Senaties terminas civilinėje teisėje
5 (100%) 1 vote

Senaties terminas civilinėje teisėje

1121314151

Turinys

Įvadas 3

Terminai civilinėje teisėje 4

Terminų reikšmė civilinėje teisėje 4

Terminų pasibaigimas 6

Ieškininė senatis 8

Ieškininės senaties sąvoka ir reikšmė 8

Ieškininės senaties terminų rūšys 11

Reikalavimai, kuriems ieškininė senatis netaikoma 13

Ieškininės senaties termino eigos pradžia 15

Ieškininės senaties termino sustabdymas ir nutraukimas 17

Ieškininė senatis ir žalos mokėjimo tvarka 19

Įgijamoji senatis 21

Išvados 24

Naudota literatūra 25

Įvadas

Neretai civilinių teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ar nutrūkimas yra siejamas su terminu. Laiko tėkmė yra objektyvus procesas. Todėl teisė gali nustatyti tik konkretų laiko tarpą, jo pradžią bei pabaigą. Tad terminas yra laikytinas juridiniu faktu, kuris atsiranda arba išnyksta be žmogaus valios, t.y. įvykiu.

Terminu civilinėje teisėje laikomas laiko momentas (kalendorinė data, valanda ir t.t.) arba laiko tarpas (metai, mėnuo,diena ir t.t.), kuriam suėjus ar pasibaigus, įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrų civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.

Terminai pagal įvairius kriterijus gali būti klasifikuojami į rūšis. Pagal tai, kas nustato konkretų terminą, jie yra skirstomi į įstatymo nustatytus, šalių susitarimu nustatytus ir teismo (arbitražo) nustatytus terminus.

Dažnai susiduriama su tuo, kad per nustatytą terminą teismo nutarimas ar kitas įvykis gali būti nagrinėjami iš naujo ar pareiškiamos tam tikros pretenzijos dėl šių dalykų. Visa tai nusako ieškininė senatis, kuri yra nagrinėjama civilinėje teisėje. Šiame savo darbe aptarsiu ieškinės senaties svarbą civilinėje teisėje, jos reikšmę ir taikymą praktikoje. Tokios bus mano pagrindinės darbo temos.

Terminai civilinėje teisėje

Terminų reikšmė civilinėje teisėje

Neretai civilinių teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ar nutrūkimas yra siejamas su terminu. Laiko tėkmė yra objektyvus procesas. Todėl teisė gali nustatyti tik konkretų laiko tarpą, jo pradžią bei pabaigą. Tad terminas yra laikytinas juridiniu faktu, kuris atsiranda arba išnyksta be žmogaus valios, t.y. įvykiu.

Terminu civilinėje teisėje laikomas laiko momentas (kalendorinė data, valanda ir t.t.) arba laiko tarpas (metai, mėnuo,diena ir t.t.), kuriam suėjus ar pasibaigus, įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrų civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.

Terminai pagal įvairius kriterijus gali būti klasifikuojami į rūšis. Pagal tai, kas nustato konkretų terminą, jie yra skirstomi į įstatymo nustatytus, šalių susitarimu nustatytus ir teismo (arbitražo) nustatytus terminus.

Įstatymo nustatyti terminai paprastai yra imperatyvinio pobūdžio, t.y. jų negali pakeisti nei šalys savo susitarimu, nei teismas (arbitražas), ir jų laikymasis yra visiems privalomas.

Jeigu įstatymas termino nenustato, šalys konkretų terminą gali numatyti sutartyje. Sutartyje nustatytus terminus šalys savo susitarimu gali keisti, atitinkamai pakeisdamos sutartį (sutrumpinti arba prailginti).

Terminus dar gali nustatyti teismas arba arbitražas, nagrinėdami civilinę bylą. Teismas taip pat gali nustatyti, nuo kurio momento sandoris yra laikomas negaliojančiu.

Pagal teisines pasekmes terminai skirstomi į įgyjamuosius, naikinamuosius ir terminius, kuriems suėjus, pasikeičia civiliniai teisiniai santykiai.

Įgyjamieji yra tokie terminai, kuriems suėjus, atsiranda tam tikrų civilinių teisių ar pareigų. Tokie terminai yra įgyjamosios senaties terminai.

Naikinamaisiais vadinami terminai, kuriems suėjus pasibaigia tam tikros civilinės teisės ar pareigos. Įgaliojimo terminas negali būti ilgesnis kaip treji metai. Jeigu terminas įgaliojime nėra nurodytas, toks įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Suėjus šiam terminui, įgaliojimas pasibaigia. Savo ruožtu naikinamieji terminai gali būti absoliutūs arba santykiniai. Suėjus absoliučiam naikinamajam terminui, civilinės teisės ar pareigos pasibaigia negrįžtamai, nes to termino atstatyti ar prailginti negalima.

Dėl svarbių priežasčių praleistas santykinis naikinamasis terminas gali būti teismo atstatytas arba prailgintas, todėl civilinės teisės ir pareigos šiam terminui suėjus negrįžtamai nepasibaigia.

Terminai, nustatyti reikalavimams, kylantiems iš civilinių teisinių santykių, pareikšti, sudaro atskirą grupę.Tai – garantiniai, pretenziniai ir ieškininės senaties terminai.

Garantiniai terminai – tai įstatymo ar šalių susitarimu nustatyti terminai, per kuriuos viena iš sutarties šalių atsako už daikto trūkumus.

Pretenziniais laikomi įstatymo ar sutarties nustatyti terminai, per kuriuos šalis gali pareikšti reikalavimus kitai šaliai neteismine tvarka dėl jos teisių ar interesų pažeidimo.

Ieškininės senaties terminai yra įstatymo nustatyti terminai, per kuriuos asmuo gali pareikšti ieškinį teisme ar arbitraže dėl pažeistos teisės ar intereso gynimo.

Pagal termino nustatymo principą, terminai gali būti apibrėžti ir neapibrėžti.

Terminai gali būti apibrėžti keliais būdais: 1) nurodant kalendorinę datą; 2) nustatant laiko tarpą, skaičiuojamą metais, savaitėmis, dienomis arba valandomis; 3) nurodant įvykį, kurį neišvengiamai turi įvykdyti. Terminai gali būti apibrėžiami ir kitais būdais
(normaliai reikalingu laiku, pareikalavimo momentu). Kai terminui apibrėžti vartojami vertinamieji požymiai, (“protingas” terminas, “normalus” terminas) – teismas privalo išsiaiškinti, ar konkretus terminas šiuos kriterijus atitiko.

Kalendorine data terminas dažniausiai apibrėžiamas šalių susitarimu. Atskirais atvejais terminą kalendorine data gali apibrėžti įstatymas.

Dažniausiai įstatymas ir šalys terminą apibrėžia nustatant laiko tarpą, skaičiuojamą metais, mėnesiais ar dienomis.

Tais atvejais, kai sunku nustatyti konkrečią kalendorinę datą, nuo kurios terminas bus pradedamas skaičiuoti ar kuriai suėjus jis pasibaigs, terminas apibrėžiamas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turės įvykti. Terminas gali būti apibrėžiamas ir kitais įvykiais, pavyzdžiui:fizinio asmens mirtimi, kitos prievolės pasibaigimu ir pan. Jeigu įvykis neįvyksta, tai sutartis gali tapti neterminuota. Kai įvykis neįvyksta šalių planuotu metu, šalys gali susitarti dėl termino pratęsimo iki kol jis įvyks, arba dėl kito termino nustatymo. Jeigu nėra aišku, ar įvykis įvyks, pripažintina, jog kalbama ne apie terminą, o apie sutarties sąlygą.

Terminai gali būti skirstomi į bendruosius ir dalinius, tais atvejais, kurių vykdymas išdėstytas keliais etapais.Bendrieji visiems sutartiniams įsipareigojimams vykdyti. Daliniai, tik tam tikriems veiksmams, sutarties įsipareigojimų daliai įvykdyti.

Terminų pasibaigimas

Terminas prasideda rytojaus dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie apibrėžia jo pradžią. Pavyzdžiui, jeigu pirkėjas šaldytuvą pirko sausio 10 dieną, tai garantinis terminas pradeda galioti sausio 11 dieną. Ši nuostata yra bendra termino eigos pradžios nustatymo taisyklė. Tačiau termino pradžia gali būti nustatoma ir pagal kitokias taisykles. Pavyzdžiui, nesant galimybės nustatyti dieną, kurią buvo gautos paskutinės žinios apie dingusįjį, dingimo pradžia laikoma pirmoji diena mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo gautos paskutinės žinios apie nesantįjį, o jeigu to mėnesio negalima nustatyti – ateinančiųjų metų sausio pirmoji diena. Svarbu tiksliai nustatyti ne tik termino pradžią, bet ir jo pasibaigimo momentą. Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinį termino metų mėnesį ir dieną. .Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas, pasibaigia tokį mėnesį, kuriame nėra reikiamos dienos, terminas pasibaigia paskutiniąją to mėnesio dieną. Jeigu terminas apibrėžtas puse mėnesio, jis pasibaigia penkioliktąją dieną, nesvarbu, kiek dienų turi mėnuo.

Savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinės termino savaitės dieną.

Jeigu paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pasibaigimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Ne darbo dienomis laikomos poilsio (šeštadienis ir sekmadienis) bei švenčių dienos: sausio pirmoji, krikščionių Velykos (sekmadienis ir pirmadienis), liepos šeštoji, lapkričio pirmoji, Kalėdos – gruodžio dvidešimt penktoji ir dvidešimt šeštoj.

Jeigu Vyriausybės nutarimu poilsio diena perkeliama į kitą dieną, ši diena taip pat yra laikoma ne darbo diena. Jei vieni ar kiti veiksmai turi būti atlikti tam tikroje įstaigoje, tačiau ta įstaiga dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nedirba, pavyzdžiui, dėl avarijos, gaisro ir pan., minėta taisyklė turėtų būti taikoma taip pat.

Jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos.Jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra skirtingose laiko juostose, dvidešimt ketvirta valanda turi būti nustatoma pagal vietinį laiką. Todėl jeigu dokumentai ar pranešimai yra įtekti pašto ar telegrafo įstaigai iki dvidešimt ketvirtos valandos ir tai yra patvirtinta antspaudu, laikoma, jog terminas nėra praleistas.

Jeigu veiksmai turi būti atlikti organizacijoje, terminas pasibaigia tą valandą, kurią šioje organizacijoje, pagal nustatytas taisykles, pasibaigia atitinkamos operacijos. Pavyzdžiui: bankas pinigines operacijas atlieka iki 16 valandos, transporto organizacija krovinius pervežimui priima iki 19 valandos ir pan. Jeigu organizacijoje nebuvo laikomasi nustatytos darbo laiko tvarkos ir ji apskritai nedirbo, terminas negali būti laikomas praleistu. Tokiu atveju paskutine termino diena reikėtų laikyti ateinančią dieną.

Terminų skaičiavimo taisyklės turi svarbią reikšmę tarptautinėje prekyboje. Todėl valstybės siekia unifikuoti savo įstatymus, reguliuojančius terminų nustatymą ir skaičiavimą. Pavyzdžiui, 1973 m. gegužės 16d. buvo pasirašyta Europos Konvencija dėl terminų skaičiavimo.

Ieškininė senatis

Ieškininės senaties sąvoka ir reikšmė

Ieškininė senatis – tai nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ir interesus, pareiškiant ieškinį teisme, arbitraže ar kitomis įstatymo nustatytomis gynimo formomis. Taigi ieškininė senatis yra laiko tarpas, per kurį galima priverstinai, t.y.valstybės pagalba, įgyvendinti savo teises. Ieškininė senatis nustatyta dėl įvairių priežasčių. Pirma, būtina garantuoti turtinių santykių stabilumą bei aiškumą. Toks stabilumas neegzistuotų, jeigu galimybė reikalauti gynybos
ribojama atitinkamais terminais. Antra, faktinių bylos aplinkybių nustatymas taptų labai sunkiai realizuojamu reikalavimu, jeigu ieškinys būtų pareiškiamas praėjus dešimčiai, trisdešimčiai ar penkiasdešimčiai metų nuo teisės pažeidimo. Trečia, ieškininės senaties terminų egzistavimas skatina operatyviai ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą.

Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Tačiau pati pažeista subjektinė teisė, taip pat teisė kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos neišnyksta. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas ar arbitražas priima nagrinėti nepriklausomai nuo ieškininės senaties termino pasibaigimo. Tai paaiškinama dviem aplinkybėmis: pirma, teisė į gynybą ir teisė kreiptis į teismą yra savarankiškos, viena nuo kitos nepriklausančios teisės. Teisę kreiptis į teismą galima įgyvendinti nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja teisė į priverstinį pažeistos teisės gynimą. Antra, ieškininės senaties terminas gali būti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl teismas ar arbitražas, nustatęs šį faktą, turi teisę pralaistą ieškininės senaties terminą atstatyti. Be to, nustatyti, ar ieškininės senaties terminas yra praleistas, paprastai įmanoma tik išaiškinus visas bylos aplinkybes ir tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Pagaliau teismas ar arbitražas ieškininę senatį taiko tik esant skolininko reikalavimui. Jeigu skolininkas nereikalauja, teismas ar arbitražas turi ginti pažeistą teisę ir pasibaigus ieškininės senaties terminui.

Teisės normos, nustatančios ieškininės senaties terminus, jų skaičiavimą, yra imperatyvinio pobūdžio. Todėl šalių susitarimu pakeisti ieškininės senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką neleidžiama.

Svarbu tiksliai nustatyti ne tik termino pradžią, bet ir jo pasibaigimo momentą. Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinį termino metų mėnesį ir dieną. Pavyzdžiui, trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo 1993 m. balandžio 7 d., baigsis 1996 m. balandžio 7 d. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną. Pavyzdžiui, šešių mėnesių terminas palikimui priimti, įsigaliojęs kovo 20 d. baigsis rugsėjo 20 d. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia tokį mėnesį, kuriame nėra reikiamos dienos, terminas pasibaigia paskutiniąją to mėnesio dieną (Civilinio kodekso 79 straipsnis). Jeigu terminas apibrėžtas puse mėnesio jis pasibaigia penkioliktąją dieną, nesvarbu, kiek dienų turi tas mėnesuo.

Savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinės termino savaitės dieną (Civilinio kodekso 80 straipsnis).

Jeigu paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pasibaigimo diena laikoma po jos einanti darbo diena (Civilinio kodekso 81 straipsnis). Ne darbo dienomis laikomos poilsio (šeštadienis ir sekmadienis) bei švenčių dienos: sausio pirmoji, krikščionių Velykos (sekmadienis ir pirmadienis), liepos šeštoji, lapkričio pirmoji, Kalėdos – gruodžio dvidešimt penktoji ir dvidešimt šeštoji (1990 m. spalio 25d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl švenčių dienų“).

Jeigu Vyriausybės nutarimu poilsio diena perkeliama į kitą dieną, ši diena taip pat yra laikoma ne darbo diena. Jei vieni ar kiti veiksmai turi būti atlikti tam tikroje įstaigoje, tačiau ta įstaiga dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nedirba, pavyzdžiui, dėl avarijos, gaisro ir pan., minėta taisyklė turėtų būti taikoma taip pat.

Ieškininės senaties terminus būtina skirti nuo naikinamųjų terminų (prekliuzyvinių). Naikinamajam terminui pasibaigus, išnyksta pati subjektinė teisė, tuo tarpu pasibaigus ieškininės senaties terminui, subjektinė teisė neišnyksta, o išnyksta tik teisė į priverstinį pažeistos teisės gynimą. Naikinamiesiems terminams nėra taikomos taisyklės, nustatytos ieškininės senaties terminų skaičiavimui, atstatymui, nutraukimui ir sustabdymui. Ieškininės senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o naikinamųjų terminų pradžia paprastai nėra siejama su subjektinės teisės pažeidimu.

Ieškininės senaties terminų rūšys

Ieškininės senaties terminai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius, arba sutrumpintus. Bendrasis ieškininės senaties terminas yra treji metai. Šis terminas taikomas visiems civiliniams teisiniams santykiams, jeigu įstatymas nenustato kitokių, t.y. specialiųjų ieškininės senaties terminų.

Specialieji, arba sutrumpinti, ieškininės senaties terminai nustatomi atskiromis reikalavimų, kylančių iš įvairių civilinių teisinių santykių, rūšims. Nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškininės senaties terminą šiems reikalavimams: 1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo; 2) ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų; 3) ieškiniams, pareiškiamiems dėl netinkamos kokybės produkcijos, taip pat dėl nekomplektinės produkcijos patiekimo; 4) ieškiniams dėl rangovo atlikto darbo trūkumų. Ieškiniams dėl pastatų ir įrengimų trūkumų taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškininės senaties terminas.

Ieškiniams, pareiškiamiems dėl krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo, taikomas sutrumpintas dviejų
mėnesių terminas, jeigu jį pareiškia siuntėjas, gavėjas arba keleivis, arba šešių mėnesių terminas, jeigu ieškinį pareiškia transporto organizacija.

Ieškiniams, kylantiems iš santykių tarp ryšių organizacijų ir klientų, yra nustatytas sutrumpintas 2 mėnesių ieškininės senaties terminas. Reikalavimams, kylantiems iš tarptautinėmis sutartimis reguliuojamų santykių, taikomi tarptautinėse sutartyse nustatyti ieškininės senaties terminai. Ieškininės senaties terminų nustatymas yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Ieškininė senatis nėra taikoma absoliučiai visiems santykiams.

Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai jos nevykdymas pagal tą terminą reiškia kreditoriaus interesų pažeidimą. Vadinasi, suėjus prievolės įvykdymo terminui, prasideda ir ieškininės senaties terminas, nes kreditoriui yra žinomi prievolės įvykdymo terminai.

Jeigu dėl atitinkamų santykių skolininkas privalo susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, ieškininės senaties terminas prasideda nuo to momento, kada kreditorius sužino apie skolininko atliktą uždraustą veiksmą.

Jeigu prievolė turi būti vykdoma dalimis, pavyzdžiui, kas mėnesį suderėta patiekti nustatytą prekių kiekį, tai kiekvienam tokiam reikalavimui ieškininės senaties terminas skaičiuojamas. atskirai, t. y. nuo to momento, kada kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti, jog skolininkas neįvykdė prievolės dalies.

Ginant nuosavybės teisę, ieškininės senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada savininkas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo nuosavybės pažeidimą, pavyzdžiui, nuo tos dienos, kai savininkas sužinojo apie savo turto areštą.

Jeigu iš asmens buvo išieškotos sumos ne ginčo tvarka, tai ieškininės senaties terminas dėl nepagrįstai ne ginčo tvarka išieškotų sumų grąžinimo turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią asmuo gavo banko pranešimą apie tų sumų nurašymą ne ginčo tvarka.

Ieškininės senaties terminas regresiniam ieškiniui pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo apie išieškojimą iš jo turto trečiojo asmens naudai.

Ieškininės senaties terminas dėl žalos, padarytos laikinai netekus darbingumo, išieškojimo, skaičiuojamas nuo darbingumo netekimo dienos, o dėl pastovaus darbingumo netekimo – nuo dienos, kurią nukentėjusysis neteko ankstesnio uždarbio arba nuo sveikatos praradimo dienos, jeigu nukentėjusysis negaudavo jokio uždarbio. Ieškininės senaties terminas dėl padarytos žalos netekus maitintojo išieškojimo skaičiuojamas nuo nukentėjusiojo mirties dienos.

Reikalavimai, kuriems ieškininė senatis netaikoma

Ieškininė senatis netaikoma šiems reikalavimams: 1) reikalavimams, atsirandantiems dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, išskyrus moralinės žalos atlyginimą ir kitus įstatymų nustatytus atvejus; 2) indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, įdėtus į taupomąjį ar kitą banką (šiuolaikinėmis sąlygomis teismai turėtų šią normą taikyti ir tais atvejais, kai indėlis buvo patikėtas įmonei ar organizacijai, neturinčiai banko statuso), taip pat ieškininė senatis neturėtų būti taikoma ir reikalavimams dėl palūkanų už indėlius išieškojimo; 3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatomais atvejais ir kitiems reikalavimams.

Ieškininė senatis neturėtų būti taikoma reikalavimams pripažinti negaliojančiu sandorį.

Kai ieškininės senaties terminas pasibaigia iki ieškinio pareiškimo, o skolininkas reikalauja taikyti ieškininę senatį, teismas ar arbitražas ieškinį turi atmesti, jeigu nenustato, kad ieškininės senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pasibaigus pagrindinio reikalavimo ieškininės senaties terminui, negali būti ginami ir papildomi reikalavimai, nors jiems nustatyti ieškininės senaties terminai dar nėra pasibaigę. Tačiau ieškininės senaties termino, nustatyto papildomam reikalavimui, pasibaigimas nekliudo ginti pagrindinį reikalavimą, jeigu jam nustatytas ieškininės senaties terminas nėra pasibaigęs.

Pavyzdys

Dėl kreipimosi su pareiškimu dėl tėvystės nustatymo. Termino pareiškimas dėl tėvystės nustatymo gali būti paduotas teismui, nežiūrint kiek laiko praėjo nuo vaiko gimimo, nes šiems santykiams netaikomas ieškininės senaties terminas. Vaikas, sulaukęs pilnametystės, gali kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.

NUTARTIS Civilinė byla Nr. 3K-3-482, 1999 m.

1999 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Jevgenijaus Dobrovolskio kasacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 24 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Rasos Mackevičiūtės ieškinį atsakovui Jevgenijui Dobrovolskiui dėl tėvystės nustatymo ir alimentų priteisimo.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3162 žodžiai iš 6184 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.