Skaitmeniniai žemėlapiai ir jų panaudojimas
5 (100%) 1 vote

Skaitmeniniai žemėlapiai ir jų panaudojimas

11

1. Skaitmeniniai žemėlapiai ir jų panaudojimas

Daugelyje žmogaus veiklos sričių naudojamos geoinformacinės sistemos. GIS apibrėžiama kaip techninės ir programinės įrangos, duomenų apie supančią aplinką ir juos apdorojančio personalo visuma, parengta geografinei informacijai kaupti, saugoti, atnaujinti, analizuoti ir pateikti. Geoinformacinėje sistemoje geografiniai objektai siejami su įvairiais registrais, taip sudaromos geoinformacinių duomenų bazės.

GIS gali būti saugomi geografiniai objektai, tiesiogiai nesusiję arba nesusieti su registrais. Tokios duomenų bazės, kuriose saugomi geografiniai objektai, neturintys plačios papildomos nekartografinės informacijos, vadinamos kartografinių duomenų bazėmis. Kartografinių duomenų bazės dažnai naudojamos sudarant analoginius žemėlapius.

Skaitmeninis kartografavimas atitinkamai apima: skaitmeninės informacijos apie vietovę rinkimo metodus, duomenų modelio ir struktūros parinkimą, sukauptų duomenų atnaujinimo, duomenų redagavimo ir vaizdavimo taisykles. KDB dažnai taikoma kitokia geoduomenų struktūra, optimaliai atitinkanti skaitmeniniam kartografavimui tam tikru masteliu keliamus reikalavimus. KDB struktūrai įtakos turi normatyviniai aktai, reglamentuojantys kartografavimo tuo masteliu turinį, sutartinius ženklus, atvaizdavimo taisykles ir pan.

Geoobjektų, saugomų kompiuterinėse laikmenose, padėtis išreiškiama koordinatėmis, todėl mastelio sąvoka netenka prasmės. Tačiau duomenų vartotojų patogumui KDB, sudarytai pagal vieno mastelio duomenis, taikomas tam tikro mastelio kartografinės duomenų bazės apibrėžimas. KDB, sudarytai naudojant skirtingo tikslumo duomenis, suteikiama informacija apie kiekvieno joje saugomo geoobjekto padėties tikslumą.

Skaitmeninis žemėlapis – toliau SŽ, suprantamas kaip duomenų bazė, apimanti informaciją, reikalingą žemėlapiui sudaryti. Atitinkamai SŽ galima laikyti kartografinių duomenų bazių išvestinę informaciją, reikalingą analoginiam arba žemėlapiui ekrane sudaryti.

SŽ gali turėti CAD arba GIS sistemos būdingų bruožų. SŽ, orientuotas į CAD sistemas, naudojamas vizualiai teritorijos priežiūrai ekrane, spausdinimui, kaip pagrindas atliekant skaitmeninį projektavimą. Į GIS sistemas orientuotas SŽ papildomai teikia informacijos erdvinei analizei, atributinėms užklausoms, sąsajai su registrais; informacijos apie metaduomenis. Ryškiausiai šie duomenų tipai skiriasi pagal:

1) aprašomosios informacijos kiekį;

2) galimų sąsajų su registrais kiekį;

3) duomenų sandarą (pvz., skaidymas į sluoksnius).

Kartografinių duomenų bazės teikia papildomas duomenų naudojimo, didelių jų kiekių saugojimo galimybes, todėl SŽ, papildžius juos reikiama informacija įtraukiami į KDB.

Negalima SŽ laikyti kompiuterinio brėžinio, kuriame vektoriniai ar rastriniai duomenys nesisteminti:

· nekoduoti;

· neišskaidyti į sluoksnius;

· neorientuoti koordinačių sistemos atžvilgiu.

Kompiuterinėse braižymo ir konstravimo sistemose dažniausiai formuojami nedidelės teritorijos, t.y. lokalių objektų, skaitmeniniai žemėlapiai. Lemia didėjantis duomenų kiekis ir tai, kad CAD sistemose ribotai naudojamos duomenų bazių valdymo sistemos. Duomenų bazių skaitmeninį žemėlapį apibūdina šie elementai:

· erdvinis duomenų modelis;

· duomenų sandara, t.y. sluoksniai ir jų charakteristikos, geoobjektų skaidymo į sluoksnius metodika;

· geoobjektų skaitmeninio aprašymo taisyklės, t.y. kokiais geometriniais elementais nusakomi geoobjektai, ir papildomos technologinės taisyklės (pvz., vamzdžiai baigiasi ne prie šulinį vaizduojančio simbolio, o sujungiami šulinio centre);

· specifikacija, t.y. skaitmenizuojamų kartografinių objektų ir jų galimų charakteristikų sąrašas, kodavimo taisyklės;

· pateikimo formatas, t.y. duomenų užrašymo kompiuteryje struktūra.

Skaitmeninį žemėlapį apibūdinančių elementų parinkimas priklauso nuo numatomų panaudojimo sričių. SŽ geoobjektai naudojami:

· kaip erdvinis pagrindas teminėms geoinformacinėms sistemoms (tampa galimos tokios funkcijos kaip: laisvų teritorijų statyboms paieška, transporto maršrutų analizė);

· kaip pagrindas pagal geodezinių matavimų duomenis (tiesinės ir kampinės sankirtos) formuojant naujus geoobjektus;

· naujai sudarytų SŽ duomenų (topografiniai-inžinieriniai elementai, sklypai) kontrolei;

· automatizuotam projektavimui atlikti (dertalieji, specialūs planai, žemės sklypų ribų projektai);

· analoginių planų ir žemėlapių gamybai (to paties mastelio kaip ir pradinė medžiaga arba generalizuotų);

· teminių žemėlapių gamybai (kadastriniai, hidrografiniai, demografiniai, mokesčių zonų žemėlapiai);

· vizualiai pateikti erdvinę informaciją paieškos sistemose (pvz., interneto technologija);

· technologinei informacijai, susijusiai su padėtimi erdvėje, pateikti vizualiai (laike kintantys inžinierinių tinklų hidrauliniai, įtampos parametrai).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 623 žodžiai iš 2034 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.