinti tik padidinus pastūmas. Drožimas netinka masinėje arba stambiaserijinėje gamyboje. Bet galima naudoti smulkiaserijinėje gamyboje,nes peiliai yra paprasti, pigūs ir lengvai galandami.Drožiant galima labai tiksliai apdirbti ilgus paviršius.

9.2 Pjovimo režimo elementai.

Drožimo procesas panašus į tekinimo,bet skiriasi kad pjovimo judesys yra tiesus o ne apskritiminis (tekinant). Pjovimo greitis yra vidutinis peilio arba ruošinio darbinės eigos greitis. Jis randamas pagal formulę: =nL(1+m)/1000; čia L – peilio(ruošinio)eiga mm; n – peilio(arba ruošinio)dvigubų eigų dažnis per min.;m – darbo eigos ir tuščios eigos vidutinių greičių santykis.Pastūma s yra apdirbamos detalės (peilio) pasislinkimas pjovimo judesiui statmena kryptimi mm po kiekvienos dvigubos eigos. Pastūma pagal judesio kryptį gali būti horizontali ir vertikali.Pjovimo gylis t – tai vienu praėjimu nudrožto metalo sluoksnio storis, t.y atstumas tarp apdirbamojo ir apdirbtojo paviršiaus,matuojant statmenai pastarajam.Nuopjovos plotas F – tai nupjaunamo sluoksnio, kurį sudaro peilio pjovimo briauna per dvigubą eigą,skerspjūvio plotas: F=t*s=a*b mm; Čia a – nuopjovos storis mm;b – nuopjovos plotis mm;

9.3 Drožimo peiliai

Drožimo peilių geometriniai elementai yra tokie pat, kaip ir tekinimo peilių, bet vienodomis darbo sąlygomis drožimo peilių skerspjūvis turi būti didesnis, nes dėl kintamo greičio juos veikia kintama, dažniausiai smūginė apkrova. Drožimo peiliai būna: paprastieji drožimo; platūs glotniojo drožimo; galinio drožimo; įpjovimo ir nupjovimo. Jų kotas gali būti tiesus ir atloštas.Apdirbamos detalės paviršiai ir peilio kampų matavimo plokštumos nustatomos taip pat, kaip ir tekinimo peilių, tik jų padėtis būdinga drožimui. Horizontaliai drožiama dažniausiai atloštais peiliais. Tiesus drožimo peilis, veikiamas pjovimo jėgos, išlinksta.Tokio reiškinio nebūna drožiant atloštais peiliais,kurių
pjovimo briauna yra ties peilio atraminiu paviršiumi.Vertikaliajam drožimui dažniausiai naudojami paprastieji drožimo peiliai ir įpjovimo peiliai. Jų priekinį kampą γ sudaro peilio galinis paviršius, o α – šoninis paviršius(atvirkščiai negu horizontaliojo peilio).Drožimo peilių priekinio paviršiaus forma tokia pat, kaip ir tekinimo peilių.Drožimo peilis kiekviena sykį pradeda drožti smūgiu. Todėl priekinis kampas γ daromas 5…100 mažesn. negu tekinimo peil.Kai drožiama vertikali plokštuma, įpjovimo peilio kampas φ>900. Drožimo peilių pagalbinis kampas plane φ1=10..300. Atpjovimo peilių kampai φ=80..900, φ1=2..30. Drožimo peilio viršūnei apsaugoti nuo smūgio ardomojo poveikio, pagrind. pjovimo briaunos posvyrio kampas λ daromas teigiamas iki +200, viršūnės suapvalinimo spindulys r=1…2mm,o atpjovimo peilių r=0.5…2.5mm.

9.4 Pjovimo elementų ir galios nustatymas

Pjovimo režimai drožiant nustatomi taip pat kaip ir tekinant,vadovaujantis tais pačiais principais.Pjovimo gylis nustatomas pagal apdirbimo užlaidą. Stengiamasi drožti kuo giliau, paliekant užlaidą glotniajam drožimui.Pastūma parenkama atsižvelgiant į reikiamą gauti apdirbamojo paviršiaus šiurkštumą.Drožiant paprastaisiais peiliais, galima imti tokią pastūmą, kaip ir aptekinant išorinius paviršius.Drožiant dideliu gyliu ir didelėmis pastūmomis ketų,apdirbamosios detalės galiniai paviršiai gali išlūžinėti.Tad geriau drožti keliais peiliais vienu metu kelis paviršius.Pjovimo greitis, leistinas drožimo peiliams, apskaičiuojamas pagal formul: v=(Cv/Tmtxvsyv)Kv m/min. Drožiant šiuolaikinėmis staklėmis galima pasiekti iki 80m/min pjovimo greitį. Pjovimo jėga P, veikianti drožimo peilį, kaip ir tekinant, skaidoma į tris tarp savęs statmenas dedamąsias Pz,Py ir Px, kurios veikia pjovimo greičio ir pastūmos kryptimis.Pjovimo jėgos dedamosios skaič. pagal formul: Pz=CPz tXpz sYpz KPz N; Pjovimo galingumas Ne apskaič. pagal formul: Ne=Pz vd.e/60*1000 kW;

10. GREZIMAS

10.1 Gręžimo procesas ir jo taikymas

Gręžimas – tai vienas labiausiai paplitusių ir seniausių metalo ir įvairių medžiagų pjovimo būdų kiaurosioms ir aklinosioms skylėms formuoti. Pjovimo įrankiai yra grąžtai. Jais gręžiamos skylės ištisiniame metale arba pakartotinai gręžiamos, padidinant anksčiau iš­gręžtų skylių skersmenis. Gręžiant įprastiniu būdu, gręžimo staklė­se grąžtas sukasi ir slenka išilgai savo ašies, o apdirbamasis ruošinys būna nejudamai įtvirtintas įtaise. Gręžiant tekinimo arba specialio­mis giliojo gręžimo staklėmis, sukamas ruošinys, įtvirtintas griebtu­ve, pastūmos judesys suteikiamas grąžtui, įtvirtintam arkliuko pinolėje arba staklių suporte {specialiame laikiklyje).

Pagal konstrukciją grąžtai būna šių tipų: spiraliniai, su tiesiais grioveliais, plunksniniai, giliojo gręžimo, žiedinio gręžimo, centrinimo ir specialūs. Dažniausiai naudojami spiraliniai grąž­tai. Jų skersmuo d būna nuo 0,25 iki 80 mm.

Grąžtai gaminami iš greitapjūvio, legiruoto ir anglinio plieno, su kietlydinio plokštelėmis arba ištisai iš kietlydinio.

Gręžiant spiraliniais grąžtais, kurių skersmuo didesnis kaip 15 mm, gaunamos 11…12 kvaliteto tikslumo skylės, o apdirbtojo

skylės paviršiaus šiurkštumas – iki RZ=20…10μm. Grežiant ma­žesnio kaip 15 mm skersmens, skyles, pasiekiamas iki 9…8 kvaliteto tikslumas ir iki Ra=2,5…1,25μm paviršiaus šiurkštumas. Didesniam tikslumui gauti naudojami specialūs grąžtai arba apdirbama kitais būdais (gilinama, plečiama, ištekinama).

10.2 Plunksniniai grąžtai

Plunksniniai grąžtai būna vientisiniai ir surenka­mieji. Vientisinio plunksninio grąžto darbo dalis yra plokščia. Surenkamojo grąžto plokštelė prie koto yra pritvirtinta varžtu. Plunksninio grąžto pjovimo dalyje yra dvi pjovimo briaunos, kurių viršūnės kampas 2φ=90°(minkštoms me­džiagoms gręžti), 2φ= 140° — kietoms medžiagoms, o plienui gręž­ti imami grąžtai, kurių 2φ= 116…120°. Pjovimo dalies plokšti už­pakaliniai paviršiai nušlifuojami kampu α=5…6°. Šių paviršių susikirtimo linija vadinama skerse. Kai pjovimo kampas (δ=90°, plunksninių grąžtų gręžimo są­lygos būna blogos. Kad pjovimo sąlygos pagerėtų, išilgai grąžto pjovimo briaunų iššlifuojami grioveliai ir sudaromas priekinis kampas γ=12°. Priekinis ir užpakalinis kam­pas matuojamas pagrindinėje pjūvio plokštumoje.

Trinčiai tarp grąžto šoninių paviršių ir skylės sienelių sumažinti kalibravimo dalyje, daromas pagalbinis užpakalinis kampas α’=5…10°, paliekant juostelę fc=0,2…0,5 mm. Nupjaunamoms drožlėms smulkinti pjovimo briaunose šachma­tine tvarka padaromi drožlių laužymo grioveliai. Jų plotis priklauso nuo grąžto skersmens ir būna 1,2…1,4mm. Drož­lių laužymo griovelius rekomenduojama daryti grąžtuose, kurių d>25mm.

Plunksniniais grąžtais gali būti gręžiamos laiptuotos ir fasoninės skylės liejiniuose ir kaltiniuose.

10.3 Spiralinių grąžtų konstrukciniai ir geometriniai elementai

Geometriniai spiralinių grąžtų elementai: Grąžto pagrindiniai pjovimo kampai a,β,γ matuojami pagrin­dinėje pjūvio plokštumoje Pτ,normaliniai kampai aN,βN,γN – normalinėje pjūvio plokštumoje PN, o kinematiniai kampai ak,βk,,γk – kinematinėje pagrindinėje pjūvio plokštumoje Pτk..
Sudėjus pagrindinio judesio pjovimo greičio vektorių v su pastūmos judesio greičio vektoriumi vs, gaunamas atstojamojo judesio greičio vektorius ve. Grąžto viršūnėje kiekviena pjovimo briauna sudaro pagrindinį šliejimosi kampą φ matuojamą pagrindinėje plokštumoje tarp pjo­vimo ir darbo plokštumų pėdsakų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1594 žodžiai iš 5088 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.