Seksas žmogaus gyvenime
5 (100%) 1 vote

Seksas žmogaus gyvenime

112131415161

2002

SEKSAS ŽMOGAUS GYVENIME

Turinys

1. Jaunimo lytinio gyvenimo psichohigiena.

2. Sutuoktinių lytinio gyvenimo psichohigiena.

3. Sąlyginių refleksų vaidmuo lytiniame gyvenime.

4. Išorinių aplinkybių įtaka lytiniame gyvenime.

5. Nesantuokiniai lytiniai gyvenimai.

6. Lytinis potraukis ir psichika.

7. Išvada.

Jau daugiau kaip ketvirtis šimtmečių JAV viešosios mokyklos yra

visiškai atmetę vertybinio bei moralinio auklėjimo idėją – išnyko malda,

Šv. Rašto skaitymas, Kalėdų bei Velykų renginiai. Dar daugiau – išnyko

siekimas ugdyti asmenybę ar charakterį. Vietoj to buvo bandoma įdiegti

socialinio prisitaikymo techniką, kurios vaisius šiuo metu yra seksualinės

informacijos išplėtimas ir narkotikų vartojimo demonstravimas klasėse.

Reikia pailiustruoti seksualinio švietimo nuosmukį. Seniau tokie sekso

kursai buvo dėstomi tik kai kuriose aukštosiose mokyklose. Pasigirdo

balsai, kad tai daroma per vėlai, ir sekso kursai buvo įvesti vidurinėse

mokyklose. Lytinis palaidumas, deja, augo, nes vertybiniai ir moraliniai

seksualumo atspindžiai buvo atmesti. Ko yra mokoma, to ir išmokstama.

Tvirtinimas “per vėlu” kartojosi. Lytinis švietimas daug kur buvo įvedamas

į pradžios mokyklą, galop – į pirmąją klasę. Lytiniai santykiai bei

iškrypimai, deja, padažnėjo. Surastas kitas “modernus” atsakymas: reikia

demonstruoti seksualinius iškrypimus, kad mokiniai tikrai žinotų, kas yra

vertinga. Nors daug visokių baisybių dauguma vaikų buvo matę televizijoje.

Mokykla taip ir nesurado priemonių seksualiniam bręstančio jaunimo

palaidumui sumažinti.

Nedaug geresnė situacija ir namuose, kur vaikus pradėjo auklėti

televizijos jau “išauklėta” karta. Prisiminkime, kad televizija, kaip ir

kitos viešosios informacijos priemonės, labai sumažino namų privatumą.

Sekso propagavimas beveik neturi ribos – tai kasdieninis vaiko ir jaunuolio

penas kone nuo lopšio dienų. Jau daugiau kaip prieš dvidešimtį metų

moksliniai tyrimai aiškiai parodė, kad televizija yra tik kiek sušvelninta

dresūros forma, sustiprinama emocine įtampa bei pasitenkinimu. Turėdami

laisvę, mokyklinio amžiaus vaikai ir kitokių negerovės pripildytas

programas. Televizija ir kino filmai dažnai atpalaiduoja primityvų vaiko

bei jaunuolio polinkį į lytiškumą ir kitas užgaidas, vaikui dar nesugebant

suvokti jų reikalingumo, vertės ar pasekmių. Jo sąmonė ir pojūčiai

“užteršiami”, jau dar nepasiekus formalaus protavimo amžiaus. Piaget

studijų duomenimis, formalaus protavimo amžius prasideda apie 12 ar 13

metus.

Masinės informacijos priemonių dėka dabartiniu metu Lietuvoje

atsiranda vis daugiau erotikos ir pornografijos šaltinių. Tai labai

galingos priemonės, galinčios patraukti skaitytojus ir žiūrovus, ypatingai

paauglius ir jaunimą. Iš tikrųjų mažai kas gali visiškai atsispirti tokiai

traukai. Įvairiais būdais skleidžiama pornografija tiesiog pavergia vis

daugiau jaunimo. Jaunystei būdingas troškimas viską matyti, viską išgirsti,

viską asmeniškai bent vieną kartą patirti. Čia ir yra tas kabliukas, kuris

užkabina ir traukia į sekso labirintą, nes norima patirti ir visus kitus

kuo didžiausius malonumus. Pornografijos pavergimui stiprėjant, silpnėja

vidinio balso pojūtis, nyksta atsakomybė už asmeninio elgesio pasekmes.

Tokiomis aplinkybėmis sekso ir smurto nusikaltimų daugėja, nes į moterį

dažniau yra žvelgiama vien kaip į lytinio pasitenkinimo objektą.

Pažiūrėkime, kas darosi JAV.Dangstoma žodžio laisvės vardu

pornografija įsigalėjo visame krašte. Į savo spąstus jį įtraukė milijonus

vaikų, paauglių, jaunimo ir dalį suaugusiųjų. Daugėja pornografijos ir kitų

neigiamų veiksnių sužadintų nusikaltimų. Vien policijoje užregistruotų

išprievartavimų skaičius 1991 metais pasiekė 207600, o tai 57( daugiau nei

1990 metais. Televizijos bei kino filmų, žurnalų ir video juostų

skleidžiama sekso banga įgijo masines proporcijas. Įvairių šaltinių

surinktais duomenimis, JAV viena iš

,keturių mergaičių ir vienas iš septynių berniukų tampa seksualinės

prievartos auka.

Pornografijos ryšys su seksualinėmis perversijomis ir sadizmu yra

tiesioginis – viena skatina kitus. Vis didesnė Amerikos miestų jaunimo

daliai nepakanka vien pornografijos, neužtenka ir vien išprievartavimo, vis

dažniau vartojami išradingi kankinimo būdai. Neretas atsitikimas, kai

motina ar tėvas parduoda savo dukrą ar sūnų seksualiniam išnaudojimui.

Tokiems tėvams narkotikai ir kietoji pornografija labiau rūpi negu jų pačių

vaikai.

Įžymus lenkų mokslininkas K.Imelinskis savo knygoje nagrinėja labai

aktualią intymią žmogaus gyvenimo sritį – lytinį gyvenimą. Autorius nurodo,

kad seniau lytinis gyvenimas dažnai buvo niekinamas kaip nešvarus, negražus

reiškinys arba nagrinėjamas kaip neišvengiama blogybė. Seksualumas buvo

laikomas žmogaus nuodėmingumo požymiu. Analizuojant šią žmogaus

fiziologijos
pusę, dažnai buvo pabrėžiama tik gimdymo funkcija. Pradėjus

labiau domėtis žmogumi, jo pergyvenimais ir sveikata, ligomis ir gydimu,

buvo plačiau susipažįstama su lytiniais klausimais. Juos žinoti ypač

svarbu, siekiant išvengti emocinės kilmės ligų, ir psichohigienos bei

psichoprofilaktikos požiūriu.

Tarybinių mokslininkų (B.Karvasarskio, V.Miagiar ir kt.) tyrinėjimai

rodo, kad nervinė–psichinė sveikata labai priklauso nuo sutuoktinių

santykių šeimoje. Vedybinis ryšys yra pats sudėtingiausias ryšys tarp

dviejų žmonių. Vedybiniame gyvenime labai svarbų vaidmenį vaidina

seksualumas, lytiniai santykiai. Mokslininkai pabrėžia, kad lytinis

instinktas yra galinga jėga. Jis nepaprastai lengvai absorbuoja perteklių

organizmo energijos, nepanaudotos kitiems tikslams, gali visiškai užvaldyti

žmogų, trukdyti vystytis jo asmenybei. Kai netinkamai susiklosto lytinis

gyvenimas, sutuoktiniai neretai suserga neuroze ar kitomis ligomis. Taigi

reikia kelti vedybinio gyvenimo kultūrą, tinkamai supažindinti jaunimą su

lytiniais klausimais, doroviniais-etiniais šios problemos aspektais.

Lytinio gyvenimo kultūra – visuomenės kultūros dalis Dėl daugybės

įvairiausių aplinkybių sekso kultūra pasirodė esanti labai žema. Dėl to

atsiranda lytinių sutrikimų, kurie savo ruožtu labai atsiliepia atskirų

žmonių, sutuoktinių ir net ištisų šeimų psichikai, sveikatai ir asmeninei

laimei. Visiškai aišku, tokią padėtį reikia taisyti. Svarbiausia čia –

išanalizuoti galimybes taip formuoti lytinį potraukį, kad jis taptų žmogaus

ir jo šeimos sveikatos bei laimės konstruktyviu elementu. Ilgą laiką vyravo

požiūris, kad lytinis potraukis yra kažkas nepadoru, žema; be to, dažnas

taip mano ir dabar. Viduramžiais ir net naujaisiais laikais religinių

srovių propaguojamas asketizmas padėjo slopinti lytinio potraukio

pasireiškimus ir tai buvo laikoma moralės idealu. Lytinis potraukis buvo

traktuojamas neigiamai. Tai blogio simbolis, šėtono veiksmų įsikūnijimas, o

bet kokie šio potraukio pasireiškimai buvo laikomi nuodėme ir visomis

išgalėmis slopinami. Lytinis potraukis pripažįstamas tikslingu tik žmogaus

giminei pratęsti.

Šiuolaikinės moterys dažnai klaidingai galvoja, kad sutuoktiniams

atliekant lytinius santykius, galimos tik pagrindinės pozicijos, bet kokios

jų modifikacijos jau yra “lytinis iškrypimas”. Tarp kitko, kai kurios

moterys (tokių pasitaiko gana retai) lytinį pasitenkinimą jaučia tik tam

tikrose pagrindinėse pozicijose. Tarp vyrų gana paplitęs požiūris apie

vadinamąjį lytinių santykių “limitą”. Pagal šį klaidingą įsitikinimą vyrų

limitą sudaro 2000 lytinių santykių, kitaip tariant, jiems “lemtas” tam

tikras, iš anksto “atseikėtas” erekcijų ir sėklos išsiveržimų skaičius.

Išnaudojęs savo “limitą”, vyras neva jau niekada negalėsiąs lytiškai

santykiauti, nes jo lytinė potencija būsianti sumažėjusi. Toks įsitikinimas

gali paskatinti vyrą pernelyg rūpintis savo lytiniu gyvenimu ir :planuoti”

tam tikram laikui. Kai kurie jauni vyrai jaučia stiprų lytinį potraukį ir

pirmaisiais vedybinio gyvenimo metais nori dažnai lytiškai santykiauti.

Skrupulingai laikydamiesi iš anksto “suplanuoto” lytinių santykių dažnumo

dėl padidėjusio jautrumo gali susirgti lytine neuroze.

Jaunimo lytinio gyvenimo psichohigiena

Dar prieš 15-20 metų buvo ginčijamasi, ar reikia vaikams aiškinti

lytinius klausimus. Dauguma gydytojų, pedagogų bei psichologų sutiko, kad

tokius klausimus būtina aiškinti, ir dabar jie kaip neatskiriama sudėtinė

dalis įtraukiami į lytinio auklėjimo ir apskritai jaunimo auklėjimo

programą. Labai svarbu išaiškinti lytinio gyvenimo klausimus vaikams, kad

jie galėtų išvengti daugelio psichoneurozių ir asmenybės vystymosi

sutrikimų. Šie aiškinimai padeda įveikti didelius sunkumus, atsiradusius

brendimo laikotarpiu, ir išvengti įvairių lytinių sutrikimų, pavyzdžiui,

kai kurių iškrypimų. Aiškinant reikia pateikti vaikams atitinkamos

informacijos lytinio gyvenimo, vaikų gimdymo klausimais, bet prieš laiką

nesužadinti lytinio potraukio. Atitinkamos žinios apie lytinį gyvenimą yra

galingas ginklas, padedantis nugalėti prietarus ir klaidas, neleidžiantis

suvulgarinti lytinių klausimų, vadinasi, šios žinios labai svarbios

psichohigienos ir psichoprofilaktikos požiūriais. Neaiškinus vaikystėje

lytinius klausimus, vėliau žmogui gali įvykti asmeninė tragedija. Mat

vaikams ne visada užtenka drąsos pasidalyti savo abejonėmis ar sielvartu

net su artimaisiais iš vyresniųjų; o negalėdami patys išspręsti kai kurių

seksualinių problemų, vaikai labai sielojasi. Dėl šių vadinamųjų

seksualinių konfliktų neretai atsiranda įvairių nervinio pobūdžio

sutrikimų. Vaikai, neturintys šiais klausimais elementarių žinių, kartais

net suvedžiojami. Be to, negavę teisingo paaiškinimo, vaikai semiasi

“žinių” iš atsitiktinių asmenų, kurie jiems viską “paaiškina”
taip, kad

juos ištinka net sunki psichinė trauma. Dažnai tokio pobūdžio “aiškinimai”

yra tiesiog iškreipta, neteisinga informacija, vaikas susidaro klaidingą, o

kartais tiesiog fantastinę pažiūrą į lytinį gyvenimą. Įsitvirtinusios

psichikoje, šios pažiūros gali nulemti įvairiausius seksualinius

sutrikimus, konkrečiai, lytinį iškrypimą, o tai savo ruožtu gali atsiliepti

visam tolesniam žmogaus gyvenimui. Jeigu ankstyvoje vaikystėje neišugdomas

sugebėjimas susivaldyti, nuslopinti kai kuriuos norus, tai vėliau žmogus

nebegali suvaldyti savo lytinio potraukio. Gyvulių lytinį potraukį

reguliuoja instinktai. Žmogaus lytinį potraukį reguliuoja ne instinktai, o

smegenys, protas.

Lytinio auklėjimo tikslas – įtikinti jaunimą, kad lytinis aktas turi

būti dviejų vienas kitam ištikimų žmonių gilių jausmų pasireiškimo finalas.

Tik tokiomis sąlygomis lytinis aktas padeda žmogui visiškai atsipalaiduoti

ir suteikia jam didžiausią pasitenkinimą. Lytiniai santykiai be tikro

jausmo suvulgarina lytinį gyvenimą, neleidžia žmonėms patirti aukštų ir

malonių jausmų, išstumia juos iš normalaus vystymosi kelio. Todėl ir vyrai,

ir moterys – jauni ir suaugę – savo pačių labui lytinius santykius turi

grįsti tik giliais jausmais. Taigi žmogus turi būti ištikimas vienam

partneriui, su kuriuo sieja gilūs jausmai, ir partnerį pakeisti galima tik

išimtiniais atvejais. Lytinis aktas ir giminės pratęsimo aktas daugelio

žmonių sąmonėje jau nebetapatinami. Tačiau negalima dvasinių jausmų

pasaulio atskirti nuo lytinio gyvenimo, nes toks vulgarizavimas skaudžiai

atsiliepia žmonių asmeniniam gyvenimui, jų santuokai, socialiniam

aktyvumui. Be to, čia labai svarbu eilė – visų pirma du žmones turi sieti

jausmai, o jau paskui bendros seksualinio pobūdžio emocijos, kurios tarytum

sustiprina dvasinį artumą. Priešingu atveju, kai jauni žmonės pirmiau, be

laiko, pradeda lytinį gyvenimą, dar nežinodami, kiek jie iš tikrųjų artimi,

sunku tikėtis meilės; veikiausiai galima kalbėti tik apie prisirišimą,

įpratimą. Paprastai tokia sąjunga nesukuria sąlygų įkvepiančiam dvasiniam

artumui, ir žmonės nepajunta didžiulio lytinio pasitenkinimo. Jaunimas turi

būti išauklėtas taip, kad savo veiksmus sekso srityje atsakytų. Jis turi

jausti žmogišką solidarumą, ryšį su kitu žmogumi ir atsakomybę už tą, su

kuriuo susiejo likimą. Atsakomybę už veiksmus sekso srityje galima laikyti

viena iš žmogaus psichinio subrendimo sąlygų. Jaunimas turi įsisamoninti,

kad lengvai pradėtas lytinis gyvenimas gali pražudyti daugelį asmenų, be

to, ne tik pačius partnerius, bet ir gimusį vaiką. Vaiko gimimas tėvams,

kurie patys dar yra jaunuolių amžiaus ir neturi galimybių jo auklėti, gali

atsiliepti visam tolesniam jų gyvenimui, o moterys dar gali netekti ir

fizinės sveikatos.

Kalbant apie jaunus jau pradėjusius lytiškai bręsti žmones,

pasakytina, kad yra nemaža aplinkybių, kuriomis galima pasinaudoti, ginant

arba neigiant iki vedybinį lytinį gyvenimą (pagal Kinskį).

Iki vedybinius lytinius ryšius pateisina šie faktoriai:

1. Fiziologinis poreikis patenkinti lytinį jausmą.

2. Galimybė fiziškai ir psichiškai patenkinti lytinį jausmą.

3. Galimybė vystytis toms emocijoms, kurios vėliau gali praversti

vedybiniame gyvenime.

4. Galimybė lengviau fiziškai adaptuotis jauname amžiuje. Vėliau tai gali

sukelti šiokių tokių sunkumų.

5. Pageidautina seksualines emocijas ugdyti su kitos lyties partneriu negu

išgyventi jas vienumoje, pavyzdžiui užsiiminėjant onanizmu (masturbacija).

6. Savotiška erotinė treniruotė, ypač vyrams (vėliau gali praversti

vedybiniame gyvenime).

7. Vystosi ir įsigali heteroseksualinės emocijos; jos gali užkirsti kelią

homoseksualizmui.

8. Galimybė lengvai ir be keblumų išsiskirti. Nesėkmė iki vedybiniame

lytiniame gyvenime ne tokia pražūtinga kaip vedybiniame.

9. Galimybė prieš santuoką patikrinti, ar partneriai tinka vienas kitam

sekso požiūriu, ar lytinis gyvenimas teikia jiems pasitenkinimą. Kitaip

tariant, savotiškas seksologinis testas.

Iki vedybinius lytinius ryšius neigia šie faktoriai:

1. Galimybė turėti kokių nors nemalonumų, kai santykiai iškyla viešumon.

2. Gresia nepageidautinas nėštumas.

3. Galima užsikrėsti venerine liga.

4. Sąžinės graužimas, suvokus sąmoningai, kad pažeidžiamos moralinės,

etinės, juridinės ir kitos normos.

5. Baimė, kad nepasmerktų visuomenė.

6. Gali atsirasti pareigos jausmas tuoktis su partneriu ir šis jausmas tuo

metu gali būti vienintelis stimulas santuokai sudaryti, nepagrįstas nei

psichologiniu, nei biologiniu požiūriu. Abejotina, ar tokia santuoka bus

tvirta.

7. Galimybė vesti nepageidautiną partnerę, norint užmaskuoti iki vedybinį

nėštumą.

8. Tikimybė, kad nereguliarus lytinis gyvenimas iki vedybų vėliau gali

pastūmėti sutuoktinius į neištikimybę ir atsirasti su nevedybiniais

lytiniais ryšiais susijusių pasekmių.

9. Gali išlikti iki vedybiniu laikotarpiu patirtos seksualinės traumos.

Vėliau, jau susituokus, dėl
gali sutrikti seksualinės emocijos, ypač

moterims.

10. Moters nuogąstavimas, kad vyras nustos ją gerbti ir nepanorės tuoktis

su ta kuria jau turėjo lytinius santykius.

Šiuolaikinio jaunimo gyvenimą užgožė erotika ne todėl, kad atsirado

savaiminių pakitimų lyties srityje arba kad nusmuko moralė visame

pasaulyje, o dėl to, kad jį iš šalies pradėjo veikti dirbtiniai faktoriai.

Kai lytinis potraukis atsiranda anksti, kol dar nesusiformavę psichiniai

stabdžiai, gyvenimo tikslai bei uždaviniai vis labiau susipina su sekso

sritimi, o lytinis potraukis pradeda stelbti asmenybę apskritai. Šioje

situacijoje “susidoroti” su savo lytiniu potraukiu beveik neįmanoma, ir

žmogus pasidaro jo vergas. Kai potraukis esti nepaprastai stiprus,

tenkinant lytinį jausmą, lengvai gali atsirasti nukrypimų.

Sutuoktinių lytinio gyvenimo psichohigiena

Sveikas ir laimingas vedybinis gyvenimas priklauso nuo daugelio

biologinių, psichologinių, ekonominių ir kitokių faktorių. Nuo sutuoktinių

lytinio gyvenimo daug priklauso šeimos tvirtumas ir laimė. Negalintys

turėti normalių lytinių santykių arba negebantys organizuoti lytinio

gyvenimo sutuoktiniai kartais išsiskiria arba suserga. Tačiau tai dar

nereiškia, kad svarbiausia tvirto vedybinio gyvenimo ir net pačių vedybų

sąlyga reikia laikyti tik atitikimą sekso požiūriu. Žmogus nuolat jaučia

lytinį poreikį, atsiradusį lytinio brendimo metu ir išliekantį iki vėlyvo

amžiaus. Lytinių santykių laiką ir dažnumą nusistato pats žmogus ir atsako

už savo seksualinį elgesį (suprantama, jei jis psichofiziškai sveikas). Kad

lytinis suartėjimas moteriai galėtų suteikti džiaugsmo, ją turi sieti su

vyru meilės ir draugystės jausmai, ji turi pasitikėti, žavėtis juo ir t.t.

Tik tada jos organizmas visai normaliai reaguos į seksualinio pobūdžio

dirgiklius, tik tada ji, tenkindama lytinį potraukį, pajus tikrą lytinio

suartėjimo malonumą. Paprastai geismas ir noras lytiškai suartėti moteriai

atsiranda tada, kai ji pamilsta vyrą. Kuo labiau jį myli, tuo labiau nori

lytiškai su juo suartėti. Ištekėjusiai be meilės, dėl kokių nors kitokių

sumetimų ir apskritai vyro nemylinčiai moteriai išblėsta geismas, noras

lytiškai suartėti su juo. Mylinti vyrą ir pasitikinti juo moteris ir

lytiškai santykiaudama jaučia malonumą bei pasitenkinimą. Baigiantis

santykiams, ji pasiekia orgazmą, o po to dar ilgai prisimena lytinį

suartėjimą su mylimu vyru ir jaučia pasitenkinimą. Meilės jausmo įtaką vyrų

lytiniam aktyvumui yra ne tokia stipri, kaip moterų, bet pakankamai ryški.

Su mylima moterimi vyras stipriau geidžia suartėti negu su nemylima. Be to,

jis dažniau su ja atlieka lytinius santykius ir susijaudina vos ją pamatęs

ar išgirdęs. Jauni vyrai paprastai mieliau lytiškai santykiauja su

įvairiomis moterimis ir jaučia pasitenkinimą. Tai ypač būdinga

nepatyrusiems jaunuoliams, kuriems lytiniai santykiai su moterimi yra lyg

ir įsiskverbimas į paslaptingą pasaulį ir galimybė patirti naują malonumą.

Nieko nėra amžino, viskas praeina. Ypač gali greit nusibosti lytinio

gyvenimo kasdienybė. Jei aplinkybės, sąlygos, kuriose santykiaujama, na ir

pačių santykių pobūdis ilgą laiką nesikeičia, lytinis pasitenkinimas gali

būti ne toks stiprus. Dėl to atsiranda pavojinga situacija – sutuoktiniai

pradeda ieškoti naujų įspūdžių, kažko nauja, ir erotiniai tikslai gali būti

nukreipti į kitus asmenis. Taigi reikia stengtis, kad lytinis gyvenimas

nenublanktų, paįvairinti jį, suprantama, tam tikrose ribose, kad jis

neįgautų groteskinių formų. Jei sutuoktiniai norės, tai ras savo lytiniame

gyvenime naujų anksčiau nepatirtų pojūčių bei įspūdžių, ir dėl to lytiniai

santykiai jiems bus malonūs bei laukiami.

Kalbant apie sutuoktinių lytinį gyvenimą, galima pasakyti, kad jo

reikšmė vyrui ir moteriai yra skirtinga. Dauguma vedusių vyrų jaučia

poreikį patenkinti savo lytinį jausmą. Labai retai sutiksi vyrą, kuris dėl

vienokių ar kitokių priežasčių gali vedybiniame gyvenime apsieiti be

lytinių santykių. Matyt, vyras labiau geidžia suartėti su žmona dėl to, kad

jo organizmas seksualiniu požiūriu yra aktyvesnis. Jaunų vyrų poreikis

lytiškai santykiauti yra toks didelis, kad jie negali įsivaizduoti

santuokos be lytinio jausmo patenkinimo. Todėl moterys, kurios negali

patenkinti jų geidulių, pavyzdžiui, dėl kokių nors lytinės sferos vystymosi

trūkumų ar sutrikimų, paprastai nelaikomos tinkamomis kandidatėmis į

žmonas. Tik išimtiniais atvejais jaunas, sveikas, jaučiantis lytinio

gyvenimo poreikį vyras sutinka vesti moterį, iš anksto žinodamas, kad ji

negalės turėti su juo lytinių santykių (yra patyrusi kokią nors traumą ar

operuota). Moterys kiek kitaip vertina sutuoktinių lytinį gyvenimą. Nors

dauguma moterų teikia tam tikrą reikšmę sutuoktinių lytiniam gyvenimui,

nemaža jų mano, kad tai nėra būtinas laimės ir tvirto vedybinio gyvenimo

faktorius. Kadangi moterų organizmas lytiniu požiūriu ne toks aktyvus
kaip

vyro, tam tikras moterų procentas gali be ypatingų komplikacijų visiškai

atsisakyti lytinio gyvenimo. Šiuo požiūriu jaunas moteris galima

suskirstyti į tris grupes:

1) jaučiančias lytinį poreikį ir neįsivaizduojančias vedybų be lytinio

gyvenimo;

2) geidžiančias patenkinti lytinį poreikį, bet nelaikančias jo

būtiniausia problema;

3) silpniausiai jaučiančias lytinio gyvenimo poreikį ir praktiškai jam

abejingas.

Vyrams būdinga didelis seksualinis aktyvumas. Tai paaiškina iš dalies tuo,

kad į vyro lytinį potraukį kartu su psichiniu komponentu dar įeina daug

stipresnis negu moterų fizinis komponentas, kuris priklauso nuo įtampos

lytinių organų srityje. Žmogaus kūno paviršiuje yra ypač jautrių vietų,

prie kurių prisilietus pažadinamas lytinis jausmas. Jauni sutuoktiniai

turėtų žinoti, kur žmogaus kūne išsidėsčiusios erogeninės zonos. Tai labai

svarbu normaliems jų lytiniams santykiams. Lytinis potraukis gali būti

įvairaus stiprumo. Tačiau labiausiai aktyvumas priklauso nuo žmogaus

amžiaus. Amerikietis mokslininkas Kinsis, ištyręs kelis tūkstančius vyrų,

nustatė, kad vedę vyrai nuo 21 iki 25 metų lytinius santykius vidutiniškai

turi tris kartus per savaitę, 25-35 metų vyrai – du kartus per savaitę, o

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3113 žodžiai iš 6200 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.