Sąžinė – vidinis teisėjas
5 (100%) 1 vote

Sąžinė – vidinis teisėjas

TURINYS

ĮVADAS 3

I. TOMO AKVINIEČIO SĄŽINĖS PROBLEMATIKA 4

I. 1. „Conscientia“ ir „synderesis“ 4

I. 1. 1. Žinojimas sąžinėje 4

I. 1. 2. Sąžinė prieš ir po veiksmo 6

I. 2. Lex naturalis 7

I. 2. 1. Tomas Akvinietis ir Kantas 7

I. 3. Sąžinės autonomija 8

I. 4. Teisinga ir klystanti sąžinė 9

I. 4. 1. Vėlesnės sąžinės neapibrėžtis 10

II. Mokslinis sąžinės supratimas 11

II. 1. Sąžinė ir viešoji nuomonė 12

IŠVADOS 14

LITERATŪRA 14

Įvadas

Sąžinė yra labai veiksmingas mūsų poelgių vertintojas ir teisėjas. Nuo

jos žmogus negali nei pabėgti, nei pasislėpti. Apie tai vaizdingai rašė

rusų poetas A. Puškinas poemoje „Borisas Godunovas“:

„Kaip plaktuku tau priekaištas daužys

Ausis, ir vemti vers, ir svaigs galva…

Norėtųs bėgti, bet kurgi?.. Kaip baisu!

Taip, vargšas tas, kam sąžinė juoda.”

Sąžinė yra vienas nuostabiausių žmogaus dvasinio pasaulio fenomenų.

Sutepę sąžinę, nerandame vietos, kankinamės, negalime nusiraminti. Tiesa,

žmonės pasižymi labai nevienodu sąžinės jautrumu. Ramią sąžinę turi ne tik

dorovingi žmonės, neretai sąžinės priekaištų nepatiria ir piktos valios

žmonės, griaunantys kitų laimę, nusižengiantys ne tik dorovei, bet ir

teisėtumui. Sąžinės nejautrumas bei dorovinis aklumas neretai būdingas

žmonėms linkusiems į savanaudiškumą ir karjerizmą, pernelyg dideliems

savimyloms.

Jau nuo seno žmones jaudino klausimas: kas yra tas vidinis mūsų

kaltintojas, tas nenumaldomas, nuolat budintis jausmas? Senovės graikų

mitologijoje sąžinei buvo suteiktas rūstaujančių keršto deivių – erinijų –

pavidalas. Jos persekiojo ir baudė nusikaltėlius, bet buvo atlaidžios

tiems, kurie gailėjosi, bloga padarę.

Taigi, šioje apžvalgoje ir aptarsime ką apie šį jausmą manė senovės

filosofai ir ar šis jausmas tikrai yra tarsi vidinis mūsų teisėjas.

I. Tomo Akviniečio sąžinės problematika

Aiškinantis sąžinės sąvoką remsimės istoriškai reikšminga Vakarų

etikos pozicija – Tomu Akviniečiu (1225 – 1274), žymiausiu brandžios

scholastikos mąstytoju. Tomo Akviniečio moksle nėra žodžio, tiksliai

nusakančio tai, ką lietuvių kalboje reiškia „sąžinė“. Sąžinės problematiką

jis gvildena dviem aspektais. Mes juos abu aptarsime. Vienas aspektas

terminologiškai apibūdinamas sąvokomis conscientia bei synderesis, kitas –

lex naturalis sąvoka.

I. 1. „Conscientia“ ir „synderesis“

I. 1. 1. Žinojimas sąžinėje.Tomas Akvinietis sąžinę apibrėžia kaip kokio nors žinojimo taikymą

konkrečiam veiksmui („applicatio scientiae ad aliquem actum particularem,“)

1).Egzistuoja dvi taikymo galimybės:

• Vienu atveju taikymas atliekamas kaip konstatavimas, kad veiksmas

vyksta arba įvyko. Taigi šiuo atveju kalbama apie refleksiją, kai mes

suvokiame šiuo metu atliekamą arba ką tik atliktą veiksmą. Šis

taikymas savaime dar nėra moraliniu požiūriu svarbus.

• Kitu atveju taikymas atliekamas kaip svarstymas arba konstatavimas, ar

veiksmas moraliniu požiūriu yra teisingas, ar neteisingas. Šiuo atveju

kalbama apie refleksiją, kai veiksmas vertinamas moraliniu požiūriu.

Tas taikymas atitinka tai, ką mes vadiname „sąžine“. Moralinė

refleksija, viena vertus, gali sietis su dar neatliktu, tačiau

įsivaizduojamu, svarstomu, planuojamu veiksmu; tokiu atveju kalbama

apie ankstesnę sąžinę. Kita vertus, moralinė refleksija gali sietis su

jau atliktu veiksmu; tada kalbėsime apie vėlesnę sąžinę.

Kokį žinojimą, moraliniu požiūriu taikydama, sąžinė taiko veiksmui? T.

Akviniečio teigimu, tas žinojimas aprėpia tris plotmes, kurias jis vadina

taip: synderesis, sapientia ir scientia.

pirmieji moraliniai prigimtinis habitas

principai bendras visiems

žmonėmspagrindinė pasaulėžiūros įgytas habitas

orientacija kintamas

situacijos sąlygotas įgytas habitas

faktų žinojimas kintamasTaigi sąžinė taiko apriorinę dorovinę sąmonę, t.y. prigimtinį

synderesis habitą, ji diferencijuojama vadovaujantis esamais pasaulėžiūros

įsitikinimais (sapientia) ir konkretizuojama vadovaujantis esamomis

empirinėmis žiniomis (scientia), pritaikoma konkrečiam veiksmui konkrečioje

situacijoje.

Pavyzdžiui, teismo teisėjas svarsto, ar verta priimti kyšį iš

kaltinamojo asmens už jam palankų sprendimą. Apriorinė dorovinė sąmonė

(synderesis) atskleidžia tik bendrą moralinę perspektyvą: reikėtų elgtis

gerai ir nesielgti blogai, nereikėtų gal būt pakenkti kitiems. – Kokia

tesėjui atrodys moralinė apsisprendimo situacija, priklausys nuo jo

pasaulėžiūrinio įsitikinimo (sapientia): kokią vertę jo pasaulėžiūros

orientacijoje turi kyšio paėmimas? Kaip savo darbo
interesus jis suderina

su kyšio paėmimo perspektyva? – Apsisprendimo situaciją galiausiai

konkretizuoja ypatingų duotybių ir aplinkybių žinojimas (scientia): ar

labai didelis nusižengimas paimti kyšį? Kiek nukentės žmonių? Kokie yra

įstatymai? Svarstymas, ar konkretus veiksmas moraliniu požiūriu yra

teisingas, ar neteisingas, visada atliekamas kaip minėto trijų pakopų

žinojimo taikymas.

Tą tripakopį žinojimo sąžinėje darinį galime pavadinti žmogaus

motyvacijos horizontu, taigi rėmais, kuriems esant žmogus save motyvuoja ir

jam išnyra moralumo problemos. Sykiu reikia atminti štai ką: kadangi

kalbant apie pasaulėžiūros nuostatą (sapientia) ir empirinį faktų žinojimą

(scientia) iš esmės susiduriame su įgytomis žiniomis, tai individualūs

žmonių motyvacijos horizontai dažnai gali įvairiopai skirtis. Dėl

pasaulėžiūrinio pobūdžio bei žinojimo lygio jie priklauso nuo tam tikros

socialinės bei istorinės aplinkos, todėl kultūriniu ir biografiniu požiūriu

skiriasi. Taigi, individualios sąžinės sutampa synderesis aspektu;

kiekvienas žmogus yra sąžinę turintis moralinis subjektas. Tačiau sapientia

bei scientia aspektu, pasaulėžiūrine nuostata bei empiriniu žinių lygiu,

žmonės gali išsiskirti.

Aptarinėjant Tomo Akviniečio sąžinės supratimą, reiktų paminėti

filosofą I. Kantą. Nes I. Kantas taip pat teigė, kad sąžinė – tai praktinis

protas, primenąs pareigas, tai vidinis mūsų teisėjas. Tačiau skirtingai nei

T.Akvinietis teigė, kad šis teisėjas nepriklauso nuo žmogaus, nes negali

būti vienas ir tas pats kaltintojas ir kaltinamasis. Sąžinei, jo nuomone,

nedaro įtakos sąlygos, kuriomis žmogus gyvena, ji nėra kažkas įgyjama.

Kiekvienas žmogus, kaip dorovinė būtinybė, turįs savyje sąžinę jau nuo

gimimo. I. Kanto kritikų buvo, tačiau juos paminėsime vėliau.

I. 1. 2. Sąžinė prieš ir po veiksmo

Matėme, kad to tripakopio žinojimo moralinis taikymas gali būti

susijęs, su įvyksiančiu, būsimu veiksmu ir kartu su jau įvykusiu veiksmu.

Taigi šiuo požiūriu skyrėme ankstesnę ir vėlesnę sąžinę, arba sąžinę prieš

ir po veiksmo. Galima paklausti, kuri sąžinė turi lemiamos reikšmės

moralinei veiksmo vertei. Ir T.Akvinietis, ir Kantas yra įsitikinę, kad

veiksmo moralinė kokybė galiausiai priklauso nuo vidinio valios akto, kuris

lemia veiksmą. Tačiau vidinio valios akto moralinė kokybė priklauso ir nuo

objekto, taigi nuo valios motyvo. O moralinė objekto kokybė save apibrėžia

sąžinėje, kuri minėto tripakopio žinojimo moraliniu taikymu nurodo, kuris

veiksmo motyvas, kuris objektas arba kuris veiksmas yra geras ir teiktinas,

o kuris blogas ir draudžiamas. Tada laisvu apsisprendimu valia pasirenka

objektą, kurį veikdama nori įgyvendinti. Būtent taip ji save nuskiria gerai

arba blogai valiai nuo tos valios moralinės kokybės priklauso veiksmo

moralinė kokybė.

Taigi T.Akviniečio teigimu vėlesnė sąžinė visada atlieka dvejopą

funkciją:

• Jei veiksmas yra geras, tai sąžinė pateisina veikėją jį gindama

arba jam atleisdama.

• Jei veiksmas yra blogas, sąžinė prikaišioja veikėjui kaltinimais

bei „sąžinės graužimu“.

Apibendrinant, sąžinė po veiksmo veda veikėją į akistatą su prieš jo

atlikto veiksmo moraline kokybe, moraliniu požiūriu tą veiksmą susiedama su

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1213 žodžiai iš 4005 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.