Seseline ekonomika
5 (100%) 1 vote

Seseline ekonomika

ĮVADAS

Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė ir priklauso nuo valstybės aktyvumo ir šalies ūkio sistemos. Per paskutiniuosius 20 metų atlikta daug šešėlinės ekonomikos tyrimų ir parašyta darbų, bet labai nedaug padaryta plėtojant metodologiją, skirtą apibrėžti ir sistemiškai įvertinti šešėlinę ekonomiką. Ekonominėje literatūroje aprašomas tam tikras skaičius veiklos sričių, kurios ir sudaro šešėlinės ekonomikos sąvoką, ir ekonomistai socialinės sferos mokslininkai ir kiti tyrinėtojai kartais šešėlinę ekonomiką vadina „paraleline ekonomika“, „neformaliu sektoriumi“, „paslėpta ekonomika“, „pogrindine ekonomika“, „prieštaraujančia įstatymams ekonomika“, „juodąja rinka“ ir t.t. Kol kas nėra efektyvių priemonių jai sustabdyti. Apie ją sunku gauti duomenų, nes šios ekonomikos dalyviai slepia savo veiklą. Nelegalioji ekonomika yra nežinoma mokesčių rinkėjams, bei vyriausybės statistinėms tarnyboms.

„Šešėlinė” ekonomika tampa ne tik kriminalistų, bet ir mokslo specialistų- ekonomistų, (daugiausia) teisininkų- tyrimo objektu. Jie tik tiria vadinamąją „kairiąją” prekių apyvartą, pogrindinių verslininkų veiklos mastus, analizuoja kokios mūsų valstybės ekonominės klaidos sudarė ir sudaro ligi šiol sąlygas jiems uždirbti milžiniškus pinigų kiekius.

Mes pasirinkome tema „Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ir pasaulyje” kadangi manome, kad šis klausimas yra vienas iš labiausiai sprestinų problemų tiek mūsų šalyje, tiek pasaulyje, darantis didelę įtaką ekonomikai, valstybei bei kiekvienam iš mūsų. Taip pat pasirinkome šią tema, nes norime geriau suprasti šešėlinės ekonomikos poveikį mus supančios aplinkos.

Šiame kursiniame darbe mes išnagrinėsime šešėlinės ekonomikos atsiradimą ir priežastis, daromą žalą valstybei, šešėlinę ekonomiką lemiančius veiksnius bei padarinius, stengiamės surasti veiksnius, kurie padėtų įveikti šešėlinės ekonomikos daroma žalą valstybei bei mums, piliečiams.

Šį darbą mes rašėme keturiese. Indrė Mirauskaitė darė šešėlinės ekonomikos apžvalgą Lietuvoje, Lina Serulevičiūtė nagrinėjo šešėlinę ekonomiką pasaulyje ir beje jos indėlis šiame darbe buvo pats didžiausias, ji ne tik savo dalį parašė, bet ir viską perrašė Sandros Rimidytės. Marius Ramanauskas nagrinėjo šešėlinės ekonomikos apskaitą ir jos įvertinimus Lietuvoje.

1. ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS APŽVALGA

1.1. Šešėlinės ekonomikos samprata ir apibrėžimas

Šešėlinė arba neapskaitoma ekonomika – tai ekonomika, apimanti įstatymams prieštaraujančią veiklą arba nusikalstamas veikas, kai vengiama mokėti mokesčius. Ji egzistuoja ir netgi plečiasi beveik kiekvienoje pasaulio šalyje. Tik vadinama dažnai skirtingai: pavyzdžiui, JAV – „subterranean”, arba „irregular”, Prancūzijoje – „fravail au noir“, Didžiojoje Britanijoje -,,fiddle“, Vokietijoje – ,,Schattenwirtschaft“. Ir kol kas nėra efektyvių priemonių jai sustabdyti. Apie ją sunku gauti duomenų, nes šios ekonomikos dalyviai slepia savo veiklą. Nelegalioji ekonomika yra nežinoma mokesčių rinkėjams, bei vyriausybės statistinėms tarnyboms.

Šešėlinė ekonomika reiškia žmonių veiklos opoziciją valdžios įtvirtintoms institucijoms ir normoms. Šešėlinė ekonomika labai lanksčiai prisitaiko prie valstybės reguliavimo pokyčių ir netgi moralės pokyčių.

Neapskaitoma ekonomika yra dvejopa: nelegali ir legali ekonominė veikla. Nelegali ekonomika – tai kontrabanda, vogtų daiktų realizavimas, narkotikai, prostitucija ir kt. Legali veikla tampa šešėlinės ekonomikos dalimi, kai jos rezultatai falsifikuojami, siekiant visiškai ar iš dalies išvengti mokesčių mokėjimo. Šešėlinės ekonomikos pobūdis priklauso nuo mokesčių įstatymų bei kitų ekonominės veiklos reguliavimo aktų ir kinta kartu su jais. Juo didesni mokesčiai ir juo daugiau reguliavimo, tuo daugiau paskatų augti šešėlinei ekonomikai. Mokesčių nemokėjimas – ne kas kita kaip vagystė iš tų, kurie mokesčius moka, arba iš tų, kurie turi verstis iš mažesnių valstybės išmokų. Visa tai stabdo ekonomikos augimą, todėl beveik visos šalys stengiasi riboti šešėlinės ekonomikos augimą. Nors visur ji yra ir jos mastas didėja.

Nesunku pastebėti, jog šešėlinės ekonomikos mastas, nors ir priklauso nuo mokesčių dydžio bei įvairių biurokratinių apribojimų, skirtingose šalyse vis dėlto yra skirtingas, nors jose mokesčiai panašūs. Priežastis – nevienodas valstybės institucijų efektyvumas, kurį pakankamai gerai atspindi korupcijos lygis šalyje. Korupcija padeda klestėti šešėlinei ekonomikai. Nemažą dalį šešėlinės ekonomikos sudaro nelegalus darbas, kurį Lietuvoje skatina visaip ribojama darbo rinka. Taigi šešėlinė ekonomika yra didelė, žalinga šaliai, bet labai naudinga atskiriems asmenims; su ja kovoti galima tik visapusiška šalies pažanga.

Kadangi ekonomiškai aktyvaus asmens gyvenime laikas yra lemiantis veiksnys, tai tradicinės namų ūkių veiklos tampa ekonominėmis kategorijomis. Tokia požiūrio transformacija gali smarkiai pakeisti vaidmenį, skiriamą namų ūkiams bendroje ekonomikos vyksmo schemoje.

Tyrinėjimams parankus ir visuomenės dėmesio nestokojantis reiškinys yra šešėlinė ekonomika. Dažniausiai į ją žvelgiama kaip
į anomaliją. Šešėlinė ekonomika pripažįstama ir pateisinama kaip socialinis amortizatorius. O didelė jos apimtis yra signalas valdžiai, kad ji deramai neatliekanti savo funkcijų: nesukurianti sąlygų saugiai egzistuoti legaliam verslui arba dideliais mokesčiais bei reguliavimu padaranti jį sunkiai plėtojamą bei nepelningą. Šešėlinė ekonomika reiškia žmonių veiklos opoziciją valdžios įtvirtintoms institucijoms ir normoms. Jos mastai, formos ir pasireiškimo būdai nuolat keičiasi, kadangi šešėlinė ekonomika labai lanksčiai prisitaiko prie valstybės reguliavimo pokyčių ir netgi moralės pokyčių. Kiekvienas naujas draudimas ar ribojimas išplečia šešėlinės ekonomikos erdvę, taigi potencialiai ir jos konkrečius mastus ir formas. Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia apie 18,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) neskaičiuojant nelegalios veiklos, o daugiau nei pusė šešėlinės ekonomikos pajamų tenka prekybos, statybos ir pramonės sektoriams. Didžiausią šešėlinės ekonomikos dalis legalioje ekonomikoje tenka prekybos sektoriui – čia sukuriamos neapskaitomos pridėtinės vertės dalis, 2002 metų duomenimis, siekia 2,919 mlrd. litų. Pramonės indėlis į šešėlinę ekonomiką siekia 1,760 mlrd. litų, statybų sektoriaus – 1,404 mlrd. litų. Statybų sektoriuje šešėlinė ekonomikos dalis siekia 47,8 proc., prekyboje – 35,8 proc., nekilnojamojo turto veikloje – 32 procentus [www.lrinka.lt].

Vengdami mokesčių ar siekdami apeiti kitus įstatymus, žmonės slepia sandorius, nors jie ir yra legalūs, todėl gali būti, kad didelė dalis ūkinės veiklos nepatenka į BVP skaičiavimus.

Tradiciškai šešėlinė ekonomika yra dvejopa:

• nelegali

• ir legali ekonominė veikla.

• Nelegali ekonomika – tai kontrabanda, vogtų daiktų realizavimas, narkotikai, prostitucija ir kt. Legali veikla tampa šešėlinės ekonomikos dalimi, kai jos rezultatai falsifikuojami, siekiant visiškai ar iš dalies išvengti mokesčių mokėjimo. Šešėlinės ekonomikos pobūdis priklauso nuo mokesčių įstatymų bei kitų ekonominės veiklos reguliavimo aktų ir kinta kartu su jais. Juo didesni mokesčiai ir juo daugiau reguliavimo, tuo daugiau paskatų augti šešėlinei ekonomikai.

Šešėlinė ekonomika daro didelę žalą žmonėms, kurie sąžiningai moka mokesčius, nes jie turi sumokėti ir už nemokančiuosius.

Valstybė aktyviai stengiasi kovoti taikydama prevencines ir baudžiamąsias priemones. Ji kuria naujus teisės aktus, įsakymus, bei normas. O žmonėms, kurie pažeidžia ir nesilaiko jų, tai jiems taikomos bausmės.

Neapskaitoma ekonomika kenkia netik žmonėms, bet ir pačiai valstybei. Ji stabdo ekonomikos augimą, todėl beveik visos šalys stengiasi riboti šešėlinės ekonomikos augimą. Nors visur ji yra ir jos mastas didėja. Ji toliau sėkmingai didės, kur tik prekės ar paslaugos bus draudžiamos arba labai griežtai kontroliuojamos, nes žmonės negaudami jiems reikiamų prekių ar paslaugų pasiryš net pažeisti įstatymą, kad jas gauti.

Kontrabanda ir kontrabandiniu būdu į Lietuvą įvežtų prekių realizavimas yra viena iš šešėlinės ekonomikos formų. Tai, ką tradiciškai laikome šešėline ekonomika, reikėtų skirti į dvi sritis.

Pirmiausia reikėtų atskirti tai, kas niekada netaps legalaus verslo dalimi – tai vogtų daiktų realizavimas, narkotikai, prekyba ginklais ir panašiai. Kitą sritį trumpai galima būtų apibrėžti kaip tam tikrą veiklos sritį, kuri iš esmės dubliuoja legalųjį verslą ir net konkuruoja su juo. Skirtumas tik tas, kad konkurencinis pranašumas įgyjamas ne prekių, paslaugų kokybės ar mažesnių gamybos išlaidų, o mokesčių nemokėjimo sąskaita.

1.2. Šešėlinės ekonomikos atsiradimo ir egzistavimo priežastys

Šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežastys yra įvairios. Tai lemia ne tik bedarbystė ar valdžios valdymas, bet ir daug daugiau kitų veiksnių. Nauji draudimai ar ribojimai išplečia šešėlinės ekonomikos erdvę, taigi potencialiai ir jos konkrečius mastus ir formas. Legalių darbo santykių ribojimas sąlygoja neoficialaus darbo atsiradimą, Skirtumas tarp darbo kaštų ir uždarbio – kuo didesnis šis skirtumas, tuo didesnės paskatos jo vengti, netobuli ir nestabilūs įstatymai, išimtys ir privilegijos, privatizavimo trūkumai, mokesčių ir jų administravimo sistemos trūkumai priverčia keliauti link šešėlinės ekonomikos.

Realiai ekonomikai būdingas kai kurių prekių ir paslaugų paklausos perviršis rinkoje. Tokioje situacijoje oficiali ekonomika gali patenkinti tik dalį visų poreikių.Vartojimo rinkoje išsivystė keletas trūkumo nulemtų veiklų: neoficiali gamyba, privatus importas, spekuliacija. Gamybos sferoje šešėlinę veiklą dažnai skatina žaliavų trūkumas. Akcinės bendrovė, kuriose vyrauja valstybinis kapitalas, kai kuriomis žaliavomis sugeba apsirūpinti tik su spekuliacijos pagalba. Ši veikla prisideda prie planuojamų programų įvykdymo, tačiau kartu sudaro sąlygas atsirasti neoficialiai komercinei veiklai.

Šešėlinės ekonomikos atsiradimas yra kaip reakcija į ūkio sistemos neelastingumą, viena vertus, ir į politinę sistemą, kita vertus. Abi šios problemos daro įtaką sprendimų priėmimo procesui- politiniai motyvai dažnai prailgina derybų procesus, kur sprendžiami grynai ūkiniai klausimai(pvz., apsirūpinant energetikos ištekliais),
tai sukelia reakciją į paklausos pokyčius ar gamybos problemas. Kiekvieną kartą, tai šios disproporcijos padidėja, atsiranda papildomos paskatos neoficialiai veiklai. Trumpalaikiu laikotarpiu tai pirmiausia daro įtaką privačiam importui. Ekonominės struktūros pereinamojo laikotarpio šalyse yra nepakankamai modernios ir veiksmingos. Pasigendama aiškios ir motyvuotos ūkio raidos strategijos, nėra didesnės konkurencijos tarp panašios ūkio sferos įmonių, lėtai restruktūrizuojamas ūkis, kapitalas vangiai persilieja tarp ūkio šakų ir veiklos sferų. Valstybės investicijų galimybės yra ribotos, nes surenkami ne visi mokesčiai, kuriuos galima surinkti. Aukštas infliacijos lygis buvo būdingas visoms Vidurio ir Rytų Europos šalims pereinamojo laikotarpio pradžioje. Praėjus pertvarką, dar stipriai veikia racionalizavimo ir paskirstymo mechanizmas, o tai visada duoda paskatų neoficialiai ekonomikai. Kadangi dažniausiai kainos kyla šuoliais visada surandama galimybė įsigyti prekių ankščiau, t.y. kol kainos dar nepakilę. Tai vėliau sukelia spekuliaciją šešėlinėje rinkoje ir pagreitina reliatyvią vidaus valiutos infliaciją (kai palaikomas pastovus kursas, tačiau kainos didėja); be to, sudaro privilegijuotą padėtį ūkio subjektams su didesniu šešėlinės veiklos potencialu. Jeigu tokioje situacijoje yra išmokamas pastovus darbo užmokestis, tai atsiranda dar papildomos paskatos užsiimti neoficialia ekonomine veikla.

Įvairios individualios įmonės, bei firmos slepia savo pajamas siekdamos sumažinti priklausomus mokesčius valstybei. Nelegali prekyba taip pat pas mus sėkmingai egzistuoja. LSVVPA ir NMS atliktame tyrime respondentai buvo klausiami ar, jų manymu, Lietuvoje egzistuoja šešėlinė ekonomika. 56.9 proc. atsakė, kad egzistuoja. Daugiausia verslininkų mano, kad šešėlinės ekonomikos dydis Lietuvoje yra apie 50 proc.

1.1 pav. Šešėlinės ekonomikos egzistavimas pagal veiklos rūšį, procentais

(Duomenų šaltinis: LSVVPA ir NMS 2005m. www.lrinka.lt apklausos rezultatai)

Lietuvos laisvasis tyrimų institutas atliko Lietuvos ekonomikos tyrimą ir nustatė, kad 2005 metais šešėlinė ekonomika sudarė 21,4 proc. BVP, ir tai yra beveik procentu daugiau nei buvo prognozuota prieš pusę metų. Sakoma, kad kur šešėlinė ekonomika sudaro 10 procentų, ten visiškai gerai. Bet yra valstybių, kur tai sudaro 60 proc. Ką reiškia 21 proc. nepamokestinamų lėšų Lietuvoje, kurios cirkuliuoja verslininkų, žmonių gyvenime [www.lrinka.lt].

Mokesčių ir reguliavimų našta, didelis nedarbas, dalies visuomenės skurdas skatina įmones ir gyventojus dalyvauti šešėlinėse veiklose.

Tai gi kuo greičiau rinkos pasiūla bus sureguliuota su paklausa, stabilizuosis kainos, tuo greičiau Lietuvoje praras savo ekonominę ir politinę socialinę reikšmę nelegalioji (šešėlinė) ekonomika. Visiškai, deja, ji neišnyks, nes ji gaji ir labai išsivysčiusiose valstybėse.

Pastarųjų problemai spręsti, susirūpinus aukštais Lietuvos šešėlinės ekonomikos rodikliais Europos Sąjungos kontekste, dabar skiriama tikrai nemažai dėmesio. Tik gaila, kad visos kalbos, diskusijos ir patarimai taip ir lieka kalbų lygmeniu. Pavyzdžiui, po ilgiau nei pusdienį trukusios diskusijos su verslininkais ir Vyriausybės nariais Vyriausybės išplatintame pranešime spaudai pagrindiniais šešėlinio verslo varikliais vėl buvo įvardytas nedeklaruotas darbas, nuslėptos pajamos ir nelegalus verslas.

Tuo tarpu pagrindine šešėlinės veiklos augimo priežastimi dažniausiai įvardijamas ne žmonių ar verslininkų amoralumas, o neprognozuojama ekonominė politika ir jos padariniai. Taigi greičiausiai ir mūsų šalies šešėlinis verslas taip pat yra ne vakuume išaugusi nusikalstamo pasaulio struktūra, o ilgalaikės nevaisingos ekonominės politikos, sukuriančios nepalankią aplinką legaliam verslui ir ugdančios nepasitikėjimą oficialiomis struktūromis, rezultatas.

Pirmas žingsnis kovojant su šešėliu būtų ne vardyti ir baisėtis pasekmėmis, net ne apeliuoti į nusidėjusių verslininkų sąžinę, o tiesiog atidžiai ištirti šešėlio susidarymo priežastis ir bandyti jas šalinti. Jau seniai pripažinta, kad būtent didelė mokesčių našta, dažnas ir griežtas reguliavimas, mokesčių politikos kaita ir jos nenuspėjamumas yra vienos rimčiausių paskatų migruoti į šešėlį. O auganti šešėlinės ekonomikos dalis yra ne kas kita kaip reakcija tų individų, kurie jaučiasi valstybės prislėgti ir nebekovoja, o tiesiog pasitraukia iš oficialios ekonomikos.

Be abejo, galima klausti, kas čia kaltas – valstybė, užkraunanti per didelę naštą, ar pasitraukiantysis iš oficialiosios veiklos, nesugebantis ar nenorintis tos naštos pakelti. Tik beieškant kaltų vienoje ar kitoje pusėje, problema, deja, greičiausiai taip ir liks neišspręsta.

Galima kaltinti verslininkų moralę ir skirti dar daugiau pinigų priežiūros institucijoms, kad juos visus sugaudytų (strategija, kuri, anot paties Premjero, jau seniai nebeveiksminga). O galima ne vien tik laukti, kol prabils verslininkų sąžinė, bet ir padėti jai prabilti. Tik tam reikia nuoseklaus ir tikslingo darbo. Tačiau vietoj jo matomas nuoseklus chaosas, kai sprendimai keičiami greičiau nei priimami, tikrai nesudaro geriausių sąlygų šešėlinei veiklai legalizuoti. Netgi atvirkščiai, Vyriausybei blaškantis,
mažinant/didinant/keičiant mokesčius, neapsisprendžiant dėl reguliavimo politikos, verslininkai yra savotiškai skatinami slėptis ir „pralaukti“ neaiškumo laikotarpį „saugesniame“ šešėlyje. Kartu žlunga jų pasitikėjimas sprendimus priimančiomis institucijomis, tirpsta jų pilietinė atsakomybė ir blogėja mokesčių mokėjimo tradicijos ir moralė. O Lietuva tuo tarpu praranda investuotojus ir konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Ką daryti? Reikia suprasti, kad visi šešėlinę veiklą skatinantys veiksniai yra glaudžiai susiję. Ir kad pastūmus vieną kaladėlę, labai lengvai krenta visos į ją atremtos. Pirmiausia, be abejo, reikėtų paanalizuoti problematiškiausias sritis – darbo apmokestinimą ir reguliavimą. Nes kuo didesnis skirtumas tarp darbo kainos oficialioje ekonomikoje ir po mokestinių pajamų iš darbo, tuo daugiau atsiranda paskatų išvengti to skirtumo ir dirbti šešėliniame sektoriuje. O kadangi tas skirtumas tiesiogiai priklauso nuo socialinio draudimo sistemos ir bendros mokesčių naštos dydžio, būtent šie sektoriai vaidina pagrindinį vaidmenį kuriant ir auginant šešėlinį verslą. Vokelių skaičius rinkoje mažėja (taip nurodė net 94 proc. tyrime dalyvavusių ekspertų), tačiau darbuotojų, gaunančių atlygį vokelyje dalis išlieka gana didelė – apie 41 proc. visų dirbančiųjų. Tai, kad pagrindine vokelių mažėjimo priežastimi įvardijamas ne mokesčių mažinimas, tik parodo, jog mokesčiai buvo per mažai sumažinti, tad vokelių mažėjimo nepaskatino. Rinkos dalyvių vertinimu pagrindine vokelių mažėjimo priežastimi yra VMI vykdoma politika ir su tuo susiję vokelių mokėjimo išviešinimo atvejai. Tarp kitų priežasčių minimas pajamų mokesčio mažėjimas, darbuotojų sąmoningumas ir poreikis skolintis iš bankų; darbuotojų trūkumas ir kylantys atlyginimai.

Šešėlį palaiko ir itin sunki administracinė našta verslui. Rinkos dalyvių teigimu administracinė našta tik auga (42,5 proc.) arba išlieka nepakitusi (54,5 proc.) (www.lrinka.lt). Vos 3 proc. tyrime dalyvavusių ekspertų teigė, kad administracinė našta mažėja. Tai, rinkos dalyvių manymu, ne tik didina laiko sąnaudas, bet ir skatina neproduktyvias investicijas, korupciją.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2689 žodžiai iš 8927 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.