2002
SEKSAS ŽMOGAUS GYVENIME
Turinys
1. Jaunimo lytinio gyvenimo psichohigiena.
2. Sutuoktinių lytinio gyvenimo psichohigiena.
3. Sąlyginių refleksų vaidmuo lytiniame gyvenime.
4. Išorinių aplinkybių įtaka lytiniame gyvenime.
5. Nesantuokiniai lytiniai gyvenimai.
6. Lytinis potraukis ir psichika.
7. Išvada.
Jau daugiau kaip ketvirtis šimtmečių JAV viešosios mokyklos yra
visiškai atmetę vertybinio bei moralinio auklėjimo idėją – išnyko malda,
Šv. Rašto skaitymas, Kalėdų bei Velykų renginiai. Dar daugiau – išnyko
siekimas ugdyti asmenybę ar charakterį. Vietoj to buvo bandoma įdiegti
socialinio prisitaikymo techniką, kurios vaisius šiuo metu yra seksualinės
informacijos išplėtimas ir narkotikų vartojimo demonstravimas klasėse.
Reikia pailiustruoti seksualinio švietimo nuosmukį. Seniau tokie sekso
kursai buvo dėstomi tik kai kuriose aukštosiose mokyklose. Pasigirdo
balsai, kad tai daroma per vėlai, ir sekso kursai buvo įvesti vidurinėse
mokyklose. Lytinis palaidumas, deja, augo, nes vertybiniai ir moraliniai
seksualumo atspindžiai buvo atmesti. Ko yra mokoma, to ir išmokstama.
Tvirtinimas “per vėlu” kartojosi. Lytinis švietimas daug kur buvo įvedamas
į pradžios mokyklą, galop – į pirmąją klasę. Lytiniai santykiai bei
iškrypimai, deja, padažnėjo. Surastas kitas “modernus” atsakymas: reikia
demonstruoti seksualinius iškrypimus, kad mokiniai tikrai žinotų, kas yra
vertinga. Nors daug visokių baisybių dauguma vaikų buvo matę televizijoje.
Mokykla taip ir nesurado priemonių seksualiniam bręstančio jaunimo
palaidumui sumažinti.
Nedaug geresnė situacija ir namuose, kur vaikus pradėjo auklėti
televizijos jau “išauklėta” karta. Prisiminkime, kad televizija, kaip ir
kitos viešosios informacijos priemonės, labai sumažino namų privatumą.
Sekso propagavimas beveik neturi ribos – tai kasdieninis vaiko ir jaunuolio
penas kone nuo lopšio dienų. Jau daugiau kaip prieš dvidešimtį metų
moksliniai tyrimai aiškiai parodė, kad televizija yra tik kiek sušvelninta
dresūros forma, sustiprinama emocine įtampa bei pasitenkinimu. Turėdami
laisvę, mokyklinio amžiaus vaikai ir kitokių negerovės pripildytas
programas. Televizija ir kino filmai dažnai atpalaiduoja primityvų vaiko
bei jaunuolio polinkį į lytiškumą ir kitas užgaidas, vaikui dar nesugebant
suvokti jų reikalingumo, vertės ar pasekmių. Jo sąmonė ir pojūčiai
“užteršiami”, jau dar nepasiekus formalaus protavimo amžiaus. Piaget
studijų duomenimis, formalaus protavimo amžius prasideda apie 12 ar 13
metus.
Masinės informacijos priemonių dėka dabartiniu metu Lietuvoje
atsiranda vis daugiau erotikos ir pornografijos šaltinių. Tai labai
galingos priemonės, galinčios patraukti skaitytojus ir žiūrovus, ypatingai
paauglius ir jaunimą. Iš tikrųjų mažai kas gali visiškai atsispirti tokiai
traukai. Įvairiais būdais skleidžiama pornografija tiesiog pavergia vis
daugiau jaunimo. Jaunystei būdingas troškimas viską matyti, viską išgirsti,
viską asmeniškai bent vieną kartą patirti. Čia ir yra tas kabliukas, kuris
užkabina ir traukia į sekso labirintą, nes norima patirti ir visus kitus
kuo didžiausius malonumus. Pornografijos pavergimui stiprėjant, silpnėja
vidinio balso pojūtis, nyksta atsakomybė už asmeninio elgesio pasekmes.
Tokiomis aplinkybėmis sekso ir smurto nusikaltimų daugėja, nes į moterį
dažniau yra žvelgiama vien kaip į lytinio pasitenkinimo objektą.
Pažiūrėkime, kas darosi JAV.Dangstoma žodžio laisvės vardu
pornografija įsigalėjo visame krašte. Į savo spąstus jį įtraukė milijonus
vaikų, paauglių, jaunimo ir dalį suaugusiųjų. Daugėja pornografijos ir kitų
neigiamų veiksnių sužadintų nusikaltimų. Vien policijoje užregistruotų
išprievartavimų skaičius 1991 metais pasiekė 207600, o tai 57( daugiau nei
1990 metais. Televizijos bei kino filmų, žurnalų ir video juostų
skleidžiama sekso banga įgijo masines proporcijas. Įvairių šaltinių
surinktais duomenimis, JAV viena iš
,keturių mergaičių ir vienas iš septynių berniukų tampa seksualinės
prievartos auka.
Pornografijos ryšys su seksualinėmis perversijomis ir sadizmu yra
tiesioginis – viena skatina kitus. Vis didesnė Amerikos miestų jaunimo
daliai nepakanka vien pornografijos, neužtenka ir vien išprievartavimo, vis
dažniau vartojami išradingi kankinimo būdai. Neretas atsitikimas, kai
motina ar tėvas parduoda savo dukrą ar sūnų seksualiniam išnaudojimui.
Tokiems tėvams narkotikai ir kietoji pornografija labiau rūpi negu jų pačių
vaikai.
Įžymus lenkų mokslininkas K.Imelinskis savo knygoje nagrinėja labai
aktualią intymią žmogaus gyvenimo sritį – lytinį gyvenimą. Autorius nurodo,
kad seniau lytinis gyvenimas dažnai buvo niekinamas kaip nešvarus, negražus
reiškinys arba nagrinėjamas kaip neišvengiama blogybė. Seksualumas buvo
laikomas žmogaus nuodėmingumo požymiu. Analizuojant šią žmogaus
fiziologijos
pusę, dažnai buvo pabrėžiama tik gimdymo funkcija. Pradėjus
labiau domėtis žmogumi, jo pergyvenimais ir sveikata, ligomis ir gydimu,
buvo plačiau susipažįstama su lytiniais klausimais. Juos žinoti ypač
svarbu, siekiant išvengti emocinės kilmės ligų, ir psichohigienos bei
psichoprofilaktikos požiūriu.
Tarybinių mokslininkų (B.Karvasarskio, V.Miagiar ir kt.) tyrinėjimai
rodo, kad nervinė–psichinė sveikata labai priklauso nuo sutuoktinių
santykių šeimoje. Vedybinis ryšys yra pats sudėtingiausias ryšys tarp
dviejų žmonių. Vedybiniame gyvenime labai svarbų vaidmenį vaidina
seksualumas, lytiniai santykiai. Mokslininkai pabrėžia, kad lytinis
instinktas yra galinga jėga. Jis nepaprastai lengvai absorbuoja perteklių
organizmo energijos, nepanaudotos kitiems tikslams, gali visiškai užvaldyti
žmogų, trukdyti vystytis jo asmenybei. Kai netinkamai susiklosto lytinis
gyvenimas, sutuoktiniai neretai suserga neuroze ar kitomis ligomis. Taigi
reikia kelti vedybinio gyvenimo kultūrą, tinkamai supažindinti jaunimą su
lytiniais klausimais, doroviniais-etiniais šios problemos aspektais.
Lytinio gyvenimo kultūra – visuomenės kultūros dalis Dėl daugybės
įvairiausių aplinkybių sekso kultūra pasirodė esanti labai žema. Dėl to
atsiranda lytinių sutrikimų, kurie savo ruožtu labai atsiliepia atskirų
žmonių, sutuoktinių ir net ištisų šeimų psichikai, sveikatai ir asmeninei
laimei. Visiškai aišku, tokią padėtį reikia taisyti. Svarbiausia čia –
išanalizuoti galimybes taip formuoti lytinį potraukį, kad jis taptų žmogaus
ir jo šeimos sveikatos bei laimės konstruktyviu elementu. Ilgą laiką vyravo
požiūris, kad lytinis potraukis yra kažkas nepadoru, žema; be to, dažnas
taip mano ir dabar. Viduramžiais ir net naujaisiais laikais religinių
srovių propaguojamas asketizmas padėjo slopinti lytinio potraukio
pasireiškimus ir tai buvo laikoma moralės idealu. Lytinis potraukis buvo
traktuojamas neigiamai. Tai blogio simbolis, šėtono veiksmų įsikūnijimas, o
bet kokie šio potraukio pasireiškimai buvo laikomi nuodėme ir visomis
išgalėmis slopinami. Lytinis potraukis pripažįstamas tikslingu tik žmogaus
giminei pratęsti.
Šiuolaikinės moterys dažnai klaidingai galvoja, kad sutuoktiniams
atliekant lytinius santykius, galimos tik pagrindinės pozicijos, bet kokios
jų modifikacijos jau yra “lytinis iškrypimas”. Tarp kitko, kai kurios
moterys (tokių pasitaiko gana retai) lytinį pasitenkinimą jaučia tik tam
tikrose pagrindinėse pozicijose. Tarp vyrų gana paplitęs požiūris apie
vadinamąjį lytinių santykių “limitą”. Pagal šį klaidingą įsitikinimą vyrų
limitą sudaro 2000 lytinių santykių, kitaip tariant, jiems “lemtas” tam
tikras, iš anksto “atseikėtas” erekcijų ir sėklos išsiveržimų skaičius.
Išnaudojęs savo “limitą”, vyras neva jau niekada negalėsiąs lytiškai
santykiauti, nes jo lytinė potencija būsianti sumažėjusi. Toks įsitikinimas
gali paskatinti vyrą pernelyg rūpintis savo lytiniu gyvenimu ir :planuoti”
tam tikram laikui. Kai kurie jauni vyrai jaučia stiprų lytinį potraukį ir
pirmaisiais vedybinio gyvenimo metais nori dažnai lytiškai santykiauti.
Skrupulingai laikydamiesi iš anksto “suplanuoto” lytinių santykių dažnumo
dėl padidėjusio jautrumo gali susirgti lytine neuroze.
Jaunimo lytinio gyvenimo psichohigiena
Dar prieš 15-20 metų buvo ginčijamasi, ar reikia vaikams aiškinti
lytinius klausimus. Dauguma gydytojų, pedagogų bei psichologų sutiko, kad
tokius klausimus būtina aiškinti, ir dabar jie kaip neatskiriama sudėtinė
dalis įtraukiami į lytinio auklėjimo ir apskritai jaunimo auklėjimo
programą. Labai svarbu išaiškinti lytinio gyvenimo klausimus vaikams, kad
jie galėtų išvengti daugelio psichoneurozių ir asmenybės vystymosi
sutrikimų. Šie aiškinimai padeda įveikti didelius sunkumus, atsiradusius
brendimo laikotarpiu, ir išvengti įvairių lytinių sutrikimų, pavyzdžiui,
kai kurių iškrypimų. Aiškinant reikia pateikti vaikams atitinkamos
informacijos lytinio gyvenimo, vaikų gimdymo klausimais, bet prieš laiką
nesužadinti lytinio potraukio. Atitinkamos žinios apie lytinį gyvenimą yra
galingas ginklas, padedantis nugalėti prietarus ir klaidas, neleidžiantis
suvulgarinti lytinių klausimų, vadinasi, šios žinios labai svarbios
psichohigienos ir psichoprofilaktikos požiūriais. Neaiškinus vaikystėje
lytinius klausimus, vėliau žmogui gali įvykti asmeninė tragedija. Mat
vaikams ne visada užtenka drąsos pasidalyti savo abejonėmis ar sielvartu
net su artimaisiais iš vyresniųjų; o negalėdami patys išspręsti kai kurių
seksualinių problemų, vaikai labai sielojasi. Dėl šių vadinamųjų
seksualinių konfliktų neretai atsiranda įvairių nervinio pobūdžio
sutrikimų. Vaikai, neturintys šiais klausimais elementarių žinių, kartais
net suvedžiojami. Be to, negavę teisingo paaiškinimo, vaikai semiasi
“žinių” iš atsitiktinių asmenų, kurie jiems viską “paaiškina”
taip, kad
juos ištinka net sunki psichinė trauma. Dažnai tokio pobūdžio “aiškinimai”
yra tiesiog iškreipta, neteisinga informacija, vaikas susidaro klaidingą, o
kartais tiesiog fantastinę pažiūrą į lytinį gyvenimą. Įsitvirtinusios
psichikoje, šios pažiūros gali nulemti įvairiausius seksualinius
sutrikimus, konkrečiai, lytinį iškrypimą, o tai savo ruožtu gali atsiliepti
visam tolesniam žmogaus gyvenimui. Jeigu ankstyvoje vaikystėje neišugdomas
sugebėjimas susivaldyti, nuslopinti kai kuriuos norus, tai vėliau žmogus
nebegali suvaldyti savo lytinio potraukio. Gyvulių lytinį potraukį
reguliuoja instinktai. Žmogaus lytinį potraukį reguliuoja ne instinktai, o
smegenys, protas.
Lytinio auklėjimo tikslas – įtikinti jaunimą, kad lytinis aktas turi
būti dviejų vienas kitam ištikimų žmonių gilių jausmų pasireiškimo finalas.
Tik tokiomis sąlygomis lytinis aktas padeda žmogui visiškai atsipalaiduoti
ir suteikia jam didžiausią pasitenkinimą. Lytiniai santykiai be tikro
jausmo suvulgarina lytinį gyvenimą, neleidžia žmonėms patirti aukštų ir
malonių jausmų, išstumia juos iš normalaus vystymosi kelio. Todėl ir vyrai,
ir moterys – jauni ir suaugę – savo pačių labui lytinius santykius turi
grįsti tik giliais jausmais. Taigi žmogus turi būti ištikimas vienam
partneriui, su kuriuo sieja gilūs jausmai, ir partnerį pakeisti galima tik
išimtiniais atvejais. Lytinis aktas ir giminės pratęsimo aktas daugelio
žmonių sąmonėje jau nebetapatinami. Tačiau negalima dvasinių jausmų
pasaulio atskirti nuo lytinio gyvenimo, nes toks vulgarizavimas skaudžiai
atsiliepia žmonių asmeniniam gyvenimui, jų santuokai, socialiniam
aktyvumui. Be to, čia labai svarbu eilė – visų pirma du žmones turi sieti
jausmai, o jau paskui bendros seksualinio pobūdžio emocijos, kurios tarytum
sustiprina dvasinį artumą. Priešingu atveju, kai jauni žmonės pirmiau, be
laiko, pradeda lytinį gyvenimą, dar nežinodami, kiek jie iš tikrųjų artimi,
sunku tikėtis meilės; veikiausiai galima kalbėti tik apie prisirišimą,
įpratimą. Paprastai tokia sąjunga nesukuria sąlygų įkvepiančiam dvasiniam
artumui, ir žmonės nepajunta didžiulio lytinio pasitenkinimo. Jaunimas turi
būti išauklėtas taip, kad savo veiksmus sekso srityje atsakytų. Jis turi
jausti žmogišką solidarumą, ryšį su kitu žmogumi ir atsakomybę už tą, su
kuriuo susiejo likimą. Atsakomybę už veiksmus sekso srityje galima laikyti
viena iš žmogaus psichinio subrendimo sąlygų. Jaunimas turi įsisamoninti,
kad lengvai pradėtas lytinis gyvenimas gali pražudyti daugelį asmenų, be
to, ne tik pačius partnerius, bet ir gimusį vaiką. Vaiko gimimas tėvams,
kurie patys dar yra jaunuolių amžiaus ir neturi galimybių jo auklėti, gali
atsiliepti visam tolesniam jų gyvenimui, o moterys dar gali netekti ir
fizinės sveikatos.
Kalbant apie jaunus jau pradėjusius lytiškai bręsti žmones,
pasakytina, kad yra nemaža aplinkybių, kuriomis galima pasinaudoti, ginant
arba neigiant iki vedybinį lytinį gyvenimą (pagal Kinskį).
Iki vedybinius lytinius ryšius pateisina šie faktoriai:
1. Fiziologinis poreikis patenkinti lytinį jausmą.
2. Galimybė fiziškai ir psichiškai patenkinti lytinį jausmą.
3. Galimybė vystytis toms emocijoms, kurios vėliau gali praversti
vedybiniame gyvenime.
4. Galimybė lengviau fiziškai adaptuotis jauname amžiuje. Vėliau tai gali
sukelti šiokių tokių sunkumų.
5. Pageidautina seksualines emocijas ugdyti su kitos lyties partneriu negu
išgyventi jas vienumoje, pavyzdžiui užsiiminėjant onanizmu (masturbacija).
6. Savotiška erotinė treniruotė, ypač vyrams (vėliau gali praversti
vedybiniame gyvenime).
7. Vystosi ir įsigali heteroseksualinės emocijos; jos gali užkirsti kelią
homoseksualizmui.
8. Galimybė lengvai ir be keblumų išsiskirti. Nesėkmė iki vedybiniame
lytiniame gyvenime ne tokia pražūtinga kaip vedybiniame.
9. Galimybė prieš santuoką patikrinti, ar partneriai tinka vienas kitam
sekso požiūriu, ar lytinis gyvenimas teikia jiems pasitenkinimą. Kitaip
tariant, savotiškas seksologinis testas.
Iki vedybinius lytinius ryšius neigia šie faktoriai:
1. Galimybė turėti kokių nors nemalonumų, kai santykiai iškyla viešumon.
2. Gresia nepageidautinas nėštumas.
3. Galima užsikrėsti venerine liga.
4. Sąžinės graužimas, suvokus sąmoningai, kad pažeidžiamos moralinės,
etinės, juridinės ir kitos normos.
5. Baimė, kad nepasmerktų visuomenė.
6. Gali atsirasti pareigos jausmas tuoktis su partneriu ir šis jausmas tuo
metu gali būti vienintelis stimulas santuokai sudaryti, nepagrįstas nei
psichologiniu, nei biologiniu požiūriu. Abejotina, ar tokia santuoka bus
tvirta.
7. Galimybė vesti nepageidautiną partnerę, norint užmaskuoti iki vedybinį
nėštumą.
8. Tikimybė, kad nereguliarus lytinis gyvenimas iki vedybų vėliau gali
pastūmėti sutuoktinius į neištikimybę ir atsirasti su nevedybiniais
lytiniais ryšiais susijusių pasekmių.
9. Gali išlikti iki vedybiniu laikotarpiu patirtos seksualinės traumos.
Vėliau, jau susituokus, dėl
gali sutrikti seksualinės emocijos, ypač
moterims.
10. Moters nuogąstavimas, kad vyras nustos ją gerbti ir nepanorės tuoktis
su ta kuria jau turėjo lytinius santykius.
Šiuolaikinio jaunimo gyvenimą užgožė erotika ne todėl, kad atsirado
savaiminių pakitimų lyties srityje arba kad nusmuko moralė visame
pasaulyje, o dėl to, kad jį iš šalies pradėjo veikti dirbtiniai faktoriai.
Kai lytinis potraukis atsiranda anksti, kol dar nesusiformavę psichiniai
stabdžiai, gyvenimo tikslai bei uždaviniai vis labiau susipina su sekso
sritimi, o lytinis potraukis pradeda stelbti asmenybę apskritai. Šioje
situacijoje “susidoroti” su savo lytiniu potraukiu beveik neįmanoma, ir
žmogus pasidaro jo vergas. Kai potraukis esti nepaprastai stiprus,
tenkinant lytinį jausmą, lengvai gali atsirasti nukrypimų.
Sutuoktinių lytinio gyvenimo psichohigiena
Sveikas ir laimingas vedybinis gyvenimas priklauso nuo daugelio
biologinių, psichologinių, ekonominių ir kitokių faktorių. Nuo sutuoktinių
lytinio gyvenimo daug priklauso šeimos tvirtumas ir laimė. Negalintys
turėti normalių lytinių santykių arba negebantys organizuoti lytinio
gyvenimo sutuoktiniai kartais išsiskiria arba suserga. Tačiau tai dar
nereiškia, kad svarbiausia tvirto vedybinio gyvenimo ir net pačių vedybų
sąlyga reikia laikyti tik atitikimą sekso požiūriu. Žmogus nuolat jaučia
lytinį poreikį, atsiradusį lytinio brendimo metu ir išliekantį iki vėlyvo
amžiaus. Lytinių santykių laiką ir dažnumą nusistato pats žmogus ir atsako
už savo seksualinį elgesį (suprantama, jei jis psichofiziškai sveikas). Kad
lytinis suartėjimas moteriai galėtų suteikti džiaugsmo, ją turi sieti su
vyru meilės ir draugystės jausmai, ji turi pasitikėti, žavėtis juo ir t.t.
Tik tada jos organizmas visai normaliai reaguos į seksualinio pobūdžio
dirgiklius, tik tada ji, tenkindama lytinį potraukį, pajus tikrą lytinio
suartėjimo malonumą. Paprastai geismas ir noras lytiškai suartėti moteriai
atsiranda tada, kai ji pamilsta vyrą. Kuo labiau jį myli, tuo labiau nori
lytiškai su juo suartėti. Ištekėjusiai be meilės, dėl kokių nors kitokių
sumetimų ir apskritai vyro nemylinčiai moteriai išblėsta geismas, noras
lytiškai suartėti su juo. Mylinti vyrą ir pasitikinti juo moteris ir
lytiškai santykiaudama jaučia malonumą bei pasitenkinimą. Baigiantis
santykiams, ji pasiekia orgazmą, o po to dar ilgai prisimena lytinį
suartėjimą su mylimu vyru ir jaučia pasitenkinimą. Meilės jausmo įtaką vyrų
lytiniam aktyvumui yra ne tokia stipri, kaip moterų, bet pakankamai ryški.
Su mylima moterimi vyras stipriau geidžia suartėti negu su nemylima. Be to,
jis dažniau su ja atlieka lytinius santykius ir susijaudina vos ją pamatęs
ar išgirdęs. Jauni vyrai paprastai mieliau lytiškai santykiauja su
įvairiomis moterimis ir jaučia pasitenkinimą. Tai ypač būdinga
nepatyrusiems jaunuoliams, kuriems lytiniai santykiai su moterimi yra lyg
ir įsiskverbimas į paslaptingą pasaulį ir galimybė patirti naują malonumą.
Nieko nėra amžino, viskas praeina. Ypač gali greit nusibosti lytinio
gyvenimo kasdienybė. Jei aplinkybės, sąlygos, kuriose santykiaujama, na ir
pačių santykių pobūdis ilgą laiką nesikeičia, lytinis pasitenkinimas gali
būti ne toks stiprus. Dėl to atsiranda pavojinga situacija – sutuoktiniai
pradeda ieškoti naujų įspūdžių, kažko nauja, ir erotiniai tikslai gali būti
nukreipti į kitus asmenis. Taigi reikia stengtis, kad lytinis gyvenimas
nenublanktų, paįvairinti jį, suprantama, tam tikrose ribose, kad jis
neįgautų groteskinių formų. Jei sutuoktiniai norės, tai ras savo lytiniame
gyvenime naujų anksčiau nepatirtų pojūčių bei įspūdžių, ir dėl to lytiniai
santykiai jiems bus malonūs bei laukiami.
Kalbant apie sutuoktinių lytinį gyvenimą, galima pasakyti, kad jo
reikšmė vyrui ir moteriai yra skirtinga. Dauguma vedusių vyrų jaučia
poreikį patenkinti savo lytinį jausmą. Labai retai sutiksi vyrą, kuris dėl
vienokių ar kitokių priežasčių gali vedybiniame gyvenime apsieiti be
lytinių santykių. Matyt, vyras labiau geidžia suartėti su žmona dėl to, kad
jo organizmas seksualiniu požiūriu yra aktyvesnis. Jaunų vyrų poreikis
lytiškai santykiauti yra toks didelis, kad jie negali įsivaizduoti
santuokos be lytinio jausmo patenkinimo. Todėl moterys, kurios negali
patenkinti jų geidulių, pavyzdžiui, dėl kokių nors lytinės sferos vystymosi
trūkumų ar sutrikimų, paprastai nelaikomos tinkamomis kandidatėmis į
žmonas. Tik išimtiniais atvejais jaunas, sveikas, jaučiantis lytinio
gyvenimo poreikį vyras sutinka vesti moterį, iš anksto žinodamas, kad ji
negalės turėti su juo lytinių santykių (yra patyrusi kokią nors traumą ar
operuota). Moterys kiek kitaip vertina sutuoktinių lytinį gyvenimą. Nors
dauguma moterų teikia tam tikrą reikšmę sutuoktinių lytiniam gyvenimui,
nemaža jų mano, kad tai nėra būtinas laimės ir tvirto vedybinio gyvenimo
faktorius. Kadangi moterų organizmas lytiniu požiūriu ne toks aktyvus
kaip
vyro, tam tikras moterų procentas gali be ypatingų komplikacijų visiškai
atsisakyti lytinio gyvenimo. Šiuo požiūriu jaunas moteris galima
suskirstyti į tris grupes:
1) jaučiančias lytinį poreikį ir neįsivaizduojančias vedybų be lytinio
gyvenimo;
2) geidžiančias patenkinti lytinį poreikį, bet nelaikančias jo
būtiniausia problema;
3) silpniausiai jaučiančias lytinio gyvenimo poreikį ir praktiškai jam
abejingas.
Vyrams būdinga didelis seksualinis aktyvumas. Tai paaiškina iš dalies tuo,
kad į vyro lytinį potraukį kartu su psichiniu komponentu dar įeina daug
stipresnis negu moterų fizinis komponentas, kuris priklauso nuo įtampos
lytinių organų srityje. Žmogaus kūno paviršiuje yra ypač jautrių vietų,
prie kurių prisilietus pažadinamas lytinis jausmas. Jauni sutuoktiniai
turėtų žinoti, kur žmogaus kūne išsidėsčiusios erogeninės zonos. Tai labai
svarbu normaliems jų lytiniams santykiams. Lytinis potraukis gali būti
įvairaus stiprumo. Tačiau labiausiai aktyvumas priklauso nuo žmogaus
amžiaus. Amerikietis mokslininkas Kinsis, ištyręs kelis tūkstančius vyrų,
nustatė, kad vedę vyrai nuo 21 iki 25 metų lytinius santykius vidutiniškai
turi tris kartus per savaitę, 25-35 metų vyrai – du kartus per savaitę, o