Skirybų priežaščių socialinė analizė
5 (100%) 1 vote

Skirybų priežaščių socialinė analizė

11213141

TURINYS

ĮVADAS 3

1. SKYRYBOS ……………………………………………………………………………………………………….4

1.1 Gresiančių skyrybų simptomai……………………………………………………………………….4

1.2 Mokslininkai apie skyrybų priežastis………………………………………………………………5

1.3 Statistiniai duomenys……………………………………………………………………………………7

1.4 Skyrybų mitai………………………………………………………………………………………………9

1.5 Ne skyrybose laimė……………………………………………………………………………………..11

2. SKYRYBŲ PRIEŽASČIŲ SOCIOLOGINĖ ANALIZĖ………………………………………….12

2.1 Anketos sudarymas …………………………………………………………………………………….12

2.2 Tyrimo vienetų atrankos tipai ………………………………………………………………………12

2.3 Tyrimo rezultatų analizė ir sociologinės interpretacijos …………………………………..13

IŠVADOS ……………………………………………………………………………………………………….17

Naudota literatūra ……………………………………………………………………………………………..18

PRIEDAI …………………………………………………………………………………………………………19

ĮVADAS

Skyrybos – viena skaudžiausių ir sunkiausiai išgyvenamų traumų. Skyrybos jau tapo įprastu gyvenimo reiškiniu, nors jos nėra ir negali būti norma. Kiekvienas išsiskyrimas – skausminga netektis. Prarandamas žmogus, su kuriuo galbūt gyventa ilgą laiką. Atsisveikinama su dalele praeities, ko gero, su bendro gyvenimo ateityje planais ir tikslais. Negrįžtamai baigiamas gyvenimo tarpsnis. Todėl išsiskyrimas neturi būti priimtas skubotai ar lengvabūdiškai. Tačiau nepaisant to šiandien skyrybų nemažėja, priešingai, jos tampa mūsų visuomenės nepakantumo vienas kitam problema. Šiandien skiriasi daug daugiau porų nei bet kada anksčiau. Nuo išsiskyrimo dramos kenčia mažiausiai du žmonės; dažniausiai netgi daugiau: be partnerio – vaikai, tėvai, uošviai ar draugai. Skiriantis sugriūva ištisa gyvenimo koncepcija. Todėl dvasinė bei psichologinė parama skyrybų ištiktiems žmonėms yra labai svarbi. Nuoseklus aplinkinių žmonių palaikymas, galimybė išsikalbėti, geriau pažinti, suvokti, įsisąmoninti savo jausmus, įsitikinimus bei mintis leidžia asmeniui toliau eiti dvasinio bei psichologinio augimo keliu. Lietuvoje beveik nėra platesnio tokios kryptingos pagalbos tinklo. Būtina įsisąmoninti realias šios gilios traumos pasekmes, kad keistųsi požiūris į patį skyrybų reiškinį, kad būtų ugdoma gilesnė žmogaus atsakomybė už savo veiksmus.

Įvardinta problema reikalauja mokslinės ir praktinės jos priežasčių analizės.

Darbo objektas: skyrybų priežasčių sociologinė analizė.

Darbo dalykas: skyrybų priežasčių analizė.

Darbo tikslas: pateikti pagrindinių skyrybų priežasčių analizę.

Darbo uždaviniai:

1. Pateikti skyrybų statistinius duomenis.

2. Išsiaiškinti pagrindines skyrybų priežastis.

3. Atskleisti skyrybų priežastis sąlygojančius veiksnius.

4. Atlikti tyrimą „Skyrybų priežasčių sociologinė analizė“

5. Pateikti tyrimo rezultatų analizę bei interpretaciją.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, antrinių statistinių duomenų analizė, anketinė apklausa.

1. SKYRYBOS

1.1. Gresiančių skyrybų simptomai

Meilė – vienas sudėtingiausių užduočių, kurių iššūkiai tenka porai. Juk šis jausmingas sapnas blaivių taisyklių ir normų dėka turės būti pertvarkytas į kiekvieną dieną funkcionuojančią partnerystę. Iš romantiškų meilės įvaizdžių du žmonės privalo išdistiliuoti racionalią gyvenimo sutartį, kuri turi būti nuolatos taikoma besikeičiančioms sąlygoms. Šis darbas yra varganas, nes sunkus, neromantiškas, kadangi nekontroliuojamas proto. Ši užduotis sužlugdo daugelį porų.

Yra daug priežasčių, dėl kurių žmonės skiriasi. Santuoka patiria įvairių išbandymų:

 Finansiniai sunkumai – nedarbas, infliacija, brangus pragyvenimas, nuosavo būsto stoka gali sukelti nuolatinę įtampą;

 Bendravimo stoka – dėl darbo, skirtingų laisvalaikio užsiėmimų, vaikų priežiūros sutuoktiniai beveik neskiria laiko vienas kitam ir ima tolti;

 Draugystės, bičiulystės stoka – sutuoktiniai turėtų būti ir geriausi draugai, bet kai kuriems žmonėms atrodo, kad santuoka yra romantiškų ryšių pabaiga, todėl nebūtina ir toliau puoselėti meilę, pagarbą, paramą vienas kitam. Laikas, kuris gali tapti tikros bičiulystės pradžia, suvokiamas kaip pabaiga;

 Žmogaus prigimties nepastovumas – mes keičiamės, ir žmogus, su kuriuo tuokiamės būdami 21 metų, gali būti gerokai pasikeitęs, sulaukęs 30 metų;

 Vaikai gali sustiprinti net yrančią santuoką, bet kartais atsitinka atvirkščiai;

 Smurtas šeimoje – vienas iš sutuoktinių smurtauja prieš kitus šeimos narius,
dėl to šeimoje kyla psichologinė įtampa, susiduriama su kitomis moralinėmis ir fizinėmis problemomis.

Apie gresiančias skyrybas pranašauja šie simptomai:

 Per dažnai ginčijamasi (neieškoma kompromiso);

 Kartu praleidžiama mažai laiko (per mažai bendraujama, neieškoma bendrų pomėgių);

 Nebekalbama apie svarbius dalykus (neturėjimas vienas kitam ką pasakyti, tarpusavio ryšio praradimas);

 Nebeliko bendrų tikslų (neapsisprendžiama dėl esminių ateities planų, priešingi sutuoktinių tikslai);

 Vienas partneris pageidauja daugiau distancijos (noras turėti daugiau laisvės ir nepriklausomybės);

 Partneris naudoja smurtą;

 Vienas iš partnerių įsimylėjo kitą asmenį.

Dažniausiai nurodomos tokios skyrybų priežastys (Miškinis, 1993):

 Vieno iš sutuoktinių (dažniausiai vyro) girtavimas;

 Charakterių nesutapimas;

 Lytinė nedermė;

 Bendrosios kultūros stoka;

 Lengvabūdiškumas;

 Pavydas;

 Neištikimybė;

 Ikivedybiniai lytiniai santykiai;

 Santuoką sudaro skirtingų tautybių asmenys;

 Migracija, urbanizacija, mokslinė techninė revoliucija;

 Išsilavinimo skirtumas.

1.2. Mokslininkai apie skyrybų priežastis

Ar galima iš tam tikro sutuoktinių elgesio, jų tarpusavio santykių, įvairių gyvenimo aplinkybių, užuominų spėti, kad santuoka anksčiau ar vėliau baigsis skyrybomis? Psichologai jau seniai mėgina nurodyti galimus pavojus, įspėjančius apie galimas skyrybas.

Vieni tyrėjai įsitikinę, kad visos skyrybų priežastys slypi išorinėse aplinkybėse ir iš esmės priklauso nuo vadinamųjų demografinių veiksnių. Pasak šių tyrimų apie skyrybas gali įspėti sutuoktinių pažinties trukmė, anksčiau patirtos skyrybos, vaikų iš ankstesnių santuokų turėjimas. Užuominas apie galimas skyrybas gali teikti ir pačios santuokos kūrimo aplinkybės (pvz., ar santuoka buvo planuota, ar įvyko dėl nėštumo) bei šeimos biudžeto tvarkymas (pvz., ar šeimos pajamos laikomos ir planuojamos drauge ar atskirai).

Kiti mokslininkai, tiriantys šeimos santykių stabilumą, mėgina aprašyti asmenybės tipą, kuris labiau nei kiti linkęs santuoką baigti skyrybomis. Domimasi, kokiomis savybėmis pasižymi išsiskyrę ir santuokoje gyvenantys žmonės. Keletas tyrimų rodo, kad išsiskyrę vyrai ir moterys yra neurotiškesni, turi daugiau neigiamų jausmų.

Trečia šeimos specialistų grupė mano, kad visos skyrybų priežastys glūdi tiktai pačių sutuoktinių santykiuose. Jie įsitikinę, kad skyrybos kyla dėl menkų sutuoktinių įsipareigojimų vienas kitam, nenoro save aukoti arba ką nors duoti šeimos labui, nepasitenkinimo esamais santykiais. Kai šalia tokių santykių užsimezga kur kas šiltesnis ir malonesnis ryšys, galintis pakeisti esamus santykius, beveik visada tuo pasinaudojama.

Dar kitų tyrimų autoriai teigia, kad skyrybos kyla dėl didelių individualių sutuoktinių skirtumų, kai ypatingai neatitinka sutuoktinių charakterio savybės ir tie patys reiškiniai vertinami visiškai skirtingai. Tiesa, šis požiūris prieštarautų įsitikinimui, kad priešingybės traukia ir papildo vienas kitą, todėl gali puikiai sugyventi drauge. Tačiau analitinės psichologijos kūrėjo C.G.Jung aiškinimu, priešybės sudaro idealią sąjungą tik tol, kol yra priverstos kovoti su išbandymais, gintis nuo įvairiausių gyvenimo išdaigų, prisitaikyti prie daugybės gyvenimo sąlygų. Kai toks poreikis išblėsta, sutuoktiniai turi laiko atidžiau pažvelgti vienas į kitą. Iki tol stovėję petys į petį ir puikiai papildę vienas kitą, jie ima ieškoti vienas kito supratingumo ir pamato, kad jie niekada vienas kito nesuprasdavo. Tuomet tarp jų prasideda konfliktas, kartais žiaurus ir kupinas abipusio nuvertinimo, nes vieno sutuoktinio vertybės pasirodo esą kito vertybių paneigimas.

Psichologas Larry A.Kudek penkerius metus stebėjo kelis šimtus jaunavedžių porų, mėgindamas įvertinti visas įmanomas skyrybų priežastis. Per penkerius metus dalis porų išsiskyrė, taigi psichologas nuo pat pradžių galėjo įvertinti skyrybų riziką vėliau išsiskyrusiose šeimose ir palyginti jas su neiširusiomis šeimomis. Ilgai ir nuosekliai stebėjęs šeimas L.A.Kudek daro išvadą, kad skyrybos visuomet kyla ne dėl vienos , o dėl kelių priežasčių. Vienos jų jau yra matomos nuo pat bendro gyvenimo pradžios, kitos atsiskleidžia vėliau, didėjant požiūrių į tarpusavio santykius skirtumams ir nepasitenkinimui santuoka.

Jau pirmaisiais bendro gyvenimo metais įtakos skyryboms gali turėti mažas vyro atlyginimas, žemas vyro arba žmonos išsilavinimas, ankstesnės vieno iš sutuoktinių skyrybos, be to neurotiškas vyro arba žmonos elgesys. Skyrybas dažniausiai „pranašavo“ ir tai, kad vyras tapdavo patėviu savo žmonos vaikams, ir kad sutuoktiniai nedėdavo savų pinigų į bendrą katilą, o kiekvienas savo pajamas tvarkydavo atskirai. Paaiškėjo, kad dažniau skiriasi tos poros, kurios iki vedybų buvo pažįstamos vos keletą mėnesių ar dar trumpiau. L.A.Kudek nuomone, įtakos skyryboms galėjo turėti ir tai, kad sutuoktiniai, kurie vėliau išsiskyrė nurodė skirtingus motyvus tuoktis. Moterys iš nestabilių, vėliau iširusių šeimų dažniausiai nurodydavo ne vidinius(meilė, prisirišimas, notras būti kartu), o materialinius (baimė likti senmerge, vaikui reikalinga šeima, finansinis apsirūpinimas,
patogesnis gyvenimas ir kt.) santuokos kūrimo motyvus. Skyrybų priežastimi galėjo būti ir skirtingos partnerių nuomonės apie jų padėtį šeimoje bei labai skirtingi požiūriai į autonomiją.Pavyzdžiui, vienam santuoka – tai pamatas tolesniam tobulėjimui, o kitas mano, kad po Mendelsono valso dvi asmenybės turi susilieti į vieną. Abi šios nuostatos yra priimtinos, tol kol netampa įkyriomis idėjomis, pirmuoju atveju – nepaprastu išdidumu, savimeile. Antruoju – savininko jausmu kito žmogaus atžvilgiu.

Per antruosius trečiuosius bendro gyvenimo metus paaiškėjo ir daugiau priežasčių, galbūt lėmusių skyrybas. Pasirodo, sutuoktiniai, kurie vėliau išsiskyrė, turėjo klaidingų ar neveiksmingų įsitikinimų apie tarpusavio santykius. O iširusių šeimų moterys pasirodė esančios mažiau sąžiningos už santuokoje gyvenančias moteris. Išsiskyrusių šeimų sutuoktiniai, metams bėgant, vis mažiau buvo patenkinti savo santuoka. Žmonos dar mažiau tikėjo ir pasitikėjo santuoka ir nematė svarbių priežasčių, skatinančių išsaugoti santuoką.

Jau po pirmųjų santuokos metų paaiškėjo, kad vėliau išsiskyrusių šeimų sutuoktiniai buvo mažiau patenkinti vienas kitam teikiama socialine parama ir pagalba.

Keletą metų stebėjęs šimtų sutuoktinių santykius, jų kaitą – stiprėjimą arba irimą – psichologas L.A.Kudek teigia, kad santykių stabilumą ir pastovumą nuspėti santuokos pradžioje yra lengviau, negu santykių nestabilumą. Kita vertus, jokiu būdu negalima tvirtinti, kad santykių stabilumą tiktai vienintelis dalykas – pasitenkinimas santuoka, kaip iki šiol buvo mėginama įrodyti.

Žinoma, kiekviena santuoka yra skirtinga ir niekada negalime kalbėti apie vienintelę jos sėkmės ar nesėkmės priežastį. Nė vienas tyrėjas, kaip ir šio tyrimo autorius, negali užtikrinti, ar šeimos, po penkerių metų įvertintos kaip stabilios ir sėkmingos, dar po penkerių gyvenimo metų neiširs. Iš savo pažįstamų šeimų rato galbūt rasime daugybę pavyzdžių, nepatvirtinančių šio tyrimo išvadų.

1.3. Statistiniai duomenys

Gyventojai pagal šeimyninę padėtį

(15 metų amžiaus ir vyresni; procentais)

1989 2001

Moterys Vyrai Moterys Vyrai

Netekėjusios/Nevedę 18,7 24,6 21,2 28,2

Ištekėjusios/Vedę 58,9 68,1 51,6 60,7

Našlės (-iai) 15,6 2,7 17,0 3,2

Išsiskyrusios (-ę) 6,6 4,4 10,2 7,7

Nežinoma 0,2 0,2 0,1 0,2

Iš viso % 100,0 100,0 100,0 100,0

Skaičius 1526,9 1315,7 1523,3 1280,7

Lyginant 1989 m ir 2001 m. duomenis matome, jog išsiskyrusių padaugėjo 3,3 %. Padaugėjo netekėjusių ir nevedusių, bei sumažėjo ištekėjusių ir vedusių, dėl to, kad daug porų gyvena neregistruotoje santuokoje.

Vedybos ir skyrybos

Metai

Vedybos 1000 gyv. tenka vedybų % Skyrybos 1000 gyv. tenka skyrybų %

1950 23246 9,1 625 0,2

1970 29915 9,5 6918 2,2

1975 29609 9,0 8987 2,7

1979 31820 9,3 10788 3,2

1980 31520 9,2 11038 3,2

1985 34211 9,7 11464 3,2

1990 36310 9,8 12747 3,4

1992 30112 8,1 13981 3,8

1993 23709 6,3 13884 3,7

1997 18796 5,1 11371 3,1

2000 16906 4,8 10882 3,1

2001 15781 4,5 11031 3,2

2002 16151 4,7 10579 3,1

Lyginant 1950 – 2002 m. duomenis matome, jog daugiausia porų išsiskyrė 1990 – 1993 m.

Rekordiniai ištuokų skaičiumi buvo 1991 m., kai išsituokė net 15250 porų.

Daugiausia porų išsituokia 4 – 6 santuokos metais, penktadalis – neišgyvenę 10 metų, 12 % – antrąjį bendro gyvenimo dešimtmetį, 3 % – išgyvenę daugiau kaip 25 m. Dėl plintančių nesantuokinių porų ištuokų rodikliai ne visada atspindi tikrąją padėtį.

Nepatenkintas santykiais šeimoje žmogus stengiasi juos išardyti. Skyrybų mūsų visuomenėje pradėjo daugėti dar XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Jau beveik dešimt metų, kai kasmet Lietuvoje išsiskiria 11 tūkstančių žmonių. Šimtui santuokų šiandien tenka 65 skyrybos. Palyginimui, 1960 m. 100 santuokų tekdavo tik 8 skyrybos, 1990 m. – 35. Dažniausiai Lietuvoje šeimos skiriasi 5-9 santuokos metais.

Skyrybos Lietuvoje ne tik dažnos, bet jos vis rečiau suvokiamos kaip kažkas blogo ar net gėdingo. Dar 1990 m. 24 nuošimčiai Lietuvos gyventojų teigė, kad skyrybų niekada negalima pateisinti, o po dešimties metų taip tegalvoja 19 nuošimčių. Pastebima tendencija, kad jaunesni žmonės palankiau vertina skyrybas. Galima teigti, kad Lietuvoje jos pradedamos traktuoti kaip normalus būdas spręsti šeimoje iškylančius konfliktus. Neigiamas skyrybų vertinimas iki šiol atlikdavo saugos diržo vaidmenį, kuris neleisdavo nesutarimams šeimoje peraugti į skyrybas, dabar šis diržas vis laisvėja.

Pastaraisiais metais jų skaičius jau praktiškai nebedidėja, tačiau, mažėjant santuokų, ištuokų nuošimtis tampa vis grėsmingesnis. Tūkstančiui Lietuvos gyventojų šiandien tenka 3,1 skyrybos. Tai vienas prasčiausių rodiklių visoje Europoje.

Kokia skyrybų padėtis pas mus lyginant su kitomis valstybėmis? 2001 metais Estijoje buvo užregistruotos 76,4 skyrybos kiekvienam šimtui santuokų. Rusijoje tais pačiais metais šis rodiklis sudarė 76,2, Lietuvoje – 69,9, Latvijoje – 62 ir Čekijoje – 60,3. Tadžikistane – 7,9 ir Uzbekistane – 9,2.

O gal skyrybas įtakoja tai, kad lietuviai skuba anksti tuoktis?

Vidutinis ištekančių moterų amžius Europoje:

Islandija – 30,4

Olandija – 29
Švedija – 29

Suomija – 28,2

Austrija – 27,3

Prancūzija – 27

Italija – 27

Ispanija – 27

Vokietija – 27

Anglija – 26,7

Graikija – 25,2

Kroatija – 24,8

Latvija – 23,6

Čekija – 23,3

Bulgarija – 23,1

Lietuva – 22,8

Lenkija – 22,5

Turkija – 22,5

1.4. Skyrybų mitai

Panašu, kad skyrybas laikome lengviausiu ir patogiausiu būdu išvengti nemalonių tarpusavio santykių, jausmų ir susikurti asmeninę laimę. Toks klaidingas įsitikinimas apie skyrybas – ne vienintelis. Rutgerso universiteto (JAV) mokslininkas D.Popenoe nurodo tokius populiariausius skyrybų mitus:

Mitas: Žmonės linkę pasimokyti iš neigiamos patirties, todėl antrosios santuokos būna laimingesnes už pirmąsias.

Tiesa: Nemažai išsiskyrusiųjų sėkmingai sukuria antrą šeimą. Vis dėlto antrosios santuokos išyra dažniau negu pirmosios.

Mitas: Gyvenimas drauge iki santuokos yra neblogas būdas užbėgti už akių skyryboms.

Tiesa: Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie gyvena nesusituokę, iš tiesų labiau rizikuoja vėliau išsiskirti negu tikri sutuoktiniai. šio reiškinio priežastys nėra visiškai aiškios. Gali būti, kad žmonės, kurie linkę gyventi „susimetę“, taip pat yra linkę tarpusavio problemas spręsti skyrybomis. Kita vertus, pats gyvenimo nesusituokus faktas skatina tokius žmones manyti, kad santykiai yra laikini ir juos galima bet kada lengvai nutraukti.

Mitas: Tėvų skyrybos sukelia problemų daugumai jas patyrusių vaikų, bet didesnioji dalis šių problemų yra trumpalaikės, ir vaikai gana greitai atsigauna.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2291 žodžiai iš 4440 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.