Seima socialinio ugdymo sistemoje
5 (100%) 1 vote

Seima socialinio ugdymo sistemoje

11

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………….3

1. ŠEIMOS SAMPRATA…………………………………………………………………………………4

1.1. Šeimos poveikis vaikų bei jaunimo socialiniam ugdymui…………………….4

1.2. Pagrindinės šeimos funkcijos……………………………………………………………5

2. SOCIALINIO PEDAGOGO TEIKIAMOS PAGALBOS RŪŠYS…………………….6

3. ŠEIMAI TEIKIAMOS SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS FORMOS.8

4. TĖVŲ PEDAGOGINIS ŠVIETIMAS……………………………………………………………9

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………10

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS………………………………………………………….11

ĮVADAS

Žmogaus socializacija prasideda šeimoje, kur formuojami asmenybės pagrindai, kurie dar labiau įtvirtinami mokykloje.

Šeima – pati mažiausia visuomenės ląstelė, todėl visos socialinės institucijos turėtų jai padėti. Šeimoje formuojami žmogaus charakterio bruožai, požiūris į darbą, į dorovines, kultūrines vertybes. Visuomenė suinteresuota tvirta, dvasiškai ir doroviškai sveika šeima. Šeimos stiprinimas, pagalba jai auklėjant vaikus materialinių ir buitinių sąlygų gerinimas – tai viena iš valstybės veiklos krypčių.

Gyvenimo tikrovė ir mokslas įrodė, kad šeimos vaidmuo vaiko socialiniam ugdymui yra išskirtinis. Normali šeima savo ugdymo galimybėmis yra aukščiau socialinių institucijų. Kad sustiprėtų šeimos vaidmuo socialiniame vaikų ugdyme, tam tarnauja socialinė pedagogika, kaip asmenybės socializacijos tam tikroje aplinkoje mokslas.

Darbo tikslas – iššiaiškinti socialinio ugdymo sistemos pagalbą šeimai.

Darbo objektas – šeima.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinti su šeimos įtaka vaiko raidai.

2. Išsiaiškinti socialinio pedagogo darbo su šeima sritis.

3. Įsisavinti socialinio pedagogo darbo su šeima formas.

4. Įsigilinti į tėvų pedagoginį švietimą.



1. ŠEIMOS SAMPRATA

Šeimos vaidmuo visuomenėje savo galia neprilygsta jokiai kitai institucijai, nes būtent šeimoje formuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, susipažįstama su socialiniais vaidmenimis, kurie yra būtini normaliai vaiko adaptacijai visuomenėje. Šeima – tai pirmoji ugdymo institucija, kuri labiausiai įtakoja visą tolesnį asmens gyvenimą. Būtent šeimoje suteikiami pirmieji dorovingumo pagrindai, formuojasi pagrindinės elgesio normos, atsiveria žmogaus vidinis pasaulis bei individualios asmens savybės. Šeima įtakoja ne tik asmenybės formavimąsi, bet ir žmogaus savęs vertinimą, pasitikėjimą, o taip pat stimuliuoja jo kūrybinį bei socialinį aktyvumą.(I. Leliugienė, 2003, p. 284)

Visais laikais šeimos jautė paramos poreikį auklėjant savo atžalas. Remiantis praeities istorija, kai šeimos būdavo labai gausios, būtiniausi šeimyninio gyvenimo įgūdžiai bei žinios būdavo perduodami iš kartos į kartą paprasta kasdieniška veikla. Tačiau šiuolaikinėje industrinėje visuomenėje, kai Šeimyninis ryšys tarp kartų nebe toks stiprus, pagrindinių žinių apie šeimos formavimą ir vaikų auklėjimą suteikimas tampa viena svarbiausių visuomenės užduotimi. Kuo didesnis kartų atitolimas, tuo labiau tėvams reikalinga kvalifikuota parama auklėjant savo vaikus. Pastaruoju metu vis labiau pritariama nuomonei, jog auklėjant jaunąją kartą, būtina profesionalių psichologų, socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų bei kitų specialistų pagalba tėvams. (I. Leliugienė, 2003, p. 284)

1.1. Šeimos poveikis vaikų bei jaunimo socialiniam ugdymui

Daugumos jaunimui kylančių problemų šaknys – ankstyvoji vaikystės patirtis šeimoje. Ankstyvosios vaikystės patirtis iš dalies lemia tapatybės ieškojimo sėkmę paauglystėje. Žmogus, nesuradęs savo tapatybės, patiria bendravimo sunkumų, išgyvena vienišumo jausmą. Socialinė aplinka ir psichologinis klimatas, į kurį patenka vos tik gimęs vaikas, daug lemia tolesnę jo raidą. Nuo to priklauso fiziologinių ir psichologinių reikmių tenkinimas, pirmieji kontaktai, pažinimo galimybės. Daugiausia sunkumų kyla auklėjant nedarnių, išsituokiusių arba bedarbių šeimų vaikus. Vaiką supanti konfliktiška aplinka stipriai veikia jo emocinę raidą, o augant gali tapti asmenybės vystymosi sutrikimų priežastimi. Todėl pedagogai savo rūpestį pirmiausia turėtų nukreipti į tas šeimas, kurių vaikai gali turėti socialinių problemų. Darbas su šeimomis ne tik padeda numatyti problemas, bet stengtis jų išvengti.

Šiandienos visuomenėje yra sugriautas šeimos instituto autoritetas, kas sąlygoja didesnį skaičių disfunkcinių ar nepilnų šeimų. Dauguma jaunų žmonių netenka šeimos kaip pagrindinio vertybių ugdymo šaltinio, kuris daro didžiulę įtaką savęs vertinimui bei pasitikėjimui kitaias ir visuomene.(I. Jonutyte, 2007, p. 22).

1.2. Pagrindinės šeimos funkcijos

Skirtingi autoriai išskiria įvairias šeimos funkcijas. Tačiau šiame poskyryje bus akcentuojamos tos funkcijos, kurios yra susijusios su vaikų auklėjimu bei mokymu.

• Reprodukcinė funkcija – sąlygoja žmonių giminės pratęsimo būtinybę.
Dabartinė Lietuvos situacija yra tokia, kad gimstamumas mažesnis nei mirštamumas. Tai galima paaiškinti ne tik nepalankia ekonomine situacija. Šeimų narių skaičiaus mažėjimą lemia ir tėvų užimtumas – išsilavinimo, karjeros siekimas, o taip pat ir žmonių vertybių pasikeitimas – pirmenybė teikiama prabangioms mašinoms, ištaigingiems namams, kilmingiems gyvūnams, o ne vaikams.

• Pirminės socializacijos funkcija paremta idėja, kad šeima yra pirma ir labai reikšminga socialinė grupė, kuri nepakeičiamai įtakoja vaiko asmenybės formavimąsi. Pasak J.Vaitkevičiaus (1995), šeimai tenka pagrindinė atsakomybė už vaiką. Šeimoje persipina biologiniai ir socialiniai saitai tarp gimdytojų ir vaikų. Tie ryšiai ypatingai reikšmingi, kadangi įtakoja vaikų psichikos vystimosi bei pirminės socializacijos ypatumus jau pačiame anksčiausiame gyvenimo etape. Šeimos užduotis – nuoseklus vaiko įtraukimas į visuomenę taip, kad vystimasis vyktų atitinkamai pagal to mažo žmogučio aplinką ir tautos, kurioje jis atėjo į pasaulį, kultūrą.

• Edukacinė funkcija. Pirminės socializacijos procese svarbus vaidmuo tenka vaiko auklėjimui šeimoje. Vaiko ugdymas šeimoje – tai nuoseklus ir sudėtingas socialinis – edukacinis procesas. Tėvas ir mama savo vaikui rodo dėmesį, švelnumą, rūpestį, apsaugo nuo gyvenimiškų negandų bei pavojų.

• Rekreacinė ir psichoterapinė funkcija. Šeima turi būti ta aplinka, kurioje asmuo jaustųsi absoliučiai saugiai, būtų priimamas (pageidaujamas), neatsižvelgiant į jo visuomeninį statusą, išvaizdą, finansinę padėtį. Visa tai galima apibūdinti gerai žinomu posakiu – „mano namai – mano tvirtovė“.

• Ekonominė ir namų ūkio tvarkymo funkcija. Pasak Z.Bajoriūno (1997), vaikų auginimas bei auklėjimas gana glaudžiai susijęs su šeimos ūkinės ir ekonominės funkcijos plėtojimu. Šeimos ekonomika apima jos santykius, susijusius su egzistavimo bei materialinių ir dalies dvasinių poreikių tenkinimu, tarpusavio parama, sveikata ir panašiai. (I. Leliugienė, 2003, p. 284).

2. SOCIALINIO PEDAGOGO TEIKIAMOS PAGALBOS RŪŠYS ŠEIMAI

Socialinio pedagogo veiklos šeimoje objektu gali būti vaikas, suaugusieji šeimos nariai bei pati šeima kaip visuma. Socialinio pedagogo darbe su šeima išskiriamos trys sritys: edukacinė, psichologinė ir tarpininkavimo:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 984 žodžiai iš 1957 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.