Sintaksė
5 (100%) 1 vote

Sintaksė

Vilniaus technikos kolegija

Elektrotechnikos ir automatikos fakultetas

1AE2 grupė

Kalbos kultūros savarankiškas darbas Nr.5

„Sintaksės klaidos. Linksnių vartojimo klaidos”

Atliko studentas Tomas Vrubliauskas

Tikrino dėstytoja Jolita Grašienė

Vilnius 2003

Įvadas. Šio darbo tikslas – išsamiau susipažinti su sintaksės vartojimo

klaidomis. Sintaksės klaidos – labai didelės, pakertančios pačią kalbos

sistemą. Šiame darbe aš noriu plačiau aprašyti linksnių vartojimo klaidas.

Dažniausiai sintaksės klaidos atsiranda dėl kitų kalbų poveikio. „Lietuvių

kalbos žinyne” (2000, Kaunas, „Šviesa”) rašoma, kad „santykiaudamos kalbos

viena kita veikia, bet stipresnė kalba (didesnės tautos ir didesnių teisių)

spaudžia silpnesnę ir primeta jai savo įtaką”. Su Lietuvių kalba taip

atsitiko dėl rusų ir lenkų kalbų poveikio ir tik aukštos kultūros rašto

žmonių, redaktorių ir stilistų pastangomis yra sukurta ir iki šiol

išlaikyta gana taisyklinga ir graži rašomoji kalba. Antrasis klaidų

šaltinis – nenorminė privati šnekamoji kalba. Ji ypač veikia bendrinės

kalbos tartį, fonetiką, leksiką.

Rašydamas šį darbą rėmiausi

• „Lietuvių kalbos žinynas”, 2000, Kaunas, „Šviesa”;

• Jonas Šukys „Lietuvių kalba 11”, 2001, Kaunas, „Šviesa”;

• „Kalbos praktikos patarimai”, 1985, Vilnius, „Mokslas”.

• Vytautas Vitkauskas „Kad mūsų žodis neverktų”, 1990, Kaunas,

„Šviesa”;

• „Gimtasis žodis 99/11”, 1999, Vilnius, „Spauda”;

• „Kalbos kultūra 62”, 1992, Vilnius, „Mokslas”;

• „Kalbos kultūra 63”, 1992, Vilnius, „Mokslas”

Šiame darbe pirmiausia analizuojami linksnių vartojimo klaidos, klaidų

kilmė, jų taisymas ir pateikiama daug neteisingo linksnių vartojimo

pavyzdžių.Jono Šukio „Lietuvių kalba 11” rašoma, kad „dažnesnės sintaksės

klaidos – klaidingi žodžių junginiai, retesnės – netinkamai vartojami

sakiniai, ypač sudėtiniai”. Tą patį Jonas šukys sako ir „Gimtojo žodžio”

straipsnyje „Kalbos klaidos”, tačiau linksnių vartojimo klaidos taip pat

dažnos.

Linksnių vartojimo klaidos

Žodžių junginiai dažniausiai klaidingai sudaromi, kai parenkamas ne

tas linksnis arba ne ta prielinksninė konstrukcija, t.y. prielinksnis,

einantis su linksniu. Patys paprasčiausi pavyzdžiai yra tokie pasakymai:

šiandien antro sausio. Švęsime šešiolikto vasario. Ar aštunto kovo bus

šventė? V.Vitkauskas knygelėje „Kad mūsų žodis neverktų” sako: „kas čia per

kilmininko linksnis ir kaip jis derintas su daitavardžiu? Antro,

šešiolikto, aštunto – juk vyriškosios giminės skaitvardžių vienaskaitos

kilmininkas. Kaip tada jį turėsime derinti su daitavardžiu diena? Šiandien

antro dieno sausio? Švęsime šešiolikto dieno vasario? Paėmėme rusų kalbos

bevardės giminės formą, ją negrabiai išsivertėme ir ėmėme netaisyklingai

vartoti.”Linksnių vartojimo klaidos labiausiai plinta dėl sudėtingų ir sunkiai

įsimenamų linksnių reikšmių ir dėl nekūrybiško vertimo iš kitų, ypač rusų,

kalbų.

• Vardininkas.

Vardininkas yra centrinis lietuvių kalbos linksnis, dedamas į žodynus.

Kalboje vardininkas vyrauja, tačiau reikšmių turi nedaug. Paprastai

vardininkas reiškia sakinio veikėją, tiksliau – subjektą: tai, apie ką

sakinyje kalbama: Vaikai žaidžia. Aš nekaltas. Saulutė tekėjo, lapeliai

mirgėjo. Tokie vardininkai eina sakinio veiksniu.Dažnai vardininkas reiškia būseną: Varna – paukštis. Aš esu gydytojas.

Toks vardininkas eina vardine tarinio dalimi.

Iš didesnių vardininko vartojimo klaidų yra tik dvi.

▪ Daugiskaitos vardininko negalima painioti su dalies, arba

neapibrėžto kiekio, kilmininku.Jis dažniausiai vartojamas su veiksmažodžiais atsirasti, būti, kilti ,

įvykti, pasitaikyti ir pan. Pavyzdžiui, sakinį: man kilo visokie sumanymai

turime taisyti taip: man kilo visokių sumanymų. Arba: spėjama, kad nuo

trankios muzikos įvyksta pokyčiai smegenyse (= spėjama, kad nuo trankios

muzikos įvyksta pokyčių smegenyse).Štai taip atrodo vienos tautinių mažumų atstovės lietuvių kalba

parduotuvėje:–– Sakykit, pardavėjas, o pas jus Rokiškio sūris yra? Tas pats

skaniausias…O pienas irgi yra? .Išgirdę tokį pokalbį galime spręsti, kad

šiai rusakalbei moteriškei sunku suprasti, kad lietuviai, kai nežino

tikslaus daiktų skaičiaus, vartoja dalies kilmininką: pavyzdžiui, sūrių

yra… pieno yra… Tačiau labai keista, kai šitaip ima kalbėti lietuviai.

Pasak Jono Šukio ir Vytauto Vitkausko ši linksnio vartojimo klaida kilusi

iš rusų kalbos, kuri skirtumo tarp daugiskaitos vardininko ir dalies

kilmininko nėra.

? Tačiau mes dažnai sutrinkame, pagalvoję kaip

teisingiau: „Šviesos”

leidykla ar leidykla „Šviesa”; „Moksleivio” žurnalas ar žurnalas

„Moksleivis” ir panašiai.

Jonas Šukys sako, kad „gerai abejaip, nors tradiciškiau „Šviesos”

leidykla, „Moksleivio” žurnalas. Rašte simbolinio vardo kilmininką rodo

kabutės, bet šnekamojoje kalboje kabutės neperteikiamos ir gali susidaryti

dviprasmybė, todėl tuomet aiškesnis vardininkas: žurnalas „Moksleivis”,

ansamblis „Lietuva”. Jeigu dalykas, apie kurį kalbame, pašnekovams žinomas,

priedelio apskritai nereikia: mama dirba „Šviesoje”. Skaitau „Moksleivį”.

Mokyklų simbolinių vardų vartojamas tik kilmininkas: „Aušros” gimnazija,

„Vyturio” vidurinė mokykla.

▪ Vardininkas nevartojamas vietoje šauksmininko kreipiniui reikšti :

V.Vitkauskas sako, kad „pasakymai Jonukas pareik, Jonas paduok puoduką

ir panašūs taip visur ir skamba.” Yra pastebėta, kad kartais taip pasakoma

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 787 žodžiai iš 2591 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.