Sintakse skyryba dokumentas
5 (100%) 1 vote

Sintakse skyryba dokumentas

Sintaksinių ryšių tipaiŽodžių junginio ir sakinio dėmenys vienas su kitu yra susiję tam tikrais sintaksiniais ryšiais. Skiriami trys šių ryšių tipai:

1) prijungimas,

2) sujungimas,

3) tarpusavio sąsaja.

1. Prijungimas. Prijungiamuoju ryšiu būna susiję žodžiai arba sudėtinio sakinio dėmenys, kurių vienas yra pagrindinis, o antras nuo jo priklausomas. Pastaruoju paprastai atsakoma į klausimą, kuris keliamas iš pagrindinio žodžio arba sudėtinio sakinio dėmens:

platus kelias (Koks kelias? – platus.)

rašo laišką (Ką rašo? – laišką.)

garsiai kalba (Kaip kalba? – garsiai.)

važiuoja į Uteną (Kur važiuoja? – į Uteną.)

Dar mano tėvas sakydavo, jog dieną reikia baigti geru, naudingu darbu. (Ką sakydavo? – jog dieną reikia baigti geru, naudingu darbu.)

Povilas daug žinojo, nes buvo už mane gerokai vyresnis. (Kodėl žinojo? – nes buvo už mane gerokai vyresnis.)

Kai pradėjo stūgauti rudens vėjai, briedžiukas jau buvo didelis. (Kada jau buvo didelis? – kai pradėjo stūgauti rudens vėjai.)

Priklausomieji žodžiai prie pagrindinio žodžio gali būti prijungiami trejopai. Vieni priklausomieji dėmenys yra tos pačios giminės, to paties skaičiaus, to paties linksnio kaip ir pagrindiniai žodžiai (aukštas kalnas, aukšto kalno, aukštam kalnui…, aukšti kalnai, aukštų kalnų…). Kiti būna tam tikro linksnio (ieškau knygos, radome knygą, domisi knyga…). Jei priklausomieji žodžiai yra nekaitomi, jie paprasčiausiai prie pagrindinių dėmenų prišliejami pagal prasmę (gražiai rašo, sėdi namie, gyvena netoli…). Pagal tai skiriami trys prijungimo būdai: derinimas, valdymas ir šliejimas.

Derinimas yra toks prijungimo būdas, kai priklausomojo žodžio giminė, skaičius ir linksnis parenkami pagal pagrindinį žodį. Tai rodo priklausomojo žodžio galūnė:

ariamas laukas, ariami laukai – koks? kokie?

ariamo lauko, ariamų laukų – kokio? kokių?

ariamam laukui, ariamiems laukams… – kokiam? kokiems?

ariamą lauką… – kokį?

Pateiktajame pavyzdyje su pagrindiniu žodžiu laukas priklausomasis žodis ariamas yra suderintas gimine, skaičiumi ir linksniu (nepasakysi ariama laukas, ariami laukas, ariamą laukas…). Keičiant pagrindinio žodžio skaičių ar linksnį, reikia keisti ir priklausomojo žodžio skaičių ir linksnį (ariamas laukas, ariamo lauko, ariamam laukui…, ariami laukai, ariamų laukų…).

Su pagrindiniu žodžiu derinami būdvardžiai (platus kelias, nauja vieta…), būdvardiškieji įvardžiai ir skaitvardžiai (visi žmonės, tokia diena, penki kamuoliai, antras sąsiuvinis…), dalyviai (ariamas laukas, žvilgąs sniegas…), taip pat daiktavardžiai (skulptorius Juozas Zikaras, poetė Salomėja Nėris…).

Valdymas yra toks prijungimo būdas, kai pagrindinis žodis reikalauja tam tikro priklausomųjų žodžių linksnio arba linksnio su prielinksniu:

laukia autobuso – ko? stovi prie autobuso – prie ko?

moja autobusui – kam? lipa į autobusą – į ką?

stabdo autobusą – ką? lipa iš autobuso… – iš ko?

važiuoja autobusu… – kuo?

Valdomieji žodžiai paprastai reiškiami daiktavardžio ir įvardžio kilmininku, naudininku, galininku, įnagininku ir vietininku, taip pat linksniu su prielinksniu.

Dažnas žodis, ypač veiksmažodis, gali valdyti kelis linksnius:

rašo laišką – ką? rašo tušinuku – kuo?

rašo draugei – kam? rašo į Vilnių… – į ką? kur?

Vieni žodžiai būtinai reikalingi tam tikro linksnio (tvarko – ką?, gėrisi – kuo?, neturi – ko?), kitų priklausomojo žodžio forma priklauso nuo sakiniu reiškiamos minties: eina – ko? (knygos, vandens…), kuo? (keliu, taku…), į ką? kur? (į miškų, į salę…).

Kalbos praktikai svarbu įsidėmėti šių žodžių valdymą: atstovauti – kam? (atstovauja mokyklai, miestui, Lietuvai…), atitikti – ką? (atitinka programų, reikalavimus…), atsiskaityti – kam? (atsiskaito direktoriui, auklėtojui…), nusimanyti – apie ką? (nusimano apie krepšinį, meną…), dėkoti – kam? (dėkoja tėvams, jums…), kreiptis – į ką? (kreiptis į merą, į mokinius…), skolintis – iš ko? (pasiskolino iš draugo, iš kaimynų…), klausti ir prašyti – ko? arba ką? (klausti auklėtojos, klausti auklėtoją, prašyti tėvą…), turtingas – ko? (turtingas pinigų, knygų…), gabus – kam? (gabus sportui, muzikai…).

Šliejimas – tai toks prijungimo būdas, kai su pagrindiniu žodžiu pagal prasmę susiejamas nekaitomas žodis.

garsiai kalba, ėmė bėgti, daug dirba, parėjo pietauti, tamsiai rudas, šiandien nesnigs, eina šalia, lėkte atlėkė

Šliejamieji žodžiai reiškiami prieveiksmiais (garsiai, daug, tamsiai…), padalyviais (lyjant, auštant…), būdiniais (lėkte, bėgte…), veiksmažodžio bendratimi (bėgti, pietauti…).

2. Sujungimas. Sujungiamuoju ryšiu sakinyje būna susiję žodžiai arba sudėtinio sakinio dėmenys, kurie vienas nuo kito nepriklauso. Jais kas nors išskaičiuojama, gretinama, priešinama, skiriama. Sujungiamieji žodžiai atsako į tą patį klausimą, keliamą iš vienos kurios nors sakinio dalies.

Visa klasė sujudo, subangavo, sušnarėjo. (Ką padarė klasė? – sujudo, subangavo, sušnarėjo.)

Pašiūrė buvo apaugusi karklais, erškėčiais, lazdynais, kadagiais. (Kuo buvo apaugusi? – karklais,
erškėčiais…)

Valandos slenka lėtai, skausmingai. (Kaip slenka? – lėtai, skausmingai.)

Sode ir pievoje yra labai daug bičių. (Kur yra? – sode ir pievoje.)

Susiliejo ir tikrovė, ir sapnai. (Kas susiliejo? – ir tikrovė, ir sapnai.)

Mėnuo šviečia, bet nešildo. (Ką veikia mėnuo? – šviečia, bet nešildo.)

Mes būsime parke arba prie upelio. (Kur būsime? – parke arba prie upelio.)

Sujungimo ryšiu gali būti susiję ne tik sakinio žodžiai, bet ir sudėtinio sakinio dėmenys.

Žiema kietai sugniaužė savo kumščius, ir storas ledas apklojo visus vandenis. (I dėmuo – Žiema kietai sugniaužė savo kumščius, II – Storas ledas apklojo visus vandenis.)

Židiny plakas silpna liepsnelė, bet tuojau ji užges. (I – Židiny plakas silpna liepsnelė, II – Tuojau ji užges.)

Uoste ūkė laivai, o pušyne stukseno genys. (I – Uoste ūkė laivai, II – Pušyne stukseno genys.)

Ar aš kalbėti, dainiau, nemoku, ar žmonės tik savas suprasti mintis sugeba? (I – Aš kalbėti, dainiau, nemoku, II – Žmonės tik savas suprasti mintis sugeba.)

Sujungiamąjį ryšį rodo intonacija, jungtukai ir, o, bet, tačiau, nei, ar, arba.

3. Tarpusavio sąsaja. Šiam tipui būdinga tai, kad žodžių sintaksinis ryšys yra abipusis, t. y. kad iš pirmojo dėmens galima kelti klausimą antrajam dėmeniui ir atvirkščiai – iš antrojo pirmajam. Tokiu dvikrypčiu ryšiu yra susiję veiksnys ir tarinys.

Aliukas atsargiai slinko paežere. (Kas slinko? – Aliukas; ką veikė Aliukas? – slinko.)

Kiekviena motina savo vaiką giria. (Kas giria? – motina; ką veikia motina? – giria.)

Visi dirba skubius darbus. (Kas dirba? – visi; ką veikia visi? – dirba.)

Sintaksinių santykių reiškimo priemonės

Svarbiausi sintaksiniai vienetai – sakiniai ir žodžių junginiai – susideda iš tarpusavy susijusių žodžių bei jų formų. Gramatiniai ir prasminiai santykiai tarp tų žodžių paprastai reiškiami atitinkamomis priemonėmis (žodžių ryšių rodikliais), iš kurių svarbiausios lietuvių kalbai yra šios: žodžių formos, tarnybiniai žodžiai (prielinksniai, jungtukai, dalelytės), žodžių tvarka ir intonacija.

Žodžių formos. Kiekvienas kaitomas žodis susideda iš pagrindinės dalies (kamieno) ir formaliosios dalies (galūnės). Žodžio ypatybė būti skaidomam į tas dalis ir vadinasi žodžio forma. Svarbiausi sintaksinių reikšmių rodikliai yra galūnės. Galūnės – tai tarnybinės morfemos; jos parodo sintaksinius santykius (ryšius) tarp žodžių. Kiekviena žodžio miškas forma – miško, miškui, mišką, mišku, miške – gali turėti vis kitą sintaksinį vaidmenį: Miškas ūžia, verkia, gaudžia (Mair.) – veiksnys; Ne tu mišką saugai, aš saugau (J. Balt.) – papildinys; Miško pelė gyvena miške – pažyminys ir vietos aplinkybė. Ypač svarbus galūnių vaidmuo esti tada, kai vienas žodis prie kito prijungiamas derinimo ar valdymo ryšiu.

Sintetinėms kalboms (lietuvių, rusų ir kt.) žodžių formos yra vyraujanti sintaksinių santykių reiškimo priemonė. Ji nulemia sintaksinius santykius, pvz., ar mes sakysime Petras moko Joną ar Joną moko Petras, t. y. keisime žodžių tvarką, vis tiek Petras yra veiksnys (rodo galūnė -as), o Joną – papildinys (rodo galūnė -ą).

Tarnybiniai žodžiai irgi padeda modifikuoti (keisti) sintaksinius santykius. Ypač jų vaidmuo svarbus analitinėse kalbose. Prielinksniai, jungtukai ir dalelytės, kaip sintaksinių santykių reiškimo priemonės, gerokai skiriasi vienos nuo kitų. Svarbiausi iš jų prielinksniai.

1. Prielinksniai su linksniuojamosios kalbos dalies (daiktavardžio, įvardžio, skaitvardžio, būdvardžio, dalyvio) forma, kartais ir su prieveiksmiu (į čia, iš kur, iš toli) rodo sintaksinius santykius. Kartu su atitinkamu linksniu jie padeda skirti (diferencijuoti) ne tik sintaksinius, bet ir semantinius santykius, pvz.: eiti į trobą (rodo artėjimą j vidų), eiti iš trobos (rodo tolimą iš vidaus į išorę), eiti nuo miško (tolimas iš išorinės pusės). Tas pats prielinksnis su vienu linksniu gali rodyti vienokią reikšmę: Grįžo po darbo – laiko aplinkybė, su kitu kitokią: Vaikščiojo po sodą – nekryptingas kelias, trečiu – dar kitokią: Katė tupi po stalu – vieta ko nors apačioje, apačia.

Neretai vietos prielinksniai kartu su linksniais gali sudaryti ištisą kuriuo nors atžvilgiu diferencijuotų reikšmių sistemą. Štai vietininkas tvarte rodo tik vidų, o linksniai su įvairiais prielinksniais – daugiau ar mažiau skirtingų išorės reikšmių sistemą: šalia tvarto – prie tvarto – netoli tvarto – šiapus tvarto – prieš tvartą – už tvarto – apie tvartą. Kitų (objektinių, laiko, būdo, priežasties) reikšmių diferenciacija nėra tokia ryški ir įvairi, plg.: rašė laišką – nerašė laiško – rašė apie kelionę; (tai atsitiko) prieš pietus – iki pietų – per pietus – po pietų – apie pietus.

Lygindami žodžių formas ir prielinksnines konstrukcijas, matome, kad prielinksnis kartais gali pakeisti net sakinio dalį, plg. Padėk dėžutę (papildinys) – Padėk į dėžutę (vietos aplinkybė). Skiriasi čia ir žodžių junginių gramatiniai ryšiai: be prielinksnio – tiesioginis valdymas (arba padėk man – šalutinis valdymas), su prielinksniu – netiesioginis (arba prielinksninis) valdymas.

Įsidėmėtina, kad prielinksninių konstrukcijų
kalboje vis gausėja, plg. Visi manimi šaiposi → iš manęs.

2. Jungtukai rodo santykius tarp žodžių ir sakinių. Pagal funkcijas jie skirstomi į sujungiamuosius (ir, o, nei, bet, tačiau…), kurie jungia vienodos reikšmės (vienarūšes) sakinio dalis arba lygiaverčius dėmenis (sakinius), ir į prijungiamuosius (kad, jog, kai, kadangi, jeigu, nes, nors), prijungiančius vieną dėmenį prie kito. Be to, prijungiamieji jungtukai kartais rodo ir šalutinio dėmens (sakinio) rūšį, santykio pobūdį tarp pagrindinio ir šalutinio dėmens, ypač laiko, būdo, priežasties, sąlygos ir nuolaidos.

Reikia pridurti, kad tuo jungtukų sintaksinis vaidmuo nesibaigia, nes jie taip pat jungia ir atskirus teksto sakinius, plg. Senis ir praplėšė lubas. O pupelė vis auga auga, kartais atskiras pastraipas (pilnatis), net ir nutolusias (distancines) teksto atkarpas.

Taigi jungtukai atlieka daug funkcijų: jungia žodžius, sakinių dėmenis, sakinius bei kitokias teksto atkarpas. Visa tai kalbą daro rišlesnę, suprantamesnę, kompaktišką.

3. Dalelytės iki šiol sintaksėje buvo kaip ir nevertinamos. Jų vaidmuo išryškėja sakinyje ir tekste.

Pirmiausia dalelytės modifikuoja sakinio modalumą: a) neigiamosios (ne, nė, nei, nebe), b) klausiamosios bei abejojamosios (ar, argi, gal, rasi, negi, nejaugi), c) geidžiamosios (tegu, kad, o kad, tegu tik): Aš gal palauksiu (J. Balt); O kad tu sudegtum! Be to, padeda nustatyti (kartu su intonacija) sakinio rūšį (klausiamasis ar skatinamasis), pvz.: Argi tu neatsimeni ? (J. Balt). Kažin?! Tegul eina pas Driežo Katrę (Ž.). O lyginamosios dalelytės (tarsi, tartum, lyg), be to, dar atlieka panašias funkcijas kaip jungtukai: Nejau atsiminimai nuseko lyg upė (E. Matuz.). Vadinasi, dalelytės, be savo pagrindinio vaidmens (pabrėžimo, tikslinimo), keičia ir viso sakinio statusą.

Nemaža dalelyčių (ir, dar, jau, vėl, bent, nebent) sieja kontaktines ir distancines teksto atkarpas.

Žodžių tvarka. Ne visose kalbose žodžių tvarka vienodai svarbi sintaksiniams santykiams reikšti. Lietuvių kalbai, turinčiai turtingą kalbos dalių kaitymo sistemą (žodžių formos, linksniai su prielinksniais), žodžių tvarka nėra svarbi sintaksinių santykių reiškimo priemonė. Paprastai skiriama dvejopa žodžių tvarka: įprastinė (fiksuota) ir inversinė (pakeista, laisva). Esant inversijai, pabrėžiamieji žodžiai dažniausiai atsiduria sakinio pradžioje (rečiau gale).

Žodžių tvarka gerokai skiriasi nuo formų ar tarnybinių žodžių (jų aiškūs morfologiniai rodikliai) tuo, kad ji remiasi žodžių vieta (pozicija) sakinyje, o formų gali arba visiškai nebūti, arba jos esti tapačios, nesiskiriančios. Kai kurioms kalboms žodžių tvarka yra gramatiškai svarbi, plg. ang. Peter loves Ann ir Ann loves Peter, pr. Pierre aime Anne ir Anne aime Pierre, vok. Peter liebt Anna ir Anna liebt Peter („Petras myli Oną“ ir „Ona myli Petrą“). Anglų, prancūzų, vokiečių kalbose žodžių tvarka rodo, kur yra veiksnys ar papildinys (formos nerodo).

Lietuvių kalboje žodžių tvarka labai retai rodo sintaksinius santykius. Štai Tekėti – ne akėti. Vilnius – Lietuvos sostinė pirmieji sakinių žodžiai signalizuoja veiksnius, paskutinieji – tarinius. O šių sakinių skiriasi ne tik sakinio dalys, bet ir struktūra: Laukai tolimi – dvinario sakinio tarinys tolimi, o Tolimi laukai – vienanario sakinio pažyminys. Žodžių tvarka padeda skirti paprastą pažyminį nuo predikatinio pažyminio (rado sumuštą vaiką: vaiką rado sumuštą); iš jos sprendžiame, kuriam žodžiui priklauso šliejamieji žodžiai: Ten pamačiau pernai išdygusį berželį. Yra ir kitų atvejų, kur skiriasi bent semantika (batų dėžė – dėžė batų) ar dėmenų (sakinių) rūšis (Juo tolyn į mišką, juo daugiau medžių), kur I yra šalutinis, II – pagrindinis dėmuo.

Iš žodžių tvarkos pagaliau nustatome aktualiosios skaidos vienetus, t. y. sakinio temą (tai, kas sena, žinoma) ir remą (tai, kas nauja, nežinoma, aktualu), pvz.: Laikrodis (tema) nukrito (rema) ir Nukrito (tema) laikrodis (rema).

Intonacija yra vienas iš svarbiausių sakinio požymių. Intonacija sakiniui suteikia įvairių emocinių bei ekspresinių atspalvių, padeda išryškinti jo prasmini turinį, rodo jo vientisumą ir baigtumą. Į jos sudėtį įeina šie elementai: kalbos melodika (balso pakėlimas arba nuleidimas), ritmas, tempas, tembras ir loginis kirtis, kuriuo pabrėžiama tai, kas sakinyje svarbiausia.

Intonacijos vaidmuo išryškėja tik sakytinėje kalboje. Kaip ji padeda skirti sintaksinius santykius? Intonacija net prepozicinę konstrukciją gali paversti tariniu. Tuo galima įsitikinti, sakinį Gydytojas – mano brolis → Gydytoju [yra] mano brolis, nes tik tarinys gali būti pakeistas įnagininku, plg. dar Mano vyras (→ vyru) bus asilas (lapės žodžiai pasakoje) Mano vyras bus asilas (→ asilu). Veiksnio vardininkas lieka nepakitęs.

Intonacija (pabrėžimu, pauzėmis, balso moduliacija) išryškiname derinamųjų bei šliejamųjų žodžių priklausymą vienai ar kitai žodžių grupei, pvz.: Sesers / vyras nematė ir Sesers vyras / nematė.

Prepozicinio žodžio pabrėžimas gali jį paversti rema. Šnekamojoje kalboje dažniausiai taip ir daroma: Geras / jis žmogus! Kaip matome, intonacija ir žodžių tvarka viena kitą papildo, o kartais viena kitai prieštarauja.

Atskirus sakinio vienetus (žodžius)
galima pavadinti segmentais (nareliais). Segmentai išsidėstę tam tikra tvarka. Tačiau ir vienodi segmentai, išsidėstę ta pačia tvarka, gali turėti nevienodą prasmę. Ją suteikia skirtinga intonacija, kuri priklauso prie supersegmentinių elementų. Plg.: Tu buvai mieste. Tu buvai mieste? Čia sakinių segmentai visiškai tie patys, tačiau šie sakiniai skiriasi supersegmentiniais elementais, sakinio ritmine-intonacine kreive. Supersegmentiniai elementai susisluoksniuoja, susikaupia virš žodžių ir turi svarbią komunikacinę paskirtį.

Rašytinėje kalboje iš visų sintaksinių santykių reiškimo priemonių lietuvių kalbai būdingiausios žodžių formos, jos ir gausiausiai vartojamos (90 %), antrą vietą užima tarnybiniai žodžiai (8 %), žodžių tvarka (tik 2 %). Sakytinei kalbai prisideda intonacija. Bet ji jau priklauso kitam lygmeniui. Tačiau jos svarba dėl to nemažėja. Čia ir apžvelgtas vienas iš sintaksės tyrimo pagrindų – jos formalusis aspektas, kuris kartu su turiniu (su sintaksės vienetų atliekamomis funkcijomis) sudaro sintaksės teorijos esmę.

Žodžių junginys

Du ar keli savarankiškos reikšmės žodžiai, susiję tiesioginiu sintaksiniu ryšiu, sudaro žodžių junginį. Pagal sintaksinį ryšį skiriamos trys žodžių junginių rūšys: prijungiamieji, sujungiamieji ir tarpusavio sąsajos žodžių junginiai.

Žodžių junginiai susidaro sakinyje ir yra jo komponentai. Antai sakinyje Berniukai gerai matė mišką, užtvanką ir visą senąjį malūną yra šių tipų žodžių junginiai:

1) prijungiamieji:

matė mišką (Ką matė? – mišką.)

matė užtvanką (Ką matė? – užtvanką.)

matė malūną (Ką matė? – malūną.)

gerai matė (Kaip matė? – gerai.)

senąjį malūną (Kokį malūną? – senąjį.)

visą malūną (Kokį malūną? – visą.)

2) sujungiamieji:

mišką, užtvankų ir malūną

3) tarpusavio sąsajos:

berniukai matė (Kas matė? – berniukai; ką veikė berniukai? – matė.)

Tie sakinio žodžiai, kurie neturi tiesioginio sintaksinio ryšio, žodžių junginio nesudaro, pavyzdžiui: berniukai ir mišką, gerai ir užtvanką ir t. t.

Iš visų žodžių junginių gausiausi ir įvairiausi yra prijungiamieji žodžių junginiai.

1. Prijungiamieji žodžių junginiai. Prijungiamąjį žodžių junginį sudaro derinimo, valdymo arba šliejimo būdu susiję žodžiai. Tas žodis, iš kurio gali būti keliamas klausimas, yra pagrindinis dėmuo, o tas, kuriuo į tą klausimą atsakoma, – priklausomasis. Pavyzdžiui, sakinyje Mėlynajame eglės bokšte saldžiai miega vėjas yra 4 prijungiamieji žodžių junginiai, kurių pagrindiniai dėmenys miega, bokšte, o priklausomieji – saldžiai, mėlynajame, eglės, bokšte:

saldžiai miega

mėlynajame bokšte

miega bokšte

eglės bokšte

Tas pats žodis tame pat sakinyje vienu atveju gali būti priklausomasis, kitu – pagrindinis. Plg.: miega bokšte ir mėlynajame bokšte, eglės bokšte.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2843 žodžiai iš 9411 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.