Sandoriai ir jų rūšys
5 (100%) 1 vote

Sandoriai ir jų rūšys

11

TURINYS

Įvadas………………………………………….2

Sandorių rūšys………………………………3

Sandorių forma……………………………..4

„Civilinėje teisėje sandorių institutas yra visuma civilinės teisės normų, reguliuojančių sandorių sąvoką, jų sudarymo tvarką ir formas, jų teisinį turinį, galiojimo sąlygas, negaliojančių sandorių pagrindus ir teisines pasekmes.“

Sandoriai turi svarbią civilinę teisinę ir socialinę reikšmę. Jie turi reikšmės turtinių ir neturtinių santykių atsiradimui. Jų reikšmę galima apibūdinti šiais požymiais:

1.Sandoriai yra pagrindas atsirasti daugumai teisinių santykių tarp fizinių ir juridinių asmenų.

2.Jie yra ekonominių ryšių tarp miesto ir kaimo turtinių teisių santykių pagrindas.

3.Tai pagrindas atsirasti teisiniams santykiams tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų.

„Sandoriai – tai fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandoriai labiausiai paplitęs pagrindas atsirasti civilinėms teisėms ir pareigoms. Tai juridiniai faktai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoris yra teisingas veiksmas tam tikram tikslui pasiekti.“

„Sandoriai yra teisėti teisiniai veiksmai, kurie atliekami laikantis įstatymo numatytų reikalavimų ir neprieštarauja įstatymams. Štai šiuo požymiu sandoriai ir skiriasi nuo neteisėtų teisinių veiksmų, dėl kurių atsiranda civiliniai teisiniai santykiai.“

Kai kurie autoriai teigia, kad veiksmų teisėtumas nėra būtina sandorio, kaip juridinio fakto, savybė, o nustato tiktai tam tikras teisines pasekmes. Ši nuomonė grindžiama tuo, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, atsiranda teisinės pasekmės. Tačiau negaliojančio sandorio pasekmės atsiranda ne dėl to paties sandorio, o dėl to, kad atlikus neteisėtus veiksmus pažeidžiamas įstatymas. Tačiau civiliniai teisiniai santykiai gali atsirasti ir dėl teisėtų veiksmų, kurie nėra sandoriai., pavyzdžiui, pagal įstatymus, sukūrus literatūrinį, mokslinį kūrinį, išradimą, atradus radinį, lobį atsiranda teisiniai santykiai.

O, kad sandorius būtų galima atskirti nuo kitų teisėtų veiksmų reikalingas papildomas požymis. Šis požymis yra tas, kad šie teisėti veiksmai specialiai nukreipti civiliniams teisiniams santykiams sukurti, pakeisti arba panaikinti. Taigi sandoris nuo kitų teisėtų veiksmų skiriasi juridiniu poelgiu, su kuriuo įstatymas sieja atsirandančius teisinius santykius, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo į tai nukreipti.

„Sandoris yra valios aktas sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam aktui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia žmogaus norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas vidine valia. Jai susiformuoti svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai.“

Asmuo sudarydamas sandorį gal turėti įvairiausių tikslų. Įstatymai negali numatyti kiekvieno sandorio tikslo, o be to tai ir nereikalinga, nes teisės normos reguliuoja santykius pagal vienarūšius santykius.

Teisinę reikšmę turi tiktai tiesioginis teisinis tikslas, jis vadinamas sandorio pagrindu. Nuo šio teisinio tikslo priklauso sandorio teisinė prigimtis.

Žmogus sudaro sandorį vadovaudamasis tam tikrais motyvais. Motyvai, kaip psichologinis momentas, turi įtakos susiformuoti žmogaus vidinei valiai. Po sandorio sudarymo jie jau nebeturi jokios reikšmės.

Motyvai teisinę reikšmę gali įgyti tik tuo atveju, jeigu jie įtraukiami į sandorio sąlygas.

Sandorių dalyviai yra visi civilinės teisės subjektai – fiziniai ir juridiniai asmenys, o atskirais atvejais – valstybė ir savivaldybės.

Sandoryje dalyvaujantys asmenys privalo turėti subjektiškumą (t.y. teisnumą ir veiksnumą), kuriam atitinkamus reikalavimus nustato įstatymus. Fiziniams ir juridiniams asmenims šie reikalavimai skiriasi: sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyvis išreikštų savo valią: vienašaliame sandoryje abi šio sandorio dalys, o daugiašaliame sandoryje – du ar keli asmenys, įsipareigojantys užsiimti bendra veikla arba bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukuriant naujo juridinio asmens.

Tačiau sandoriui sudaryti nepakanka vien tik žmogaus vidinės valios. Tam reikia, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Todėl yra reikalinga tą valią kokiu nors būdu viešai pareikšti. O kaip valia turi būti išreiškiama numato įstatymas.

Sandorių rūšys

Civilinės teisės teorija pagal įvairius kriterijus, sandorius klasifikuoja į rūšis. Sandoriai klasifikuojami pagal:

1.Sandorio dalyvių valios išreiškimo pobūdį;

2.Pagrindo specifiką;

3.Sandorio sudarymo būdus.

Sandoriai gali būti: vienašaliai, dvišaliai, daugiašaliai.

„Vienašaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti tereikia vienos šalies valios išreiškimo. Dažniausiai vienašalį sandorį sudaro vienas asmuo, pavyzdžiui, sudaro testamentą. Tačiau vienašalį sandorį gali sudaryti ir keletas asmenų, kurie dalyvauja sandoryje, kaip viena šalis, pavyzdžiui, keli asmenys skelbia konkursą. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio
sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų numatytais atvejais arba kai kurie asmenys sutinka. Vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tik, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei.“

Dvišalis – tai toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviejų šalių tarpusavyje suderintos priešpriešinės valios išreiškimo. Dažniausiai dvišaliame sandoryje dvi šalys išreiškia priešpriešinę valią. Ši taisyklė turi vieną išimtį, kai dvi šalys sudaro jungtinės veiklos sutartį.

Daugiašaliu vadinamas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviejų ar daugiau šalių valios pareiškimų ir jais siekiama tam tikro vieningo rezultato. Kiekvieno daugiašali sandorio dalyvis yra savarankiško šio sandorio šalis, turinti teises ir pareigas visiems kitiems sandorio dalyviams.

Sandoriai dar gali būti skirstomi į:

1.Atlygintinus ir neatlygintinus sandoriai

Atlygintini yra tie sandoriai, kuriais remdamasi viena šalis atlieka kitai šaliai tam tikrus veiksmus (atlieka darbus) gaudama iš jos materialinį atlyginimą. Tai dažniausiai būna pinigai, bet gali būti daiktai, darbai ar kitokie patarnavimai.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 913 žodžiai iš 1758 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.