Skoliniai
5 (100%) 1 vote

Skoliniai

Leksika kilmės atžvilgiua) Savieji žodžiai

b) Skoliniai

c) Vertiniai (kalkės)Nevienodi yra kalbos žodžiai ir kilmės atžvilgiu. Vieni jų — savi, kiti — svetimi, pasiskolinti iš kitų kalbų. Todėl pagal tai, ar žodžiai susikurti pačių kurios nors kalbos atstovų, ar perimti iš kitų kalbų, išsiskiria du pagrindiniai leksikos sluoksniai: savoji ir skolintinė leksika. Kiekybinis šių dviejų sluoksnių santykis kiekvienoje kalboje yra kiek kitoks, ir jis priklauso nuo nelingvistinių (ekstralingvistinių) aplinkybių, tam tikra kalba kalbančios tautos ekonominio, politinio ir ypač kultūrinio bendravimo su kitomis tautomis.

a) Savieji žodžiai

Savieji, t.y. pačių kurios nors kalbos atstovų susikurtieji, žodžiai genetiškai taip pat nėra vienodi. Juose šiuo atžvilgiu visų pirma galima išskirti du stambesnius sluoksnius: 1) veldinius, t.y. iš senų senovės paveldėtus žodžius, ir 2) darinius, t.y. iš veldinių vėliau sudarytus žodžius. Savo ruožtu tiek veldiniai, tiek dariniai gali būti suskaidyti dar į keletą smulkesnių posluoksnių.

Iš veldinių seniausią posluoksnį sudaro tie žodžiai, kurie paveldėti iš kokios nors giminiškų kalbų šeimos (pvz., indoeuropiečių, ugrų-finų, tiurkų-totorių ar kt.) prokalbės. Tokie yra lietuvių kalbos žodžiai avis (plg. latv. avs, lot. ovis, s. sl. оvьса), du (plg. latv. divi, pr. dwai, lot. duo, s. sl. dьva), duoti (plg. latv. duot, pr. datwei, lot. dare, skr. dadati), medus (plg. latv. medus, pr. meddo, skr. madhu, s. sl. medь). Tokie pat indoeuropiečių prokalbės veldiniai yra ir lietuviški žodžiai aš, tu, kas, tas; vienas, trys, keturi, penki; gyvas, naujas, pilnas; brolis, motina, sesuo, sūnus, šuo, vilkas, angis; saulė, ugnis, vanduo; būti, ėsti, mirti ir kt. Jie turi bendrą šaknį su atitinkamais kitų indoeuropiečių kalbų žodžiais ir siekia tolimus priešistorinius laikus.

Kai kurie šio posluoksnio žodžiai savo fonologine ir morfologine struktūra (kartais ir reikšme) gerokai skiriasi nuo atitinkamų kitų indoeuropiečių kalbų žodžių. Pavyzdžiui, armėnų skaitvardis erku „du“ yra bemaž visai nepanašus į kitų indoeuropiečių kalbų tą patį skaitvardį (jame tiktai elementas ku pratęsia prokalbės dwo; k kilęs iš dw). Dėl germanų kalbose vykusių fonologinių kitimų (vad. Lautverschiebung’o) nemažai nutolęs taip pat šio skaitvardžio vokiškas atitikmuo zwei.

Kitą, kiek jaunesnį veldinių posluoksnį sudaro žodžiai, paveldėti iš kokios nors giminiškų kalbų šakos (pvz., baltų, germanų, indų ir iranėnų ar kt.) prokalbės. Kartais šio posluoksnio žodžiai gali turėti bendrą šaknį ir dviejų ar net kelių šakų kalbose. Tokie yra, sakysim, lietuvių kalbos žodžiai galva (plg. latv. galva, pr. golwo, rus. голова, lenk. glowa), ranka (plg. latv. roka, pr. rancko, rus. pyкa, lenk, ręka), varna (plg. latv. varna, pr. warne, rus. ворона, toch. wrauna), sukti (plg. latv. sukt, rus. cyкamь, ček. skati) ir kt., kurie yra bendrašakniai tik su atitinkamais slavų kalbų šakos žodžiais (iš viso priskaičiuojama apie 300 bendrų baltų ir slavų kalboms žodžių).

Vien tik iš baltų prokalbės paveldėtais laikomi tokie lietuviški žodžiai, kaip briedis (latv. briedis, pr. braydis), genys (latv. dzenis, pr. genix), langas (latv. logs, pr. lanxto), gelbėti (latv. gelbet, glabt, pr. galbimai „gelbstime“), tėvas (latv. tevs, pr. towis, tawas), tikras (latv. tikrs, pr. tickars) ir kt.

Pagaliau galima išskirti dar vieną veldinių posluoksnį — žodžius, paveldėtus iš kokios nors giminiškų kalbų grupės (pvz., rytinių baltų, šiaurės germanų, pietų slavų ar kt.) prokalbės. Šiam posluoksniui galima priskirti tokius lietuviškus žodžius, kaip balandis (latv. balodis), gulti (latv. gult), oda (latv. ada), regėti (latv. redzet), sveikas (latv. sveiks) ir kt.. kurie randami tik lietuvių ir latvių kalbose. Tačiau būti visiškai tikriems, kad šie bendrašakniai žodžiai yra paveldėti iš rytinių baltų, o ne apskritai iš baltų prokalbės, negalima, nes ne visų jų prūsiškieji atitikmenys užfiksuoti išlikusiuose prūsų rašto paminkluose.

Dariniais, kaip jau buvo minėta, laikomi iš veldinių sudaryti žodžiai.. Kai kurie iš jų taip pat gali būti labai seni, siekiantys tam tikros giminiškų kalbų šakos ar grupės prokalbės laikus. Pavyzdžiui, tokie lietuvių kalbos dariniai, turintys bendrašaknių atitikmenų latvių kalboje ir galbūt turėję jų kitose baltų kalbose, kaip avietė (plg. latv. avieksne), aketė (plg. latv. akacis), krosnis (plg. latv. krasns), linksmas (plg. latv. liksms), galėjo atsirasti dar lietuvių-latvių prokalbėje. Dabar tokie žodžiai jau net nebesuvokiami kaip dariniai, tačiau diachroniškai (istoriškai) jie yra sudaryti iš atitinkamų veldinių (avietė iš avis, aketė iš akis, krosnis iš kroti, linksmas iš linkti). Tokius žodžius galima vadinti senaisiais dariniais.

Senųjų darinių priešybė yra naujieji dariniai, t.y. visi kiti, kurie atsiradę vėlesniais laikais, jau atskirų kalbų plėtojimosi epochoje. Šiam darinių posluoksniui priklauso tokie lietuvių kalbos žodžiai, kaip artimas, begėdis, diemedis, ožkabarzdis, žemuogė ir daugelis kt. Savaime suprantama, kad naujieji dariniai sudaro didžiausią darinių sluoksnį, o apskritai dariniai — didžiausią savosios leksikos dalį.
Tačiau tiksliau nustatyti darinių ir veldinių kiekybinį santykį atskirose kalbose yra neįmanoma, nes, kaip minėta, negalima apskaičiuoti visų kurios nors kalbos žodžių. Be to, riba tarp darinio ir veldinio taip pat nėra labai griežta (ypač turint galvoje vad. senuosius darinius), nes pasitaiko visokių pereinamųjų atvejų. Vis dėlto apytikrį santykį tyrinėtojai bando nustatyti (pvz., V.Urbutis, remdamasis 1954 m. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ duomenimis, mano, kad lietuvių kalboje dariniai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 4/5 visos leksikos).

b) Skoliniai

Tai žodžiai, paskolinti iš kitų kalbų. Pasaulyje turbūt nėra kalbos, kuri visiškai neturėtų skolinių. Vienose kalbose jų yra daugiau, kitose — mažiau. Yra kalbų, kuriose skolintiniai žodžiai sudaro didžiąją jų leksikos dalį (pvz., dabartinėje korėjiečių kalboje priskaičiuojama apie 75 % kinų kilmės žodžių, anglų kalboje — apie 55 % prancūzų kilmės žodžių, o Armėnijos čigonų kalboje bemaž visi žodžiai armėniški).

Skolinių kiekį kurios nors kalbos leksikoje lemia konkrečios istorinės ta kalba kalbančios tautos gyveninio sąlygos. Ypač didelę reikšmę čia turi tai, su kokiomis tautomis ji palaiko glaudžius ekonominius, politinius ir kultūrinius santykius. Perimdama iš kitos tautos įvairias materialines ar kultūrines vertybes, ji drauge su jomis pasiskolina ir tų vertybių pavadinimus. Pavyzdžiui, kaip ekonominio ir kultūrinio bendravimo rezultatas į lietuvių kalbą dar IX —X a. pateko iš rytų slavų žodžiai muilas, pipiras, stiklas, šilkas ir kt. Vėliau iš slavų kalbų (daugiausia baltarusių ir lenkų) buvo pasiskolinti agurkas, burokas, cukrus, knygos, kopūstas, triūba, vynas ir kt. Iš germanų kalbų mes esame pasiskolinę amatą, gatvę, kunigą, pinigą, rūmą, spintą, vertą, o iš ugrų-finų — burę, laivą, šamą ir kt.

Skolinių ypač pagausėja dvikalbystės, arba bilingvizmo, atveju, t.y. kai platesni tam tikros visuomenės sluoksniai ar net visa tauta šalia savo gimtosios kalbos ima vartoti ir kitą, svetimą kalbą (dviejų kalbų susidūrimo teritorijoje, primetus užkariautojų kalbą nugalėtiesiems ir t.t.). Pavyzdžiui, XI —XIV a. normanams nukariavus Angliją, anglų kalboje atsirado daug prancūziškųjų skolinių (galizmų), tokių, kaip chamber „kambarys“, chair „kėdė“, count „grafas“, peace „taika“, tower „bokštas“.

Žodžiai gali būti paskolinami tiesiogiai iš kitos kalbos ir per kalbas tarpininkes. Pavyzdžiui, minėtasis stiklas yra skolinys iš slavų stьklo, bet šis savo ruožtu paskolintas iš gotų stikls. Arba vėl: kilimas „toks patiesalas“ atsiradęs lietuvių kalboje iš baltarusių ar lenkų kilim, o į šias kalbas patekęs iš tiurkų-totorių kilim. Tą patį galima pasakyti ir apie amatą, kuris (kaip ir latv. amats, est. ammet) kilęs iš vvž. amet, o šis — iš keltų kalbų. Tokius skolinius, kurie tiesiogiai paskolinti iš kurios nors kitos kalbos, galima vadinti tiesioginiais, o per kalbas tarpininkes — netiesioginiais. Tačiau lingvistinėje literatūroje žodžiai paprastai laikomi skoliniais tos kalbos, iš kurios jie tiesiogiai yra paskolinti (taigi stiklas, kilimas, amatas laikomi slavizmais, o ne germanizmais ar tiurkizmais).

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1355 žodžiai iš 4160 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.