Skaitmeniniai žemėlapiai ir jų panaudojimas
5 (100%) 1 vote

Skaitmeniniai žemėlapiai ir jų panaudojimas

1121

1. Skaitmeniniai žemėlapiai ir jų panaudojimas

Daugelyje žmogaus veiklos sričių naudojamos geoinformacinės sistemos. GIS apibrėžiama kaip techninės ir programinės įrangos, duomenų apie supančią aplinką ir juos apdorojančio personalo visuma, parengta geografinei informacijai kaupti, saugoti, atnaujinti, analizuoti ir pateikti. Geoinformacinėje sistemoje geografiniai objektai siejami su įvairiais registrais, taip sudaromos geoinformacinių duomenų bazės.

GIS gali būti saugomi geografiniai objektai, tiesiogiai nesusiję arba nesusieti su registrais. Tokios duomenų bazės, kuriose saugomi geografiniai objektai, neturintys plačios papildomos nekartografinės informacijos, vadinamos kartografinių duomenų bazėmis. Kartografinių duomenų bazės dažnai naudojamos sudarant analoginius žemėlapius.

Skaitmeninis kartografavimas atitinkamai apima: skaitmeninės informacijos apie vietovę rinkimo metodus, duomenų modelio ir struktūros parinkimą, sukauptų duomenų atnaujinimo, duomenų redagavimo ir vaizdavimo taisykles. KDB dažnai taikoma kitokia geoduomenų struktūra, optimaliai atitinkanti skaitmeniniam kartografavimui tam tikru masteliu keliamus reikalavimus. KDB struktūrai įtakos turi normatyviniai aktai, reglamentuojantys kartografavimo tuo masteliu turinį, sutartinius ženklus, atvaizdavimo taisykles ir pan.

Geoobjektų, saugomų kompiuterinėse laikmenose, padėtis išreiškiama koordinatėmis, todėl mastelio sąvoka netenka prasmės. Tačiau duomenų vartotojų patogumui KDB, sudarytai pagal vieno mastelio duomenis, taikomas tam tikro mastelio kartografinės duomenų bazės apibrėžimas. KDB, sudarytai naudojant skirtingo tikslumo duomenis, suteikiama informacija apie kiekvieno joje saugomo geoobjekto padėties tikslumą.

Skaitmeninis žemėlapis – toliau SŽ, suprantamas kaip duomenų bazė, apimanti informaciją, reikalingą žemėlapiui sudaryti. Atitinkamai SŽ galima laikyti kartografinių duomenų bazių išvestinę informaciją, reikalingą analoginiam arba žemėlapiui ekrane sudaryti.

SŽ gali turėti CAD arba GIS sistemos būdingų bruožų. SŽ, orientuotas į CAD sistemas, naudojamas vizualiai teritorijos priežiūrai ekrane, spausdinimui, kaip pagrindas atliekant skaitmeninį projektavimą. Į GIS sistemas orientuotas SŽ papildomai teikia informacijos erdvinei analizei, atributinėms užklausoms, sąsajai su registrais; informacijos apie metaduomenis. Ryškiausiai šie duomenų tipai skiriasi pagal:

1) aprašomosios informacijos kiekį;

2) galimų sąsajų su registrais kiekį;

3) duomenų sandarą (pvz., skaidymas į sluoksnius).

Kartografinių duomenų bazės teikia papildomas duomenų naudojimo, didelių jų kiekių saugojimo galimybes, todėl SŽ, papildžius juos reikiama informacija įtraukiami į KDB.

Negalima SŽ laikyti kompiuterinio brėžinio, kuriame vektoriniai ar rastriniai duomenys nesisteminti:

· nekoduoti;

· neišskaidyti į sluoksnius;

· neorientuoti koordinačių sistemos atžvilgiu.

Kompiuterinėse braižymo ir konstravimo sistemose dažniausiai formuojami nedidelės teritorijos, t.y. lokalių objektų, skaitmeniniai žemėlapiai. Lemia didėjantis duomenų kiekis ir tai, kad CAD sistemose ribotai naudojamos duomenų bazių valdymo sistemos. Duomenų bazių skaitmeninį žemėlapį apibūdina šie elementai:

· erdvinis duomenų modelis;

· duomenų sandara, t.y. sluoksniai ir jų charakteristikos, geoobjektų skaidymo į sluoksnius metodika;

· geoobjektų skaitmeninio aprašymo taisyklės, t.y. kokiais geometriniais elementais nusakomi geoobjektai, ir papildomos technologinės taisyklės (pvz., vamzdžiai baigiasi ne prie šulinį vaizduojančio simbolio, o sujungiami šulinio centre);

· specifikacija, t.y. skaitmenizuojamų kartografinių objektų ir jų galimų charakteristikų sąrašas, kodavimo taisyklės;

· pateikimo formatas, t.y. duomenų užrašymo kompiuteryje struktūra.

Skaitmeninį žemėlapį apibūdinančių elementų parinkimas priklauso nuo numatomų panaudojimo sričių. SŽ geoobjektai naudojami:

· kaip erdvinis pagrindas teminėms geoinformacinėms sistemoms (tampa galimos tokios funkcijos kaip: laisvų teritorijų statyboms paieška, transporto maršrutų analizė);

· kaip pagrindas pagal geodezinių matavimų duomenis (tiesinės ir kampinės sankirtos) formuojant naujus geoobjektus;

· naujai sudarytų SŽ duomenų (topografiniai-inžinieriniai elementai, sklypai) kontrolei;

· automatizuotam projektavimui atlikti (dertalieji, specialūs planai, žemės sklypų ribų projektai);

· analoginių planų ir žemėlapių gamybai (to paties mastelio kaip ir pradinė medžiaga arba generalizuotų);

· teminių žemėlapių gamybai (kadastriniai, hidrografiniai, demografiniai, mokesčių zonų žemėlapiai);

· vizualiai pateikti erdvinę informaciją paieškos sistemose (pvz., interneto technologija);

· technologinei informacijai, susijusiai su padėtimi erdvėje, pateikti vizualiai (laike kintantys inžinierinių tinklų hidrauliniai, įtampos parametrai).

2. Duomenų sandara

Priklausomai nuo skaitmeninių žemėlapių sudarymo programinės įrangos ir numatomo jų panaudojimo pobūdžio taikoma įvairi duomenų sandara. Dažniausi duomenų sandaros skirtumai:

1) geoobjektų charakteristikų saugojimas kaip anotacija arba kaip atributinis požymis;

2) geoobjektų skaidymas į sluoksnius.

Skaitmeninio žemėlapio duomenų sandara tampa aktuali,
kai duomenis naudoja ne tik juos sudariusi organizacija. Tokia situacija būdinga didelio tikslumo topografiniam-inžinieriniam skaitmeniniam žemėlapiui, kurio aktualios teritorijos atnaujinamos ir naudojamos projektuojant.

Atnaujinant duomenis įvyksta keitimosi duomenimis tarp skaitmeninio archyvo ir geodezininko procesas. Reikia pažymėti, kad keitimosi duomenimis procese dalyvaujančių pusių interesai duomenų sandaros atžvilgiu skirtingi. Skaitmeninis archyvas siekia, kad duomenų sandara optimaliai tiktų:

1) dideliam geoobjektų skaičiui valdyti, atnaujinti ir pateikti kompiuteriniame tinkle;

2) sudaryti įvairias atributines ir erdvines užklausas, t.y. GIS uždaviniams.

Geodezines nuotraukas sudaranti organizacija siekia, kad duomenų sandara optimaliai tiktų:

3) žemėlapiui kontroliuoti kompiuteryje (neautomatizuotai talpinti simbolius, aprašomąją informaciją);

4) geodezinius darbus užsakiusiai organizacijai, t.y. CAD sistemoms.

3. Skaitmeninio žemėlapio geoobjektai

Kartografinei informacijai saugoti kompiuterinėse laikmenose ir manipuliuoti ja visi į kartografinių duomenų bazes įtraukiami objektai koduojami. Kartografinius objektus patogiausia koduoti pagal hierarchinį kodavimo metodą, t.y. suskaidant objektus į klases ir poklasius.

Realaus pasaulio objektams apibrėžti ir koduoti taikomi šie klasifikavimo kriterijai:

1) objektų fizinės savybės (forma, medžiaga);

2) objektų kilmė (gamtiniai, urbanistiniai);

3) objektų funkcijos (naftotiekis, elektros energijos pardavimo linijos);

4) objektų padėtis žemės paviršiaus atžvilgiu (požeminiai, žemės paviršiaus, virš žemės paviršiaus).

Požeminiam lygiui priskiriami realaus pasaulio objektai, kurie yra žemiau už objektus, esančius žemės paviršiaus lygyje. Šį lygį atspindi informacija: inžinerinių komunikacijų linijos ir įrenginiai, požeminiai pastatai ir statiniai.

Žemės paviršiaus lygiui priskiriami realaus pasaulio objektai: gyvatvorė, tvora, upės krantas, statinio kontūrai.

Virš žemės paviršiaus esančiam lygiui priskiriami realaus pasaulio objektai, esantys aukščiau žemės paviršiaus lygio, pvz., statinių dalys ant laikančiųjų kolonų ar pan.

Stambiojo mastelio planų objektai skaidomi į klases pagal objektų fizines savybes. Toks klasifikavimas geriausiai tinka stambiojo mastelio planų objektams koduoti, nes derinamas su planų paskirtimi:

· dentifikavimo požymiai;

· klasifikavimo požymiai;

· dinaminiai požymiai.

Indentifikavimo požymiai (geoobjekto pavadinimas, koordinatės) taikomi geoobjektui atpažinti ir vienareikšmiškai padėčiai nustatyti. Visų geoobjektų klasių indentifikavimo charakteristikos gali būti nusakytos vienoda forma.

Klasifikavimo požymiai naudojami kokybiniams ir kiekybiniams geoobjektų rodikliams (pastato tipas – gyvenamoji, komercinė paskirtis; kvartalo požymis – gyventojų amžiaus intervalai) apibrėžti. Šie rodikliai įvairių geoobjektų klasių skirtingi ir gali būti skirtingi klasių poklasių. Pagal SŽ tipą įvedami kokybinės ir kiekybinės informacijos apie vietovės kartografinius objektus apribojimai.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1063 žodžiai iš 2034 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.